Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-08 · Civilinė byla Nr. e2S-2282-864/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-08
Bylos Nr.
e2S-2282-864/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18235-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „AUM studio“
Kategorijos
  • 3.1.18.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2282-864/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18235-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.10.; 3.3.2.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apeliantės) komanditinės ūkinės bendrijos „Diamona Baltic Development Polocko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AUM studio“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1132-918/2022,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „AUM studio“ (toliau ir pareiškėja) patikslintu prašymu prašo atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1132-918/2022, išnagrinėti civilinę bylą pagal ieškovės komanditinės ūkinės bendrijos (toliau ir KŪB) „Diamona Baltic Development Polocko“ ieškinį, jį atmesti bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimą už akių.

2. Reikalavimų užtikrinimui pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš pareiškėjos UAB „AUM studio“, kurį vykdo antstolis Irmantas Gaidelis vykdomojoje byloje Nr. 0008/22/00386, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. teismo sprendimą už akių Nr. e2-1132-918/2022, išieškotojos (suinteresuoto asmens) KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ naudai, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje. Prašymas motyvuojamas aplinkybėmis, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/22/00386, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimą už akių dėl 36 400 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „AUM studio“ išieškotojos KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ naudai. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju tikslinga sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo, kadangi nesustabdžius vykdomosios bylos vykdymo, nebūtų užkirstas kelias galimai žalai atsirasti tuo atveju, jeigu antstolis nurašytų nuo skolininkės sąskaitų priteistas lėšas su vykdymo išlaidomis ar pradėtų realizuoti turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 14 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies: sustabdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1132-918/2022 bei vykdomosios bylos Nr. 0008/22/00386, vykdymą, iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje pagal prašymą dėl proceso atnaujinimo.

4. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis užtikrinti būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą, tuo tarpu šioje byloje sprendimas už akių jau priimtas, tačiau sprendžiamas bylos, kurioje priimtas sprendimas už akių, atnaujinimo klausimas. Nurodė, kad dėl to teismui yra pagrindas remtis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 372 straipsnio 2 dalimi, kuri suteikia teismui teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.

5. Teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju egzistuoja būtinybė sustabdyti teismo sprendimo už akių vykdymą, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas. Teismo vertinimu, nors vykdomasis raštas yra išduotas ir pateiktas vykdyti antstoliui, tačiau esant prašymui dėl proceso atnaujinimo, kuris teismo yra priimtas ir byloje paskirtas rašytinis posėdis, yra pagrindas išlaikyti esamą padėtį nepakitusią, siekiant preliminariai išvengti galimo teismo sprendimo vykdymo atgręžimo tuo atveju, jeigu teismas patenkins pareiškėjos UAB „AUM studio“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir, pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese, būtų priimtas naujas procesinis sprendimas, palankus pareiškėjai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „AUM studio“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirajame skunde nurodo, kad:

6.1. Nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas už akių buvo pareiškėjos procesinio elgesio padarinys, nes sprendimas už akių priimtas pareiškėjai nepateikus tripliko. Pažymi, kad 2022 m. vasario 3 d. įsiteisėjusius sprendimui už akių, buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris perduotas vykdymui ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0008/22/00386. Apeliantės teigimu, kadangi pareiškėja taip ir nepadengė teismo priteistų sumų, o viešai prieinami duomenys apie pareiškėją sudarė pagrindą manyti, kad pareiškėja yra nemoki, apeliantė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo. Paaiškina, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2305-275/2022 buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai. Nurodo, kad pareiškėjai 2022 m. liepos 11 d. pateikus atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliantei tapo žinoma, kad pareiškėja yra pateikusi prašymą dėl proceso atnaujinimo, be to, 2022 m. liepos 19 d. apeliantei tapo žinoma, kad teismas priėmė prašymą dėl proceso atnaujinimo, o taip pat sustabdė sprendimo už akių vykdymą.

