Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorėms R. U., N. K.,

nukentėjusiajai O. K., įgaliotai atstovei Birštono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėjai M. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, niekur nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. balandžio 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui;

2) 2017 m. kovo 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be G. K. dalinio kaltės pripažinimo, nukentėjusiosios O. K., įgaliotos atstovės bei liudytojos parodymų, kaltinamojo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, gauti BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kurie laikytini tinkamais įrodymais ir kurių patikimumu teismas abejoti pagrindo neturi:

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytos veikos kvalifikavimo

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje padarytos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y., kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-788/2017).

Taigi baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nepaisant to, kad kaltinamasis šioje kaltinimo apimtyje kaltę neigė, vis tik baudžiamosios bylos duomenimis yra vienareikšmiškai įrodyta, kad nukentėjusioji, būdama garbaus amžiaus, turinti rimtų sveikatos problemų, kuriai akivaizdu, kad apribota judėjimo laisvė ir, kuri iš esmės visą paros laiką yra praleidžianti lovoje, būdama namuose viena ir dėl fizinės sveikatos būklės nepajėgi ir negalinti savimi pasirūpinti ir savarankiškai judėti moteris, prikaustyta prie lovos dėl neteisėtų pirmiau aptartų kaltinamojo veiksmų turėjo realų pagrindą manyti, kad grasinimas susidoroti su ja bus realiai įvykdytas. G. K. ranka iš nugaros pusės apėmė nukentėjusiajai kaklą, apsikabino ir suspaudė sakė, kad gali sprandą nusukti, kad galva nulėks. Nukentėjusioji išsigando, nežinojo, ką jis gali padaryti, buvo išgėręs, tokių atvejų yra buvę ir anksčiau. Tokią teismo išvadą sąlygojo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas, kaltinamojo atlikti neteisėti veiksmai, kuriais G. K., pasak jo paties, dėl motinos bejėgiškos būklės, reikalingos pastovios priežiūros ir jam nuolat reiškiamų priekaištų, būdamas neblaivus ir įtūžęs, eilinį kartą supyko, baigėsi kantrybė ir, įniršio vedamas, nesant tam jokios dingsties, priekaištavo motinai, sudavė kartą delnu į dešinę galvos sritį šia sėdinčiai lovoje, po ko šią stipriai suėmęs rankomis prisitraukė prie savęs ir suspaudęs kaklą apkabinęs ranka iš nugaros pusės pasakė gąsdinančio ir grasinančio turinio žodžius, kuriais norėjo sukelti išgąstį ir baimę ir, kuriuos aptartoje situacijoje nukentėjusioji suprato kaip realų grasinimą ją nužudyti nusukant (sulaužant) sprandą, nes taip susidoroti su nepajėgiu ir sulaukti, būnant vienam namuose, pagalbos iš pašalinių asmenų žmogumi natūraliai būtų nesudėtinga. Tokias aplinkybes papildomai patvirtina ir nukentėjusiosios pateikti duomenys, kuriais ji, kartojantis nebe pirmai analogiškai situacijai, bijodama nurodyti žmogaus, pas kurį telefonu nedelsdama prašė pagalbos, kad iškviesti policijos pareigūnus dėl sūnaus savivalės ir neteisėto elgesio, duomenų, verkdama ir bijodama kilsiančių pasekmių iš karto prašė pagalbos. Kad pavojus buvo realus patvirtina ne tik kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, kad O. K., suvokusi realų pavojų, tuoj pat griebėsi telefono, informuodama pažįstamą žmogų pagal prašymą kviesti nedelsiant policijos pareigūnus, bet ir bendrojoje policijos medžiagoje užfiksuota informacija pagal garso įrašą. Tokias aplinkybes vienareikšmiškai patvirtino ir liudytoja apklausta policijos pareigūnė R. I. pagal iškvietimą nedelsiant atvykusi į įvykio vietą, išklausiusi O. K. paaiškinimus ir įvertinusi faktinę situaciją, nukentėjusiosios atstovės M. R. parodymai ir kiti aptarti pirmiau ikiteisminio tyrimo duomenys, būtent: įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buto kambaryje rasta O. K., sėdinti neįgaliojo vežimėlyje. Moteris verkė, teigė bijanti sūnaus. BPC pateiktas garso įrašas, jo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad BPC paskambinusi moteris nurodė, kad kaimynę muša girtas sūnus ir, kad ji paskambinusi paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Daiktų apžiūros protokole užfiksuotas pareigūnų vaizdo kamerų vaizdo įrašas, užfiksuotas įvykio vietoje, jame užfiksuota, kad duris atidarė G. K., kambaryje neįgaliojo vežimėlyje sėdinti moteris O. K. susijaudinusi, verkdama ir sunkiai kalbėdama pasakė ,,kratė, kratė, kiek aš galiu kęst“. Parodė, kaip ją tampė, nurodė, kad rūbai braška, taip pat pasakė, kad grasino užmušti, per galvą davė. Policijos pareigūnei paklausus kur sudavė, O. K. parodė dešinę galvos pusę, pasakė, kad jai sūnus grasino, atėjęs apsikabino, iš vaizdo įrašo matyti, kaip rodo ranką ties kaklu. Bylos duomenimis įrodyta, kad nukentėjusioji pagal grasinimo išraišką ir kitas paminėtas aplinkybes turėjo pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas, o kaltinamasis, aiškindamas, kad neturėjo tikslo (minčių ir ketinimų) nužudyti motiną ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, neneigė tokiu būdu norėjęs pagąsdinti garbaus amžiaus neįgalią motiną, kad ši mažiau priekaištautų kai grįžta namo neblaivus. Taigi remiantis šių duomenų pagrindu, galima daryti išvadą, kad G. K., būdamas neblaivus, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - motinos - atžvilgiu, sudavė jai ranka į galvą, sugriebęs už drabužių