Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundo pareiškėjai D. K., jos įgaliotajai atstovei advokatei Linai Andriuškevičienei,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotajam atstovui Gintautui Radzevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. K., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_ N-5079-2025 (ROIK 24262980311) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_ N-5079-2025 (ROIK 24262980311) D. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad ji 2024 m. gruodžio 31 d. apie 16.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį MAZDA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir kliudė stovėjusį automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Taip pat po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį – jai nustatytas 1,41 promilės girtumas. Tuo buvo pažeisti KET 9, 222 punktų reikalavimai. Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą jai paskirta nuobauda – 1100 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto prie­mones) atėmimas 12 mėnesių, o už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą – 1 200 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto prie­mones) atėmimas 36 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis nustatyta galutinė nuobauda – 1 200 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams (b. l. 28-32).

Atitinkamai, pareiškėjos veiksmuose, nei pasišalinant iš eismo įvykio vietos, nei vėliau vartojant alkoholį po eismo įvykio, nebuvo tyčios. Prašo panaikinti nutarimą bei administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti, nesant jai inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Jei teismas būtų priešingos nuomonės, pareiškėjos vertinimu, jai paskirta administracinė nuobauda vis tiek yra nepagrįsta, neproporcinga padarytam pažeidimui. Jai paskirta administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, todėl tuo atveju, jeigu nebus tenkintas pirmas skundo reikalavimas, pareiškėja prašo teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – pakeisti nutarimą bei nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, be pareiškėjos paaiškinimų, kad ji bylai aktualiu laiku automobiliu „Mazda“ važiavo į parduotuvę ir grįžo iš jos, tad galėjo kliudyti kaimynės kieme priparkuotą automobilį, patvirtina byloje surinkti duomenys: liudytojo A. O. eismo įvykio tyrimo metu ir teisme duoti paaiškinimai, kad po išgirsto smūgio į automobilį garso pažvelgęs pro virtuvės langą pamatė, kad į kaimynės automobilį atsitrenkė „Mazda“, kurio vairuotoja neišlipusi nuvažiavo tolyn iš eismo įvykio vietos, prieš tai ji minėtą kaimynės automobilį bandė apvažiuoti kelis kartus. Apie incidentą iškart pranešė kaimynei K. B.; nukentėjusiosios K. B. rašytiniu paaiškinimu ir parodymais teisme, kad po kaimyno A. O. skambučio nuėjusi prie savo automobilio rado jį apgadintą, buvo apgadintas galinis bamperis, sparnas, apgadintas galinis automobilio žibintas (apdaila); eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodoma, kad automobiliui „Mazda 6“ apgadintos užpakalinės dešinės pusės durys, o automobiliui „Mercedes benz“ – užpakalinis dešinės pusės sparnas ir užpakalinis bamperis, vyriausiosios patrulės G. K. 2025 m. gruodžio 31 d. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad atvykus pagal iškvietimą dėl eismo įvykio juos pasitiko nukentėjusioji K. B., kuri nurodė, kad apie 16.12 val. gavusi skambutį iš kaimyno, jog buvo apgadintas jos automobilis, ir išėjusi apžiūrėti savo automobilio rado apgadintus galinį dešinės pusės sparną, galinį bamperį, galinį dešinės pusės ratą (apdailą). Su atvykusiais pareigūnais be nukentėjusiosios bendravo dar du to paties namo gyventojai ir abu jie nurodė matę, kaip automobilis „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė stovėjusį automobilį „MB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), minėtą automobilį vairavo vyresnio amžiaus (vieno liudytojo manymu, (duomenys neskelbtini) metų, kito manymu – apie (duomenys neskelbtini) metų) moteris, kuri po eismo įvykio nesustojusi pasišalino (b. l. 40-41). Iš byloje pateiktų policijos pareigūnų darytų nuotraukų matyti, kad sugretinus automobilius jų apgadinimai fiksuojami panašiame aukštyje. Šių byloje surinktų duomenų visuma nepalieka teismui abejonių, kad pareigūnai tinkamai nustatė eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę ir kaltą dėl eismo įvykio sukėlimo asmenį – eismo įvykyje dalyvavo ir nukentėjusiosios mašiną apgadino būtent D. K. vairuojamas automobilis.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos kaltės dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, teismas pažymi, jog abu šie nusižengimai gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo žino ir suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Atitinkamai ir alkoholį vartoja žinodamas, kad daro tai po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, nevartoti jokio alkoholio, šias pareigas sąmoningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

