- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-71-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00261-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- A. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kačinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-286-368/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui A. S., trečiasis asmuo – A. J., dėl paskolos sutarties pripažinimo galiojančia ir skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti galiojančia 2015 m. kovo 6 d. V. J. ir A. S. sudarytą paskolos sutartį, pagal kurią V. J. suteikė A. S. 44 770 Eur paskolą grynaisiais pinigais iki 2015 m. rugpjūčio 1 d., bei priteisti ieškovui iš atsakovo 44 770 Eur paskolos, 7 088,58 Eur metinių palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos ir 5 proc. metines procesines palūkanas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas 2014 m. vasario 13 d. sudarė notarinę paskolos sutartį, kuria ieškovas atsakovui suteikė 174 000 Lt (50 393,88 Eur) dydžio paskolą. Atsakovas paskolai užtikrinti įkeitė transporto priemonę – 348 000 Lt vertės kombainą. Ieškovas paaiškino, kad dalį paskolos – 150 000 Lt, atsakovas grąžino 2014 m. rugsėjo 1 d., o likutis paskolos sudarė – 24 000 Lt (6 950 Eur). Vėliau, t. y. 2015 m. kovo 6 d., ieškovas ir atsakovas pasirašė minėtos 2014 m. vasario 13 d. sutarties pakeitimą, kuriuo susitarė, kad negrąžinta paskolos dalis sudaro 6 950 Eur ir ieškovas papildomai suteikia atsakovui 44 770 Eur dydžio paskolą, o bendrą 51 770 Eur sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. Tačiau, ieškovo teigimu, atsakovas įsipareigojimų neįvykdė ir skolos negrąžino. Kadangi 2015 m. kovo 6 d paskolos sutartis viršijo trijų tūkstančių eurų sumą, buvo vykdoma grynaisiais pinigais ir turėjo būti notarinės formos, o atsakovas vengia ją įvykdyti, ieškovas prašė šią sutartį pripažinti galiojančia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažindamas galiojančia 2015 m. kovo 6 d. ieškovo V. J. ir atsakovo A. S. sudarytą paskolos sutartį, pagal kurią V. J. suteikė A. S. 44 770 Eur paskolą grynaisiais pinigais iki 2015 m. rugpjūčio 1 d., ir priteisdamas iš atsakovo ieškovui 44 770 Eur paskolą, 7 088,58 Eur metines palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 400 Eur išlaidas už advokato darbą, 44,80 Eur kelionės išlaidas bei 1 003 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas konstatavo, kad iš apžiūrėto 2015 m. kovo 6 d. susitarimo teksto originalo matyti, jog yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.93 straipsnio 4 dalį. Šis 2015 m. kovo 6 d. susitarimas yra dvišalis, jį pasirašė tiek ieškovas, tiek ir atsakovas. Susitarimas buvo sudarytas praėjus dviem mėnesiams po CK 6.871 straipsnio 4 dalies pakeitimo, be to, susitarimas atitiko faktinę situaciją, egzistavusią susitarimo sudarymo metu – jame nurodomi 2014 m. vasario 13 d. notariškai patvirtinti ginčo šalių paskoliniai santykiai, nurodoma, jog negrąžinta paskolos dalis sudaro 24 000 Lt (6 950 Eur). Teismas pažymėjo, kad šalys neginčija aplinkybės, jog ne kartą pinigai buvo skolinami atsakovui, kuriuo ieškovas pasitikėjo. Teismo vertinimu, iš susitarimo turinio akivaizdu, kad ieškovas sutartį įvykdė – jis suteikė 44 770 Eur paskolą atsakovui, o šis patvirtino, jog gavo papildomai 44 770 Eur, taip pat patvirtino, kad bendra negrąžinta paskolos suma yra 51 720 Eur.
