Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-23 · Civilinė byla Nr. 2A-697-392/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-23
Bylos Nr.
2A-697-392/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-14464-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Virginijus Kairevičius
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
J. K., V. K.
Kategorijos
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-697-392/2013Proceso Nr. 2-01-3-14464-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 50.11.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2013 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-484-534/2012 pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams J. K. ir V. K. dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo bei skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, nustatė:

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pareikštu ieškiniu ir vėlesniu jo patikslinimu (b.l. 1-5, 94-98) teismo prašė: 1) nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2004-05-17 nuomos sutartį Nr. 03-03-68, sudarytą tarp UAB „Viršuliškių būstas“ ir atsakovės J. K.; 2) iškeldinti atsakovus J. K. ir V. K. su jiems priklausančiu turtu iš nurodytos gyvenamosios patalpos, ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdomos patikėjimo teise, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; 3) priteisti iš atsakovų ieškovui 674,41 Lt skolos už socialinio būsto nuomą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovų ieškovui 2.386,39 Lt skolą už UAB „Vilniaus energija“ teiktas šildymo paslaugas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovų ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovai nevykdė socialinio būsto nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nemokėjo už išnuomotą gyvenamąją patalpą nuomos mokesčio ir kitų komunalinių mokesčių. Siekiant apsaugoti ieškovo ir trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, socialinio būsto nuomos sutartis nutrauktina, o atsakovai turi būti iškeldinti iš socialinio būsto.

Atsakovė J. K. su ieškiniu sutiko iš dalies (b.l. 125-126). Sutiko, kad yra susidaręs ieškovo nurodomas įsiskolinimas ir dėl jo priteisimo neprieštaravo. Paaiškino, kad šiuo metu dirba ir įsiskolinimą dengia pagal galimybes. Įsiskolinimas susidarė ne dėl atsakovės piktavališkų veiksmų, o dėl to, kad atsakovė neturėjo darbo ir pajamų. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimais nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos. Tokie reikalavimai neadekvatūs ieškovo teisių pažeidimui ir pažeistų atsakovės teisę į socialinį būstą.

Atsakovas V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 25 d. sprendimu (b.l. 160-162) ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė išieškoti solidariai iš atsakovų J. K. ir V. K. ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai 57,16 Lt skolą už patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2011-12-31, 17,25 Lt delspinigius, 1.386,39 Lt skolą už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-11-31, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi prisiėmė prievolę mokėti nuomos mokestį, mokestį už vandenį, energiją, komunalines paslaugas. Kadangi šios prievolės nebuvo vykdomos, teismas, vadovaudamasis LR CK 6.6 str. 3 d., 6.576 str., 6.583 str., 6.584 str., iš atsakovų ieškovui priteisė susidariusį įsiskolinimą. Ieškovo reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš nuomojamo buto teismas atmetė, konstatavo, kad ieškovas pirminiu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų skolą už gyvenamosios patalpos nuomą ir komunalines paslaugas už 2010-05-01 – 2011-08-31 laikotarpį, o patikslintu ieškiniu jau už 2011-10-01 – 2011-12-31 laikotarpį. Taigi, ieškovas patikslintą ieškinį pareiškė už kitą laikotarpį, kai atsakovai skolą, susidariusią iki 2012-08-31, sumokėjo. Teismas nustatė, kad ieškovo nurodyta skola susidarė, nes atsakovė buvo bedarbė, gavo socialinę pašalpą. Atsakovė susirado darbą ir apmoka susidariusią skolą. Pažymėjo, kad ieškovo pateikti įspėjimai dėl nuomos sutarties nutraukimo yra nepasirašyti, nurodoma skola už laikotarpį, už kurį atsakovė skolą yra sumokėjusi. Įvertinęs susidariusios skolos dydį ir socialinio būsto paskirtį, aplinkybę, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovė buvo bedarbė, gavo socialinę pašalpą, sprendė, kad ieškovas neadekvačiai reaguoja į nuomos sutarties prievolinių įsipareigojimų nevykdymą reikalaudamas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti socialiai remtiną atsakovę. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus, nes jie, kaip gaunantys mažas pajamas, turės teisę pretenduoti į socialinį būstą. Atsakovų statusas ir gaunamos pajamos atitinka gyvenamosios patalpos paskirtį.

Apeliaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-25 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2004-05-17 nuomos sutartį Nr. 03-03-68, sudarytą tarp UAB „Viršuliškių būstas“ ir atsakovės J. K., bei iškeldinti atsakovus J. K. ir V. K. su jiems priklausančiu turtu iš nurodytos gyvenamosios patalpos, ieškovo valdomos patikėjimo teise, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti nurodytus reikalavimus (b.l. 171-174). Ieškovas nurodė, kad tiek nuomos sutartyje, tiek LR CK nustatyta atsakovų kaip nuomininkų pareiga mokėti nuomos mokestį, tinkamai atsiskaityti už patiektą karštą vandenį, šilumą ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovai buvo nuolat įspėjami apie esamus įsiskolinimus, galimas pasekmes iki iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, taip pat apie galimus skolos grąžinimo būdus, tačiau į raginimus ir aiškinimus apie būtinybę mokėti mokesčius nereagavo. Ieškovas tinkamai buvo įspėjęs atsakovus dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamos patalpos. Pagal LR CK 6.611 str., siekiant nutraukti nuomos sutartį bei iškeldinti asmenis iš gyvenamųjų patalpų, pakanka turėti įrodymų, jog asmenys nuolat, t. y. ne mažiau kaip 3 mėnesius, nemoka nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas. Šioje byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia, kad atsakovai nevykdė šių savo įsipareigojimų daugiau nei tris mėnesius, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį teismo tvarka. Atsakovė ignoravo ieškovo įspėjimus, raginimus, geranoriškai pati nesikreipė į ieškovą dėl skolų sumokėjimo ir tik ieškovui pateikus ieškinį teismui buvo dalinai likviduotas įsiskolinimas. Ieškovo manymu, atsakovai ir ateityje vengs tinkamai vykdyti nuomos sutartį. Atsakovė, nemokėdama nuomos bei komunalinių mokesčių daugiau negu tris mėnesius, pažeidė sutarčių privalomumo principą, nuomos sutartį, LR CK 6.583 str. bei 6.584 str. nuostatas. Šis pažeidimas ieškovo atžvilgiu laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę nutraukti nuomos sutartį LR CK 6.217 str. ir 6.611 str. pagrindu. Ieškovas taip pat nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo atitinka kriterijus, numatytus įstatyme socialinio būsto nuomai, neatleidžia šio asmens nuo pareigos tinkamai vykdyti socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas. Asmenims, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą, būstas yra nuomojamas nekomerciniu pagrindu, t. y. nustatomas minimalus būsto nuomos mokestis. Mažas pajamas gaunantys asmenys, kuriems valstybė ar savivaldybė teikia paramą būstui išsinuomoti, privalo mokėti mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas, neperkeldami šių pareigų socialinio būsto nuomotojui. Ieškovas pažymėjo, kad LR CK 6.611 str. nesuteikia teisės teismui, atsižvelgus į tam tikras aplinkybes, netaikyti nuomininkams šiame straipsnyje numatytų neigiamų pasekmių. Teismas nustatęs, kad yra visos LR CK 6.611 str. numatytos sąlygos, turi priimti sprendimą nuomininkus iškeldinti. Atsižvelgti vien į nuomininkų interesus, ignoruojant savininko teisėtus interesus, yra neteisinga, nesąžininga ir neprotinga. Šiuo atveju teismas formuoja tokią iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bylų praktiką, kai atleidžia atsakovus nuo įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nors įstatymas nenumato tokios išimties. Tokiu būdu bus sudarytos visos galimybės socialinio būsto nuomininkams piktnaudžiauti savo teisėmis ir nesąžiningai naudotis valstybės teikiama socialine parama, o kartu paneigiama socialinio būsto paskirtis ir formuojama socialinė politika, kurios tikslas padėti mažas pajamas turintiems asmenims lengvatine tvarka išsinuomoti būstą.

