- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2-680-1112/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06525-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Ieškovas
- E. Z.
- Atsakovas
- UAB „T&A idėja”
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Langų parkas”, K. T., UAB ,,Green admin”, UAB ,,Tauralaukio investicijos“, AAS ,,Gjensidige Baltic”
- Advokatai
- Vykintas Zulonas, Saulius Tamošaitis
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Z. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „T&A idėja“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Langų parkas“, K. T., UAB ,,Green admin”, UAB ,,Tauralaukio investicijos“, AAS ,,Gjensidige Baltic” filialas Lietuvoje, ,,IF P&C Insurance“ filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 6 808,56 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2015 m. lapkričio 10 d. tarp E. Z. ir UAB „Suvalkijos energija“, į. k. 302046608 (toliau – ir Pardavėjas) buvo sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis), kuria Pardavėjas pardavė, o pirkėja asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 1345/22303 Negyvenamosios patalpos – Automobilių stovėjimo aikštelės dalis, o pirkėja įsipareigojo parduodamus daiktus priimti bei atsiskaityti su Pardavėju Sutartyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis Sutarties 5.4 punktu, Šalių pasirašyta Sutartis kartu yra ir Daiktų perdavimo-priėmimo aktas ir nuosavybės teisė į daiktus perėjo pirkėjui nuo Sutarties pasirašymo, t. y. 2015 m. lapkričio 10 d. Sutarties 7.2.17 punktu Pardavėjas patvirtino ir garantavo, kad pastato projekto ir/ar rekonstrukcijos darbus atliko generalinis rangovas UAB „T&D idėja” (toliau – Rangovas), kuris daiktams ir pastatui, kuriame yra ieškovės turtas, suteikia Statybos įstatyme ir kituose teisės norminiuose teisės aktuose nustatytą garantiją, o pagal Sutarties 7.2.18 punktą Pardavėjas įsipareigoja be to, kas numatyta Sutartyje, pirkėjui atlyginti visus nuostolius, tiesiogiai kylančius dėl aukščiau nurodytų Pardavėjo pateiktų pareiškimų ir/ar įsipareigojimų pažeidimo ar netinkamo vykdymo.
Ieškinyje nurodyta, kad 2020 m. liepos mėnesį atvykusi į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė rado savo butą pilną vandens ir pastebėjo, kad per butui priklausančią terasą į butą patenka vanduo, kuris pro išorės sieną prasiskverbė į greta bei po terasa esančius kambarius. Dėl vandens patekimo buvo pažeistos kambarių sienos, laiptai, angokraščiai, aliuminio lango rėmai ir laminatas. Ieškovė kreipėsi į turto draudiką – draudimo bendrovę „SWEDBANK P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas dėl patirtos žalos atlyginimo. Draudikas, siekdamas įvertinti turte atsiradusius defektus ir nuostolius, pasitelkė žalų sureguliavimo ekspertus UAB „Smart Claims“, kurie atliko įvykio vietos apžiūrą, įvertino defektus ir nustatė, kad apdraustas turtas nukentėjo iš išorės, pro pastato nesandarumus į patalpų vidų skverbiantis kritulių vandeniui/drėgmei ir dėl to apgadinta vidaus apdaila, atskirose vietose susidaręs pelėsis. 2020 m. rugsėjo 24 d. pateiktame Nuostolių nekilnojamajam turtui priežasties vertinimo akte Nr. TUK28599 (toliau – Aktas) nustatė, kad pagal defektų pobūdį darytina išvada, jog drėgmės skverbimasis pro išorės sienas yra ilgalaikis procesas, o defektų pobūdis ir vieta indikuoja, kad yra nesandari hidroizoliacija ant išorės sienos ir terasos pagrindo sandūroje. Atsižvelgiant į eksploatacijos laiką – natūraliam hidroizoliacinių medžiagų nusidėvėjimui yra per trumpas, todėl padaryta išvada, kad terasos hidroizoliacija buvo įrengta netinkamai. Remiantis Akte pateiktomis išvadomis 2020 m. rugsėjo 25 d. draudikas ieškovei pateikė sprendimą žalos byloje Nr. TUK28461, kuriuo atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Draudikui atsisakius kompensuoti patirtą žalą, ieškovė kreipėsi į statybos bendrovę UAB „Čiukuro resta“, su kuria 2020 m. gruodžio 21 d. sudarė sutartį (toliau – Sutartis), kuria paprašė įvertinti butui padarytus defektus, ir pateikti defektų šalinimo (Turto terasos ir vidaus patalpų remonto darbų atlikimo) darbų kainą. UAB „Čiukuro resta“ apskaičiavo ir pateikė lokalinę sąmatą, kurioje nustatė, kad turto defektų šalinimo (terasos ir viso vidaus patalpų remonto darbų atlikimo) kaina yra 5 823,52 Eur su PVM.