5. Teismo įsitikinimu, 2015 m. kovo 6 d. susitarime pavartoti terminai „paskolos gavėjas A. S. prašo jam papildomai paskolinti EUR 44.770,00 (keturiasdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt eurų)“, „paskolos davėjas papildomai paskolina EUR 44.770,00 (keturiasdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt eurų)“, „(duomenys neskelbtini)“, „papildomai gavau 44 770 eurų“, leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie paskolos dalyko perdavimo atsakovui ieškovo bute faktą. Teismas pažymėjo, kad pinigų perdavimo faktą, davę priesaiką teisme, patvirtino ieškovas V. J. ir trečiasis asmuo A. J., kurių parodymais abejoti nėra pagrindo, nes jų parodymai dėl 44 770 Eur dydžio paskolos suteikimo atsakovui yra nuoseklūs ir juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Teismas taip pat akcentavo aplinkybę, kad iki šios dienos galioja 2014 m. vasario 13 d. sutartinis maksimalus įkeitimas, kuriuo užtikrintas 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutarties įvykdymas su visais vėlesniais šios sutarties sąlygų pakeitimais ir papildymais. Teismas nurodė, kad pats atsakovas neginčija skolos likučio pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį, o aplinkybė, jog atsakovas, 2014 m. rugsėjo 1 d. grąžinęs didžiąją paskolos pagal 2014 m. vasario 13 d. sutartį dalį, nesiėmė priemonių įkeitimui panaikinti, tik patvirtina atsakovo paskolinius įsipareigojimus ieškovui.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo pozicija dėl ginčo paskolos yra nenuosekli – vienu atveju atsakovas abejoja tik minėto susitarimo originalo egzistavimu, o vėliau iš viso neigia buvus tokį susitarimą. Teismas taip pat pastebėjo, kad atsakovas sureikšmina grafologinės ekspertizės šioje byloje skyrimą. Atsakovas, teikdamas prašymą skirti byloje grafologinę ekspertizę, nenurodė, kad 2015 m. kovo 6 d. susitarimas yra suklastotas, bet teigė, jog tokio susitarimo iš viso nebuvo. Apie šio įrodymo suklastojimo požymius atsakovas jokių įrodymų nepateikė, nors tai, teismo vertinimu, privalėjo padaryti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atsakovas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas, atsisakydamas paskirti grafologinę ekspertizę, atėmė atsakovui įstatymo suteiktą teisę įrodinėti, kad ieškovo pateiktas 2015 m. kovo 6 d. dokumentas buvo suklastotas. Atsisakymą paskirti teismo ekspertizę teismas motyvavo visiškai nepagrįstais argumentais: teismas nurodė, kad neva atsakovas, prašydamas paskirti teismo ekspertizę, privalėjo pateikti įrodymus, jog ieškovo į bylą pateiktas dokumentas yra suklastotas. Tačiau nei viena iš sprendime nurodytų teisės normų nesudaro pagrindo reikalauti iš proceso dalyvio pateikti įrodymus, prilygstančius teismo ekspertizės išvadai. Įrodyti dokumento suklastojimą paprastai įmanoma tik pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis. Byloje buvo pateiktas ranka surašytas dokumentas, kurį, kaip pripažino ieškovas, surašė jis pats. Ieškovo teigimu, atsakovas tik pasirašė dokumentą jo apačioje. Atsakovas teismui nurodė, kad nėra pasirašęs į bylą pateikto dokumento, todėl prašė teismo skirti grafologinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar dokumentas nėra suklastotas. Atsakovas neturėjo jokių galimybių pateikti teismui kitus dokumento suklastojimą patvirtinančius įrodymus. Tokią aplinkybę atsakovas galėjo įrodyti tik pateikęs atitinkamą eksperto išvadą, tačiau specialių žinių turintis asmuo tokios išvados nebūtų galėjęs pateikti, negavęs tiriamo dokumento originalo, nes grafologinė ekspertizė atliekama tik pagal tiriamo dokumento originalą, o ne iš kopijos. Ieškovas į bylą buvo pateikęs tik dokumento kopiją. Į teismo posėdį jis atsinešė popierinį dokumentą, kurį vadino originalu, tačiau vadinamas originalas nei į bylą, nei juo labiau atsakovui nebuvo pateiktas. Be to, bylos nagrinėjimo metu teismas niekuomet neįpareigojo atsakovo pateikti įrodymų apie dokumento suklastojimą, aplinkybė apie įrodymų nepateikimą yra nurodyta tik teismo sprendime.
