Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jovitos Einikienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo, finansinės korekcijos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsakovė CPVA atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 53–63).

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl LAGK 2021 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 21R-32(AG-931/06-2020) bei CPVA 2020 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Nr. IT01 teisėtumo bei pagrįstumo.

Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad Administracija, įgyvendindama projektą „Gyvenimo kokybės ir aplinkos gerinimas Piniavoje, Panevėžio rajone“, projekto Nr. 08.2.1-CPVA-R-908-51-0006 (toliau – ir Projektas), atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą Pirkimą, kuris buvo paskelbtas 2019 m. gegužės 21 d. (LAGM byla, t. I, b. l. 9–12). Pareiškėja Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3 lentelės 3 eilutėje nustatė reikalavimą, kad tiekėjo atsakingi specialistai turi atitikti ne žemesnius nei Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 ar 7 dalyse nurodytus reikalavimus neypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams, tiekėjas privalo turėti bent vieną statybos bendrųjų darbų vadovą statybos darbams, turintį teisę statyti (remontuoti) inžinerinius statinius, kurių paskirtis – susisiekimo komunikacijos, kiti inžineriniai statiniai (LAGK byla, t. I, b. l. 93).

Pasiūlymą pateikė du tiekėjai: 2019 m. birželio 4 d. Pirkimo pasiūlymą pateikė UAB „JK Ranga“, o 2019 m. birželio 5 d. Pirkimo pasiūlymą pateikė UAB „Panevėžio melioracija“ su UAB „Šiaulių Rymonta“ jungtinės veiklos (LAGK byla, t. I, b. l. 101–132). Viešųjų pirkimų komisija pripažino UAB „Panevėžio melioracija“ su UAB „Šiaulių Rymonta“ jungtinės veiklos ir UAB „JK Ranga“ pasiūlymus priimtinais ir 2019 m. birželio 10 d. posėdyje protokolu Nr. (22.13)-FB3-19 sudarė pasiūlymų eilę bei pripažino laimėtoja pirmoje vietoje buvusią jungtinę veiklą UAB „Panevėžio melioracija“ su UAB „Šiaulių Rymonta“ (LAGK byla, t. I, b. l. 166–168). Administracija 2019 m. liepos 1 d. su tiekėju pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. S1-201 (toliau – ir Sutartis). Projektas vykdomas, pagal Sutartį atlikta didžioji dalis darbų.

CPVA 2020 m. sausio 20 d. raštu Nr. 2020/2-425 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 08.2.1-CPVA-R-908-51-0006“ informavo pareiškėją, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. paskesnei patikrai gavo Administracijos atlikto supaprastinto pirkimo atviro konkurso būdu dėl Projekto, statybos darbų atlikimo pirkimo dokumentus. CPVA rašte nurodė galimus pažeidimus ir paprašė Administracijos pateikti paaiškinimus dėl įtarimą sukėlusių aplinkybių (LAGK byla, t. I, b. l. 158). Administracija 2020 m. sausio 23 d. raštu Nr. (8.6) SD1-221 atsakė į CPVA raštą ir pateikė paaiškinimą dėl įtarimą sukėlusių aplinkybių (LAGK byla, t. I, b. l. 162).

CPVA 2020 m. lapkričio 6 d. Sprendimu Nr. IT01 nustatė, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnyje nustatytus nediskriminavimo ir proporcingumo principus bei VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes Pirkimo dokumentuose nustatė dirbtinai ribojantį ir neproporcingą Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą. Be kita ko pareiškėja pažeidė ir VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 59 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes nesilaikė VPĮ reglamentuotos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ir paskelbtų Pirkimo sąlygų ir neatmetė tiekėjo pasiūlymo, kuris neatitiko Pirkimo sąlygų. Pareiškėjai CPVA Sprendimu buvo taikyta 10 procentų finansinė korekcija nuo sutarties vertės, tenkančios Projektui – viso 1005 888,80 Eur (LAGK byla, t. I, b. l. 134–146).

Pareiškėja, nesutikdama su CPVA Sprendimu, 2020 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą LAGK, prašydama panaikinti CPVA Sprendimą arba maksimaliai sumažinti paskirtą finansinę korekciją (LAGK byla, t. I, b. l. 1–8). LAGK 2021 m. sausio 14 d. Sprendimu pareiškėjos skundą dėl CPVA Sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Kitoje dalyje dėl finansinės korekcijos maksimalaus sumažinimo bylą nutraukė (LAGK byla, t. II, b. l. 23–31).