D. K. teigimu, jokios jos tyčios vengti atsakomybės dėl eismo įvykio nebuvo, nes dėl klausos sutrikimo, garsiai automobilio salone grojusios muzikos, tamsos ir kontakto silpnumo ji nepajuto ir nepastebėjo sukėlusi eismo įvykį. Ši jos versija vertintina kritiškai, kadangi ją paneigia tiek pačios pareiškėjos elgesys eismo įvykio dieną, tiek kiti byloje surinkti įrodymai. Pirmiausia, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių jo klausos sutrikimus patvirtinančių medicininių dokumentų. Ši versija apskritai atsirado tik teikiant skundą dėl nutarimo. Nors tokia aplinkybė iš tiesų būtų svarbi pareiškėjos veiksmų vertinimui, apie ją nieko nebuvo užsimenama nei D. K. 2024 m. gruodžio 31 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 43), nei 2025 m. vasario 17 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 50), nei išsamiausiame 2025 m. sausio 31 d. rašytiniame paaiškinime, kuriame ji savo nepastabumą apskritai siejo tik su prastu matomumu žiemos sezono metu (b. l. 58-59). Visi jos teismui pateikti medicininiai dokumentai susiję su judėjimo aparto sutrikimais ir kitomis ligomis, tačiau ne su klausa (b. l. 16-21). Skunde teigiama, kad pareiškėjai yra diagnozuotas kondukcinis ir neurosensorinis dešinės pusės prikurtimas, tuo metu teisme ji teigė, kad neprigirdi kaire ausimi. Kaip minėta, jokių šią diagnozę patvirtinančių dokumentų pareiškėja teigia neturinti, nes net nenuėjo į reikalingus medicininius tyrimus. Šių aplinkybių kontekste teismas abejoja išimtinai tik skunde nurodytos diagnozės pagrįstumu.

Nesugebėjimą išgirsti smūgio į kitą transporto priemonę skunde pareiškėja siejo ir su muzika salone ir menku kontakto intensyvumu. Ir šiuos jos argumentus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Liudytojas A. O. nurodė, kad į eismo įvykį sureagavo ir iš jo vietos pasišalinantį automobilį spėjo pamatyti išimtinai dėl automobilių kontakto sukelto garso, kurį išgirdo netgi būdamas (duomenys neskelbtini) namo aukšte. Būtent dėl jo jis priėjo prie automobilio lango ir pamatė pareiškėjos „Mazda“, bandančią apvažiuoti nukentėjusiosios automobilį. Be to, jis pareigūnams nurodė, kad tai padaryti moteriai pavyko tik iš kažkelinto karto, teismui patvirtino, kad jo akivaizdoje vairuotoja važiuodama atbula atsitraukė nuo nukentėjusiosios automobilio ir kliudė šį dar sykį. Nėra jokio įtikinamo paaiškinimo, kaip vairuotoja negalėjo išgirsti garso, kuris aiškiai buvo girdimas asmeniui (duomenys neskelbtini) aukšte. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad pareiškėjos automobilis kontaktavo dešiniąja puse, ji teigia neprigirdinti kaire ausimi. Atitinkamai garsas iš dešinės pusės jai turėjo būti girdimas. Pažymėtina, kad liudytojas nurodė, kad jokios garsios muzikos iš manevruojančio automobilio „Mazda“ salono jis neužfiksavo. Jei, pasak pareiškėjos, muzika jos automobilio salone buvo tokia kurtinanti, kad nustelbė bet kokius išorės garsus, ji būtų buvusi girdima pašaliniams, nepaisant uždarytų automobilio langų. Be to, abejotina, kad klausos sutrikimų turintis asmuo dar slopintų aplinkinius garsus trankia muzika. Aplinkiniams girdėtas smūgio garsas paneigia ir pareiškėjos argumentus, kad automobilių kontaktas buvo tiek nežymus, kad ji negalėjo jo pajusti jokioms juslėmis.

