Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovas J. K. ir atsakovė akcinė draudimo bendrovė “Gjensidige” sudarė automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), savanoriškojo draudimo (KASKO) sutartį, ką patvirtina draudimo liudijimo GJELT Nr. 2154264 kopija (e.b.l 9-10, tomas 2). Minėta draudimo sutartimi laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. buvo suteikta draudimo apsauga ieškovo turtiniam interesui dėl rizikų, susijusių su minėto automobilio sužalojimu dėl autoavarijos, gamtinių jėgų, gaisro ir sprogimo, trečiųjų asmenų veikos, vagystės ir plėšimo. Draudimo sutartis sudaryta Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 (toliau - Taisyklės) pagrindu, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas pranešė atsakovei apie (duomenys neskelbtini) įvykį, kurio metu buvo pavogti Automobilio šoniniai galinio vaizdo veidrodėliai, aktyvaus autopiloto, naktinio matymo kameros. Ieškovo pranešimas apie draudžiamąjį įvykį buvo užregistruotas ir atsakovas pradėjo dėl jo žalos bylą Nr. 407060. Dėl minėto ieškovo automobilio detalių vagystės pradėtas ikitesiminis tyrimas Nr. 01-1-28503-16, ką patvirtina Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pranešimas (e.b.l. 10, tomas1). Minėtą informaciją apie ikitesiminio tyrimo pradėjimą ieškovas pateikė draudikui elektroniniu paštu 2016 m birželio 30 d. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pažymi, kad žalos bylos administravimo metu draudikui nebuvo žinoma papildoma informacija, kuri paaiškėjo tik pasibaigus dviems ikiteisminiams tyrimams ir baudžiamosioms byloms, iš kurių viena tiesiogiai susijusi su ginčo atveju (Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-893-817/2019).

Tarp šalių byloje ginčas kilo dėl to, (duomenys neskelbtini) įvykęs įvykis – vagystė, yra pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu pagal šalių sudarytą draudimo sutartį, taip pat dėl žalos ir draudimo išmokos, dydžio, jeigu teismas minėtą automobilio detalių vagystę pripažintų draudžiamuoju įvykiu.

Atsakovė teigia, jog po anksčiau 2016 m. kovo 24 d. įvykusio, galiojant su kitu draudiku sudarytai savanoriškojo draudimo sutarčiai, draudžiamojo įvykio – vagystės, automobilis nebuvo suremontuotas ir (duomenys neskelbtini) įvykis galimai inscenizuotas, siekiant gauti antrą kartą draudimo išmoką už tą patį įvykį iš dabartinio draudiko – atsakovės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017, yra išaiškinęs, kad teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio, o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo

išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.

