Šiaulių apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo turinio matyti, kad D. V. atstovas nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, ginčija apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad D. V. nepadarė jam inkriminuojamų teisės pažeidimų, nes minėto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevairavo.

6. Kaip jau minėta, skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutarimu D. V. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje.

7. ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą, ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimą. Administracinę atsakomybę pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį užtraukia neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

8. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

9. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo motyvus, konstatuoja, jog D. V. dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, nubaustas teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nukentėjusiąją A. L., liudytojus E. K., ir A. D., taip pat apklausė ir liudytoją P. R., ištyrė rašytinius įrodymus, išanalizavo vaizdo įrašus, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir D. V. kaltę grindė ne abejonėmis ir prielaidomis, o teisme išnagrinėtų, skundžiamame nutarime išdėstytų ir aptartų įrodymų visuma. D. V. atstovas skunde nenurodė jokių naujų įrodymų, kurie būtų neištirti ar neaptarti skundžiamame nutarime, todėl išsamiai analizuoti tų pačių įrodymų turinį šioje nutartyje nėra būtinybės.

10. Pažymima, kad apylinkės teismas skundžiamą sprendimą grindė laikantis įstatymo reikalavimų byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus, jokiems įrodymams neteikdamas prioriteto prieš kitus, todėl nei teisingo proceso principas, nei nekaltumo prezumpcija šiuo atveju nebuvo pažeisti, priešingai, teisėtai, teisingai ir pagrįstai padaryta išvada, kad D. V. veiksmai atitinka jam inkriminuotų ginčijamų administracinių nusižengimų sudėtį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė D. V. ir jo atstovą netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

11. Tiek tyrimo metu, tiek duodamas paaiškinimus apylinkės teisme, D. V. neigė įvykio metu vairavęs transporto priemonę. Surašant administracinio nusižengimo protokolą D. V. su pažeidimu nesutiko, nurodė, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso ne jam, o P. R.. Duodamas paaiškinimus apylinkės teisme D. V. tvirtino, kad jis automobilio nevairavo, jog automobiliu važiavo su P. R.. Paaiškino, kad įvykio vietoje jis buvo tikrai, P. buvo, o to trečio žmogaus jis nepamena. Kiek suprato, kad tas trečias buvo, bet nepamena. Peržiūrėjus posėdžio metu vaizdo įrašą, D. V. atpažino bėgančius asmenis, nurodydamas, kad tai buvo jis ir P. R., tvirtino, kad automobilį vairavo P. R.. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas kartu su D. V. važiavęs P. R. patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kad D. V. nevairavo automobilio ir paaiškino, kad nepamena kas vairavo, ar jis, ar tas trečias asmuo, kurį kaip vairuotoją susirado per „feisbuką“. Nors D. V. nurodytą aplinkybę, kad jis automobilio nevairavo patvirtino liudytojas P. R., apylinkės teismas pagrįstai D. V. ir jo versiją patvirtinančio liudytojo P. R. parodymus vertino kaip siekį išvengti (padėti išvengti) administracinės atsakomybės už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir nutarime nurodė išsamius, byloje esančiais duomenis pagrįstus tokio vertinimo motyvus.

12. Pritariant apylinkės teismo išvadoms dėl D. V. ir liudytojo P. R. parodymų vertinimo, visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad administracinį nusižengimą užfiksavę ir su D. V. bei minėtu liudytoju bendravę policijos pareigūnai E. K. ir A. D. dėl automobilį vairavusio asmens nurodė priešingas, negu minėti asmenys, aplinkybes. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme kaip liudytojai apklausti E. K. ir A. D. nors ir negalėjo tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 9, 11) nurodytas aplinkybes, kad po eismo įvykio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas (kuris išlipo iš priekyje esančios vairuotojo vietos), kaip vėliau paaiškėjo, kad tai D. V., kartu su keleiviu (kuris sėdėjo priekyje esančioje keleivio sėdynėje) P. R., išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti. Jie vijosi vairuotoją su keleiviu apie 400 metrų nuo eismo įvykio padarymo vietos. Asmenis susilaikė kartu su kolegomis, kurie padėjo parvesti asmenis iki įvykio vietos. Asmenys nesipriešino. Viso įvykio metu minėti asmenys nebuvo pamesti iš akiračio. Netikėti šių liudytojų parodymais ir jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, kadangi jokių objektyvių duomenų apie šių liudytojų asmeninį suinteresuotumą byloje, siekį pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jį apkalbant, nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, byloje nėra, šie liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys.

13. Tai, kad automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo du asmenys, tiek savo paaiškinime, tiek duodama parodymus apylinkės teisme, nurodė ir nukentėjusioji A. L.. Paaiškinime nukentėjusioji nurodė, kad ji važiavo iš (duomenys neskelbtini), sukosi link namų, link (duomenys neskelbtini), ir pasisukus per galinį veidrodėlį pamatė atlekiančią mašiną, kuri įvažiavo į jos automobilio galą. Atsitrenkė į jos automobilį, apsisuko, pavažiavo atgal ir sustojo. Pro galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip iš keleivio pusės išlipo šviesiai apsirengęs jaunuolis, kuris iškart ėmė bėgti į laukus, o po kurio laiko iš vairuotojo pusės taip pat išlipo jaunuolis vilkintis mėlynu megztiniu, kuris taip pat ėmė bėgti į laukus. Atvykę policijos pareigūnai minėtus asmenis sulaikė. Tokias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir apklausta apylinkės teisme. Abejoti nukentėjusiosios parodymais, kurie viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs, apygardos teismas neturi pagrindo.

