Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-07-18 · Civilinė byla Nr. e2-1125-407/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-18
Bylos Nr.
e2-1125-407/2019
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00125-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Atsakovas
ECAA Europe uždarosios akcinės bendrovės
Ieškovas
East China Automobile Association LTD
Civilinė byla Nr. e2-1125-407/2019Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00125-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3, 3.4.3.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ECAA Europe uždarosios akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsakovei ECAA Europe uždarajai akcinei bendrovei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-516-440/2019 pagal ieškovės East China Automobile Association LTD ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ECAA Europe uždarajai akcinei bendrovei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė East China Automobile Association LTD kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei ECAA Europe uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB). Ieškovė nurodė, kad yra atsakovės akcininkė, kuriai priklauso 35 vnt. atsakovės paprastųjų vardinių akcijų.

2. Ieškovė nurodė, kad ECAA Europe UAB laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų. ECAA Europe UAB laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų. Atsakovė yra nemoki negali ir negalės vykdyti įsipareigojimų. Atsakovė nevykdo veiklos ir nėra tikimybės, kad tokią veiklą vykdys toliau, o atsakovės finansiniai įsipareigojimai vis didėja. Įmonės pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime ieškinį prašė netenkinti ieškovės ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, eliminuoti A. V. ir J. D. kaip trečiuosius asmenis iš civilinės bylos.

4. Atsakovės teigimu, ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo paliktinas nenagrinėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Pažymėjo, kad ieškovė nuo 2018 m. birželio 29 d. nėra atsakovės akcininkė. Teikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei privalėjo vadovautis CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir sumokėti 500 Eur dydžio žyminio mokestį.

Šalies argumentai

5. Tretieji asmenys UAB „Vaivorykštė“, A. V. ir J. D. pateikė atsiliepimus į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašė netenkinti ieškovės ieškinio ir eliminuoti A. V. ir J. D. kaip trečiuosius asmenis iš civilinės bylos. Nurodė, kad palaiko atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytus teiginius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą.

3. Teismas nustatė, kad po 2018 m. birželio 29 d., t. y. po termino, kada pasak atsakovės buvo perimtos East China Automobile Association Ltd akcijos, dokumentai registrų centrui pateikti nebuvo. Teismas vertino, jog labiau tikėtina, kad ieškovė yra atsakovės akcininkė, todėl jai įstatymas suteikia teisę inicijuoti bankroto bylą.

4. Teismas sutiko jog ieškovė yra atsakovės savininkė, todėl jai nėra pareigos sumokėti žyminį mokestį, numatytą CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

5. Teismas sprendė, jog ieškovės atstovavimo santykiai yra tinkamai įforminti ir advokatas D. V. turi teisę veikti ieškovės vardu.

6. Teismas taip pat sprendė, kad šios civilinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos tretiesiems asmenims A. V. ir J. D. ateityje, todėl jų įtraukimas nepažeidžia jų teisių ir nėra tikslinga juos pašalinti iš nagrinėjamos civilinės bylos

7. Teismas nenustatė, jog įmonė turėtų registruotino turto.

8. Įmonė turi tik 2 darbuotojus. Skola Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDFV) biudžetui yra 21,29 Eur. Asakovei 2018-2019 m. buvo iškelta viena byla, kurioje jai buvo reiškiami turtiniai reikalavimai – Šiaulių apylinkės teisme priimtas teismo įsakymas, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininkės ECAA Europe UAB: 586,34 Eur skolą, 213,51 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 799,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 19 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 10 Eur žyminį mokestį, kreditorės UAB „Šiaulių vandenys“ naudai, teismo įsakymas įsiteisėjo. Byloje nėra duomenų, ar atsakovė padengė šią skolą. Pažymėtina, kad atsakovės pateiktoje 2019 m. gegužės 7 d. pažymoje apie kreditorines skolas kreditorės UAB „Šiaulių vandenys“ nėra.

9. Teismas sprendė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai pagal pateiktus duomenis sudaro 556 834,37 Eur sumą.