2021 m. sausio 18 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir pareikalavo ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 31 d. ištaisyti defektus. Kartu pretenzijoje nurodė, kad atsakovei atsisakius taisyti defektus, šiems darbams pasitelks kitą rangovą ir pareikalaus atlyginti 5 823,52 Eur nuostolius už turto defektų ir pažeidimų šalinimą bei sugadintą buto apdailą ir Pirkėjo bute esantį asmeninį turtą. Taip pat pareikalavo artimiausiu metu pašalinti kitus pastato terasos defektus arba kompensuoti jų šalinimo išlaidas. 2021 m. sausio 28 d. atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją, kuria atsisakė atlyginti nuostolius bei ištaisyti defektus. Atsakovei atmetus ieškovės pretenziją, ieškovės pasamdytam rangovui „UAB Čiukuro resta“ pradėjus remonto darbus paaiškėjo, kad nepašalinus pagrindinės patekimo į turtą, situacija ieškovės bute kartosis, todėl nuspręsta buto apdailos darbus stabdyti iki tol, kol nebus pašalinta pagrindinė lietaus patekimo į butą priežastis, t. y. nebus ištaisyti atsakovės statybos darbų defektai ir bus tinkamai išdžiovintos lietaus paveiktos ieškovės buto vietos (sienos, grindys ir pan.). Pašalinus lietaus patekimo į turtą priežastis ir išdžiovinus butą, 2022 m. liepos 14 d. UAB „Čiukuro resta“ atliko likusius buto apdailos remonto darbus. Bendra buto remonto darbų kaina 5 823,52 Eur. Sutvarkius terasos vandens surinkimo latakus, ieškovei teko iš naujo iškloti terasą plytelėmis, už kurias ieškovė sumokėjo 864,04 Eur pagal 2023 m. spalio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TERA Nr. 12291 (už terasos plyteles ir papildomas medžiagas). Ieškovė taip pat prašo atlyginti 302,00 Eur papildomas bylinėjimosi išlaidas: už faktinių aplinkybių konstatavimą ir protokolo surašymą ieškovė sumokėjo 121,00 Eur ir už faktinių aplinkybių konstatavimą ir protokolo surašymą (dubliko 14 p.), ieškovė sumokėjo 181,50 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė butą nusipirko ne iš atsakovės, bet iš UAB „Suvalkijos energija“, todėl ši įmonė, kaip buto pardavėja pagal įstatymą suteikė ieškovei kokybės garantiją ir todėl šį įmonė yra atsakinga prieš būsto pirkėją už parduoto daikto kokybės trūkumus. Ieškovei sudarant buto pirkimo – pardavimo sutartį, pardavėjas UAB „Suvalkijos energija“ patvirtino, jog sutarties sudarymo metu nėra jokių paslėptų jam žinomų trūkumų, dėl kurių buto negalima naudoti pagal paskirtį (Pirkimo-pardavimo sutarties 7.2.5 punktas). Pardavėja UAB „Suvalkijos energija“ bankrutavo ir 2021 m. gegužės 13 d. išregistruota. Bankrutavusi BUAB „Suvalkijos energija“ 2017 m. gruodžio 14 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimi perleido perėmėjui UAB „Tauralaukio investicijos“ visas teises ir pareigas, kylančias iš 2014 m. rugpjūčio 29 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais, sudarytos su atsakove UAB „T&A idėja“. Šia sutartimi buvo perimtos visos teises ir pareigos, kylančios ne tik ir iš aukščiau nurodytos rangos sutarties, bet ir įskaitant, bet neapsiribojant, visas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas užsakovo teises rangos teisiniuose santykiuose (į sumokėtas sumas už atliktus darbus; teisę reikalauti pašalinti darbų trūkumus; teisę reikalauti sumažinti darbų kainą; teisę į garantiniu laikotarpiu atsiradusių trūkumų šalinimą, etc.) bei pareigas tretiesiems asmenims (atsakyti už darbų kokybę). Kadangi įvyko teisių ir pareigų parėmimas, senąjį kreditorių BUBA „Suvalkijos“ energiją“ pakeitė naujasis kreditorius UAB „Tauralaukio investicijos“, kuris be kita ko atsako tretiesiems asmenimis (šiuo atveju ieškovei) už darbų kokybę, todėl ieškovė šiuo atveju neturi reikalavimų teisių į atsakovę. Nei vienoje iš šių sutarčių nėra aptartų absoliučiai jokių sąlygų apie atsakovės, kaip generalinio rangovo teises ir pareigas, kas būdinga tokios rūšies sutartims. 2014 m. balandžio 29 d. sutarties įžanginėje dalyje vienintelį kartą per rašymo apsirikimą paminėtas žodis „generalinis“ nereiškia, kad atsakovė tokiu ir buvo, nes sutarties turinys neatitinka šios sąvokos, teisių bei pareigų. Langų montavimo rangos darbus atliko kita bendrovė UAB „Langų parkas“, su kuria rangos sutartį sudarė pats Pardavėjas UAB „Suvalkijos energija“. Nei vienoje iš šių sutarčių atsakovė nėra užsakovu. Užsakove visose rangos sutartyse buvo tik UAB „Suvalkijos energija“, todėl atsakovės generaliniu rangovu laikyti nėra jokiu pagrindo.
Nurodė, kad atsakovė neatliko jokių rangos darbų, kurie gali būti priežastiniame ryšyje su ieškovės nurodoma pasekme – vandens patekimu į butą, todėl atsakovės civilinė atsakomybė negalima. Atsakovė namo gyventojams ne kartą buvo aiškinusi, kad terasos naudotojai privalo valyti trapus, kadangi užsikišus trapams vanduo neturėdamas kur nubėgti, gausiais kiekiais per terasos kraštą bėga tiesiai ant fasado, o taip pat patenka ir buto vidų. Tai ne atsakovės atliktų darbų trūkumas, o ilgalaikio pastato nepriežiūros ir netinkamos eksploatacijos pasekmė. 2021 m. sausio 18 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją ir pareikalavo ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 31 d. ištaisyti defektus. Tai, kad ieškovė beveik prieš mėnesį iki pretenzijos pateikimo 2020 m. gruodžio 21 d. sudarė su UAB „Čiukuro resta“ sutartį dėl jos buto remonto patvirtina, kad ieškovė neturėjo jokių lūkesčių, kad darbus atliktų atsakovė. Ieškovės su UAB „Čiukuro resta“ sudarytoje sutartyje nurodyti darbai yra pertekliniai, siekiant tik išpūsti kainas ir dirbtinai pagrįsti žalos dydį. 2020 m. gruodžio 14 d. lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad vandens į vidaus patalpas pratekėjimo priežasčių paieška ir nustatymas kainavo 1 525 Eur (1845,25 Eur su PVM) ir tai sudarė 32% visos sutarties kainos. Ieškovei 2020 m. gruodį nustatinėti vandens patekimo į patalpą priežasčių nebuvo absoliučiai jokio reikalo, nes šios priežastys buvo žinomos iš UAB „Vitės valdos“ užsakymu 2020 m. kovo 18 d. MB „Statinių ekspertizės biuras“ atlikto statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 20-03E, apie kurį ieškovė neabejotinai žinojo. Atsakovė ieškinį prašo atmesti tiek dėl jo nepagrįstumo, tiek dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad kartu su atsiliepimu atsakovė pateikė Rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su