Atsiliepimu atsakovai J. K. ir V. K. teismo prašo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-25 sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 179-181). Atsakovai neneigia fakto, kad kurį laiką nemokėjo už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas, tačiau nurodo, kad kiekvieną kartą teismas turi išnagrinėti konkrečią situaciją ir priimti sprendimą ne formaliai pagal įstatymo raidę, o taip pat atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, galimus nenugalimos jėgos aspektus, į šalių ketinimus, norus, valią ir konkrečius veiksmus. Teismas šioje byloje atsižvelgė ne tik į faktą, kad nemokami mokesčiai, bet ir į tai, kokia buvo atsakovų situacija, veiksmai, norai ir ketinimai, peraugę į veiksmus, siekiant sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir tai padarant. Teismas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, atsižvelgęs šiuo atveju į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o ne taikydamas formalias įstatymo ar sutarties normas. Atsakovė butą nuomojasi nuo 2004-05-17. Per tą laiką ji dirbo, turėjo pajamų, mokėdavo už nuomą ir komunalines paslaugas, būstą tvarkė, remontavo ir kitaip prižiūrėjo. Vėliau ji neteko darbo ir negalėjo sumokėti privalomų mokesčių. Už kelis mėnesius susikaupė skola. Atsakovė intensyviai ieškojosi darbo ir tik jį radusi bei gavusi atlyginimą pradėjo mokėti už būsto nuomą ir komunalines paslaugas. Šiai dienai skolos ieškovui nėra. Mokesčių nemokėjo tik dėl to, kad neturėjo finansinių galimybių, ir tik labai trumpą laiką, o pradėjusi dirbti iškarto vėl atnaujino visus mokėjimus. Suma, kurią atsakovė buvo skolinga už nuomą ir komunalines paslaugas, nėra labai didelė lyginant su nuomos laikotarpiu ir mėnesinėmis išlaidomis už komunalines paslaugas. Visi atsakovės veiksmai parodo jos norą ir ketinimą sąžiningai vykdyti nuomos sutarties sąlygas ir laiku esant galimybėms atsiskaityti. Ieškinys dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma įvertinus visas aplinkybes, atsakovės buvusį ir esamą finansinį pajėgumą, jos norus bei ketinimus, jos atliktus veiksmus siekiant vykdyti sutartį. Atsakovės statusas, gaunamos pajamos ir mokamos įmokos atitinką nuomojamos patalpos paskirtį. Ieškovas iš esmės gauna viską, ko tikėjosi, t. y. visi pinigai kartu su netesybomis yra mokami, iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovės veiksmuose nėra tyčios, greičiau tai galima vertinti kaip nenugalimąją jėgą, kiek tai susiję su darbo netekimu, iš atsakovės veiksmų matyti, kad ji moka ir ketina mokėti už nuomą ir komunalines paslaugas, nes turi darbą ir galimybes tai daryti, o nutraukus nuomos sutartį, atsakovė patirtų didelių finansinių nuostolių.

Ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2004-05-17 tarp UAB „Viršuliškių būstas“, kurios teises ir pareigas vėliau perėmė ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“, bei atsakovės J. K. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 03-03-68 (b.l. 8-11). Šios sutarties pagrindu atsakovei ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui buvo suteiktas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7). Šiame bute gyvena atsakovė su broliu, atsakovu V. K. (b.l. 13). Tarp ginčo šalių susiklostė socialinio būsto nuomos teisiniai santykiai.

Nurodytos socialinio būsto nuomos sutarties 2.2. punktu atsakovė kaip nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Byloje nustatyta, kad iki 2010 metų vidurio atsakovė laiku ir tinkamai vykdė nurodytą įsipareigojimą, tačiau netekusi darbo negalėjo to padaryti, dėl ko susidarė įsiskolinimas už buto nuomą ir komunalines paslaugas (b.l. 14-21, 99-103). Atsakovė ieškovo nurodyto įsiskolinimo neginčijo, šis įsiskolinimas ieškovo naudai buvo priteistas pirmosios instancijos teismo.