Atsiliepimas

10. Atsakovė teismui nurodė, kad dėl pradelstų kreditorinių įsipareigojimų vyksta turto išieškojimas pagal šešis vykdomuosius raštus: vykdomoji byla Nr.0041/18/01149 dėl 809,85 Eur skolos ir 51,80 Eur palūkanų UAB „Insolita“ naudai; vykdomoji byla Nr. 0071/14/01034 dėl 2 509,68 Eur skolos UAB „Gelna“ naudai; vykdomosios bylos Nr. 0136/14/01475, 0136/15/01170, 0136/15/02361, 0136/16/00760 dėl bendros skolos likučio 27 647 Eur sumai UAB „Spedman“ naudai. Minėti kreditoriai yra įtraukti į pradelstų kreditorinių reikalavimų sąrašą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Atsakovės trumpalaikį turtą, t. y. 1 107 591 Eur sudaro: 991 674 Eur – atsargos; 115 917 Eur – kitas trumpalaikis turtas; 22 312 Eur – ateinančių laikotarpių sąnaudos. Atsakovė pateikė į bylą 2019 m. gegužės d. pažymą apie turimą turtą 2019 m. balandžio 30 dienai, kuriame nurodytas toks turtas: prekės – lengvųjų automobilių autodetalės – 677 55,80 Eur; areštuotos prekes – lengvųjų automobilių autodetalės – 314 118, 20 Eur; ilgalaikis turtas 5 082 Eur; ECAA Europe UAB akcijos 35 vnt. po 56 Eur, iš viso 1960 Eur; kompiuterinės programos – 2 593,93 Eur; stalinis kompiuteris – 0,58 Eur; prekių ženklai – 451,81 Eur; baldai – 75,68 Eur; muito mokesčiai ir transporto išlaidos, įeinančios į prekių savikainą – 22 312,44 Eur; pirkėjų skolos – 115 917 Eur. Atsakovė nurodė, kad pradelstos debitorinės sumos sudaro 1 156,09 Eur.

12. Nesant byloje įrodymų, pagrindžiančių debitorių skolų realų išieškojimą ir jų grąžinimą įmonei, teismas vertino, jog atsakovė debitorių sumomis nedisponuoja ir ECAA Europe UAB turto vertė yra daug mažesnė nei nurodyta balanse. Teismo vertinimu, buvo pagrindas neįskaityti į bendrovės realią turto vertę pusę debitorinių skolų sumos, todėl vertinta, kad atsakovės turimo turto vertė yra ne daugiau 1 077 026,50 Eur, o pradelsti įsipareigojimai yra 556 834,37 Eur, vertinta, kad atsakovės pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę jos turto vertės.

Atsiliepimas

13. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad vykdo veiklą, įmonė turi tik 2 darbuotojus. Atsakovė nurodė, kad tai yra direktorius ir buhalterė. Teismo vertinimu, atsakovės sunkią finansinę padėtį patvirtino ir į bylą pateikta atsakovės ieškinio kopija civilinėje byloje Nr. e2-344-856/2019 iš kurios matyti, kad atsakovė neturi banko sąskaitos, todėl buvo pagrindo spręsti, kad atsakovė veiklos nevykdo. Teismas nenustatė pagrindo spręsti dėl galimybės atsakovei reabilituotis. Nors trečiasis asmuo UAB „Vaivorykštė“ nurodė, kad yra didžiausias kreditorius ir skolą iš viso 691 050,17 įsipareigojama padengti iki 2019 m. rugsėjo 30 d., o iškėlus bankroto bylą atsakovė netektų galimybės vykdyti veiklos, neturėtų galimybės gražinti kredito, tačiau byloje kyla abejonių dėl įmonės vykdomos veiklos ir jos perspektyvų atkurti mokumą. Nors ir nurodė apie galimybę spręsti ginčą taikiai, tačiau duomenų apie skolų sumažinimą nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1. Atsakovė atskirajame skunde prašo sustabdyti civilinę bylą, kol įsiteisės teismų procesiniai sprendimai Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-340-943/2019, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

18.1. Ieškinys turėjo būti atmestas arba ieškinį turėjo būti atsisakyta priimti dėl to, kad ieškinį pareiškė tokios teisės neturintis asmuo.