VPĮ 47 straipsnis reglamentuoja tiekėjo kvalifikacijos tikrinimą. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informacija. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: teisę verstis atitinkama veikla (1 punktas); finansinį ir ekonominį pajėgumą (2 punktas); techninį ir profesinį pajėgumą (3 punktas). Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Paslaugų pirkimo atveju ji gali pareikalauti, kad tiekėjai turėtų specialų leidimą arba būtų tam tikrų organizacijų nariai, jeigu tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje.

Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 punkto bei 4 priedo 2 lentelėje pareiškėjos nurodytas Pirkimo objektas – Projekto statybos rangos darbai ir, kad tiekėjas turi turėti teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, t. y. projektavimas ir statyba. Statinių kategorijos – neypatingi ar nesudėtingi statiniai, kurių paskirtis – susisiekimo komunikacijos ir kiti inžineriniai statiniai. Pirkimo dokumentų Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3 lentelėje „Techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 3 eilutėje nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjui turėti: 1) bent vieną statybos bendrųjų darbų vadovą statybos darbams, turintį teisę statyti/remontuoti inžinerinius statinius, kurių paskirtis – susisiekimo komunikacijos, kiti inžineriniai statiniai; 2) bent vieną specialiųjų darbų (elektrotechnikos) vadovą; 3) bent vieną statinio projekto vadovą; 4) ne mažiau kaip po vieną statinio projekto dalių (bendrosios, sklypo plano, statinio architektūros, konstrukcijų, susisiekimo, elektrotechnikos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, skaičiuojamosios kainos nustatymo) vadovą; vadovaujantys darbuotojai ir kvalifikuoti specialistai turi atitikti ne žemesnius nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 12 straipsnio 4 ar 7 dalyse nurodytus reikalavimus neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams; tiekėjas gali siūlyti specialistą vienai ar kelioms pozicijoms, jei jis turi teisę/kvalifikaciją pagal šiame punkte nurodytus reikalavimus.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad neypatingasis statinys laikytinas statiniu, nepriskiriamam prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ bei 2018 m. sausio 19 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos išduotame leidime statyti ar rekonstruoti statinius ar atlikti statinio kapitalinį remontą Nr. LSNS-54-180119-00020 priskirtini: a) inžinerinis statinys „Pynė“: statinio paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (Kita). Statinio kategorija – neypatingas. Statybos rūšis – nauja statyba; b) krantinės parkas: statinio paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (Kita). Statinio kategorija – neypatingas. Statybos rūšis – nauja statyba; c) pėsčiųjų tiltas: statinio paskirtis – kelių (gatvių) (susisiekimo komunikacijos). Statinio kategorija – neypatingas. Statybos rūšis – paprastasis remontas.

Pažymėtina, kad STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5.2 punkte nustatyta, kad inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į 4 grupes: 1) susisiekimo komunikacijas; 2) inžinerinius tinklus; 3) hidrotechnikos statinius; 4) kitus statinius. Susisiekimo komunikacijų grupė papildomai dar skirstoma į 6 pogrupius: a) keliai; b) gatvės; c) geležinkelio kelias; d) oro uostų statiniai; e) vandens uostų statiniai; f) kiti transporto statiniai. Kitų inžinerinių statinių grupė taip pat skirstoma į 2 pogrupius: a) sporto paskirties inžineriniai statiniai; b) kitos paskirties inžineriniai statiniai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja, nustatydama kvalifikacinį reikalavimą tiekėjui, nurodė statinių kategoriją, grupes ir darbų sritis, tačiau nenurodė statinių pogrupio. Nagrinėjamu atveju, perkančiajai organizacijai aktualūs buvo tik STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 8.2 punkte nurodytas susisiekimo komunikacijų pogrupis – „gatvės“ bei 12 punkte nurodytas kitų inžinerinių statinių pogrupis „kitos paskirties inžineriniai statiniai“. Pareiškėja, nenurodžiusi statinių pogrupių ir neišskyrusi kitų inžinerinių statinių rūšies pagal paskirtį, nepagrįstai reikalavo, kad tiekėjas turėtų teisę dirbti visuose susisiekimo komunikacijų bei kitų inžinerinių statinių pogrupiuose.

Pareiškėja skunde nurodo, kad pasirinkus kvalifikacinį reikalavimą, nurodant ne statinių grupę, o reikalavimus konkrečiuose statinių pogrupiuose, tokiu atveju kiltų grėsmė, nes būtų pažeistas viešųjų pirkimų principas dėl dirbtinai mažinamos konkurencijos, bei būtų nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams dalyvauti ir laimėti viešąjį konkursą.

VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), kurios 8.4 punkte nustatyta, kad keliami kvalifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami. Metodikos 8.5 punkte nustatyta, kad pirkimo vykdytojas nustato tik tą ar tik tuos kvalifikacijos reikalavimus, kurie geriausiai įrodys tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį.