Nagrinėjamu atveju šalių 2016 m. balandžio 27 d. sudarytos automobilio BMW730, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), savanoriško draudimo (KASKO) sutartyje (Draudimo liudijimo Nr. GJELT 2154264 ir Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 049 numatyta, jog vagystė priskirtina prie draudžiamųjų įvykių (Taisyklių I dalies 4 skyriaus 4.1-4.6 punktai). Atsakovė atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką remdamasi Taisyklių I dalies 5 skyriaus 5.6 punktu, pagal kurį nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, jei žala susijusi su teisėto valdytojo veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukiančio administracinę atsakomybę, požymius, taip pat jei transporto priemonės savininkas, valdytojas ar naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, jo padarinius ar kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-893-817/2019 nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta specialisto išvada, jog atlikus uždarosios akcinės bendrovės „Autoservista“ 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. lapkričio 29 d. laikotarpio ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyta, kad ne pagal visas išrašytas bendrovės klientams remonto sąmatas buvo vykdomi remonto darbai; pagal fiziniams asmenims, tarp jų ieškovui dėl BMW 730, sudarytas sąmatas žalos bylose, tarp jų Nr. 16/270-0680 Seesam Insurance AS, remonto darbai vykdomi nebuvo. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad po pirmosios vagystės 2016 m. kovo 24 d. remonto darbai uždarojoje akcinėje bendrovėje „Autoservista“ pagal jos 2016 m. kovo 25 d. sąmatą nebuvo vykdomi. Tačiau ši aplinkybė įvyko dar iki draudimo sutarties su atsakove sudarymo ir nėra susijusi su (duomenys neskelbtini) įvykio pasekmių šalinimu. Byloje esantys rašytiniai paneigia atsakovės nurodytą aplinkybę, jog automobilio remonto darbai po 2016 m. kovo 24 d. vagystės apskritai nebuvo vykdomi. Iš tą pačią dieną po pirmosios vagystės (2016 m. kovo 24 d.) darytų nuotraukų matyti po vagystės padaryti automobilio apgadinimai, pavogtų automobilio detalių trūkumas (e.b.l. 8-9; 11-62; 65-69, tomas 3). Tačiau iš ieškovo pateiktų 2016 m. gegužės 3 d. atsakovės draudimo brokerio darytų nuotraukų matyti, kad nuotraukų darymo dieną automobilio apgadinimų, užfiksuotų 2016 m. kovo 24 d. darytose nuotraukose, nėra (e.b.l. 80-87, tomas 3). Byloje nėra įrodymų, paneigiančių, jog minėtų nuotraukų darymo data - 2016 m. gegužės 3 d., o būtent ši data yra nurodyta ieškovo atstovei draudimo brokerio persiųsto failo informacijoje. Minėtose nuotraukose matyti, jog automobilis yra be apgadinimų, kurie buvo fiksuoti 2016 m. kovo 24 d. Nuotraukų darymo data netiesiogiai patvirtina ir jose užfiksuota automobilio rida, atitinkamai 317 362 km (e.b.l. 62, tomas 3) ir 317 549 km (e.b.l. 81, tomas 3). Atsižvelgiant į ridos duomenis, darytina išvada, kad nuotraukos darytos 2016 m. gegužės 3 d. ir jos negali būti darytos iki 2016 m. kovo 24 d. vagystės. Kad automobilis galėtų dalyvauti eisme, jis turėjo būti techniškai tvarkingas, kas atsižvelgiant į vagystės metu padarytų automobilio apgadinimų pobūdį, yra neįmanoma be automobilio remonto, t. y. pavogtų automobilio dalių atkūrimo. Tai, kad ieškovas neišsaugojo remonto išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nepaneigia remonto fakto, nes išlaidos, kurias ieškovas patyrė po 2016 m. kovo 24 d. draudžiamojo įvykio iki draudimo sutarties su atsakove sudarymo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų apdraudusi techniškai netvarkingą automobilį. O tuo atveju, jeigu atsakovė sudarydama jo draudimo sutartį nepatikrino draudžiamo automoilio būklės, neigiamų tokio elgesio pasekmių rizika tenka atsakovei, kaip draudimo teisinių santykių profesionalei.

Atsakovės Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 4.3 punktas vagystę apibrėžia kaip transporto priemonės ar atskirų transporto priemonės detalių pagrobimą (pagal LR Baudžiamojo kodekso 178 str.) ar bandymą pagrobti, taip pat nurodyta, kad atlyginama žala ir už grobimo metų sugadintą transporto priemonę. Pagal Taisyklių 11.3.1 punktą, kai transporto priemonė, jos detalės ar įranga pavogta, nuostolių suma yra lygi transporto priemonės, jos detalių, įrangos rinkos kainai draudžiamojo įvykio dieną (išskyrus draudimą “Nauja verte“; draudimo „Nauja verte“ atveju nuostolių suma yra lygi sutartyje nurodytai draudimo sumai). Nagrinėjamu atveju teismo eksperto A. P. Kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte nurodyta, kad keičiamų detalių rinkos kaina - 39615,15 EUR be PVM, atskaičius nusidėvėjimą. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtą ekspertizės išvadą. Atsakovės argumentas, jog pavogtų detalių rinkos kaina turi būti nustatoma pagal draudiko rekomenduojamų autoservisų įkainius, nepagrįstas, nes tokio pavogtų detalių rinkos kainos nustatymo ir nuostolių sumos nustatymo mechanizmo nenumato šalių sudaryta draudimo sutartis.