18.2. Ieškovas nesilaikė kreditoriui nustatytų procedūrų, t. y. raštu nepranešė apeliantui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

18.3. Uždarosios akcinės bendrovės dalyvis (akcininkas) neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo vien tik tuo pagrindu, kad jis yra (ar juo labiau kad buvo praeityje) bendrovės dalyvis (akcininkas).

18.4. Nutartyje nenurodyta, kodėl teismas ieškovę laikė asmeniu, turinčiu teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo, išskyrus ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji galimai esąs apeliantės dalyvė (akcininkė).

18.5. Reikšdamas ieškinį, ieškovės atstovas vadovavosi ne šiuo metu galiojančia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) redakcija, bet redakcija, kuri galiojo iki 2016 m. sausio 1 d. Įstatymų leidėjas nustatė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įmonės savininkas (savininkai) neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo vien tik tuo pagrindu, kad ji (jie) yra savininkas (savininkai).

18.6. Nors už ieškinius dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo nustatytas 500 Eur žyminis mokestis, išskyrus atvejus, kai ieškinį pareiškia įmonės savininkas (savininkai), tai nereiškia, kad vien dėl to uždarųjų akcinių bendrovių akcininkams liko teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kaip tai buvo numatyta iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusioje ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies redakcijoje. Ieškinys turėjo būti atmestas jau vien dėl to, kad ieškinį apeliantei pareiškė teisės neturintis asmuo.

18.7. Nors ieškinyje nurodyta, kad esą ieškovas yra apelianto kreditorius pagal Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą, tačiau byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovas nereiškė ieškinio kaip hipotetinis apelianto kreditorius.

18.8. Apeliantė ir ieškovė 2016 m. birželio 7 d. sudarė Generalinę taikos sutartį. Apeliantė įsipareigoja sumokėti ieškovei 390 740 Eur, tačiau ieškovė šią sutartį vykdė netinkamai ir užsakė ir įsigijo tik nedidelę dalį prekių. Generalinė taikos sutartis nutraukta nuo 2018 m. birželio 29 d. Atsirado nustatytos pasekmės – sutartis laikoma akcininko turimų 35 vnt. įmonės ECAA Europe UAB akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi už 1 eurą ir akcijų priėmimo-perdavimo aktu ir jos tampa pačios bendrovės nuosavybe.

18.9. Juridinių asmenų registro tvarkytojo elektroninių paslaugų svetainėje pildydamas pasikeitusį akcininkų sąrašą, apelianto vadovas panaudojo 2015 m. apelianto akcininkų sąrašo formą, kuriame ieškovas dar buvo apelianto akcininku.

18.10. Ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu, nes pareiškimą ieškovo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, taip pat asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio, kadangi paduodant ieškinį nebuvo sumokėtas 500 Eur žyminis mokestis

18.11. Ieškinį dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo pareiškė ieškovo atstovu prisistatęs advokatas D. V.. Byloje nėra duomenų, kad advokatas D. V. yra ieškovo vienasmenis valdymo organas, kitas organas ir / ar kito organo narys ir / ar dalyvis, veikiantis įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Be to, už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas privalėjo sumokėti dar 50 Eur žyminio mokesčio.

18.12. Neaišku, kas sudarė 2014 m. liepos 16 d. teisinių paslaugų sutartį ieškovo vardu su advokatu D. V., kadangi sutartyje nenurodytas joks fizinis asmuo, galimai pasirašęs 2014 m. liepos 16 d. teisinių paslaugų sutartį ieškovo vardu. Nėra ir ieškovo antspaudo.