LAT, spręsdamas panašaus pobūdžio bylas, yra pažymėjęs, kad apie Konkurso sąlygų 15.11 punkte įtvirtintų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų (Ginčo konkurso sąlygų 15.11 punkte nustatyta, kad „tiekėjo įmonė turi turėti teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu. Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar atitinkamos užsienio šalies institucijos tiekėjo įmonei išduoto atestato, suteikiančio teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu, tinkamai patvirtinta kopija. Statiniai: susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai: nuotekų, elektros)“ neproporcingumą spręstina ir papildomu, teismų nenagrinėtu aspektu. Aptariamoje nuostatoje perkančioji organizacija nustatė, kad tiekėjai ypatingo statinio statybos rangovu turi būti atestuoti visose susisiekimo komunikacijose, nors iš Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatų matyti, jog į susisiekimo komunikacijų sąrašą patenka ir kiti statiniai, pavyzdžiui, įvairūs transporto statiniai. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objektą, privalėjo nurodyti tikslią susisiekimo komunikacijų rūšį, o ne bendrą šių statinių sritį. Pažymėtina, kad taip ji pasielgė įsigydama ginčo statybos darbų techninės priežiūros paslaugas (LAT 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013).

Taigi atsižvelgiant į pareiškėjos Pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas bei LAT praktiką panašaus pobūdžio bylose, matyti, kad pareiškėja privalėjo nurodyti ir aktualų statinių pogrupį. Tiksliai nenurodžiusi susisiekimo komunikacijos pogrupio bei neišskyrusi kitų inžinerinių statinių rūšies pagal paskirti, nepagrįstai reikalavo, kad Pirkime dalyvaujantis tiekėjas turėtų teisę statyti visus susisiekimo komunikacijos pogrupiuose nustatytus statinius bei visus pagal paskirtį skirstomus kitus inžinerinius statinius. Darytina išvada, kad LAGK teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos keliami reikalavimai tiekėjui turėti teisę statyti atitinkamas statinių grupes, jų nedetalizuojant, yra neproporcingi, todėl teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad tokiu būdu pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnyje nustatytus nediskriminavimo ir proporcingumo principus bei VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad CPVA įtariamo pažeidimo tyrimo metu nustatė, jog Pirkimą laimėjęs tiekėjas už sutarties įvykdymą atsakingu specialistų sąrašo pirmose eilėse statybos vadovais nurodė P. P. (suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, statiniai; susisiekimo komunikacijos; keliai (išskyrus valstybinės reikšmės), keliai (gatvės), geležinkelio kelias ir kiti transporto statiniai) bei J. P. (suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, statiniai; gyvenamieji ir negyvenamieji statiniai, susisiekimo komunikacijos; vandens uostų statiniai, kiti transporto statiniai, keliai, inžineriniai tinklai: vandentiekio ir nuotekų šalinimo, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai) (LAGK byla, t. I, b. l. 131–132).

Vadovaujantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 8 dalimi, asmenys, turintys ypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo atestatą, turi teisę eiti neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas pagal atitinkamą statinio statybos techninės veiklos sritį. Kadangi pareiškėja nurodė tik statinių grupes ir jų nedetalizavo į pogrupius, akivaizdu, jog tiekėjai turėjo atitikti visus nurodytos grupės pogrupius, t. y. įskaitant, kad tiekėjo atsakingi specialistai būtų atestuoti ir pagal oro uostų statinius bei valstybinės reikšmės kelius. Tačiau nei P. P., nei J. P., kurie pirmose eilėse buvo nurodyti kaip statybos vadovai, minėtų atestacijų neturėjo – taigi Tiekėjo darbuotojai neatitiko pareiškėjos, kaip perkančiosios organizacijos Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad tiekėjo darbuotojai neatitiko pareiškėjos kaip perkančiosios organizacijos Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, Tiekėjas negalėjo būti pripažintas laimėtoju. Nagrinėjamu atveju Tiekėjo pateiktas pasiūlymas privalėjo būti atmestas. Pareiškėjai Tiekėjo pateikto pasiūlymo neatmetus, ši nesilaikė VPĮ reglamentuotos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ir paskelbtų Pirkimo sąlygų. Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su CPVA bei LAGK pozicija, kad pareiškėja tokiu būdu pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 59 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

LVAT praktikoje yra pasisakęs, jog viešojo administravimo subjektui įstatyme nurodytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas yra instrukcinio pobūdžio, todėl jo pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą“. „Minėtų terminų pažeidimas nedaro administracinio sprendimo negaliojančiu ar neatleidžia administravimo subjektą nuo pareigos priimti administracinį sprendimą“ (LVAT 2016 m. balandžio 5 d. nutartis byloje Nr. A-524-556/2016; LVAT 2013 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Nr. A602-1189/2013).