6.2. Apeliantės atstovui prisijungus prie elektroninės bylos dėl proceso atnaujinimo kortelės tapo žinoma, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė sužinojusi apie teisme priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad nors tiek prašymas dėl proceso atnaujinimo kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo buvo pateikti tą pačią dieną, akivaizdu, kad apie teisme priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo sužinota anksčiau nei 2022 m. birželio 8 d., o pats prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas skubotai, tai patvirtina aplinkybė, jog teismas 2022 m. birželio 10 d. nustatė pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti.

6.3. Prašymas dėl proceso atnaujinimo kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, kadangi pateiktas ne siekiant apginti galimai pažeistas teises, bet siekiant pabandyti sudaryti kliūtis pareiškėjos bankroto bylos iškėlimui, ką pareiškėjai ir pavyko padaryti, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2305-275/2022 atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą, konstatavęs, kad šiuo metu pareiškėja neturi pareigos mokėti apeliantei sprendimu už akių priteistos sumos, nes teisme priimtas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo bei sustabdytas sprendimo už akių ir vykdomosios bylos vykdymas.

6.4. Teismas, spręsdamas klausimą dėl sprendimo už akių vykdymo bei vykdomosios bylos sustabdymo, turėjo vertinti prašymo atnaujinti procesą preliminarų pagrįstumą, vadovautis sprendimo privalomumo principu, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei vertinti sprendimo atgręžimo vykdymo perspektyvas. Akcentuoja, kad skundžiamoje nutartyje teismas tenurodė, kad yra pagrindas išlaikyti esamą padėtį nepakitusią, siekiant preliminariai išvengti galimo teismo sprendimo vykdymo atgręžimo, tačiau apeliantė pabrėžia, kad vien status quo padėties išsaugojimas bei galimos neigiamos materialinės sprendimo vykdymo pasekmės negalėjo sudaryti pagrindo stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo bei vykdomosios bylos, nes tokios pasekmės paprastai kyla vykdant bet kurį ženklesnes pasekmes keliantį sprendimą, todėl sprendimo vykdymo sustabdymo instituto taikymas ginčo atveju neproporcinga priemonė.

6.5. Spręsdamas klausimą dėl sprendimo už akių vykdymo bei vykdomosios bylos sustabdymo, teismas turi vertinti sprendimo atgręžimo vykdymo perspektyvas, kadangi sprendimo vykdymo sustabdymas turi būti taikomas nepažeidžiant sprendimo privalomumo principo ir tik tuo atveju, jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad, jos nepritaikius, nebus galimas ar reikalavimo atgręžimo įvykdymas. Teigia, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimo vykdymo atgręžimas gali pasunkėti ar tapti visai neįmanomu. Apeliantės įsitikinimu, ginčo atveju sprendimo vykdymo atgręžimas nei gali pasunkėti, nei gali tapti visai neįmanomu, kadangi, viena vertus, įsiteisėjus sprendimui už akių iš pareiškėjos nepavyko išsiieškoti net ir nedidelės skolos dalies, dėl ko apeliantė, įvertinusi viešai prieinamus duomenis apie pareiškėjos nemokumą, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kita vertus, pareiškėja neginčija, kad visų darbų pagal sutartį neatliko ir atliko tik tarpinius darbus, už kurių atlikimą siekia gauti atlygį. Taigi pareiškėja proceso atnaujinimu tesiekia sumažinti priteistą sumą, tačiau pateiktame prašyme net neįstengia įvardinti, kokia, jos manymu, suma, jai turėtų priklausyti už tarpinių veiksmų atlikimą.

Atsiliepimas

7. Pareiškėja UAB „AUM studio“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo atmesti atskirąjį skundą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad:

7.1. Apeliantės argumentai dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra atmestini, nes proceso atnaujinimui yra nustatytas 3 mėnesių terminas, per kurį bet kuris suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Pareiškėja, laikydamasi 3 mėnesių taisyklės pagal jai susiklosčiusį laiką ir aplinkybes, bei kai atstovui buvo pateikta reikiama bylos medžiaga, pasinaudojo proceso atnaujinimo institutu ir paskutinę termino dieną pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo ir šio prašymo pateikimui neturėjo įtakos sužinojimas apie teismo priimta pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes per nepilnos darbo dienos laiką neįmanoma parengti prašymo atnaujinti procesą. Be to, apeliantė, motyvuodama atskirąjį skundą proceso piktnaudžiavimo aplinkybėmis, vis tik neprašė teismo skirti pareiškėjai baudos, kas laikytina neužtikrintu apeliantės pozicijos buvimu.