18.13. Teismo motyvas, kad šiuo atveju apeliantas turėjo pateikti įrodymus, kad 2014 m. liepos 16 d. teisinių paslaugų sutartis ir atstovavimo sutartis yra negaliojančios, tačiau tokių įrodymų nepateikė, yra nepagrįsti, neatitinka procesinių įstatymų ir teismų praktikos. 2014 m. liepos 16 d. teisinių paslaugų sutarties nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo avanso sumokėjimo, t. y. 2014 m. liepos 16 d., neaišku, ar 2014 m. liepos 16 d. teisinių paslaugų sutartis įsigaliojo. Nustatyta, kad sutartis galioja iki pavedimo įvykdymo, neaišku, koks pavedimas duotas advokatui, o jeigu toks pavedimas duotas, tai ar pavedimas nebuvo įvykdytas.

18.14. Ieškovas į teismą kreiptis galėjo tik kaip hipotetinis apelianto kreditorius. Tačiau ieškovas, kaip hipotetinis apelianto kreditorius, nesilaikė nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Ieškovas apeliantui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepranešė. Ieškovas, kaip hipotetinis apelianto kreditorius, į antstolį nesikreipė.

18.15. Nesutinka, kad yra pagrindas konstatuoti jo nemokumo būseną. Apeliantas pateikė 2019 m. balandžio 30 d. balansą, kuriame nurodyta, kad apeliantas turėjo 1 134 985 Eur vertės turto. Tokiu atveju ½ sudarė 567 492,50 Eur. Teismas, skaičiuodamas pradelstus apelianto įsipareigojimus, apskaičiavo 556 834,37 Eur, į šią sumą įtraukdamas hipotetinius ieškovo kreditorinius reikalavimus, kurie, teismo vertinimu, sudarė net 525 816,07 Eur. Kadangi kitų kreditorių pradelsti reikalavimai sudarė tik 31 018,30 Eur, tai reiškia, kad teismo pripažinti ieškovo kreditoriniai reikalavimai sudarė net 94,43 proc. visų teismo pripažintų pradelstų apelianto reikalavimų.

18.16. Ieškovas Generalinę taikos sutartį vykdė netinkamai, neužsakė didžiosios dalies prekių. Liko neužsakytas 320 691,31 Eur prekių likutis. Generalinė taikos sutartis nutraukta nuo 2018 m. birželio 29 d. Tokiu atveju atsirado Generalinės taikos sutarties nustatytos pasekmės: esantis prekių likutis lieka bendrovės nuosavybe, o akcininkas tokiu būdu laikomi susitarusiais, kad nuo to momento akcininkas savo noru atsisako bet kokių finansinių pretenzijų bendrovei <...> (jeigu tokių pretenzijų akcininkas turi), tiek dėl likusių neparduotų ECAA Europe UAB prekių, kurios nurodytos sutarties priede Nr. 1 bei Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013 buvusias priteistas bet kokias sumas (įskaitant palūkanas) ir savo pretenzijų įsipareigoja ateityje nereikšti nei kreipiantis į teismą, nei į bet kurios šalies arbitražo teismą, nei į kitas valstybines institucijas, o likusios akcininkui neparduotos prekės lieka bendrovės nuosavybe ir laikoma, kad bendrovė pilnai įvykdė visus sutartyje numatytus savo įsipareigojimus

18.17. Kadangi ieškovas nepripažino, kad apeliantas tinkamai įvykdė Generalinę taikos sutartį, ir kad apelianto prievolės pasibaigė, apeliantas kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad Generalinė taikos sutartis yra įvykdyta, o prievolės yra pasibaigusios (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-344-856/2019). Šiaulių apygardos teismas nurodytoje byloje 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu apelianto ieškinį atmetė, šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

18.18. Teismas pripažino, kad byloje nepateikta duomenų apie debitorių atsiskaitymo terminus bei realias galimybes atgauti šias skolas, apeliantas tokių duomenų nebuvo pateikęs, kadangi ieškinyje tai nebuvo nurodyta ir tokių duomenų iš apelianto niekas neprašė. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų suteikęs galimybę apeliantui paaiškinti apie jo sutartinius santykius su Universal auto UAB ir kitais debitoriais, apeliantas būtų pateikęs argumentus ir įrodymus.