7.2. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad ieškovas teismo posėdyje pateikė dokumento originalą. Tokią išvadą teismas padarė tik fiziškai apžiūrėjęs dokumentą, tačiau šiuolaikinės technologijos sudaro galimybes padaryti ypatingai aukštos kokybės dokumentų kopijas, todėl nustatyti, ar tai yra dokumento originalas, ar kopija, geba tik specialių žinių turintys asmenys, naudodami specialią įrangą.
Atsiliepimas
7.3. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovo pozicija byloje buvo nenuosekli. Atsiliepime į ieškinį buvo nurodyti argumentai dėl dokumento originalo, atsakovui žinant, kad tokio dokumento jis nepasirašė bei dokumento originalas neegzistuoja. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad ieškovas negalės teismui pateikti dokumento originalo. Dublike ieškovo nurodyti argumentai apie tai, kad dokumento originalas nėra būtinas ir jo teismas neturėtų išreikalauti, tik dar labiau sustiprino atsakovo įsitikinimą, jog ieškovas dokumento originalo teismui nepateiks. Ieškovui teismo posėdyje pateikus, jo teigimu, dokumento originalą, atsakovas, žinodamas, kad tokio dokumento nebuvo pasirašęs, paprašė teismo paskirti grafologinę ekspertizę. Taigi, atsakovo pozicija byloje visuomet buvo nuosekli, atsakovas niekuomet nepripažino pasirašęs ieškovo pateiktą dokumentą, juo labiau nepripažino skolinęsis iš ieškovo 44 770 Eur.
7.4. Teismas visiškai nepagrįstai esminę įrodomąją reikšmę skyrė ieškovo ir jo sutuoktinės paaiškinimams. Abu šie asmenys yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, nes ieškinio patenkinimas pagerintų abiejų turtinę padėtį. Teismas, patvirtinęs visus ieškovo pateiktus įrodymus bei atėmęs iš atsakovo galimybę įrodinėti savo atsikirtimus, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.
8. Ieškovas V. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nepareiškė, kad ieškovo teismui pateiktas 2015 m. kovo 6 d. susitarimas yra suklastotas, bet prašė išreikalauti dokumento originalą. Atsakovas nereikalavo nelaikyti ginčo susitarimo įrodinėjimo priemone. Atsiliepime į ieškinį atsakovas neprašė paskirti grafologinę teismo ekspertizę, o nesant atsakovo pareiškimo, kad ieškovo pateiktas susitarimo dokumentas suklastotas, teismas neturėjo pareigos įpareigoti kurį nors byloje dalyvaujantį asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokius įrodymus galėjo ir privalėjo pateikti pats atsakovas. Atsakovo pozicija atsiliepime ir triplike yra skirtinga, prieštaringa, nelogiška ir nenuosekli. Tik triplike atsakovas teismo paprašė paskirti grafologinę ekspertizę, nors toks atsakovo prašymas turėjo būti pateiktas atsiliepime.
8.2. Teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo, nes atsakovas prašė ekspertizės, siekdamas tik nustatyti ar jis pasirašė ieškovo nurodomą susitarimą, nors A. S. ne tik pasirašė, bet savo ranka jį sudarė ir surašė, įrašydamas ilgą tekstą. Susitarime esančio teksto, kuriuo atsakovas pripažino gavęs 44 770 Eur, grafologinės teismo ekspertizės atsakovas neprašė, šio teksto surašymo atsakovo ranka neginčijo. Taigi, pateikto susitarimo originalo ir kitų įrodymų visumos teismui pakako teisingam sprendimui priimti ir teismas neprivalėjo rinkti įrodymus savo iniciatyva. Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai pareiškė, kad ieškovas pripažino, jog 2015 m. kovo 6 d. susitarimą surašė pats. Minėtą susitarimą ieškovas ir atsakovas surašė abu kartu. Ieškovas pirmąjį puslapį, o atsakovas antrąjį. Antrąjį susitarimo originalą turi pats atsakovas, tačiau apeliantas, elgdamasis nesąžiningai, jį nuo teismo nuslėpė. Atsakovas atsiliepime įgyvendino teisę pripažinti 2015 m. kovo 6 d. susitarimo sudarymo faktą, o teismas pagrįstai ir teisėtai laikė atsakovo pripažintą faktą nustatytu, nes įsitikino, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes.
8.3. Susitarimo originalą ieškovas buvo pateikęs į teismo posėdį. Teismas susitarimo originalą apžiūrėjo, taip pat perdavė apžiūrėti atsakovo advokatui, kuris, net ir susipažinęs su originalu, teismui nepateikė jokių klausimų, kuriais galėjo prašyti eksperto išvados. Skundo argumentų nepagrįstumą patvirtina ir faktas, kad pats A. S. neatvyko į teismo posėdį, priežasčių nenurodė, atsisakė naudotis savo procesinėmis teisėmis ir vykdyti numatytas pareigas. Vien deklaratyvūs atsakovo teiginiai, kad šiuolaikinės technologijos sudaro galimybes padaryti ypatingai aukštos kokybės dokumentų kopijas, o aplinkybę, ar tai originalas ar kopija gali nustatyti tik specialių žinių turintys asmenys, nepatvirtina, jog ieškovo pateiktas 2015 m. kovo 6 d. susitarimo originalas yra tik kopija. Teismo posėdžio metu nebuvo nurodyti jokie susitarimo originalo taisymai ar kiti išoriniai trūkumai, neteigta, kad pateikta tik rašytinio įrodymo kopija ir neprašyta apie šio rašytinio įrodymo įrodomąją galią spręsti teismui. Apeliantas į teismo posėdį nepasikvietė jo pasitelkto specialių žinių turinčio asmens, nepateikė jokių jo kvalifikacijos įrodymų, neprašė paskirti šį asmenį ekspertu ir jam leisti susipažinti su originalu.
8.4. Ieškovas teismui taip pat pateikė 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutarties ir su ja susijusios hipotekos sutarties originalus. Teismas šiuos originalus išsamiai apžiūrėjo, atsakovo ranka juose rašytus tekstus ir rašyseną palygino su atsakovo ranka 2015 m. kovo 6 d. susitarime antrajame puslapyje įrašytu tekstu ir nenustatė, kad ranka įrašyti įrašai būtų buvę padaryti ne A. S., jog rašysena būtų skirtinga. Taigi, teismas visiškai pagrįstai nepaskyrė grafologinės teismo ekspertizės – teismo įsitikinimas pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu.
9. Trečiasis asmuo A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2015 m. kovo 6 d. dokumentas buvo suklastotas. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nereikalavo paskirti susitarimo dokumentui grafologinę teismo ekspertizę. 2015 m. kovo 6 d. susitarimą atsakovas ne tik pasirašė, bet ir savo ranka jame surašė ilgą tekstą. Šio teksto surašymo jo paties ranka atsakovas neginčijo.
9.2. Ginčo susitarimą ieškovas ir atsakovas surašė ir pasirašė dviem egzemplioriais, o vieną iš jų ieškovo ir trečiojo asmens bute pasiėmė atsakovas, taigi, jis turėjo galimybę įrodinėti ne tik ieškovo pateikto originalo, bet ir savo turimo originalo tariamą suklastojimą, bet šia teise ir galimybe nepasinaudojo. Atsakovo prašymas skirti grafologinę ekspertizę akivaizdžiai perteklinis, tai yra tik būdas vilkinti bylą, nes teismas išsamiai patikrino ir palygino atsakovo A. S. rašyseną visuose teismui pateiktuose dokumentų originaluose ir kopijose.
9.3. Atsakovas ir jo advokatas į teismo posėdį nepristatė atsakovo rašysenos pavyzdžių, patvirtintų notaro. Jei atsakovas ir jo advokatas būtų sąžiningi ir iš tikrųjų būtų norėję grafologinės ekspertizės, jie būtų tokius pavyzdžius pateikę. Teismas pagrįstai įžvelgė atsakovo siekimą vilkinti bylą, nepasiruošimą teismo posėdžiui. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjui taip pat nepranešė apie 2015 m. kovo 6 d. susitarimo originalo klastojimą. Taigi, prieštaringi atsakovo teiginiai tai apie suklastojimą, tai apie kopiją, yra nelogiški, nenuoseklūs ir melagingi. Atsakovo advokatas teiginiais, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, bando pridengti A. S. nesąžiningus veiksmus, sukčiavimą stambiu mastu ir bandymą neteisėtai, nusikalstamai praturtėti ieškovo ir trečiojo asmens sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal A. S. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
11. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakęs paskirti ginčo susitarimo grafologinę ekspertizę, nepagrįstai apribojo A. S. galimybes įrodinėti, kad ieškovo V. J. pateiktas 2015 m. kovo 6 d. dokumentas (susitarimas) buvo suklastotas. A. S. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, nepagrįstai esminę įrodomąją reikšmę suteikęs suinteresuotų bylos baigtimi asmenų – ieškovo ir jo sutuoktinės – paaiškinimams bei nepagrįstai konstatavęs, kad atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli.