papildymais), iš kurių matyti, kad atsakovė vykdė bendrastatybinius darbus, tame tarpe pastato išorės šiltinimo, vidaus dalinės apdailos, gipso-kartono plokščių montavimo, stogo ir terasos įrengimo, vidaus angokraščių apdirbimo ir glaistymo, teptinės hidroizoliacinės įrengimo ir kitus darbus. Pagal prie ieškinio pateiktą nuostolių nekilnojamajam turtui priežasties vertinimo aktą Nr. TUK28599, vertinta, kad drėgmė į Ieškovės butą patenka dėl blogai įrengtos hidroizoliacijos, t. y. pastato konstrukcijų tarpusavio nesandarumo. Pačios atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktame 2020 m. vasario 27 d. statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 20-03E, kuri buvo atlikta šalia ieškovės buto Nr. 9 esančiame bute Nr. 10, kurio savininkas tuo metu buvo K. T., nurodoma, kad nustatyti šie rangovo UAB „T&D idėja“ buto Nr. 10, mansardinio aukšto plokščiojo eksploatuojamo stogo įrengimo defektai bei vandens patekimo į buto Nr. 10 vidaus patalpas priežastys: mansardinio aukšto eksploatuojamojo stogo nuolydžiai, jų kryptys latakų įrengimo vietos neatitinka TDP sprendinių (8 psl.); įrengtas stogas netenkina „Plokštieji eksploatuojami stogai“ reikalavimų: latakų nuolydžiai aiškiai per maži (9 psl.); hidroizoliacinė danga įrengta netinkamai (9-10 psl.); neįrengtos deformacinės siūlės (10 psl.); neįrengtas parapetas, kuris būtinas, kad išorinės pastato siena būtų apsaugota nuo kritulių (10-11 psl.); po polimerbetonio latakais neįrengta hidroizoliacija, panaudotos netinkamos medžiagos įrengimui (12 psl.) iš atskirų segmentų; netinkamai įrengta teptinė hidroizoliacija po plytelių danga, statybos žurnaluose nurodyta medžiaga neatitinka faktinės nustatytos situacijos; kai kur hidroizoliacinės medžiagos iš viso nėra; stogo danga įrengta ties lango ir išėjimo ant stogo durų profilio apačia, toks įrengimas netenkina STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų. Ekspertizės akto 6.3. punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad „nustatyti defektai analogiški visų mansardiniame aukšte esančių butų plokščiųjų eksploatuojamų stogų konstrukcijose, taip pat krituliai į kitų butų vidų gali patekti/patenka ir per nesandarias išorinės sienos ir aliuminio langų jungtis (lango tvirtinimo ir sandarinimo su išorinė siena vietoje)“. Visiškai tikėtina, kad netinkamai užsandarinus langų tvirtinimo vietas, lietaus vanduo pateko dėl netinkamai atliktų atsakovės statybos darbų. Tai, kad pagrindinė į mansardiniuose aukštuose esančius butus patenkančios vandens priežastimi yra laikoma netinkamai atlikti atsakovės statybos darbai, o ne netinkama UAB „Langų parkas“ gaminių kokybė ir montavimo paslaugos, nurodyta ir Ekspertizės akte. Papildomai nurodė, kad ieškovė paprašė UAB „Čiukuro resta“ pateikti lokalinę sąmatą, kurios pagrindu atsakovei buvo pateikta pretenzija, kuria ieškovė reikalavo ištaisyti nustatytus defektus, kartu nurodydama preliminariai paskaičiuotos žalos dydį. 2021 m. sausio 28 d. atsakovei atsisakius ištaisyti defektus, UAB „Čiukuro resta“ 2021 m. sausio 29 d. už būsimus darbus pateikė PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui 4849,47 Eur (su PVM) pagal sudarytą Sutartį, kurią apmokėjo 2021 m. vasario 24 d. Darbų aktas nebuvo pasirašytas, nes darbai nebuvo atlikti, kadangi tik pradėjus fizinius darbus, paaiškėjo, kad pirma buvo būtina sutvarkyti Pastato bendrojo naudojimo objektą – plokščiąjį stogą ir atlikti vandens surinkimo latakų remonto darbus. Ieškinys kildinamas iš deliktinės atsakomybės reikalavimams dėl padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo, kuriam pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė nepraleido nurodyto senaties termino, kadangi atsakovė atsisakė taisyti defektus, tikslus patirtų nuostolių dydis paaiškėjo tik pasirašius darbų užbaigimo aktą, t. y. 2021 m. liepos 14 d.
Atsakovė pateikė tripliką ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad šiuo atveju, kai atsakovė nėra ir nebuvo generaliniu rangovu ir dėl to nėra atsakinga už kitų subrangovų prievoles, kai rangovų buvo keletas, kurie atliko skirtingus savo pobūdžiu rangos darbus. Ieškovė tokiu asmeniu nurodo atsakovę visiškai nepagrįstai. Kad vanduo patenka į butus tarp sienos sandūros ir lango rėmų, kuriuos montavo ir rangos darbus atliko ne atsakovė, bet UAB „Langų parkas“ ir kad šie rangos darbai buvo galimai atlikti nekokybiškai, patvirtina rašytinė medžiaga. Kokios buvo UAB „Čiukuro restos“ nustatytos vandens pateikimo į patalpas priežastys nežinoma, nes jos niekaip neįformintos, joks vandens pateikimo priežasčių tyrimas nebuvo atliktas, nesudarytas net primityvus objekto apžiūros aktas ir jame nurodyti apžiūros rezultatai ir išvados, juolab kad šių išvadų pateikimas įvertintas 1 845 Eur suma. Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus kodekso nustatytas išimtis. Šioje byloje ieškovė dėl trūkumų į atsakovę kreipėsi 2021 m. sausio 18 d., o ieškinys pareikštas tik 2023 m. spalio 25 d.
Nurodė, kad pradiniu ieškiniu ieškovė visų sąskaitų nepateikė, apie naujai išklotas plyteles net neužsiminė. Tai, kad ieškovė po ieškinio pateikimo pateikė teismui jos vardu išrašytą ir apmokėtą sąskaitą, neįrodo, kad sąskaitoje nurodyti daiktai buvo panaudoti būtent nurodytiems atsakovės padarytiems trūkumams pašalinti. Atsakovės įsitikinimu šios išlaidos niekaip nėra susijusios su trūkumų šalinimo išlaidomis. Ieškovės pateiktoje sąskaitoje nurodytos plytelės ir jų priedai patvirtina, kad šios plytelės yra ne klijuojamos, o tiesiog sudedamos, tai yra pakelta grindų sistema. Jeigu iškovė jas ir susidėjo, tai šių plytelių išlaidos yra ne trūkumo šalinimo, bet ieškovės turto pagerinimo išlaidos, kurių atsakovė neturi atlyginti. Pastebėtina, kad ieškovė 2015 m. lapkričio 10 d. pirkimo pardavimo sutartimi įgijo daugiabučiame name tik butą ir dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Ieškovė neįgijo jokio kito buto priklausinio, pavadinimu terasa. Terasa nėra ir bendro naudojimo su kitais namo gyventojais objektas, terasa nėra įteisinta ir nurodyta namo projektiniuose sprendiniuose. Iš to seka, kad terasa yra įrengta neteisėtai ir galimus pažeidimus negalima laikyti teisėtais, t. y. iš neteisės negali kilti teisė, todėl ieškovės reikalavimas turi būti atmestas.