18.19. Nors išieškojimo galimybė iš užsienio juridinių asmenų iš tikrųjų yra apsunkinta, bet 1 156,09 Eur arba 1 proc. visų debitorinių reikalavimų suma yra nereikšminga ir ja grįsti tokio reikšmingo įvykio, kaip bankroto bylos iškėlimas, nėra pagrindo.

18.20. 114 760,87 Eur arba 99 proc. visų apelianto debitorinių reikalavimų sudaro reikalavimas Universal auto UAB. Apeliantas ir Universal auto UAB 2013 m. gruodžio 18 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2013-0321. Nors sutartis pavadinta pirkimo-pardavimo sutartimi, iš esmės tai konsignacijos sutartis. 2019 m. gegužės 31 d. raštu Universal auto UAB pranešė, kad gali grąžinti apeliantui pagal 2013 m. gruodžio 18 d. sutartį gautų, bet neparduotų prekių likutį arba sumą už parduotas prekes. Nebuvo pagrindo abejoti tuo, kad Universal auto UAB neatsiskaitys su apeliantu už parduotas prekes arba kad negrąžins neparduotų prekių. Prekių, perduotų Universal auto UAB, grąžinimas apeliantui taip pat visą laiką buvo visiškai užtikrintas, kadangi prekės saugomos muitinės sandėlyje, kuris priklauso UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir kurio vadovu dirba J. D., kuris yra apelianto vadovas ir pagrindinis akcininkas. Teismas nepagrįstai apelianto 114 760,87 Eur kreditorinį reikalavimą Universal auto UAB įvertino tik 50 proc.

18.21. Teismo nutartyje nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad apeliantas nebegali toliau vykdyti veiklos. Nurodyti apribojimai susiję su ieškovu, kurio prašymu Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013 Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – apelianto turto areštas. Nepaisant to, apeliantas praktiškai visą laiką dirbo pelningai, išskyrus 2016 m., kai dėl ieškovo neveikimo apeliantas patyrė 25 713 Eur nuostolį, kurį apelianto akcininkai padengė 2017 m. sumažindami bendrovės įstatinį kapitalą.

18.22. Kaip matyti iš apelianto balanso 2019 m. balandžio 30 d., apeliantas turėjo turto už 1 134 985 Eur, prekių atsargos sudarė 991 674 Eur, nuosavas kapitalas sudarė 288 108 Eur, kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 846 877 Eur, iš jų ilgalaikiai kreditoriniai įsipareigojimai, kurių grąžinimo terminai dar nesuėjo, yra 741 403 Eur, o trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai sudarė tik 105 474 Eur arba 9,3 proc. viso apelianto turto, iš jų pradelsti įsipareigojimai tik 31 083,33 Eur, kas sudarė tik 2,7 proc. apelianto turto, t. y. apeliantas yra mokus ir gali tęsti savo veiklą bei vykdyti savo įsipareigojimus. 2019 m. pirmuosius 4 mėn. apeliantas dirbo pelningai ir uždirbo 462 Eur. Apeliantas vykdo tik didmeninę prekybą automobilių detalėmis, prekės parduodamos retai, tačiau didesniais kiekiais, paprastai už Europos Sąjungos ribų, kaip jau nurodyta, iš muitinės sandėlio, todėl didesnis darbuotojų skaičius apeliantui objektyviai nėra reikalingas. Toks darbuotojų skaičius yra optimalus.

18.23. Apeliantas turėjo banko sąskaitą Danske Bank A/S, kuris Lietuvoje nutraukė veiklą. Atsidaryti banko sąskaitą kitame banke apeliantas negalėjo dėl šios bylos ieškovo kaltės, kadangi finansų įstaigoms draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, jeigu klientas ar jo atstovas slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti. Ieškovas, kol dar buvo apelianto akcininku, Lietuvos finansų įstaigose nenorėjo atskleisti East China Automobile Association Ltd savininko – fizinio asmens (asmenų) tapatybės.