Teismo manymą, kad pareiškėja vis tik žinojo sukėlusi eismo įvykį, sustiprina tai, kad su ja susisiekus policijos pareigūnams, ji iškart užėmė kategorišką gynybinę poziciją, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją, kad automobilio ji apskritai tą dieną nevairavo. Teisme ji bandė tikinti, kad jos automobilį ji vairuoja kartu su dukra, todėl ji nebuvo įsitikinusi, kas vairavo transporto priemonę. Šie jos argumentai visiškai neįtikinami, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko apie 16.10 val., apie 16.12 val. apie jį jau buvo pranešta apgadinto automobilio savininkei, o pareigūnai į įvykio vietą atvyko ir eismo įvykio aplinkybes ėmė aiškintis apie 16.21 val. Pareiškėjos teiginiai, kad nepraėjus nė pusvalandžiui ji jau negalėjo prisiminti, ji ar duktė vairavo automobilį, ar nesuprato, apie kokios dienos įvykius ji yra klausinėjama pareigūnų, abejotini. Faktą, kad automobilį ji vis tik vairavo, pripažino tik po to, kai iškviesta dukra kategoriškai paneigė, kad ji įvykio dieną būtų vairavusi mamos automobilį, nurodydama, kad ji buvo darbe.

Pareiškėjos versiją, kad automobilių kontakto ji nei išgirdo, nei pamatė, nei kaip kitaip fiziškai pajuto, teismas vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti griežtos administracinės ir draudiminės atsakomybės už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kad pareiškėja nėra nuoširdi pasakodama apie įvykio aplinkybes, rodo ir jau minėtas jos gynybinių versijų nenuoseklumas. Iš pradžių ji kategoriškai neigė apskritai vairavusi savo automobilį, o suvokusi, kad yra vairavimo fakto liudininkų, jos versijos dukra nepalaiko, nurodė, kad vairavo, galimai padarė eismo įvykį, tačiau jo nejuto. Dėl automobilių kontakto pasekmių jos parodymai taip pat nenuoseklūs. Ji tai teigė, kad jos automobiliui apskritai neliko jokių apgadinimų, kas jai net leidžia abejoti, ar tikrai būtent ji kliudė stovintį nukentėjusiosios automobilį, tai pripažino, kad jos mašinos šonas vis tik buvo nubrėžtas, apgadinimas jau suremontuotas. Šis pareiškėjos gynybinės pozicijos nenuoseklumas sustiprina teismo įsitikinimą, jog ji yra linkusi vengti atsakomybės dėl eismo įvykio ir iš jo vietos pasišalino tyčia. KET 222 punkte numatyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šios pareigos pareiškėja sąmoningai nevykdė.

Nukentėjusioji K. B. pateikė tyrimui dokumentą, kad draudimo bendrovė jos automobilio apgadinimus įvertino 907,18 Eur suma. Ši suma viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad D. K. veika atitinka ANK 426 straipsnio 2 dalies dispozicijos požymius, ir ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kai eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Atitinkamai suvokdama, kad sukėlė eismo įvykį, ji turėjo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 4 punkte numatytą pareigą po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti. Šią pareigą sąmoningai pažeidė, todėl pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

Kaip minėta, ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų. Ginčijamu nutarimu konstatavus pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis, už abu padarytus nusižengimus jai paskirtos minimalios sankcijoje numatytos baudos bei minimalios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metų terminui už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metų terminui – už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.

Pareiškėjos teisme suformuluotas prašymas jos kaltės pripažinimo atveju taikyti tik vienerių metų specialiosios tesiės atėmimo terminą iš esmės reikštų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, skiriant administracinio poveikio priemonę už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

Tačiau skiriant administracinio poveikio priemonę, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tie patys principai taikytini ir skiriant administracinio poveikio priemones.

Spręsdamas ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas vertina tai, kad 2015 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu D. K. buvo bausta pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį (dėl vairavimo neblaiviai), minėtame nutarime teismo aptariant nuobaudos individualizavimo klausimą yra pažymėta, kad tai nėra pirma jos nuobauda už šios rūšies nusižengimą. Tuomet ji taip pat prašė neatimti jai teisės vairuoti transporto priemonių, nes jai nustatytas 35 % darbingumas. Tačiau po pritaikytos administracinio poveikio priemonės (atėmus teisę vairuoti transporto priemones 1 metams), išvadų matomai padaryta nebuvo. Šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad nagrinėjami nusižengimai yra vienkartinis įvykis pareiškėjos gyvenime ir pasižymi išimtinai atsitiktiniu pobūdžiu.

Į D. K. teiktus duomenis apie sveikatos būklę jau buvo atsižvelgta skiriant jai minimalias nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, nors ji nepripažino kaltės, nerodė kritiško požiūrio į savo veikas. Atsižvelgdamas į pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes teismas daro išvadą, kad jai už padarytus nusižengimus paskirtos minimalios baudos ir minimalios administracinio poveikio priemonės nėra per griežtos nuobaudos, jos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos D. K. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_ N-5079-2025 (ROIK 24262980311) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.