Kaip minėta, Taisyklių 4.3 punkte numatyta, kad be pavogtų detalių rinkos kainos atlyginama ir žala, padaryta automobilio sugadinimu vagystės metu. Taisyklių 11.1.2 punktas numato, kad transporto priemonės sugadinimo atveju nuostoliu laikomos išlaidos, būtinos suremontuoti transporto priemonę iki jos būklės prieš pat draudžiamąjį įvykį. Transporto priemonė turi būti remontuojama vienoje iš draudiko nurodytų remonto įmonių, o nuostolių suma už keičiamas detales mažinama taikant nusidėvėjimo koeficientą pagal lentelę Nr. 1. Taisyklių 11.1.6 punkte numatyta, kad jei draudėjas ar jo atstovas atsisakė remontuoti transporto priemonę draudiko nurodytose remonto dirbtuvėse ir/ar užsakė nepriklausomų turto vertintojų ataskaitą, raštu to nesuderinęs su draudiku ir/ar nepateikė remonto išlaidas bei dalių įsigijimą patvirtinančių dokumentų arba transporto priemonė nebus remontuojama, nuostolis bus apskaičiuojamas pagal draudiko nurodytų remonto dirbtuvių nustatytus detalių be remonto įkainius ir laiko normatyvus. Draudimo liudijime GJELT Nr. 2154264 nurodyta, jog šalys susitaria dėl remonto draudiko pasirinkimu. Taisyklių 7.4.2 numatyta, kad esant susitarimui dėl remonto draudiko pasirinkimu, dėl draudžiamojo įvykio sugadinta transporto priemonė remontuojama kurioje nors įmonėje iš sąrašo remonto įmonių, su kuriomis draudikas bendradarbiauja. Šis sąrašas skelbiamas draudiko interneto puslapyje www.gjensidge.lt bei pateikiamas pranešus apie įvykį. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog po ieškovo pranešimo apie įvykį, atsakovė būtų pateikusi pasiūlymą ieškovui dėl remontui rekomenduojamo autoserviso, o ieškovas būtų atsisakęs remontuoti automobilį draudiko pasiūlytame servise. Atsakovės pateiktos uždarosios akcinės bendrovės „Autorigeka“ sąmata 1645,52 EUR sumai ir uždarosios akcinės bendrovės „Trimekta“ sąmata 1588,85 EUR sumai sudarytos jau po ieškovo atlikto remonto ir pateiktos ne ieškovui, siekiant pasiūlyti servisą automobilio remontui, o teismui. Todėl teismas laiko, jog ieškovas teisėtai pasirinko atlikti automobilio remontą savo pasirinktame servise, kadangi atsakovė kaip draudikas, gavusi pranešimą apie įvykį, nevykdė draudimo sutartyje numatytos pareigos draudimo sutartyje nustatyta tvarka pasiūlyti ieškovui draudikui priimtiną automobilių servisą.

Taisyklių 11.1.2 punktas numato, kad transporto priemonės sugadinimo atveju nuostoliu laikomos išlaidos, būtinos suremontuoti transporto priemonę iki jos būklės prieš pat draudžiamąjį įvykį. Teismo eksperto A. P. Kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio remonto rinkos kaina - 155,27 EUR be PVM. Taigi, iš viso ieškovo nuostolių dėl automobilio detalių vagystės ir jos metu padarytų automobilio sugadinimų suma sudaro 4985,71 EUR su PVM.

