Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. P. ir S. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. B. teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydama, kad visiškai palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovė pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, kokie pokyčiai atsakovų šeimose įvyko po to, kai jiems buvo laikinai apribota tėvų valdžia. Atstovė paaiškino, kad atsakovė su socialiniais darbuotojais bendravo vangiai, vienintelis pasikeitimas, kad pripažįsta alkoholio vartojimo problemą, tačiau tik iš dalies, bendravimas su nepilnamečiu vaiku yra minimalus, atsakovė abejinga ir šalta, išlaikymo neteikia. Atstovė taip pat pažymėjo, kad atsakovas pripažinęs tėvystę pats inicijavo atvejo vadybos procesą, bendrauja su socialiniais darbuotojais, problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, išlaikymą teikia. Atstovė paaiškino, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas negali tęstis ilgą laiko tarpą, o atsakovai dėl tėvų valdžios apribojimo nesikreipė ir nėra duomenų, kad situacija gali pasikeisti. Atstovė, pasisakydama dėl atsakovo pozicijos, paaiškino, kad atsakovas abejoja, ar galės savarankiškai auginti dukrą, nors turi finansines galimybes ir ryšys su vaiku yra. Atstovės vertinimu egzistuoja pagrindas neterminuotai apriboti atsakovams jų tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nes jie vengia atlikti savo kaip tėvų pareigas, mama yra abejinga savo vaikui, tėvas vis dar išsako abejones dėl galėjimo pasirūpinti vaiku, tačiau pats nesiekia auginti vaiko, tik nori intensyvesnio bendravimo. Atstovė pažymėjo, kad atsakovams teikiama socialinė pagalba ir siūlomos pagalbos priemonės yra rekomendacinio pobūdžio, todėl jų įgyvendinimas priklauso tik nuo atsakovų. Atstovė taip pat pastebėjo, kad, atsižvelgiant į tai, kad tėvai turi auginti savo vaikus, o atsakovai savo vaiko neaugina jau ilgą laiką, vaikui daroma žala.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pakeitimo neterminuotu tėvų valdžios apribojimu sąlygų

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

9. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams buvo laikinai apribota tėvų valdžia jų nepilnamečio vaiko K. P. atžvilgiu. Ieškovas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir remdamasis Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro pateikta informacija apie atsakovus, 2024 m. birželio 14 d. kreipėsi su ieškiniu, reikalaudamas neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Toks apribojimas gali būti laikinas arba neterminuotas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnis).

11. Sutiktina su atsakovės atstovės pozicija, kad įstatymas neapibrėžia terminų „laikinas“ ir „neterminuotas“, t. y. kiek gali trukti laikinas tėvų valdžios apribojimas. Tačiau pažymėtina, kad laikinas reiškia „kurį laiką esantis ar trunkantis, nenuolatinis, neamžinas“ („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, http://lkiis.lki.lt/). Vadinasi, tai, kas laikina, neturi tapti pastoviu. Bet sprendžiant, ar egzistuoja sąlygos laikiną tėvų valdžios apribojimą pakeisti neterminuotu tėvų valdžios apribojimu, būtina įvertinti ne tik laiko tarpą, kiek trunka laikinas tėvų valdžios apribojimas, o esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais po priimto sprendimo laikinai apriboti tėvų valdžią neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį, bei vertinti kiekvieno iš tėvų veiksmus atskirai.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

13. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

14. Vertinant, ar yra pagrindas atsakovo laikiną tėvo valdžios apribojimą pakeisti neterminuotu tėvo valdžios apribojimu, pastebėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su vaiku bendrauja, susitinka kas 1-2 savaites, vaikas jį vadina tėčiu, džiaugiasi susitikimais, jis domisi vaiko sveikatos būkle, registravo pas akių ligų gydytoją, buvo nuvykęs į ugdymo įstaigą, bet jam nebuvo suteikti duomenys apie vaiką, šią problemą šiuo metu sprendžia. Atsakovas nurodė, kad niekada neturėjo alkoholio vartojimo problemos, socialiniai darbuotojai jį neteisingai suprato, kai jis pasisakė, kad kartais vartoją alkoholį, todėl ir nesinaudojo psichologo, psichiatro ar priklausomybių konsultanto paslaugomis. Atsakovas taip pat nurodė, kad teikia priteistą išlaikymą, pateikė išlaikymo teikimą patvirtinančius įrodymus, atsakovas taip pat nurodė, kad vaikui perka žaislus, drabužius, avalynę. Aplinkybes, kad atsakovas bendrauja su dukra, domisi jos sveikata ir ugdymu, teikia išlaikymą ir kitaip materialiai aprūpina dukrą, patvirtino trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Liudytojais apklaustų Šiaulių miesto Šeimos centro atvejo vadybininko M. S. ir socialinės darbuotojos T. D. parodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 2022 m. su socialiniais darbuotojais bendrauja geranoriškai, didžiąja dalimi įgyvendina pagalbos planą, baigė pozityvios tėvystės kursus, tačiau vis dar turi asmeninį neužtikrintumą savarankiškai auginti dukrą, nors su specialistų pagalba auginti vaiką pats galėtų, turi tam finansines galimybes, nuomojasi butą, kuriame galėtų sudaryti sąlygas vaikui gyventi. Atsakovas paaiškino, kad kitais metais jau galėtų kreiptis dėl vaiko susigrąžinimo į šeimą, nes per metus pasirūpins darbais, turės santaupų, galbūt susiras draugę, o vaiko paėmimą iš darželio, jei jam tektų ilgiau dirbti, susiderins su savo tėvais, kurie pasirengę padėti.