Trečiasis asmuo UAB „Langų parkas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, kuriame nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Langų parkas” atliko aliuminio konstrukcijų bei aliuminio ir plastiko gaminių (durų, vitrinų, dalies išorinių palangių, stoglangių) reikalingų sumontuoti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), gamybos bei montavimo darbus. 2014 m. birželio 16 d. užsakymo atlikimo sutarties Nr. 140616-23 pagrindu trečiasis asmuo UAB „Langų parkas” atliko tik gaminių montavimo į iš anksto paruoštas angas darbus. Aliuminio konstrukcijų bei aliuminio ir plastiko gaminių vidaus ir išorės apdailos darbai (įskaitant sandarinimo darbus), taip pat gaminių emaliuotų zonų apšiltinimo darbai nebuvo įtraukti į sutarties kainą ir šiuos darbus atliko UAB „Suvalkijos energija” samdytas generalinis rangovas UAB „T&A idėja“. Trečiojo asmens UAB „Langų parkas“ pagaminti ir sumontuoti gaminiai buvo su garso izoliacijos ir hidroizoliacijos juostomis, tačiau už šių detalių tinkamą sujungimą su pastato fasado apdailos medžiagomis, reikiamos hidroizoliacijos įrengimą buvo atsakinga būtent atsakovė, kuri po trečiojo asmens pagamintų aliuminio konstrukcijų bei aliuminio ir plastiko gaminių (durų, vitrinų, dalies išorinių palangių, stoglangių) sumontavimo atliko visus pastato vidaus ir išorės apdailos darbus. Draudiko samdyto eksperto UAB „Smart Claims“ surašytame 2020 m. rugsėjo 24 d. nuostolių nekilnojamam turtui priežasties vertinime Nr. TUK28599 taip pat aiškiai nustatyta, jog vanduo/drėgmė į vidaus patalpas skverbiasi pro išorės sieną, pagal defektų pobūdį procesas yra ilgalaikis, tai nėra vieno/staigaus įvykio pasekmė, defektų pobūdis ir vieta indikuoja, kad yra nesandari hidroizoliacija ant išorės sienos ir terasos pagrindo sandūroje, penkerių metų pastato eksploatacijos periodas yra per trumpas natūraliam hidroizoliacinių medžiagų nusidėvėjimui, kas reiškia, jog yra netinkamai įrengta terasos hidroizoliacija. Atsakovė UAB „T&A idėja“ atsiliepime į ieškinį nutyli, kad ekspertas R. P. nustatė, jog vanduo į pastato vidų patenka ir dėl kitų atsakovės UAB „T&A idėja“ netinkamai atliktų statybos darbų. Jei atsakovė UAB „T&A idėja“ būtų tinkamai įrengusi terasą ir lietaus nuotekų surinkimo latakus, kritulių vanduo apskritai nepatektų iki lango tvirtinimo ir sandarinimo su išorine siena vietos. Atsakovė UAB „T&A idėja“ buvo generaliniu rangovu, t. y. buvo atsakinga už visų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų atlikimą, išskyrus tuos statybos darbus, kuriuos pagal atskirą 2014 m. birželio 16 d. užsakymo atlikimo sutartį Nr. 140616-23.1 su UAB „Suvalkijos energija“ atliko trečiasis asmuo UAB „Langų parkas“: pagamino bei sumontavo aliuminio konstrukcijas bei aliuminio ir plastiko gaminius (duris, vitrinas, dalį išorinių palangių, stoglangius). Šiuo atveju iš technologinės pusės yra svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad aliuminio profilių durų ir vitrinų rėmai su stiklais yra sumontuojami (pakabinami) ant pastato fasado tuo metu, kuomet dar nėra atlikti pastato fasado šiltinimo ir apdailos darbai, t. y. iš esmės net nėra galimybės atlikti sandūrų tarp sienos ir įmontuoto lango sandarinimo darbų. Visuose 2014 m. birželio 16 d. užsakymo atlikimo sutarties Nr. 140616-23.1 prieduose, kuriuose yra pateikiami aliuminio gaminių brėžiniai, kainos ir matmenys, yra nurodyta, jog gaminių vidaus ir lauko apdailos darbai į sąmatą nėra įtraukti, emaliuotų zonų šiltinimas ir aptaisymas akmens vata nenumatytas. Būtent atsakovė UAB „T&A idėja“ jau po langų rėmų sumontavimo atliko pastato fasado šiltinimo iš išorės apdailos darbus. Prašo dėl ieškovės E. Z. patikslinto ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra, priteisti iš atsakovės UAB „T&A idėja“ trečiojo asmens UAB „Langų parkas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas.