7.2. Iki pat šio momento apeliantė nesiėmė jokių procesinių veiksmų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl teismas neprivalėjo vertinti sprendimo atgręžimo vykdymo perspektyvos. Teismas taip pat neprivalėjo vadovautis sprendimo privalomumo principu, nes proceso atnaujinimo instituto esmė ir yra susijusi su įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais ir esant reikalui, su jų vykdymo laikinu sustabdymu.

7.3. Atskirajame skunde pateikiamas ginčo faktinių aplinkybių pagal ginčo šalių sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį vertinimas, tačiau apeliantės nurodomos faktinės aplinkybės ir motyvai, susiję su ginčo materialiniais teisiniais santykiais, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismo nėra saistomos būti iš esmės nagrinėtinomis, todėl minėti motyvai nesudaro esminės reikšmės atskirojo skundo pagrindimui.

7.4. Nagrinėjamu atveju aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios status quo išsaugojimą. Teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra išsaugoma šalių interesų pusiausvyra, kol nėra iki galo išspręsti tarp šalių kilę tarpusavyje susiję ginčai pagal proceso atnaujinimo instituto reglamentavimą. Kitoks aiškinimas galėtų neatitikti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti pareiškėjai galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Teigia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti neabejotinų įrodymų, kad jau šio klausimo sprendimo metu yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atitinkamos ginčo šalies atžvilgiu, tuo tarpu apeliantė neįrodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemones riboja ir pažeidžia jos teisėtus interesus ir teises.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1132-918/2022 bei vykdomosios bylos Nr. 0008/22/00386, vykdymą, iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje pagal prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sprendimo už akių ir vykdomosios bylos sustabdymo (ne)teisėtumo

10. Suinteresuotas asmuo KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde nurodo, kad vien status quo padėties išsaugojimas bei galimos neigiamos materialinės sprendimo vykdymo pasekmės nesudaro pagrindo stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo bei vykdomosios bylos, nes tokios pasekmės paprastai kyla vykdant bet kurį teismo sprendimą. Teigia, kad pareiškėja UAB „AUM studio“ neįrodė, jog šiuo konkrečiu atveju sprendimo vykdymo atgręžimas nei gali pasunkėti, nei gali tapti visai neįmanomu, kadangi, viena vertus, įsiteisėjus sprendimui už akių iš pareiškėjos nepavyko išsiieškoti net ir nedidelės skolos dalies, dėl ko apeliantė inicijavo bankroto bylos iškėlimą pareiškėjai, kita vertus, pareiškėja neginčija, kad visų darbų pagal sutartį neatliko ir atliko tik tarpinius darbus, už kurių atlikimą siekia gauti atlygį.

11. Pažymėtina, CPK 372 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. Nors to paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta galimybė stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą tuo atveju, kai sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, tačiau pripažintina, jog išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti itin rezervuotai, juo labiau kad CPK 373 straipsnis numato įvykdytų teismo sprendimo (nutarčių) atgręžimo galimybę. Priešingu atveju, įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas būtų sumenkinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-567-516/2019).

12. CPK 372 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą koreliuoja su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, kurį reglamentuoja CPK XI skyriaus penktojo skirsnio normos, o konkrečiai su CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta iš esmės tokia pat laikinąja apsaugos priemone – išieškojimo vykdymo procese sustabdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-409-178/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „AUM studio“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1132-918/2022 pagal ieškovės KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ ieškinį dėl 36 400 Eur skolos, 3056,70 Eur delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėja UAB „AUM studio“, kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1132-918/2022 bei vykdomosios bylos Nr. 0008/22/00386 vykdymą, nurodė, jog prašydama atnaujinti procesą pareiškėja kartu ginčija ir teismo sprendimą už akių, kaip vykdytiną dokumentą, todėl egzistuoja kasacinio teismo nurodytas pagrindas išieškojimo vykdymo procese sustabdymui.

14. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su šiuo pareiškėjos argumentu ir vertina, kad vien aplinkybė, jog pareiškėja UAB „AUM studio“ ginčija sprendimo už akių, kaip vykdytino dokumento, teisėtumą, savaime nepagrindžia būtinybės taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Priešingas aiškinimas iš esmės reikštų, kad teismo sprendimo vykdymo sustabdymas yra privalomas visais atvejais, kai pareiškiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo ir jame ginčijamas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumas, tačiau tai prieštarauja pacituotoms CPK 372 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms nuostatoms.

15. Nors pareiškėja teigė, kad nesustabdžius vykdomosios bylos, nebūtų užkirstas kelias galimai žalai atsirasti ir tuo atveju, jeigu antstolis nurašytų nuo pareiškėjos sąskaitų lėšas ar pradėtų realizuoti turtą, pareiškėja turėtų inicijuoti naujus teisminius ginčus, siekdama susigrąžinti turtą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie konkrečius priverstinius antstolio atliktus vykdymo veiksmus, nėra. Pažymėtina, kad nors pareiškėja byloje pateikė antstolio patvarkymus dėl vykdomojo dokumento priėmimo, vykdymo lėšų apskaičiavimo bei raginimo įvykdyti sprendimą, tačiau šie antstolio patvarkymai nepatvirtina, kad antstolis pareiškėjos atžvilgiu būtų atlikęs priverstinį lėšų nurašymą ar kito turto realizavimą, todėl nėra pagrindo spręsti apie galimą pareiškėjos nurodomos žalos atsiradimą. Pabrėžtina ir tai, kad, kaip pagrįstai akcentuojama atskirajame skunde, pareiškėja taip pat neįrodinėjo aplinkybės, kad nagrinėjamoje byloje būtų apsunkintas teismo sprendimo vykdymo atgręžimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti neabejotinų įrodymų, kad jau šio klausimo sprendimo metu yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, tačiau pažymėtina, kad pareiškėja tokios grėsmės neįrodė. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ nurodo, kad iš pareiškėjos nepavyko išsiieškoti net ir nedidelės skolos dalies, dėl ko suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos pareiškėjai UAB „AUM studio“ iškėlimo. Pažymėtina, kad nors Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2305-275/2022 atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą, tačiau iš LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-917-450/2022, panaikino nurodytą Vilniaus apygardos teismo nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „AUM studio“ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, kad UAB „AUM studio“ pastaruoju metu jokios ūkinės–komercinės veiklos faktiškai nevykdo, nes negeneruoja pardavimo pajamų, įmonėje nėra ir apdraustų asmenų (darbuotojų). Teismo vertinimu, šiuo atveju minėtos aplinkybės, konstatuotos įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, iš esmės paneigia pareiškėjos argumentus apie galimą žalos atsiradimą tuo atveju, jeigu antstolis pareiškėjos atžvilgių imtųsi faktinių priverstinių vykdymo veiksmų.

17. Vien pareiškėjos samprotavimai, kad gali kilti ginčų dėl reikalavimo atgręžtinio vykdymo, negali būti pakankamas pagrindas stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo už akių vykdymą, nes tokios pasekmės paprastai gali kilti vykdant bet kurį sprendimą. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, turi būti taikoma, nepažeidžiant sprendimo privalomumo principo ir tik tuo atveju, jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad, jos nepritaikius, nebus galimas ar bus itin komplikuotas reikalavimo atgręžimo įvykdymas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo motyvas, kad laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą pateisina vien siekis išsaugoti status quo, nesuponuoja būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareiškėjos nurodomos aplinkybės ir argumentai patys savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė išieškojimo vykdymo procese sustabdymo institutą bei nukrypo nuo šiuo klausimu suformuluotos teismų praktikos. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjos UAB „AUM studio“ prašomas laikinąsias apsaugos priemones, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens komanditinės ūkinės bendrijos „Diamona Baltic Development Polocko“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį ir atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUM studio“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėja Ramunė Mikonienė