Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), duomenų apie baustumą byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 13 d. apie 11.10 val., teismo posėdyje Kauno apylinkės teisme, adresu Kęstučio g. 29, Kaune, E. L., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymą davimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-57-660/2015, teismui teikė tiesos neatitinkančius parodymus, kad 2014 m. birželio 10 d. nepažįstamas asmuo – vyras, apie 40 metų amžiaus, vairavo D. L. priklausantį automobilį ir atsitrenkė į tvorą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. L. į teismo posėdį neatvyko. Jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-57-660/2015 matyti, kad 2015 m. balandžio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu (b. l. 89-92) D. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. už tai, kad jis 2014-06-10, 19.50 val., Kaune, prie Sąnašos g. 4 vairuodamas automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2,44 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą automobilį, jo nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į metalinę tvorą. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis ir metalinė tvora. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127punktų reikalavimus. Minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs. Iš minėto nutarimo matyti, kad teismas liudytojo E. L. parodymus, jog įvykio dieną automobilį vairavo nepažįstamas asmuo – vyras, apie 40 metų amžiaus, vairavo D. L. priklausantį automobilį ir atsitrenkė į tvorą, vertino kritiškai, kaip siekį padėti išvengti broliui D. L. administracinės atsakomybės ir nelaikė jų patikimais įrodymais, nes E. L. parodymuose yra prieštaravimų, jo paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys ir jie yra aiškiai prieštaraujantys kitų surinktų įrodymų visumai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. „Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“ numato, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.

Aiškinant šios teisės normos dispoziciją kartu su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 str., darytina išvada, kad nurodomas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-57-660/2015 duomenų, D. L. ir E. L. yra broliai. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-57-660/2015 esančio 2015 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 86-87) matyti, kad liudytojas E. L. sutiko duoti parodymus byloje, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jo brolis ir apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2014-06-10 Plento g. lauke su draugais A., L., R. ir broliu D. gėrė alų, nutarė nuvažiuoti iki skardžio. Važiavo brolio automobiliu Nissan Primera, bet kas jį vairavo, nepamena. E. L. sėdėjo automobilio gale, su juo gale dar sėdėjo L., A. ir R., priekyje keleivio vietoje sėdėjo brolis, o kas vairavo, nepamena. E. L. nurodė, kad tiksliai neprisimena, tačiau jam atrodo, kad prie kiosko buvęs nepažįstamas vyras, apie 40 metų amžiaus, vidutinio ūgio, tamsių plaukų, pasisiūlė pavairuoti. Važiuojant automobilis atsitrenkė į tvorą.

Liudytojo E. L. paaiškinimą paneigė nuoseklūs, ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojais teismo posėdyje apklaustų L. J. ir A. D. parodymai, iš kurių nustatyta, kad jie su D. L. ir E. L. išgėrė alaus ir nutarė nuvažiuoti pas draugus. Visi važiavo automobiliu, kurį vairavo D. L.. D. L. vairuodamas automobilį atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino. Taip pat, teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. M. parodė, kad išgirdęs lauke trenksmą, pro langą pamatė į tvorą atsitrenkusį automobilį, kuriame buvo 4 jaunuoliai. Savo pirminiame paaiškinime E. L. nurodė, kad buvo neblaivus ir visko gerai nepamena, bet pagal jo prisiminimus automobilį vairavo kažkoks vyras, kurio jis nepažįsta (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išdėstytus įrodymus, daroma išvada, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą E. L. atžvilgiu, nebuvo paneigtos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-57-660/2015 nustatytos aplinkybės, todėl yra pilnai įrodyta, jog E. L., apklausiamas liudytoju, viešo teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje D. L. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. ir būdamas pasirašytinai įspėtas apie administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tyčia ir suvokdamas savo veiksmus, pateikė neteisingus duomenis, nurodydamas, kad 2014 m. birželio 10 d. nepažįstamas asmuo – vyras, apie 40 metų amžiaus, vairavo D. L. priklausantį automobilį ir atsitrenkė į tvorą, todėl konstatuotina, kad E. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., todėl yra baustinas.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Duomenų apie E. L. galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 – 288str.,

nutarė:

E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., ir skirti administracinę nuobaudą –289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.