CPVA taip pat neneigia, jog minėtas terminas buvo praleistas. Svarbu paminėti, kad termino praleidimas neturėjo jokios įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ar teisėms skųsti sprendimą dėl pažeidimo. Pareiškėja apie nustatytą pažeidimą buvo informuota tinkamai, ji neprarado teisės apskųsti sprendimą ir tuo pasinaudojo, o pats apskundimo terminas sutrumpintas nebuvo, todėl sprendimas dėl termino praleidimo negali būti laikomas nepagrįstu.

Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nustatyta, kad pažeidimas yra bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Atsižvelgiant į tai – pažeidimo sąvoka apima ir tuos veiksmus, kuriais ne tik padaroma, bet ir galėjo būti padaryta reali žala. Pažymėtina, jog minėtas Reglamentas nenurodo galimybės, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo realizuoti nebuvo arba nesukėlė tiesioginių padarinių. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos padarytas pažeidimas negali būti laikytinas formaliu.

Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT praktikoje yra pasisakęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs bei apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismas pažymėjo, kad net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (LVAT 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018).

PAFT 311 punkte nustatyta, kad kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas PAFT 7 priedo 6-14 punktuose nustatyta tvarka. Kaip jau minėta aukščiau ir kaip nustatyta CPVA pažeidimo tyrimo metu, buvo nustatyti VPĮ pažeidimai ir nebuvo galimybės tiksliai apskaičiuoti su minėtu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio.

PAFT 7 priedo 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis. Kai dėl pažeidimo, susijusio su pirkimu tikslios netinkamų finansuoti išlaidų sumos nustatyti negalima, Gairėse nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo norma, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, taikoma proporcingai pagal pirkimo sutartį arba jos dalį (jei pirkimo sutartis apima ir kitus, projekto lėšomis nefinansuojamus objektus arba pažeidimas turėjo įtakos tik daliai pirkimo sutarties vertės) projekto vykdytojo patirtoms išlaidoms, kurios buvo pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai, ir pagal tą pačią pirkimo sutartį patirtomis su pažeidimu susijusiomis išlaidoms, įtrauktoms į pateiktus ar teikiamus mokėjimo prašymus, prieš jas pripažįstant deklaruotinomis Europos Komisijai.

PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad dėl nustatyto pažeidimo Gairės galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes.

PAFT 7 priedo 11 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, su pirkimu susijusiose Gairių punktuose nurodytos dėl atitinkamo pažeidimo taikytinos netinkamai finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų. Analogiška nuostata pateikiama Gairių priedo 1.4 papunkčio 2 pastraipoje. Gairių 2.1 lentelės 11 punkte nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai nustatomi tokie kriterijai arba sąlygos, kurie nėra diskriminaciniai atsižvelgiant į nacionalinius, regioninius ar vietos prioritetus, bet kuriais vis tiek apribojamos ekonominės veiklos vykdytojų galimybės dalyvauti konkrečioje viešųjų pirkimų procedūroje ir už tokį pažeidimą yra taikoma 10 procentų pataisos norma. Gairių 2.1 lentelės 15 punkte nustatyta, kad pažeidimas nustatomas, kai vertinant pasiūlymus nebuvo taikomi skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijoje nurodyti sutarties sudarymo kriterijai ir už toki pažeidimą yra taikoma 10 procentų finansinė korekcija.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju padarė keletą skirtingų pažeidimų, kuriais pažeidė VPĮ nuostatas bei VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas VPĮ principų pažeidimas laikytinas esminiu. Pareiškėja Pirkimo sąlygose nustatė nepagrįstus ir neproporcingus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus ir apribojo sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Be to, pareiškėja, vertindama tiekėjų pasiūlymus, nesilaikė VPĮ reglamentuotos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos bei savo pačios patvirtintų ir paskelbtų Pirkimo sąlygų. Todėl teismas konstatuoja, kad mažesnės nei 10 procentų finansinės korekcijos taikymas neatitiktų Gairėse įtvirtinto proporcingumo principo, todėl minėta finansinė korekcija buvo skirta teisėtai ir pagrįstai.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijami LAGK 2021 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. 21R-32(AG-931/06-2020), CPVA 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT01 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką tos pačios kategorijos bylose, todėl jų naikinti nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. CPVA pagrįstai pritaikius finansinę korekciją ir jos dydį pareiškėjos atžvilgiu, taip pat netenkintinas pareiškėjos skundo reikalavimas sumažinti pritaikytą finansinę korekciją. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.