Nagrinėjamu atveju atsakovė atsisakė mokėti ieškovui draudimo išmoką nes laikė, jog draudėjas nurodė žinomai klaidingą informaciją apie įvykį, t. y. Taisyklių I dalies 5.6. punkto pagrindu. Taisyklių I dalies 5.6. punktas numato, kad draudimo išmoka nemokama, jei žala susijusi su teisėto valdyto veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukiančio administracinę atsakomybę požymius, taip pat jei transporto priemonės savininkas, valdytojas, draudėjas ar naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, jo padarinius ar kitais būdais siekė gauti draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrdymų, patvirtinančių, jog ieškovas kaip draudėjas teikė neteisingą informaciją apie įvykį, t y. automobilio detalių vagystę, taip pat jog žala būtų susijusi su ieškovo veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukiančio administracinę atsakomybę požymius, ar kad ieškovas būtų klastojęs duomenis apie įvykį. Nagrinėjamu atveju ieškovas teikė teisingus duomenis apie įvykį, priešingų įrodymų byloje nepateikta. Tačiau ieškovas pateikė neteisingus duomenis draudikui apie žalos dydį. Neteisingų duomenų apie žalos dydį pateikimas suponuoja draudimo starties pažeidimą, sudarantį pagrindą draudikui mažinti draudimo išmokos dydį, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti įvykį nedraudžiamuoju, taip pat nepaneigia paties draudžiamojo įvykio. Taisyklių 6.8.4. punktas numatgo draudiko teisę mažinti draudimo išmoką, jeigu draudėjas nesuteikia draudikui galimybės tinkamai įvertinti nuostolių dydį ir priežastis. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodinėjo pagrindo mažinti draudimo išmoką bei draudimo išmokos mažinimo sumos. Teismas neturi teisės mažinti draudimo išmokos savo iniciatyva, nes tai išeitų už bylos nagrinėjimo ribų. Tačiau įvertinus ieškovo draudikui pateiktus dokumentus, kuriais buvo grindžiamas nuostolių dydis, teismas laiko, jog draudimo išmoka mokėtina be PVM sumos. Ieškovas žalos dydžiui pagrįsti pateikė draudikui 2019 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija AU Nr. 95 (1 tomas, b. l. 14) 4.182,06 EUR sumai, taip pat uždarosios akcinės bendrovės „Autodažymas“ 2016 ml rugpjūčio 18 d. remonto sąmatą tai pačiai 4182,06 Eur sumai. Tačiau ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradėtas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Autoservista“ ir jos direktoriaus T. S. aplaidaus apskaitos tvarkymo nustatyta, kad ne pagal visas išrašytas bendrovės „Autoservista“ klientams remonto sąmatas buvo vykdomi remonto darbai, taip pat nerasta dokumentų, patvirtinančių išvardytų sudarytose klientams remonto sąmatose dalių įsigijimą nurodytiems automobiliams jų remonto momentu. Iš Vilnius apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus Trečiojo poskyrio 2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados Nr. 130 matyti, kad dėl automobilio BMW vagystės atvejų per 2016 metus į uždarąją akcinę bendrovę „Autoservista“ ieškovas kreipėsi kelis kartus. Ieškovas nurodė, kad detales susipirks pats, servisui reikės atlikti tik remonto darbus. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „Autoservista“ dokumentacijoje nebuvo rasta duomenų, patvirtinančių automobiliui BMW keistų dalių įsigyjimą. T. S. apklausos metu patvirtino, kad J. K. pats atsivežė keistinas detales. Nustatyta, kad bendrovė „Autoservista“ remonto sąmatose nurodytų detalių nepirko, klientai pageidavo jas įsigyti patys, o už bendrovės paslaugas mokėjo kitas sumas, negu nurodyta kasos pajamų orderiuose. Taigi, ieškovo pateikti dokumentai draudikui apie žalos dydį buvo neatitinkantys tikrovės, iš jų ebuvo galimybės nustatyti įsigytų detalių ir remonto darbų kainos.