18.24. Didžiausias apelianto kreditorius, trečiasis asmuo UAB „Vaivorykštė“, kurio kreditorinis reikalavimas yra 691 050,17 Eur ir kuris nėra pradelstas, ne tik neinicijuoja bankroto procedūros, bet ir pasisako prieš, šioje byloje veikė aktyviai, savo iniciatyva įstojo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo (apelianto) pusėje.

18.25. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad apeliantės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, kad apeliantė negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams ir tokių įsipareigojimų vykdymą būtų pradelsusi.

18.26. Civilinė byla sustabdytina, kol įsiteisės teismų procesiniai sprendimai Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-340-943/2019. Pripažinus, kad ieškovas, kaip apelianto dalyvis (akcininkas), neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo, ieškinys turėtų būti atmestas, todėl bylos stabdymas neturėtų prasmės. Pripažinus, kad nors ieškovas, kaip apelianto dalyvis (akcininkas), turėjo teisę reikšti ieškinio dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo, tačiau ieškinį ieškovo vardu pareiškė tinkamai neįgaliotas asmuo, ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu, todėl bylos stabdymas taip pat neturėtų prasmės. Šiuo atveju tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato neišnagrinėtoje Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-340-943/2019 yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. toje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant galutinį teismo procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje. Ieškinio nurodytoje byloje tenkinimo atveju būtų pripažinta, kad apelianto prievolė pagal Generalinę taikos sutartį yra pasibaigusi, t. y. kad apeliantas nėra skolininkas ieškovui 320 691,31 Eur ir 205 124,76 Eur palūkanų, viso 525 816,07 Eur, pagal Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 1-1/2013. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-340-943/2019 nustatytos aplinkybės turės prejudicinę ir res judicata galią ir tame kontekste, ar ieškovas yra apelianto dalyvis (akcininkas) ir ar turėjo teisę reikšti ieškinį.

18.27. Teismas pripažino, kad apeliantė skolinga ieškovei 320 691,31 Eur ir 205 124,76 Eur palūkanų, viso 525 816,07 Eur. Tačiau Generalinės taikos sutarties 1.2 p. buvo nustatyta, kad apeliantė įsipareigoja sumokėti ieškovei 390 740 Eur, taigi šalys susitarė, kad apeliantė turi sumokėti ieškovei 390 740 Eur, t. y. pagrindinę sumą, priteistą Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 1-1/2013, tačiau arbitražo priteistų palūkanų mokėti neprivalo.

18.28. Su atskiruoju skundu teikiami įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui 1) 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2013-0321 su Universal auto UAB; 2) 2019 m. gegužės 30 d. apeliantės raštas Universal auto UAB, kuriame prašoma informuoti apie galimybę grąžinti konsignacijai perduotas prekes arba apmokėti už parduotas prekes; 3) 2019 m. gegužės 31 d. Universal auto UAB raštas, kuriuo pranešama, kad Universal auto UAB grąžins apeliantei konsignacijai perduotas prekes arba už parduotas prekes gautas sumas, jeigu prekės bus parduotos; 4) 2019 m. gegužės 30 d. apeliantės akcininkų sąrašas, iš kurio matyti, kad ieškovę nėra apeliantės akcininkė.

Atsiliepimas

2. Tretieji asmenys UAB „Vaivorykštė“, A. V. ir J. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo sustabdyti civilinė bylą kol įsiteisės galutinis sprendimas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-340-943/2019, patenkinti atskirąjį skundą, skundžiamą nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pritaria atskirojo skundo argumentams.

3. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

20.1. Atsakovė klaidina teismą, vadovaudamasis taikos sutartimi, nors ne viena teismo nutartimi pripažinta, kad tam nėra teisinio pagrindo. Tai taipogi patvirtinta ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-344-856/2019.

Šalies argumentai

20.2. Atsakovė 2018 m. liepos 2 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti atsakovei vykdomąjį raštą dėl ieškovės turimų ECAA Europe UAB akcijų paketo, t. y. 35 vnt., kurių vienos akcijos nominali vertė yra 56 Eur, ir turto perdavimo atsakovės nuosavybėn už 323 281,79 Eur sumą. 2018 m. liepos 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013, atsakovės prašymas atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1671-236/2017, pirmosios instancijos nutartis palikta nepakeista. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė nutarė, kad įmonė East China Automobile Association Ltd nebėra akcininkė.

