Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-21 · Administracinė byla Nr. I-7743-643/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-12-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-21
Bylos Nr.
I-7743-643/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02322-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
E. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7743-643/2016Proceso Nr. 3-61-3-02322-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.4, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2009-07-10 iki 2011-05-06 buvo laikomas perpildytose Lukiškių TI-K kamerose, todėl negalėjo pajudėti ir prasimankštinti, jam trūko oro, skaudėjo galvą, pareiškėjas negalėjo gerai išsimiegoti, dažnai kildavo konfliktai, jis tapo irzlus ir nervingas. Pareiškėjas prašo senaties termino netaikyti, kadangi karo nusikaltimams bei žmonių kankinimui senaties terminas netaikomas.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti (b. l. 6-13). Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2009-07-10 iki 2011-05-05, tačiau jam tekęs plotas Lukiškių TI-K kamerose ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų.

Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras.

Atsiliepime teigiama, kad įstaiga stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad patyrė 1,50 EUR dokumentų kopijų rengimo išlaidas, t. y. bylinėjimosi išlaidas ir prašo jas priteisti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, laikotarpiu nuo 2009-07-10 iki 2011-05-06.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Kaip matyti iš atsiliepime į skundą nurodytų duomenų ir pareiškėjo įskaitos kortelės (b. l. 16-17), jis Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2009-07-10 iki 2011-05-06. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti pareiškėjui baigėsi 2014-05-06. Pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi tik 2016-06-02 (b. l. 3), todėl spręstina, kad jis praleido skundo padavimo teismui terminą.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas jį atmesti, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju, atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (b. l. 6), todėl pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui pripažinus, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šį klausimą teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). CK nėra įtvirtintas konkretus ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašas. Jame taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Pareiškėjas nenurodė teismui jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodė, kad už karo nusikaltimus ir žmogaus kankinimą senaties terminas iš viso negali būti taikomas. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde teigia, kad dėl netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų jautėsi kankinamas, dėl patirtų neigiamų išgyvenimų prašo priteisti 20 000 EUR neturtinę žalą, tai rodo, kad skunde nurodytus atsakovo atstovo pažeidimus vertina kaip itin reikšmingus, todėl objektyviai turėjo ir galėjo suvokti, kad tuo galimai yra pažeidžiamos jo teisės ir laiku kreiptis teisminės gynybos. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo bylose, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, ne kartą yra konstatavęs, kad paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administra­cinėje byloje Nr. A444-343/2013). Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra suteikiama teisė siųsti ir gauti korespondenciją, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turėjo realią galimybę per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti neturtinę žalą. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad per visą laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį jis neturėjo galimybės susipažinti su teisės aktais, susijusiais su laisvės atėmimo vietų įrengimu ar nuteistųjų (suimtųjų) teisėmis, negalėjo teisinės pagalbos kreiptis į advokatą ar siekti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir tokiu būdu įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, t. y. pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėjo pastangas, siekdamas įrodyti patirtą žalą ir atsakovo pažeidimus.

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas nėra taikytinas. Šiuo atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš viešojo administravimo veiksmų, neužtikrinus jam teisės aktuose nustatyto minimalaus ploto Lukiškių TI-K kamerose. Kaip minėta, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje aktualus būtent CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, teismas tokių aplinkybių ex officio nenustatė, į tai, kad pareiškėjas beveik dvejus metus praleido reikalavimo priteisti neturtinę žalą pareiškimo senaties terminą, savo teises į teisminę gynybą įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, nenurodė jokių objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareikšti laiku, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręstina, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų senaties terminą tenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Lukiškių TI-K teigia, kad patyrė 1,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su dokumentų kopijų rengimu, todėl prašo priteisti jas iš pareiškėjo.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kita vertus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Šiuo atveju atsakovo atstovas skundo priedus pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, be to, jų visiškai nepagrindė, todėl Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo E. Ž. skundą atmesti.

Netenkinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė