Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjų D. S. ir L. L. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-1432-613/2011 priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjų prašymas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. N2-1432-613/2011 dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir patvirtinti 2013-11-11 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prašyme nurodyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-19 sprendimu tenkino pareiškėjų prašymą nutraukti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. savivaldybės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau teismas 2011-05-19 priimtu sprendimu padalino ne visą pareiškėjų santuokos metu įgytą turtą, t.y. liko nepadalintos 2/55 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio pareiškėjai nebuvo įtraukę į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakytina priimti.

Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 straipsnis). Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais. Vienas iš jų yra toks, kad, nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Iš esmės pasikeitusių aplinkybių išimtis negali būti aiškinama plečiamai ir tokioms aplinkybėms paprastai priskiriamos tos, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008). Tai reiškia, kad, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-19 sprendimu nutraukdamas pareiškėjų santuoką bendru sutarimu, patvirtino ir įtraukė į teismo sprendimą ir pareiškėjų parašais patvirtintos 2011-04-28 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį, kurį pareiškėjai ir prašė teismo patvirtinti (b. l. 144-145, 159-161) (CK 3.53 str. 3 d.). Iš pareiškėjų teismui pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, jog į sutartį pareiškėjai nebuvo įtraukę santuokoje įgyto turto, t.y. 2/55 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl negalima sutikti su pareiškėjų prašyme nurodytu argumentu, jog teismas priimdamas sprendimą, nepatikrino sutarties atitikimo įstatymų reikalavimams.

Nors sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 straipsnis), tačiau kaip minėta, proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė nei vieno CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Duomenų, jog pareiškėjai sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu nebūtų žinoję apie jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, jog vienas iš pareiškėjų būtų nuslėpęs nuo kito sutuoktinio informaciją apie šio turto buvimą, byloje nėra. Priešingai, iš bylos medžiagos akivaizdu, jog pareiškėjams apie jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią 2/55 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo žinoma, pareiškėja (ieškovė) 2010-12-16 pateikdama teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, pateikė ir Nekilnojamojo turto registro CDB 2010-08-12 išrašą, apie 2/55 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausymą nuosavybės teise pareiškėjams (b. l. 41-47).

Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Lietuvos Aukščiausiais teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-369/2011), jog nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y., tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), ir turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, nutraukus pareiškėjų santuoką, pareiškėjų nepadalinto turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje pareiškėjų dalys nenustatytos. Pareiškėjų teisėms ginti turi būti taikomos daiktinės teisės instituto normos, t. y. pareiškėjai, nesutardami dėl bendro turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo tvarkos, gali kreipėsi į teismą dėl bendraturčių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis), o ne dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinės bylos Nr. N2-1432-613/2011 dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka (CPK 370 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 366 str.1d.2 p., 370 str.3 d., teismas

nutaria:

pareiškėjų D. S. ir L. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-1432-613/2011 atsisakyti priimti ir kartu su priedais grąžinti pareiškėjams.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.