ja tampė, apkabinęs ranka smaugė. Grasino ją nužudyti, sakė, kad nusuks galvą. Abejonių nekelia, kad nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, ji yra neįgali, garbaus amžiaus, pati nurodė, kad jautė skausmą, kadangi buvo suduota vyriška ranka, taip pat pats kaltinamasis neneigė, kad jo sudavimas motinai per veidą, suėmimas už kaklo, galėjo jai sukelti skausmą, nes jis buvo neblaivus ir, pasak jo paties, ,,gal nepaskaičiavo savo jėgos“, kas duoda pagrindo išvadai ne tik fizinio skausmo sukėlimo, bet ir paskesnių jo veiksmų vertinimo prasme nukentėjusiajai labai išsigandus ir turint realų pagrindą manyti, kad grasinimas bus tuoj pat įvykdytas. Kad kaltinamasis G. K. nukentėjusiajai grasino nužudyti patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pati nukentėjusioji, ji parodė, kad sūnus jai grasino nusukti sprandą, apkabinęs ją per kaklą spaudė, to neneigia ir pats kaltinamasis, taip pat šią aplinkybę patvirtino liudytoja R. I.. Be to pažymėtina, kad nukentėjusioji išsigando, bijojo kaltinamojo, bijojo pati skambinti policijai, paskambino kaimynei ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl kaltinamojo ketinimų ir, kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiąją (kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Taigi, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji turėjo realų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ir sveikatos, juo labiau, kad jos atžvilgiu G. K. ne tik išsakė žodžius, o taip pat prieš tai jau ir panaudojo fizinį smurtą. Nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Taigi, pirmiau aptarti G. K. nusikalstami veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies dispoziciją ir sudaro idealiąją nusikalstamų veiksmų sutaptį.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. nusikalto nebe pirmą kartą, praeityje teistas du kartus už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 90-92), vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobauda negalioja (b. l. 88-89), niekur nedirba (b. l. 87), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 86), nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi, gyvena skyrium nuo motinos ir grįžti gyventi pas ją neketina. Kaltinamasis G. K. pas gydytoją psichiatrą lankėsi keletą kartų 2017-2018 metais, paskutinis apsilankymas 2018 m. balandžio 26 d. Iš 2020 m. gruodžio 17 d. specialisto išvados (b. l. 78) matyti, kad G. K. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sveikatos sutrikimai dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų. Skiriant bausmę G. K. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamas dviejų nesunkų nuskalstamų veikų padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Dalinis kaltės pripažinimas G. K. atsakomybės nelengvina, juolab, kad ir kritikos savo elgesiui G. K. neturi, kadangi kaltės naštą perkelia neva tai priekabiaujančiai ir jį provokuojančiai motinai, kuri, jo teigimu, anksčiau ir pati vartojusi ir jį įpratinusi vartoti alkoholinius gėrimus. Teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjo motyvu, kad G. K. atsakomybę lengvina, kad nusikalto būdamas susijaudinęs, ką įtakojo neteisėti nukentėjusiosios veiksmai ar šios provokuojantis elgesys, nes bylos duomenimis motina sėdėjo kambaryje lovoje kuomet neblaivus kaltinamasis grįžęs pas ją atėjo ir inicijavo konfliktą, tuo tarpu kitokių aplinkybių nenustatyta, o vien kaltinamojo paaiškinimai, kad senyva, turinti sveikatos motina jam priekaištauja, yra irzli ir kaprizinga nesudaro pagrindo į tai atsakyti neadekvačiu ir agresyviu elgesiu. Aptartais bylos duomenimis, atsižvelgiant ir į ankstesnis teistumus už padarytas analogiškas nusikalstamas veikas, skirtas bausmes ir jų rūšis, vertinat tai, kad šios kaltinamojo elgesio nepakeitė ir neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo, o taip pat nukentėjusiosios poziciją, kuri atleidžia, civilinio ieškinio nereiškia, bausmę palieka skirti teismo nuožiūra, vienintelis jos siekis, kad sūnus negertų, ko pasekoje nusikalsta, jei pataisytų priimtų pas save gyventi atgal, į tai, kad G. K. gera valia pateiktais duomenimis pats kreipėsi pagalbos dėl priklausomybės į UAB „Medica klinika“ dėl potraukio alkoholio vartojimui, kurioje 2021 m. vasario 5 d. duomenimis buvo pravestas motyvacinis, informacinis pokalbis ir paskirtas ilgalaikis gydymas dėl 9duomenys nesklebtini) (b. l. 180), siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtinas pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šiuo atveju bausmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalies sankciją ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją sudaro idealiąją sutaptį ir bendrintinos apėmimo būdu (BK 65 straipsnio 1 dalis).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be formalių BK75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatyme įtvirtintą šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-215-303/2015 ir kt.) Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.). Pirmiau aptartų duomenų dėl bausmės skyrimo kontekste, prokurorei prašant, nukentėjusiajai neprieštaraujant, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, pateikęs teismui duomenis apie savanorišką gydymąsi nuo priklausomybės ligų pripažįstą turįs problemų dėl alkoholio vartojimo ir turį siekį dirbti ir susitvarkyti gyvenimą teigiama linkme, taikytinas arešto bausmės atidėjimas G. K. atžvilgiu, paskiriant BK 75 straipsnio 1, 5 dalyse numatytus įpareigojimus.

