Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-744/2024

Bylos eiga

  1. M1-1009-1226/2024Nutartis · 2024-07-31Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-11-06Šiaulių apygardos teismas
  3. T-434-900/2025Nutartis · 2025-05-19Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-06
Bylos Nr.
1A-246-744/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02699-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Martynas Galvičius, Laisvydas Zederštremas
Advokatai
Vilmantas Poškus, Valdas Kairys
Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-744/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02699-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.14; 4.6.2.1; 2.4.6.6.1; 2.4.7; 2.10.8 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nijolės Matuzevičienės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, – V. D. gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 31 d. nutarties, kuria V. D. pripažintas nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nutarta jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 31 d. nutartimi nustatyta, kad V. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei E. D., būtent: 2024 m. sausio 21 d. apie 14.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia aliuminiu šluotos kotu trenkė nukentėjusiajai E. D. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai E. D. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, kairiame antakyje, kairės akies vokuose, dešiniame žaste ir kairėje plaštakoje.

2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. D., darydamas įstatymo uždraustą veiką, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl pripažino, kad V. D. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 17 straipsnis) ir atsakyti pagal BK už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. balandžio 29 d. – gegužės 14 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas, V. D. paskyrė priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.