Atsiliepimas

20.3. Atsakovė be teisinio pagrindo pasisavino ieškovės akcijas, parengdama dokumentus atgaline data. To patvirtinimui, į bylą pateiktas atsakovės 2019 m. vasario 13 d. raštas, iš kurio matyti, kad ieškovė pripažįstama įmonės akcininke, tačiau atsiliepimu šioje byloje nurodoma, kad ieškovė neva nebėra įmonės akcininkė nuo 2018 m. birželio 29 d.

20.4. Ieškovė pareiškia, kad niekada ECAA Europe UAB akcijų neperleido, ir iki šiol yra įmonės akcininkė, o atsakovė nepateikia rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų akcijų perleidimą.

20.5. Atsakovė ne kartą ginčijo advokato D. V. atstovavimo įmonei East China Automobile Association Ltd pagrįstumą, ir tais pačiais argumentais, tačiau įsiteisėjusiomis teismų nutartimis pripažinta, kad atstovavimas tinkamas ir teisėtas.

20.6. Šioje byloje atsakovė iš pradelstų turtinių įsipareigojimų pašalino dalį priverstinai vykdomų išieškojimų, nors nėra duomenų, kad jie būtų buvę įvykdyti. Atsakovės pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Atsakovė nenurodė įsiskolinimo ieškovui.

20.7. Atsakovė iš vykdomajame rašte nurodytos 390 732,91 Eur skolos pripažįsta 320 691,31 Eur sumą. Skolos dalinis grąžinimas buvo pradėtas vykdyti nuo 2016 m. liepos 1 d., tad ieškovė atliko 9,5 proc. metinių palūkanų paskaičiavimus šia tvarka: 1) nuo 2013 m. balandžio 17 d. iki 2016 m. birželio 30 d.,1 170 dienų, tad 9,5 proc. metinių palūkanų suma nuo 390 732,91 Eur sudaro 118 986,20 Eur; 2) nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 29 d., 1 032 dienų, tad 9,5 proc. metinių palūkanų suma nuo 320 691,31 Eur sudaro 86 138,56 Eur. Tai reiškia, kad 9,5 procento metinių palūkanų sudaro ne mažesnę kaip 205 124,76 Eur sumą. Bendra skola šiai dienai sudaro ne mažesnę kaip 525 816,07 Eur sumą.

20.8. Atsakovė nurodo kaip įmonės turtą pirkėjo Universal Auto UAB skolą 114 760,87 Eur sumai. Kaip matyti iš 2013 m. balandžio 25 d. akcininkų sąrašo, ši įmonė priklausė tretiesiems asmenims (su jais susijusioms įmonėms), o 2013 m. kovo 1 d. perleista ofšorinei kompanijai Ferose System LP, kurios skoliniai įsipareigojimai viršijo turimą turtą. Akivaizdu, kad nėra ir nebus realios galimybės atgauti šią skolą.

20.9. Atsakovė melagingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė šalims pateikti argumentus ir įrodymus, susijusius su apeliantės trumpalaikiu turtu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. gegužės 24 d. teismo pranešimu, išsiųstu atsakovei, buvo prašoma: „Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus duomenis apie debitorius (115917 Eur) prašome skubiai, iki numatyto teismo posėdžio, patikslinti dėl debitorių skolų sumokėjimo terminų ir kokios realios galimybės atgauti skolas.“ Tačiau atsakovė nutarė pateikti įrodymus po bankroto bylos išnagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ECAA Europe UAB iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

5. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, numatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis).

6. Pagal pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ECAA Europe UAB teismui pateikimo metu (2019 m. balandžio 30 d.) galiojusią ir vis dar aktualią ĮBĮ (2018 m. gruodžio 15 d. įstatymo redakcija) 5 straipsnio 1 dalį, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) likvidatorius.

