Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį(įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

2019-03-23 apie 02:26 val., Palangos plente, Vydmantų kaime, Kretingos rajone, A. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 330D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija – 2,01 promilės etilo alkoholio.

Apklausus kaltinamuoju A. P. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad jis vakare su draugais žiūrėjo krepšinio rungtynes ir vartojo alkoholį. Pasibaigus rungtynėms, jis neblaivus važiavo į namus ir Vydmantų gyvenvietėje nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Atvyko į eismo įvykio vietą policijos pareigūnų ir nustatė girtumą. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, pergyvena. Jis padarė nesunkų nusikaltimą, ankščiau nėra teistas, turi pastovų darbą, darbines pareigas atlieka gerai, suprato padarytos veikos pasekmes ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, už jį laiduotų jo senelė Stasė G. J., ji daro jam didelę įtaką, jis daugiau jokių nusikalstamų veikų nepadarys.

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta įvykio apžiūros protokolu ir foto lentelėmis, tarnybiniu policijos pareigūno pranešimu, teismo specialisto išvada parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga.

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal pranešimą nuvyko į Vydmantų kaimą, kur pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį BMW 330 D ir šalia jo buvo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kuris patvirtino, kad jis vairavo automobilį ir nesuvaldęs, nuvažiavo nuo kelio Patikrinus pateiktą vairuotojo pažymėjimą, nustatyta, kad automobilį vairavo A. P. ir vairuotojui buvo alkotesterio pagalba buvo nustatytas 2,06 promilės neblaivumas, paimtas kraujo mėginys(b.l.5-10).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 2321/2019(01) matyti, kad A. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,01 promilės etilo alkoholio(b.l.102).

Iš 2019-03-23 įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad automobilis BMW 330 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi nuvažiavęs nuo kelio, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinė ir galinė dalys yra apgadintos(b.l.15-21).

Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) teisingai, nes kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamojo A. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas kaltinamojo prašymas perduoti kaltinamąjį jo senelės Stasės G. J. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Stasė G. J. teisme nurodė, kad ji yra kaltinamojo senelė, kaltinamasis gyvena su ja, kaltinamasis įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus, mano, kad yra autoritetas kaltinamajam, bendrauja ne tik po darbo, nes gyvena pas ją, bet ir darbo metu, kaltinamasis dėl padaryto nusikalstamo gailisi, suprato savo kaltę prieš artimuosius, ji laiduoja už kaltinamąjį A. P., kad jis nepadarys daugiau nusikaltimų; mano, esanti verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra sąžininga, gali anūkui daryti teigiamą įtaką.

Prokuroras neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jį pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaltinamasis A. P. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi, charakterizuojamas darbovietės ir gyvenamojoje vietoje teigiamai, vairavo kitam asmeniui priklausantį automobilį, kurį jis turėjo perduoti pirkėjui.

Bylos duomenys patvirtina, jog Stasė G. J. yra kaltinamojo senelė, kaltinamasis gyvena kartu su ja, yra tinkama būti laiduotoju, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, nedirba, yra senatvės pensininkė, posėdžio metu dėl laidavimo savo vaikaitį apibūdina teigiamai, nurodo galinti daryti jam teigiamą įtaką, juo pasitikinti, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad Stasė G. J. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo vaikaičiui A. P. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant Stasės G. J. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą dviem metams Stasės G. J. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Šiuo atveju matyti, kad A. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių (nustatytas 2,01 promilių girtumas) girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo, dėl žalos pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, yra dirbantis. Įvertinus A. P. padarytą nusikalstamą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad artima minimaliai trukmei (BK 68 str. 2 d.) baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymas vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui, atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.

Be to, kaltinamajam skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nuo nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, BK 71 straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (gaunamą darbo užmokestį) jam skirtina 20 MGL dydžio (1000 Eur) įmoka į minėtą fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais, turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme ir remiantis BK 72 straipsniu yra privalomas. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas įvertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-50-788/2018).

Šiuo konkrečiu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. P. kelių eismo taisykles, numatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, automobilis priklauso kitam asmeniui, jam buvo perduotas laikinai naudotis, todėl, įvertinus minėtas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę, transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-308 straipsniais teismas

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje(įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 straipsniu pagal laidavimą, jį perduodant Stasės G. J. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dviem) metams be piniginio užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. P. ir jo laiduotojui Stasei G. J. išaiškinti: kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 23 dienos.

Paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, jog nurodyta įmoka turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini)) (Luminor Bank AS) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. P. paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (A. P. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą(duomenys neskelbtini)) paėmimą panaikinti, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, padavus skundą Plungės apylinkės teismui.