Kitų atsiliepimų byloje negauta.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Saulius Tamošaitis nurodė, kad ieškovė įsigijo butą 2015 m. lapkričio 10 d. Pardavėjas patvirtino ir garantavo, kad pastato rekonstrukcijos darbus atliko generalinis rangovas UAB „T&A idėja“. Ieškovė nuolatos bute negyvena. 2020 m. liepos mėnesį ieškovė pastebėjo, kad butas sulietas vandeniu. Ieškovė kreipėsi į draudimo bendrovę, kurie pateikė išvadą, kad drėgmė skverbiasi per išorės sienas. Draudikų pasitelkti ekspertai patvirtino, kad vandens prasiskverbimas į butą yra dėl netinkamos hidroizoliacijos ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes tai yra statybinis brokas. Ieškovė paprašė atlyginti buto sugadinimo nuostolius, atsakovė atsisakė atlyginti žalą, nurodydama, kad ieškovė turi kreiptis į buto pardavėją. Namo administratorius pradėjo šalinti hidroizoliacijos trūkumus, užsakė nepriklausomą ekspertą ir rangovą, buvo atlikti darbai, po kurių ieškovė vėl kreipėsi į UAB „Čiukuro resta“. Plytelės prarado prekinę išvaizdą, ieškovė pirko naujas plyteles, patyrė išlaidas. UAB „Smart Claims“ surašytoje ataskaitoje nurodyta, kad žala butui padaryta per stogą, stogo hidroizoliacija netinkamai įrengta. Ieškovė pareiškė reikalavimus būtent darbus atlikusiam rangovui, rašytiniai įrodymai įrodo, kad darbai atlikti netinkamai ir tai yra atsiradusios žalos priežastis. Konstruktyvas taip suprojektuotas, kad mansardiniai butai turi išėjimus ant stogo. Dokumentiškai tai yra stogas, bet atlieka ir stogo, ir terasos funkciją. UAB „Čiukuro resta“ ieškojo vandens pratekėjimo priežasties, tvarkė sugadintą buto apdailą, vandens surinkimo latakų sandarinimo darbus. Žala atsirado užliejus vandeniu, ieškinys reiškiamas deliktinės atsakomybės pagrindais.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB „T&A idėja“ atstovas (duomenys neskelbtini) T. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2015 m. iki 2022 m. pats turėjo komercines patalpas adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo mėnesį buvo atlikta dalinė pastato ekspertizė. Ieškovė pati užsakydama ir atlikdama su rangovu ekspertizę, priežastis jau žinojo. UAB „Čiukuro resta“ darbai dubliuojasi su pasamdytais pastatų meistrais. 2023 m. drėko iš esmės tos pačios vietos. Darbai, kurie buvo atlikti, padėties nepakeitė, išliko ta pati problema. Sandarino stogą, bet prabėgimas liko. Pagrindinė hidroizoliacija buvo padaryta apačioje. Norint išvengti, kad betonas nedrėktų, terasa buvo aptepta teptine hidroizoliacija. Prabėgimas yra tarp lango ir sienos sistemos. Rangovo atliktų darbų aktų nėra, techniškai UAB „Čiukuro resta“ vasario mėnesį atlikti sandarinimo darbus negalėjo dėl to, kad temperatūra neleidžia to atlikti. Priežastis visada fiksuojama ties langu ir jo kraštu, su perdanga tai nesusiję. Dėl nuolydžių problemos sutinka, toks sprendimas buvo priimtas su užsakovais. Ekspertizė nenurodė fakto, kad dėl tų priežasčių patenka vanduo. Išbėgimo angos užsikimšusios, tai gali daryti įtaką, kodėl vanduo neišbėga. Nurodė, kad langų sandarinimo darbus atliko UAB „Langų parkas“. Langų konstrukcija sudėtinga, renkama dalimis, langus sandarina tie, kas juos gamina. Jų įmonė langų montavimu neužsiima. Nesutiko, kad hidroizoliacija netinkamai įrengta. 2020 m. vasario 27 d. statinio dalinės ekspertizės akto išvadų nepripažįsta. Nurodė, kad ieškovė atsisakydavo valyti latakus. Dėl vandens pratekėjimo į pastatą savo atsakomybės neįžvelgia.
Atsakovės atstovas advokatas Alvydas Buta nurodė, kad ieškinį prašo atmesti. Atsakovė su UAB „Smart Claims“ pateikta 2020 m. rugsėjo 24 d. nuostolių priežasties aktu nesutinka, išvados padarytos paviršutiniškai, neobjektyviai, išvados yra nekonkrečios, deklaratyvios. Atsakovė langų montavimo, sandarinimo darbų neatliko, todėl nėra priežastinio ryšio. Atsakovė valė vandens latakus, buvo nurodžiusi gyventojams valyti ir prižiūrėti latakus. UAB ,,Langų parkas“ teiginiai, kad sandarinimo darbus atliko atsakovė, neatitinka tikrovės, ieškovė pasirinko netinkamą atsakovę. Paslėptų darbų aktai pasirašyti UAB ,,Langų parkas“ darbų vadovo Tiškaus, aktuose nurodyta, kad UAB ,,Langų parkas“ atliko montavimo ir sandarinimo darbus. Atsakovė neprivalo atlyginti žalos dydžio, kuris buvo sumokėtas UAB „Čiukuro resta“ už trūkumų šalinimą, kurie taip ir liko nepašalinti. 2021 m. sausio mėnesio sąskaitoje nenurodyta už kokius darbus ji išrašyta, nurodyta, 2022 m. liepos mėnesio sąskaita nedetalizuota, akto nėra. Latakai nebuvo ardomi, plytelių nebuvo poreikio ardyti, tad ieškovės pateiktas reikalavimas dėl 864,04 Eur yra ieškovės turto pagerinimas ir turi būti atmestas. Ieškinį prašo atmesti ir dėl ieškinio senaties termino, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas prašo mažinti, kaip neatitinkančias teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.
Trečiojo asmens UAB ,,Langų parkas” atstovas advokatas Vykintas Zulonas teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pirminė įvykio vertinimo medžiaga, ekspertas R. P. pateikė išvadas dėl buto Nr. 10, išvados gale parašyta, kad galimai gali būti taikoma visiems butams. Atsakovo pozicijai patvirtinti, kad vandens patekimo priežastys yra kitos, negu teigia ieškovė, tiesioginių įrodymų nėra. Trečiojo asmens nuomone, byloje yra pakankamai patikimų įrodymų patvirtinančių trečiojo asmens poziciją. Tarpų tarp langų rėmo ir mūro, apšiltinamojo sluoksnio izoliacijos įrengimas, nebuvo trečiojo asmens ir užsakovo objektas, trečiasis asmuo tų darbų neatliko. Paslėptų darbų aktai nėra patikimi: lango rėmas sumontuojamas apšiltinamajame sluoksnyje, kurį privedinėjo atsakovė, atliktų darbų aktai rodo, kad užsakovui perduodami ne sandarinimo darbai, o vėjo juostos ir hidroizoliacinės juostos, statybos žurnale neteisingai nurodytas darbų etapiškumas, fasadas nebuvo įrengtas montuojant langus. UAB „T&A idėja“ atliko fasado šiltinimo darbus, atliko fasado apdailos darbus ir dėl to trečiasis asmuo sprendžia, kad atsakovė atlikdama fasado šiltinimo darbus, prieš atlikdama apdailos darbus, turėjo užklijuoti jau esančią ant lango rėmo hidroizoliacinę juostą ant šiltinimo plokščių ir tada atlikti fasado apdailos darbus. Aplinkybės, ties kuriomis pasirašė UAB ,,Langų parkas“ statybos darbų vadovas T., neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje pareikštas ieškovės E. Z. ieškinys atsakovei UAB „T&A idėja“ dėl nuostolių, atsiradusių vandeniui prasiskverbus į ieškovės butą, atlyginimo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė E. Z. ir UAB „Suvalkijos energija“ 2015 m. lapkričio 10 d. sudarė notarinę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JP-5465, pagal kurią ieškovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1345/22303 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės. Sutarties 7.2.17 punkte nustatyta, kad pardavėjas patvirtina ir garantuoja, kad pastato projekto ir/ar rekonstrukcijos darbus atlieka generalinis rangovas UAB „T&A idėja“, projektuotojas E. A. projektavimo firma. Generalinis rangovas daiktams ir pastatui, kuriame yra šie daiktai, suteikia Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose norminiuose aktuose nustatytą garantiją. Garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo pastato statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos. Iš byloje pateiktų Registrų centro duomenų matyti, kad 2016 m. gegužės 16 d. buvo pasirašyta deklaracija apie pastato adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo butas, statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą. Byloje nustatyta, kad buto pardavėjas yra 2021 m. likviduotas bankrutavęs.
Pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, 2020 m. liepos mėnesį atvykusi į butą, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad per butui priklausančią terasą/stogą į butą patenka vanduo, kuris pro išorės sieną prasiskverbė į greta bei po terasa/stogu esančius buto kambarius. Dėl vandens patekimo buvo pažeistos buto kambarių sienos, laiptai, angokraščiai, aliuminio lango rėmai ir laminatas. Bute, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeidimai užfiksuoti 2021 m. balandžio 2 d. antstolio Jono Petriko parengtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (protokolo surašymo data 2021 m. balandžio 6 d.).
Ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimus atsakovei tuo pagrindu, kad ji yra statinio rangovė ir nors nebuvo sudariusi rangos sutarties su ieškove, tačiau dėl nuostolių atlyginimo atsako pagal deliktinės atsakomybės taisykles ir mano, kad turi atlyginti žalą dėl per garantinį terminą nustatytų defektų.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Reiškiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, turi būti įrodytos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos: skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė ir žala (CK 6.245-6.249 straipsniai). Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, apibrėžiančiu priežastinio ryšio sampratą, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Rangovo atsakomybė už statybos darbų trūkumus nustatyta CK 6.697 straipsnyje. Statybos rangos teisinių santykių atveju pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę per nustatytą garantinį terminą yra įtvirtinta ne tik CK 6.697 straipsnyje, bet ir imperatyviose viešosios teisės normose. Statybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinio rangovas CK nustatyta tvarka ir sąlygomis atsako už statinio sugriuvimą ar atlygina žalą dėl nustatytų defektų per garantinį terminą. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo arba jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.
Ieškovė kreipėsi į draudimo įmonę, kuri atsiuntė nepriklausomus žalų sureguliavimo ekspertus UAB „Smart claims“. 2020 m. rugsėjo 24 d. UAB „Smart Claims“ nuostolių nekilnojamajam turtui priežasties vertinimo akte Nr. TUK28599 nurodyta, kad ekspertas G. K. 2020 m. liepos 30 d. apžiūrėjo objektą, surašė defektų aktą, ekspertai A. S. ir S. T. parengė išvadas dėl stogų dangos defektų. Akte nurodyta, kad vanduo/ drėgmė iš butui priklausančios terasos/stogo, pro išorės sieną prasiskverbė į greta bei po terasa/stogu esančius kambarius, foto nuotraukomis užfiksuotos vandens prasiskverbimo vietos, dėl ilgalaikio drėkinimo defektai išplito po kambario 3-9 laminuota grindų danga, laiptine (atlipo pakopų apdaila plytelėmis), apgadintos žemiau esančio kambario sienos, angokraščiai: dažų ir glaisto sluoksnio pakėlimas/ pūslės, išsisluoksniavimas, dėmės, vizualiai panašios į pelėsį taip pat fiksuoti aliuminio lango rėmo korozijos židiniai. Remiantis disponuojama apžiūros informacija bei atsižvelgiant į defektų pobūdį ekspertų buvo užfiksuota, kad vanduo/ drėgmė į vidaus patalpas skverbiasi pro išorės sieną. Vadovaujantis visa surinkta informacija ir pažeidimų foto nuotraukomis, ekspertai konstatavo, kad atsiradusių pažeidimų (defektų) priežastis yra nesandari hidroizoliacija ant išorės sienos ir terasos pagrindo sandūroje, t. y. netinkamai įrengta terasos hidroizoliacija. Pagal į bylą pateiktus duomenis A. M. S. turi statybos specialisto kvalifikaciją ir jai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas. Remiantis akte Nr. TUK28599 pateiktomis išvadomis 2020 m. rugsėjo 25 d. Draudikas ieškovei pateikė sprendimą žalos byloje Nr. TUK28461, kuriuo atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Savo atsisakymą grindė akte Nr. TUK28599 pateiktomis išvadomis ir Gyventojų turto draudimo taisyklėmis.
Pagal į bylą pateiktą MB „Statinių ekspertizės biuras“ atliktą statinio dalinę (konstrukcijų) ekspertizę, atliktą 2020 m. kovo mėnesį UAB „Vitės valdos“ užsakymu, plokščiojo eksploatuojamo stogo konstrukcija ir aliuminio langų su išorine siena krituliams mansardiniame aukšte, bute Nr. 10 ir kituose mansardiniame aukšte esančiuose butuose, neatitinka esminio statinio reikalavimo „Higiena, sveikata ir aplinkos apsauga“ reikalavimų, ekspertizės VI skyriuje nustatyti defektai ir pažeidimai yra esminiai (8.1 punktas). Ekspertizės akto 6.2 punkte nustatytos vandens prasiskverbimo priežastys: teptinės hidroizoliacijos netinkamas įrengimas ir nesandarumai; netinkamai suformuotų nuolydžių ir nesandarios jungtys lango tvirtinimo ir sandarinimo vietoje. Ekspertizės akto 6.3 punkte daroma išvada, kad nustatyti defektai analogiški visų mansardiniame aukšte esančių butų plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų konstrukcijose, taip pat krituliai j kitų butų vidų gali patekti/patenka ir per nesandarias išorinės sienos ir aliuminio langų jungtis (lango tvirtinimo ir sandarinimo su išorine siena vietoje.