14. Be to, tiek nukentėjusiosios A. L., tiek ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas iš tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo kameros. Tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo kameros įraše (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) fiksuota, kaip įraše nurodytu laiku – 19:01:13, iš automobilio priekyje esančios vairuotojo vietos išlipęs tamsiais apsirengęs vyras apibėga automobilį ir nubėga į laukus. Bėgantis asmuo buvo matomas iki 19:01:19 ir tuo pačiu metu paskui jį nubėga policijos pareigūnas, 19:01:23 paskui nubėga dar vienas policijos pareigūnas. Iš šio įrašo matyti, ką tvirtino ir apklausti liudytojais policijos pareigūnai, kad pareigūnai bėgančių asmenų iš akiračio nebuvo pametę. Kitame vaizdo įraše (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kai 19:09:35 grįžta policijos pareigūnas ir tamsiai apsirengęs vyras, kuris, kaip buvo minėta, sprendžiant pagal apsirengimą, išlipo iš vairuotojo vietos, ir nustatyta, jog jis yra D. V.. Dar kitame vaizdo įraše (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuotas su policijos pareigūnų kitas šviesiai apsirengęs asmuo, kaip buvo nustatyta, jog jis yra P. R.. Šie aptarti vaizdo įrašai, kaip liudytojų E. K. ir A. D. bei nukentėjusiosios A. L. parodymus patvirtinantis įrodymas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, patvirtina faktą, kad automobilį vairavo būtent D. V..

15. Minėtas policijos tarnybinio automobilio vaizdo kameros įrašas (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat neabejotinai patvirtina, kad D. V. vairuodamas transporto priemonę automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tai, kad vairuodamas minėtą transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles: vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į šią transporto priemonę ir ją apgadino.

16. Apygardos teismo vertinimu, šioje byloje jokių pagrįstų abejonių, kad D. V. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, taip pat nekyla. D. V. blaivumas buvo patikrintas galiojančią patikrą turinčiu alkotesteriu, 19 val. 14 min. pirmu pūtimu nustatytas 1,51 promilių neblaivumo laipsnis, o antru pūtimu 19 val. 34 min. nustatytas 1,23 promilių neblaivumo laipsnis. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Nors po administracinio nusižengimo protokolo surašymo teiktame paaiškinime ir vėliau teisme D. V. tvirtino automobilio nevairavęs, ši jo iškelta versija yra patikimai paneigta nukentėjusiosios A. L. ir liudytojų E. K. ir A. D. nuosekliais, abejonių dėl patikimumo nekeliančiais parodymais, juos patvirtinančiais kitais bylos duomenimis – tarnybiniais pranešimais, vaizdo įrašais, administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuota padaryto administracinio nusižengimo esmė. Skunde akcentuojama, kad liudytojas P. R. nurodė, kad buvo dar trečias asmuo, kuris vairavo transporto priemonę ir kurio nepažįsta, būtent jis ir vairavo transporto priemonę, tačiau atmetant šiuos argumentus pažymėtina, kad šio liudytojo parodymų jokie kiti objektyvūs bylos duomenys nepavirtina, o priešingai – juos paneigia. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, kad versija, jog transporto priemonę vairavo trečiasis asmuo, atsirado tik praėjus kuriam laikui po įvykio, šią versiją nurodant tik teisme, tačiau nepateikiant nei to asmens anketinių duomenų nei jo apibūdinimo. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog D. V. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, o jo atstovo skunde dėstomi teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo šios išvados nepaneigia.

17. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neapdraustas transporto priemonių valdytojų ir savininkų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nustatyta tvarka neįregistruotas bei neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra (b. l. 48, 51, 52). Pažymima, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimą, gali kilti ne tik transporto priemonės savininkui, bet ir vairuotojams, vairuojantiems transporto priemonę, kaip tai numatyta ir minėtų straipsnių sankcijose. Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymima, kad D. V. veiksmų teisiniam vertinimui neturi reikšmės tai, kam pažeidimo padarymo metu priklausė transporto priemonė. Tačiau priešingai nei tvirtina atstovas, byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad pažeidimų padarymo metu automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausė P. R. (b. l. 49), tik kaip jau buvo minėta, automobilis nebuvo įregistruotas įstatyme nustatyta tvarka. Taigi aptartais įrodymais D. V. pagrįstai nubaustas ir dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse padarymo, nes vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų ir savininkų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nustatyta tvarka neįregistruota bei neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra.

18. Dėl atstovo skundo argumentų, kad D. V. veiksmai nesudarė ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, nes jis nėra subjektas, todėl negali būti traukiamas administracinė atsakomybėn, pažymima, kad D. V. nebuvo inkriminuojamas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 416 straipsnio 6 dalyje, todėl apygardos teismas plačiau apie tai nepasisako.

19. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. D. V. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje,m 426 straipsnio 5 dalyje, visiškai įrodyta, jo padaryti administraciniai nusižengimai teisingai kvalifikuoti. D. V. už administracinius nusižengimus administracinės nuobaudos – baudos, paskirtos nepažeidus ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų. Vadovaujantis ANK 27 ir 28 straipsniais skirtos administracinio poveikio priemonės, skundžiamame nutarime yra tinkamai individualizuotos, taip pat proporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams ir D. V. asmenybei.