7. Pagal tos pačios ĮBĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

8. Pagal ĮBĮ nuostatas, galiojusias iki 2016 m. sausio 1 d., teisę bei pareigą inicijuoti bankroto bylą, įmonei esant nemokiai, turėjo ir jos dalyviai. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) savininkas (savininkai); 3) įmonės vadovas. Pagal 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju dėl bankroto bylos iškėlimo ECAA Europe UAB kreipėsi jos akcininkė East China Automobile Association Ltd, t. y. asmuo, kuriam įstatymas suteikia teisę inicijuoti bankroto bylą.

10. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė aktualią ĮBĮ nuostatų redakciją, tačiau nepagrįstai pripažino, jog East China Automobile Association Ltd yra asmuo, kuriam įstatymas suteikia teisę inicijuoti bankroto bylą.

11. Aktualioje ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui be kreditoriaus (kreditorių), įmonės vadovo ir likvidatoriaus, teisę turi kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

12. ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai. Kituose įstatymuose, kurie reglamentuoja atskirų rūšių juridinių asmenų veiklą, gali būti nustatyti ir kiti asmenys, turintys teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 143 straipsnio 2, 3 dalimis, pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia draudimo priežiūros institucija, o jei pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo teikia kiti asmenys (įvardinti ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje), teismas, prieš priimdamas sprendimą iškelti bankroto bylą, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl draudimo ar perdraudimo įmonės nemokumo. Remiantis Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 57 straipsnio 5 dalimi, pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo finansų įstaigai turi teisę pateikti jos dalyviai, likvidatorius (likvidacinė komisija), administracijos vadovas, kreditorius (kreditoriai), pertvarkymo institucija, o finansų įstaigai, teikiančiai licencines finansines paslaugas, – ir priežiūros institucija. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas taip pat nenumato juridinio asmens akcininkams teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo.

13. Kaip matyti iš nurodytų įstatymų nuostatų, aktualus teisinis reglamentavimas nesuteikia juridinio asmens akcininkams teisės kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2026-370/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018).

14. Pažymėtina, jog pagal ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, gali kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodyta tokia teisė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus: įstatus, steigimo sandorį arba įstatymų numatytais atvejais – bendruosius nuostatus.

15. Byloje yra pateikta ECAA Europe UAB steigimo sutartis ir įstatai. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nurodytus ECAA Europe UAB steigimo dokumentus, nenustatė, jog ECAA Europe UAB steigimo dokumentuose akcininkams būtų suteikta teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ECAA Europe UAB.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nei įstatymai, nei ECAA Europe UAB steigimo dokumentai nenustato ECAA Europe UAB akcininkams teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ECAA Europe UAB.

17. CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

18. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, bei byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog East China Automobile Association Ltd neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ECAA Europe UAB, turėjo atsisakyti priimti East China Automobile Association Ltd pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ECAA Europe UAB (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas), o pareiškimą priėmęs ir vėliau nustatęs, jog pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, palikti pareiškimą nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – East China Automobile Association Ltd pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ECAA Europe UAB palikti nenagrinėtą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nustačius, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo palikti nenagrinėtą, nėra pagrindo priimti apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikiamų naujų įrodymų, kadangi ginčo išsprendimui apelianto pateikiami nauji įrodymai įtakos neturi, ir be apelianto pateikiamų naujų įrodymų byloje yra pakankamai duomenų prieiti pagrįstą išvadą dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo. Taip pat nėra pagrindo spręsti atskirajame skunde pateikto prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo, kadangi atskirajame skunde nurodyta, jog tik tuo atveju, jeigu būtų sprendžiama, kad ieškovas, kaip apelianto dalyvis (akcininkas), turėjo teisę reikšti ieškinį dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo, o ieškinį ieškovo vardu pareiškė tinkamai įgaliotas asmuo, apeliantas prašytų spręsti dėl bylos sustabdymo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo East China Automobile Association LTD pareiškimą dėl ECAA Europe uždarosios akcinės bendrovės bankroto bylos iškėlimo palikti nenagrinėtą.

Teisėjas Vigintas Višinskis