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir įvertinusi nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sutinka su apeliaciniame skunde A. S. išdėstytais argumentais.
13. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
14. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, faktą galima pripažinti įrodytu, t. y. pakankamai patikimai nustatytu, jeigu iš byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertina teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Tačiau teismas privalo ne tik tirti ir vertinti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, jo prigimtį, pobūdį, taip pat turinį sudarančius duomenis, bet ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017; kt.).
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. J., pateikęs 2015 m. kovo 6 d. datos ranka surašytą ir dviejų asmenų (paties V. J. ir galimai atsakovo A. S.) pasirašytą dokumentą, prašė pripažinti, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, t. y. kad 2015 m. kovo 6 d. ieškovas paskolino atsakovui 44 770 Eur sumą, kurią, kartu su ankstesne pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį likusia negrąžinta 6 950 Eur suma, atsakovas A. S. įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. rugpjūčio 1 d.
16. Tačiau, priešingai nei atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovas, A. S. nei viename iš savo procesinių dokumentų nepripažino 44 770 Eur sumos skolinimosi iš ieškovo 2015 m. kovo 6 d. fakto ir nepatvirtino, kad savo ranka būtų surašęs dalį ieškovo pateikto 2015 m. kovo 6 d. susitarimo, kurį ieškovas ieškiniu prašė pripažinti galiojančia paskolos sutartimi ir kurios pagrindu reikalavo priteisti iš atsakovo 44 700 Eur skolos sumą. Atsakovas neigė 2015 m. kovo 6 d. gavęs papildomą paskolą iš ieškovo ir sudaręs minėtą susitarimą.
17. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pozicija dėl ginčo susitarimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nenuosekli. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovas iš tikrųjų expressis verbis (liet. – tiesiogiai, aiškiais žodžiais) neįvardino, kad ieškovo pateiktas rašytinis 2015 m. kovo 6 d. susitarimas suklastotas, tačiau apeliantas nuo pat pradžių nepripažino 44 770 Eur paskolos suteikimo fakto, akcentuodamas, jog ieškovas niekaip neįrodė jo dėstomų aplinkybių, nes net nepateikė į bylą tokio susitarimo originalo. Ieškovui dublike toliau laikantis savo pozicijos ir teigiant, kad jis turi susitarimo originalą, atsakovas triplike aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog tokio susitarimo (paskolos sutarties) jis nėra sudaręs ir kadangi ieškovo akcentuojamo susitarimo jis nesudaręs ir nepasirašęs prašė paskirti teismo grafologinę ekspertizę, pabrėždamas, kad turi būti išreikalautas iš ieškovo šio dokumento originalas, nes grafologinė ekspertizė gali būti atliekama tik iš originalo. Prašymą paskirti grafologinę ekspertizę, atsakovui nuosekliai nepripažįstant 2015 m. kovo 6 d. susitarimo sudarymo ir pasirašymo fakto, ne kartą pareiškė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio, vykusio 2019 m. sausio 16 d., metu.
18. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, t. y. ieškovui pateikus į bylą ranka surašytą raštą, kurį ieškovas prašė pripažinti galiojančia paskolos sutartimi ir jos pagrindu priteisti iš atsakovo, kaip paskolos gavėjo pagal šį susitarimą, 44 770 Eur skolos sumą bei palūkanas, o atsakovui teigiant, kad tokio susitarimo jis apskritai nėra sudaręs ir minėtos sumos nesiskolinęs, pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo vertinti ieškovo pateikto dokumento patikimumą ir spręsti dėl tokio dokumento įrodomosios reikšmės, ir tik po to aiškintis, ar toks susitarimas, neatitinkantis įstatymų reikalaujamos formos, gali būti pripažintas galiojančia paskolos sutartimi, kurios pagrindu galėtų būtų priteisiamas skolos grąžinimas.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas skirti atsakovo prašomą grafologinę ekspertizę, nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nepavartojo žodžio „suklastotas“, nes, kaip jau minėta, A. S. aiškiai ir nedviprasmiškai ne kartą nurodė, jog byloje analizuojamo susitarimo nėra sudaręs ir pasirašęs (t. y. toks susitarimas neegzistuoja) bei prašė paskirti teismo grafologinę ekspertizę, o tai savaime suponuoja, jog atsakovas ginčija ieškovo pateikto įrodymo patikimumą, taigi, ir galimybę teismui juo remtis byloje.
20. Priešingai nei atsiliepime dėsto ieškovas, teismo atliktas vizualus rašysenos ir (ar) parašų palyginimas negali būti laikomas pakankamu argumentui dėl dokumento neegzistavimo, t. y. suklastojimo, patvirtinti ar paneigti. Kaip visiškai pagrįstai savo apeliaciniame skunde akcentuoja atsakovas, paskolos raštelio suklastojimą iš esmės gali patvirtinti ar paneigti tik specialias žinias ir atitinkamą įrangą turintys asmenys, todėl visiškai neaišku, kokius suklastojimo faktą patvirtinančius įrodymus turėjo omenyje pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime teigdamas, kad A. S., prašydamas grafologinės ekspertizės paskyrimo, nepateikė jokių susitarimo suklastojimo įrodymų, kai susitarimo originalas, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, yra likęs pas ieškovą (byloje pateikta tik kopija), o, kaip žinoma, rašysenos ekspertizė atliekama tik iš tiriamųjų rankraštinių įrašų ir parašų originalų.
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visos teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos ne a priori ((liet. – iš anksto, nepatikrinus faktų), bet atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Nors CPK 184 straipsnyje nurodyta, kad jeigu byloje dalyvaujantis asmuo pareiškė, jog tam tikras įrodymas yra suklastotas, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus, vis dėlto, teismas, prieš nustatydamas tokį įpareigojimą asmeniui ar taikydamas tokio įpareigojimo neįvykdymo neigiamus teisinius padarinius, privalo įvertinti, ar konkrečiu atveju, nepaskyrus ekspertizės, objektyviai įmanoma pateikti tokių įrodymų.
22. Nei teismas, nei šioje byloje atsakovu esantis A. S. neturi specialiųjų žinių bei įrangos, kurių dėka galėtų kompetentingai nustatyti, ar ieškovo pateiktame susitarime iš tikrųjų dalį teksto surašė ir (ar) susitarimą pasirašė būtent atsakovas A. S.. Taigi, apeliantui neturint ginčo susitarimo originalo, jis neturėjo jokių objektyvių galimybių pateikti teismui kokius nors šio susitarimo suklastojimo faktą patvirtinančius įrodymus, išskyrus kaip kad prašyti teismo išreikalauti ieškovo teigimu jo turimą originalą ir skirti pastarojo dokumento ekspertizę. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sureikšminęs bylos rezultatu suinteresuotų asmenų (ieškovo ir jo sutuoktinės) duotus parodymus apie tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius santykius ir susitarimo teksto turinį, formaliais pagrindais atsisakydamas paskirti šio susitarimo grafologinę ekspertizę po to, kai atsakovas nurodė jo nesudaręs, nepagrįstai ir neteisėtai apribojo atsakovo įrodinėjimo šioje byloje galimybes ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
23. Apibendrindama pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismui atsisakius paskirti grafologinę ekspertizę ir todėl tinkamai neištyrus ieškovo pateikto, ranka surašyto, dokumento prigimties, patikimumo ir įrodomosios reikšmės, liko neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir pažeista pamatinė teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai bei objektyviai ir įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis).
24. Pažymėtina, kad nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vis dėlto apeliacija nėra ir neturėtų virsti bylos nagrinėjimu iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, gautino naujo įrodymo (rašysenos ekspertizės) pobūdį ir jos pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pagal šiuo metu pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Kadangi kiti byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nebedaro įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.