Ieškovas pareikštu ieškiniu pirmosios instancijos teismo taip pat prašė iškeldinti atsakovę ir jos šeimos narius su jiems priklausančiu turtu iš nuomojamo socialinio būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Tokį reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad atsakovė sistemingai nevykdė aukščiau nurodyto socialinio būsto nuomos sutartimi prisiimto įsipareigojimo mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad jis yra neadekvatus atsakovės padarytam nuomos sutarties pažeidimui.

Pagal teisinį reglamentavimą ieškovo nurodytas nuomos sutarties pažeidimas yra pagrindas tokiai sutarčiai nutraukti CK 6.611 straipsnio pagrindu. Šiame straipsnyje numatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, <...> nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių nemokėjo daugiau kaip tris mėnesius. Esant tokiam nuomos sutarties pažeidimui, ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą su reikalavimu nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę kartu su šeimos nariais iš nuomojamo buto nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokią griežčiausią teisinę priemonę už nurodytą nuomos sutarties pažeidimą teismas taiko individualiai, todėl nesutiktina su ieškovu, kad CK 6.611 straipsnis nesuteikia teisės teismui, atsižvelgus į tam tikras aplinkybes, netaikyti nuomininkams šiame straipsnyje numatytų neigiamų pasekmių. Šiuo atveju teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės taikyti kitą prievolinės teisės pažeidimo pašalinimo būdą, ar konkrečiu pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nuomos sutarties nutraukimu ir nuomininko iškeldinimu. Taip pat turi būti įvertintas ir nuomininko ryšio su nuomojama patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padarytas nuomos sutarties pažeidimas, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad iš dalies pašalintų pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas iškeldinimo iš gyvenamojo būsto proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat nuomos sutarties nutraukimo neigiami padariniai. Tuo atveju, kai ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis, socialinio būsto nuoma, teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamos visuomenės grupės apsaugą. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Toks apribojimas bus laikomas būtinu demokratinėje visuomenėje teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks primygtinį socialinį poreikį ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Taigi, teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę nuomos sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamojo būsto, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų (LR CK 6.611 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2011-06-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011; 2012-11-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog atsakovė socialinio būsto nuomos sutartimi prisiimto įsipareigojimo mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius nevykdė tik tam tikrą laiką dėl objektyvių priežasčių (atsakovė tuo metu buvo bedarbė ir gavo tik socialinę pašalpą (b.l. 127-129, 182-186)), iki tol daugelį metų atsakovė tinkamai vykdė nurodytą įsipareigojimą ir šiuo metu dengia susidariusį įsiskolinimą, nes įsidarbino ir gauna nuolatines pajamas (b.l. 151-155), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai netaikė ieškovo prašomos griežčiausios teisinės priemonės už nurodytą socialinio būsto nuomos sutarties pažeidimą, t. y. pagrįstai atsisakė ieškovo prašymu nutraukti šią sutartį ir iškeldinti atsakove su šeimos nariais iš socialinio būsto. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų socialinių gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovė turi teisę į socialinio būsto nuomą, todėl savivaldybė, vykdydama savo socialinę funkciją, privalo rūpintis atsakovės galimybe naudotis socialiniu būstu ir iš dalies prisiimti su tuo susijusią riziką. Atsakovė yra socialiai pažeidžiama, dėl ko jai ir buvo suteiktas socialinis būstas, o esant dabartinei jos turtinei padėčiai, iškeldinimas dar labiau socialiai pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė ieškovo nurodytą skolą pripažino, jos neginčijo ir padengė didžiąją susidariusio įsiskolinimo dalį. Tuo tarpu ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo, jos piktnaudžiavimo savo teisėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo interesai buvo pakankamai apginti pirmosios instancijos teismui priteisiant iš atsakovės ir jos šeimos narių ieškovui susidariusį įsiskolinimą.

Apibendrinus visą tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, dėl jų motyvuotai pasisakė, teisingai taikė ir aiškino šalių santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įstatymo taikymo ir aiškinimo praktikos nurodyto pobūdžio bylose. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Virginijus KairevičiusTeisėjai Jadvyga MardosevičVilija Mikuckienė