15. Teismas sprendžia, kad, nors ieškovo atstovė teisingai pastebėjo, kad vengimas atlikti savo pareigas auklėti vaiką yra pagrindas apriboti tėvų valdžią, tačiau nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius įrodymus neterminuoto atsakovo tėvo valdžios apribojimo pagrindo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalies prasme nenustatyta. Priešingai, kaip minėta, nustatyta, kad atsakovas nedaro ypatingos žalos vaiko vystymuisi, vaikui rūpinasi ir tiek atsakovo paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad padėtis gali pasikeisti ir vaikas gali būti grąžintas į atsakovo šeimą.

16. Vertinant, ar yra pagrindas atsakovės laikiną motinos valdžios apribojimą pakeisti neterminuotu motinos valdžios apribojimu, pastebėtina, kad Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro ir Šiaulių miesto Šeimos centro pateikta informacija patvirtina, kad situacija atsakovės šeimoje per visą šį laiką nuo jos laikino valdžios apribojimo iš esmės išlieka nepakitusi. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojais apklaustų Šiaulių miesto Šeimos centro atvejo vadybininko M. S. ir socialinės darbuotojos T. D. parodymai. Atsakovė nuo 2024 m. gegužės mėn. iki 2024 m. lapkričio 14 d. su socialine darbuotoja nebendravo, kai 2024 m. lapkričio 19 d. įvyko susitikimas su atsakove, ji pripažino turinti alkoholio vartojimo problemą, tačiau nurodė, kad kartais vartoti alkoholio yra normalu. Iš byloje esančių duomenų ir įrodymų matyti, kad nors atsakovė yra nuolat motyvuojama imtis realių veiksmų sukurti vaikui tinkamas atsakovei savarankiškai auginti jį sąlygas, atsakovė neįsidarbina, neturi pajamų, nurodo, kad šiuo metu gyvena su draugu, tačiau jo gyvenamosios vietos apžiūrėti nėra galimybių, t. y. atsakovė neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, kad vaikas galėtų augti jos šeimoje. Atsakovės atstovė ir liudytojai patvirtino, kad atsakovės pozicija šiuo metu yra tokia, kad vaikui geriausia augti pas globėją, tačiau ji nesutinka su reikalavimu neterminuotai apriboti jos motinos valdžią, nes nori likti vaiko motina. Atsakovė neišsakė noro susigrąžinti vaiką į šeimą, o atvejo vadybininkui nurodė, kad nedalyvaus teismo posėdyje.

17. Trečiasis asmuo paaiškino, kad atsakovė retai susitinka su vaiku, ir, trečiojo asmens nuomone, atsakovė neturi motiniško instinkto, susitinka tik iš pareigos, labai retai paskambina ir susitikimų metu dažniausiai atrodo, kad yra apsvaigusi, pasiteisina vartojusi valerijonų. Pažymėtina, kad epizodinis dalyvavimas vaiko gyvenime ir išlikęs minimalus vaiko ir motinos ryšis, negali būti prilyginamas motinos pareigų vykdymui. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią, turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti savo, kaip motinos, pareigas ir rūpintis vaiku.

18. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė nesirūpino vaiku nuo ankstyvo vaiko amžiaus, kai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista paimti vaiką iš atsakovės, tai, kad ji niekada nesiekė juo rūpintis, neteikia savo nepilnamečiam vaikui išlaikymo, leidžia manyti, jog atsakovė yra visiškai abejinga savo vaikui ir nenori dalyvauti jo gyvenime. Nenustatyta, kad atsakovė galės sudaryti tinkamas sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, augti, ugdytis, taip pat nenustatyta, kad atsakovė keičia požiūrį į jos kaip motinos pareigas, atsakomybę. Toks atsakovės elgesys rodo, kad padėtis šiuo metu negali pasikeisti.

19. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovė savo veiksmais (visišku nesirūpinimu vaiku, nesidomėjimu juo, išlaikymo vaikui neteikimu) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti ir kad atsakovė nesiekia rūpintis vaiku, yra jam pasyvi ir abejinga. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė deda realias pastangas vaikui susigrąžinti.

20. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, o ieškinio reikalavimą dėl neterminuoto atsakovo tėvo valdžios apribojimo jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 47,58 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. G. suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. P. suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos.

24. Sprendimas vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496 straipsnio 1 dalis).

25. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išspręstas nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo klausimas. Todėl teismas savo iniciatyva nepradeda bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 259, 260, 263–265, 268–270, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu, 496 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.