Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto procesų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 kl. išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, nevedęs, teistas 2001-09-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį (BK galiojimas iki 2003-0-01) – 11 metų laisvės atėmimo bausme, 2011-12-30 paliestas iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2017-11-09 apie 22.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiųjų patrulių V. B. ir A. Č. reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, nekonfliktuoti ir vykti su medikais į gydymo įstaigą, aktyviais veiksmais priešinosi, tai yra užsimojęs kumščiu bandė suduoti V. B. į veidą, jam išvengus smūgio, pagriebęs už uniforminės striukės tampė, spyrė į dešinę koją, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus jėga sugriebė A. Č. už dešinės plaštakos, ko pasekoje nagais įdrėskė jai į pirštą, tuo padarydamas odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. Č. sveikatą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218/2014, 2K-467/2014), o pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinė nutartis Nr. 2K-69-976/2015). Teismas pažymi, kad BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama tiek pagal kaltininko elgesį, tiek pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad 2017-11-09 pagal iškvietimą dėl GMP brigados galimybės patekti į butą, policijos pareigūnai V. B. ir A. Č. nuvyko Kauno apskrities VPK budėtojo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Teisiamajame posėdyje apklausti policijos pareigūnai V. B. ir A. Č. patvirtino, jog bute jie rado nuo alkoholio apsvaigusį kaltinamąją, kuris kėsinosi susipjaustyti riešus. Atvykę medikai apžiūrėjo kaltinamąjį ir nusprendė vežti jį į gydymo įstaigą, tačiau jis atsisakė. Policijos pareigūnai badė jį įkalbėti, tačiau jis sugniaužęs kumščius artinosi prie policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai jį įspėjo, sakė, kad bus panaudota jėga, tačiau kaltinamasis į tai nereagavo, priėjęs prie pareigūno V. B. bandė jam ranka suduoti į veidą, tačiau nepataikė, tada koja spyrė pareigūnui į dešinę koją. V. B. nurodė, jog tuo metu pajuto fizinį skausmą. Po šių smurtinių veiksmų, policijos pareigūnai nusprendė panaudoti kovinius imtynių veiksmus. Kaltinamasis muistėsi, vengė sulaikymo, o policijos pareigūnei sugriebus už jo rankos, taip siekiant jas surakinti, jis įdrėskė jai į pirštą. A. Č. taip pat nurodė, jog pajuto skausmą, kreipėsi į ekspertus ir jai buvo nustatytas sužalojimas. Kaltinamasis savo kaltės iš esmės neginčijo, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog įvykio metu buvo labai girtas, todėl visų aplinkybių neprisimena. Pamena, kad į jo namus buvo atvykę medikai kartu su policijos pareigūnais. Jis nenorėjo niekur vykti iš namų, todėl galėjo priešintis. Kokius smurtinius veiksmus panaudojo policijos pareigūnų atžvilgiu, jis nepamena, tačiau tiki policijos pareigūnų paaiškinimais, neprieštarauja, kad galėjo sukelti jiems fizinį skausmą, o A. Č. ir specialisto išvadoje nurodytą sveikatos sutrikdymą.

Taigi, neginčijamai nustatyta, jog policijos pareigūnai V. B. ir A. Č. vykdė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (TAR, 2015-07-03, Nr. 2015-10818) 5 straipsnyje numatytus uždavinius, atliko savo tarnybines pareigas. Policijos įstatymo 21 straipsnyje, 22 straipsnyje numatyta, kad policijos pareigūnas, įgyvendinant policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. M. S. policijos pareigūnų reikalavimų nevykdė, siekdamas išvengti sulaikymo aktyviais veiksmais ir fiziniu smurtu pasipriešino policijos pareigūnams – tai yra užsimojęs kumščiu bandė suduoti V. B. į veidą, jam išvengus smūgio, pagriebęs už uniforminės striukės tampė, spyrė į dešinę koją, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jėga sugriebė A. Č. už dešinės plaštakos ir nagais įdrėskė jai į pirštą, tuo padarydamas odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. Č. sveikatą. Dėl fizinio smurto policijos pareigūnų atžvilgiu panaudojimo ir iškilo būtinybė kaltinamojo atžvilgiu panaudoti kovinius imtynių veiksmus ir uždėti antrankius. M. S. tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą, taip siekdamas sutrukdyti policijos pareigūnams vykdyti savo pareigas, pareigūnui V. B. sukėlė fizinį skausmą, o pareigūnei A. Č. – nežymų sveikatos sutrikdymą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti specialisto išvada, iš kurios matyti, kad A. Č. padaryti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, konstatuotina, kad M. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. S. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiųjų (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje negydytas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 38, 39).

M. S. ankščiau teistas už labai sunkų nusikaltimą, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (už viešosios tvarkos pažeidimus) ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 32-35), todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis linkęs pažeidinėti įstatymus. Atsižvelgiant į tai, M. S. skirtina griežčiausia BK 286 str. numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio terminas, įvertinus įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį teismo posėdžio metu, nustatomas mažesnis nei bausmės vidurkis. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-11-09 22.50 val. iki 2017-11-10 14.50 val. (viena para).

M. S. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, veika nesukėlė sunkių padarinių, nukentėjusiųjų atsiprašė, jie jam atleido, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes teismo nuomone, M. S. dar galima paveikti, kad daugiau jis nenusikalstų ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, o nustatant pareigas – tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p.).

Civilinio ieškinio byloje nėra. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. S. bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Į M. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-11-09 22.50 val. iki 2017-11-10 14.50 val. (vieną parą).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, M. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.