Taisyklių 9.1.4.1 punktas numato draudėjui pareigą visais atvejais, jei transporto priemonė buvo remontuota, pateikti dokumentus, nustatančius žalos dydį (pvz., sąskaitas už remonto darbus, medžiagas ir detales, mokėjimo pavedimų kopijas). Taisyklių 11.5.1 punktas numatgo, kad jei transporto priemonė neremontuojama arba draudėjas nepateikė remonto išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, nuostoliai vertinami be PVM mokesčio. Nagrinėijamu atveju draudėjas nevykdė pareigos pateikti remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus, nes jo pateikti dokumementai neatitiko tikrovės. Todėl priteistinos draudimo išmokos dydis mažinamas PVM suma. Tokiu būdu ieškovui mokėtina draudimo išmoka, atskaičius PVM ir 10 proc. dėl vagystės numatytą išskaitą, sudaro 3708,38 EUR.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 7 d. nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimas taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).Taisyklių 6.4.2 punktas numato, kad draudimo išmoka yra išmokama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai draudikas gauna visą reikiamą dokumentais pagrįstą informaciją, svarbią ir būtiną nustatyti draudžiamojo įvykio faktui, aplinkybėms, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui. Atsiliepime į ieškinį atsakovė pripažino, kad žalos bylos administravimo metu draudikui nebuvo žinoma papildoma informacija, kuri paaiškėjo tik pasibaigus dviem ikiteisminiams tyrimams ir baudžiamosioms byloms, iš kurių viena tiesiogiai susijusi su ginčo atveju (Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-893-817/2019). Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21957-16 nutrauktas 2019 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis numato draudiko pareigą nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį gavimo dienos kas 30 dienų informuoti draudėją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė iki 2019 m. gegužės 27 d. tęsė žalos bylos administravimą ir nepriėmė sprendimo atsisakyti mokėti draudimo išmoką, apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą ieškovui pranešimų neteikė. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2019 m. birželio 26 d. Įvertinęs aukščiau nurodytus draudiko veiksmus, administruojant žalos bylą, teismas laiko jog ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo termino pateikti atsakymą į ieškovo 2019 m. gegužės 27 d. prašymą dėl informacijos apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą termino pasibaigimo t. y. 2019 m. gegužės 29 d. Byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovės priimtą sprendimą atsisakyti mokėti ieškovui draudimo išmoką bei pranešimą ieškovui apie tokio sprendimo priėmimą. Todėl teismas laiko, jog ieškovas senaties termino nėra praleidęs.

Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio spręstina, jog ieškovas pripažino, jog visos aplinkybės, susijusios su draudžiamuoju įvykiu, paaiškėjo tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-21957-16, jį nutrauktas 2019 m. kovo 27 d., todėl 30 dienų terminas išmokėti draudimo išmoką prasidėjo 2019 m. kovo 27 d. ir baigėsi 2019 m. balandžio 27 d. Ieškovas į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo kreipėsi 2019 m. birželio 26 d. Ieškovas prašo priteisti 5 proc. dydžio palūkanas už termino sumokėti draudimo išmoką praleidimą. Taisyklių 12.14.5 punkte numatyta draudėjo teisė reikalauti 0,01 proc. delspinigių nuo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą darbo dieną, draudikui pažeidus išmokos mokėjimo terminą. Taisyklės yra neatsiejama draudimo sutarties dalis, todėl laikytina jog netesybų dydis yra numatytas sutartyje, todėl sutarties pažeidimo atveju nėra pagrindo taikyti įstatymo nustatyto dydžio netesybas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Netesybos apskaičiuojamos už 60 dienų po 0,01 proc. (sutartyje nustatyto dydžio netesybos) nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos sudarančios 3708,38 EUR, kas sudaro 22,25 EUR. Iš atsakovės ieškovui priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, numatančia 5 proc., dydžio procesines palūkanas.

Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, 2000,00 EUR teismo ekspertizės išlaidos ir 2765,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš atsakovės ieškovui, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesudaro minimalios priteistinos sumos, numatytos nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, todėl tarp šalių nepaskirstomos ir nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškovui J. K. 3708,38 EUR draudimo išmokos ir 22,25 EUR delspinigių, iš viso 3730,63 EUR (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt eurų, šešiasdešimt tris euro centus).

Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškovui J. K. 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 3730,63 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškovui J. K. 4198,15 EUR (keturis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus, penkiolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.