Kaltinamasis G. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 16 d. 13.30 val. iki 2020 m. lapkričio 17 d. 9.35 val. (b. l. 123-124, 125),todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtąją bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam G. K. 2020 m. lapkričio 17 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato nutarimu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su O. K. (b. l. 127-128), palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).??? ???

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. gegužės 14 d. surašė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 191), kurioje pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį prašoma priteisti valstybei iš G. K. 185,28 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, perduodamas baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje 2021 m. kovo 9 d. nutartyje nurodė, kad kaltinamajam būtinas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (b. l. 153-154). Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus pranešimas 2021 m. kovo 17 d., kad gynėju paskirtas advokatas D. K. (b. l.. 160), kuris 2021 m. kovo 18 d. nutartimi paskirtas G. K. gynėju (b. l. 163), pateiktas 2021 m. kovo 19 d. advokato orderis byloje (b. l. 167). 2021 m. kovo 29 d. paskirto teisiamojo posėdžio metu (b. l. 165-166) kaltinamasis pareiškė, kad atsisako valstybės paskirto advokato paslaugų, nes turi pasirinkęs ir pasikvietęs jį ginti advokatą A. G., kuris minėtą dieną neatvyko, todėl prašo posėdį atidėti, nori, kad dalyvautų jo pasikviestas gynėjas. 2021 m. balandžio 29 d. posėdyje, atidėjus bylos nagrinėjimą, ir jau dalyvaujant kaltinamojo pasirinktam gynėjui advokatui A. G., G. K. raštu atsisakė advokato D. K. paslaugų (b. l. 181 ), po ko teismas BPK 52 straipsnio pagrindu atleido gynėją nuo pareigos dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime (b. l. 174) ir byla iš esmės buvo išnagrinėta dalyvaujant kaltinamojo advokatui A. G.. Todėl, esant aptartoms aplinkybėms, prašymas dėl valstybės turėtų proceso išlaidų tenkintinas, nes nagrinėtu atveju gynėjo paskyrimas nepatenka į pirmiau paminėtą teisinio reguliavimo sritį, esant kuriam išlaidos nepriteistinos, kita vertus, teismui užtikrinus kaltinamajam valstybės lėšomis skirto gynėjo dalyvavimą, kuris, susipažinęs su byla, atvyko į pirmąjį paskirtą ir teismo pavedimu į kaltinamojo prašymu atidėtą posėdį tikslu užtikrinti kaltinamojo procesines teises, tarp kurių pagrindinė – turėti gynėją, taigi, vertinant visas aptartas aplinkybes bei ir tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis, teismo vertinimu, nėra prasta, nes pastarasis savo lėšomis pasirūpino gynyba, todėl už valstybės lėšomis paskirto gynėjo atliktas paslaugas kaltinamasis privalo sumokėti pagal pateiktus įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. K. paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 bei 4 dalimis G. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis G. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymosi įstaigą, ir paskirti pareigą – visą bausmės atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei įpareigoti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką G. K. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. lapkričio 16 d. 13.30 val. iki 2020 m. lapkričio 17 d. 9.35 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 arešto parai.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su O. K., palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Išieškoti iš G. K. 185,28 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 28 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Nurodyta suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – „Luminorbank“ AS Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.“

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.