2021 m. gruodžio 8 d. UAB „Pamario meistrai“ parengė Statinio apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad pastebėti defektai: per lango rėmus skverbiasi vanduo, fiksuoti daugybiniai nesandarumai tinko ir lango rėmo jungtyje. 2022 m. liepos 18 d. statinio apžiūros akte, parengtame MB „M&V Consultants”, iš esmės konstatuoti panašūs pastato defektai.
Iš byloje pateiktos Rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimas ir papildymais) ir atliktų darbų aktų matyti, kad pastato, kuriame yra ieškovės butas, baigiamuosius darbus, įskaitant pastato išorės šiltinimo, stogo ir terasos įrengimo, vidaus angokraščių apdirbimo ir glaistymo, teptinės hidroizoliacinės įrengimo ir kitus darbus atliko atsakovė. Nors atsakovė nurodė, kad ne dėl jos atliktų darbų kilo žala, tačiau įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas su atsakovės nurodytais argumentais sutikti negali.
Pažymėtina, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-701/2022, 49 punktas ir kt.).
Į bylą pateikta Rangos sutartis ir atliktų darbų aktai bei atsakovo atstovo paaiškinimai nesudaro pagrindo abejoti, kad pastato, kuriame yra ginčo butas, darbus, tarp kurių yra išorinių sienų šiltinimas ir apdaila, terasos nuolydžio formavimas, stogo hidroizoliacija, vandens surinkimo latakų įrengimas, atliko atsakovės atstovai. Pagal byloje pateiktus įrodymus matyti, kad langų konstrukcijų ir langų gaminimo bei montavimo darbus ginčo bute atliko trečiasis asmuo UAB „Langų parkas“. Atsakovės atstovai nurodė, kad būtent dėl šio rangovo netinkamai atliktų darbų ieškovei galėjo atsirasti nuostolių.
Pagal byloje pateiktą UAB „Langų parko“ ir UAB „Suvalkijos energija“ pasirašytą sutartį numatyta, kad trečiasis asmuo atliks langų montavimo darbus. Pagal į bylą pateiktą sutartį ir atliktų darbų aktus galima daryti išvadą, kad trečiojo asmens atstovo paaiškinimai dėl darbų etapiškumo ir tai, kad langų ir fasado sandūros sandarinimas galima tik atlikus fasado įrengimo darbus, iš esmės yra pagrįsti. Pagal sutarties vykdymo dokumentus matyti, kad sandarinimo juostos buvo perduodamos užsakovui kaip prekės. Byloje duomenų, kad trečiųjų asmenų atstovai po fasado įrengimo dar atliko kokius nors darbus negauta. Atsakovė pagal pridedamas lokalines sąmatas ir darbų perdavimo aktus atliko sienų šiltinimo ir angokraščių aptaisymo darbus, fasado tinkavimo darbus, todėl teismo vertinimu, atsakovės argumentai dėl atsakomybės taikymo kitiems asmenims šiuo atveju nelaikytini pagrįstais. Į bylą pateikti statybos žurnalo išrašai dėl paslėptų darbų priėmimo šiuo atveju nepakeičia kitais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatytų aplinkybių vertinimo.
Atsakovė taip pat nurodė, kad dėl vandens prasiskverbimo atsakingi patys turto naudotojai, nes nebuvo tinkamai prižiūrimi vandens nubėgimo latakai, be to, buto Nr. 10 savininkas atliko darbus, kurie galėjo turėti įtakos vandens nubėgimui ir prasiskverbimui. Pagal į bylą pateiktus duomenis Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2021 m. gegužės 12 d. pagal gyventojų skundą dėl buto Nr. 10 veiksmų atlikusi patikrinimą dėl pastato (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad pažeidimų nenustatyta. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad 2021 m. sausio 18 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei, kuria prašė atlyginti patirtą žalą. 2021 m. sausio 28 d. atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją, kuria atsisakė atlyginti žalą. Pagal byloje pateiktus dokumentus ir atsakovo pateiktus paaiškinimus, atsakovės atstovai po pretenzijos gavimo, jokių veiksmų, susijusių su priežasčių nustatymu, jų šalinimu ar žalos mažinimu neatliko. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai dėl netinkamos priežiūros tam tikrais laikotarpiais, kurie nesusiję su įvykiu, negali būti pagrindas atmesti kitus byloje pateiktus įrodymus. Teismas pažymi, kad net ir pablogėjus lietaus nubėgimui ieškinyje užfiksuota žala neatsirastų, jei nebūtų stogo ir fasado trūkumų.
Teismo vertinimu, pagal byloje pateiktas tiek žalos ekspertų išvadas, tiek dalinės statinio ekspertizės akte nurodytas išvadas, kitus rašytinius įrodymus ir šalių atstovų paaiškinimus darytina išvada, kad dėl ieškovės patirtų nuostolių vandeniui prasiskverbus į butą atsakinga laikytina atsakovė. Teismas pažymi, kad šiuo atveju buvo siūloma bylos šalims skirti ekspertizę, kuri galėtų nustatyti tikslias vandens prasiskverbimo į butą priežastis ieškovei priklausančiame bute, tačiau tokių prašymų negauta ir teismas daro išvadas pagal šioje byloje gautus įrodymus bei pateiktus paaiškinimus. Atsižvelgiant į tarp šalių kilusius santykius, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju senaties terminas dėl žalos atlyginimo nėra praleistas ir atsakovo argumentus dėl sutrumpinto vienerių metų termino taikymo atmeta, kaip nepagrįstus.
Ieškovė nurodė, kad dėl vandens prasiskverbimo į butą patyrė 6 808,56 Eur nuostolių, kurie susideda iš rangovui už darbus atliktų mokėjimų ir terasos plytelių kainos.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių.
Į bylą pateikta 2021 m. gruodžio 21 d. sutartis dėl remonto darbų atlikimo, sudaryta su rangovu UAB „Čiukuro resta“. Bendra sutarties kaina 5823,52 Eur. Darbai nurodyti lokalinėje sąmatoje. Pagal parengtą lokalinę sąmatą į darbus įtrauktas vandens pratekėjimo priežasčių nustatymas, terasos vandens surinkimo latakų remontas ir sandarinimas ir vidaus remonto darbai. Rangovas ieškovei pateikė 2021 m. sausio 29 d. sąskaitą faktūrą CIU Nr. 0000558 4849,47 Eur sumai ir 2022 m. liepos 14 d. 974,05 Eur sumai. Pagal 2022 m. liepos 4 d. galutinį darbų užbaigimo aktą darbai baigti 2022 m. liepos 4 d., konkretūs atlikti darbai ir jų kiekiai nenurodyti. Į bylą pateikti mokėjimą patvirtinantys dokumentai, kad ieškovė rangovui 2021 m. vasario 24 d. sumokėjo 4849,47 Eur sumą, 2022 m. liepos 14 d. – 974,05 Eur sumą. Į bylą taip pat pateikta 2023 m. spalio 12 d. UAB „Terasima“ sąskaita faktūra TERA Nr. 1229, 864,04 Eur sumai, mokėjimas atliktas 2023 m. spalio 10 d.
Atsakovės vertinimu, UAB „Čiukuro resta“ parengta lokalinė remonto darbų sąmata ir joje nurodyti darbai yra pertekliniai, siekiant išpūsti kainas ir dirbtinai pagrįsti žalos dydį. Teismo vertinimu, šioje situacijoje vandens patekimo priežasčių nustatymo darbai ir vidaus apdailos darbai laikytini pagrįstais. Ieškovės pateikta sutartis ir sąskaitos faktūros, mokėjimą įrodantys dokumentai nekelia abejonių dėl sutartų darbų atlikimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju prie žalos atlyginimo pagrįstai priskirti darbai, kuriais buvo aiškinamasi dėl vandens patekimo priežasčių ir atliekami vidaus apdailos darbai, reikalingi siekiant pašalinti vandens pratekėjimo padarinius. Pažymėtina, kad atsakovė šiuo atveju su ieškove nebendradarbiavo, bute nesilankė ir nepadėjo nustatyti vandens pratekėjimo priežasčių, todėl ieškovės realiai patirtos išlaidos priežasčiai nustatyti ir vidaus apdailai laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš už žalą atsakingo asmens. Teismo vertinimu aplinkybės, kad butų savininkams buvo žinoma apie pastato bendro naudojimo objektų problemas nepašalina poreikio aiškintis dėl konkretaus įvykio priežasčių ir kaip jų ateityje išvengti.
Į bylą pateikti paaiškinimai ir įrodymai, kad darbai galutinai buvo atlikti ne sutartyje numatytais terminais, o tik po to, kai buvo atlikti pastato administratoriaus užsakyti bendro naudojimo objektų mansardiniame aukšte sandarinimo darbai. Pagal į bylą pateiktą aktą matyti, kad UAB „Civinity namai Klaipėda“ užsakė ir 2021 m. lapkričio mėnesį priėmė iš UAB „Pastatų meistrai“ atliktus darbus, susijusius su lietaus nuvedimo sistemos priežiūra ir remontu, kurių metu buvo išvalyti ir išdžiovinti vandens nubėgimo latakai, išklijuoti prilydoma stogo danga, suformuotos įlajos ir atlikti kiti sandarinimo darbai. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ieškovės ir rangovo UAB „Čiukuro resta“ pasirašytą sutartį buvo numatyti iš esmės tie patys darbai, susiję su vandens nubėgimo sistemos remontu, sutartis nebuvo pakeista ar patikslinta, šių darbų neatsisakyta, darbų perdavimo akte nebuvo detalizuoti atlikti darbai ir jų kiekiai, todėl teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos vandens surinkimo latakų remontui ir sandarinimui nelaikytinos pagrįstomis ir racionaliomis.
Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaidas patirtas perkant stogo, kuris gali būti eksploatuojamas, plyteles bei papildomas išlaidas dėl prašymų užfiksuoti faktines aplinkybes. Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį, kad ieškovė stogo (terasos) dangą ir kitas medžiagas įsigijo 2023 m. spalio 10 d., t. y. praėjus daugiau nei metams po to, kai vandens prasiskverbimo pasekmes pašalino ieškovės pasamdyti rangovai. Byloje duomenų, kad buvo išardyta esama stogo, ant kurio įrengta terasa, danga ar jos dalis, negauta. Pagal pateiktą sąskaitą faktūrą ir pateiktus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad įsigyta papildoma stogo (terasos) danga yra susijusi su 2020 m. įvykusio įvykio pasekmių šalinimu.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus paaiškinimus ir ištirtus įrodymus darytina išvada, kad nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos ir yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies bei priteisti ieškovei iš atsakovės 4233,69 Eur nuostolių, patirtų nustatant priežastis ir šalinant vandens pratekėjimo padarinius.
Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi teismo vertinimu jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.
Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę iš atsakovės ieškovei priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, 2 punktas numato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Ieškovė yra pateikusi prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 847,00 Eur už advokato teisinę pagalbą, 302,00 Eur išlaidos faktinių aplinkybių konstatavimui, už žyminį mokestį byloje sumokėta 213,00 Eur. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 dalį prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu. Teismo vertinimu, 121,00 Eur išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimą, kuriame užfiksuotos ginčui aktualios aplinkybės, laikytinos pagrįstomis, o išlaidos dėl 2023 m. gruodžio įvykio aplinkybių konstatavimo prie būtinų išlaidų nepriskirtos, todėl 181,50 Eur išlaidos faktinių aplinkybių konstatavimui nepriteistinos.
Atsakovė byloje pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Trečiasis asmuo UAB „Langų parkas” į bylą pateikė įrodymus, kad patyrė 5831,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies (tenkinta apie 62 proc. reikalavimų), ieškovės patirtos išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, ieškovei priteistina iš atsakovės 732 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės atitinkamai priteistina 570 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistina 162 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Trečiojo asmens patirtos išlaidos, nors yra pakankamai didelės, tačiau atsižvelgiant į byloje kilusį ginčą ir jo sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei rekomenduojamus advokato išlaidų dydžius, vertintinos kaip pagrįstos. Atsižvelgiant į trečiojo asmens įtraukimo aplinkybes ir tai, kad teismo vertinimu, šiuo atveju trečiasis asmuo gynė savo poziciją ir byla išspręsta iš esmės trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, naudai, teismas sprendžia, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „T&A idėja”, į. k. 301638635, 4233,69 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 162 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės Esfiros Zaslavskaitės naudai.
Priteisti iš atsakovės UAB „T&A idėja”, į. k. 301638635, 5831,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiojo asmens UAB ,,Langų parkas“, į. k. 302308245, naudai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.