Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis UAB „C.“ direktoriumi, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. laikotarpiu nuo 2014-12-17 iki 2016-11-18, būdamas UAB „A.”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas „Už apskaitos organizavimą <...>“, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 12 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus“;

- 4 straipsnio reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

- 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus ,,Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai“;

- 16 straipsnio 1, 2, 3 dalių reikalavimus ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“;

bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“:

- 3 punkto reikalavimus „ <...> pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“;

- 16 punkto reikalavimus „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta ir kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“;

bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo:

- 28 straipsnio nuostatas, numatančias, jog būdamas atsakingas „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui <...>;

- 16 straipsnio 1, 7, 10 dalių reikalavimus, numatančius, kad „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams; iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai; finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis. <...> ;

- 17 straipsnio 1 dalies nuostatas „Sudarydamos finansines ataskaitas įmonės įvertina turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus vadovaudamosi bendrovės apskaitos principais ir apskaitos standartais,

netinkamai organizavo UAB „A.“ buhalterinę apskaitos tvarkymą, dėl ko nebuvo tvarkoma šios įmonės buhalterinė apskaita, o būtent: jis 2015 m. sausio mėnesį, pasirašęs su UAB „F.“ sutartį dėl UAB „A.“ apskaitos tvarkymo, neorganizavo ir tuo pačiu neužtikrino, kad šiai įmonei būtų teikiami teisės aktų reikalaujamų UAB „A.“ 2015-01-01 – 2016-11-18 veiklos laikotarpio pirminiai apskaitos dokumentai, o vėliau, žinodamas, kad UAB „A.“ nebemoka UAB „F.“ už buhalterinės apskaitos paslaugas ir tuo pagrindu, o taip pat dėl dokumentų neteikimo toliau apskaita yra nevedama, neorganizavo, kad UAB „A.“ teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita būtų tvarkoma kitais būdais, tuo pačiu neužtikrino, kad UAB „A.“ 2015-01-01 – 2016-11-18 laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje būtų apskaityti pirminiai pirkimo dokumentai, nes UAB „A.“ nebuvo sudaryti pirkimo PVM sąskaitų faktūrų registrai; pagal dokumentus įsigytos atsargos dvejybinio įrašo pagalba būtų apskaitytos buhalterinės apskaitos sąskaitose; būtų vedama atsargų apskaita pasirinktu būdu; kad būtų atlikinėjamos atsargų inventorizacijos; kad būtų vedama kasos knyga – kontrolinis suvestinis dokumentas arba 272 buhalterinės sąskaitos registras, dėl ko bendrovėje nebuvo fiksuojamas kasos likutis konkrečiu laiko momentu, naudojamas visoms kasos operacijos per dieną ar kitą pasirinktą, bet ne ilgesnį kaip kalendorinis mėnuo, laikotarpį suregistruoti; kad būtų vesta Didžioji knyga, kurioje surenkami duomenys iš registrų ir apskaičiuojami buhalterinių sąskaitų likučiai bei sukaupiama informacija, parodanti ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas apyvartos žiniaraščių; kad būtų sudaryti ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, kasos ir banko operacijų, skolų (skolų įmonei, įmonės įsipareigojimų, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis), pirkimo ir pardavimo operacijų, darbo užmokesčio apskaitos registrai; kad būtų parengtas ir laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas UAB „A.“ 2015 metų finansinių ataskaitų dokumentų rinkinys, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-11-21 iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiais savo veiksmais T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. S. savo kaltę pripažino visiškai, su pareikštu įtarimu sutiko ir parodė, kad jis laikosi anksčiau duotų parodymų. Jis parodė, kad UAB „A.“ direktoriaus pareigas vykdė nuo 2014-12-23 iki 2016-11-21. Tapęs direktoriumi inicijavo, kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarkytų šias paslaugas teikiančios įmonės atstovai. Šalia UAB „A.“ biuro, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsikūrusi UAB „F.“. Tiksliai datos neprisimena, maždaug 2015 m. sausio mėn., jis UAB „A.“ direktoriaus vardu sudarė sutartį su UAB „F.“. Šios sutarties pagrindu su UAB „F.“ buhaltere N. G. susitarė, kad ji tvarkytų UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, pradedant nuo pirminių dokumentų apskaitos ir baigiant finansinių ataskaitų sudarymu bei pateikimu. N. G. jis teikė jo vadovavimo laikotarpio einamuosius dokumentus. Nurodė, kad jis iš buvusių UAB „A.“ atsakingų asmenų nebuvo parėmęs buhalterinės apskaitos dokumentų. Šios įmonės buhalterinė apskaita buvo pradėta tvarkyti nuo jo vadovavimo laikotarpio pradžios. Su N. G. buvo sutarta, kad už paslaugas UAB „A.“ mokės 90 Eur į mėnesį ir mokėjimai bus vykdomi kas mėnesį. Už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas UAB „F.“ jis sumokėjo tik už tris mėnesius, nes pritrūkdavo apyvartinių lėšų. Jis neprisiminė, ar N. G. jis buvo pateikęs visus UAB „A.“ dokumentus, kuriuos jis buvo sudaręs savo vadovavimo laikotarpiu. Dokumentų pateikimo UAB „F.“ tvarkos (sistemos) nebuvo, dokumentus jis užnešdavo, kai buvo laiko. Jis, susipažinęs su tyrimo metu atlikta UAB „A.“ 2017-09-29 specialisto išvada, kurioje yra išvardinti UAB „A.“ klientai, kuriems UAB „A.“ teikė automobilių remonto paslaugas, patvirtino, jog UAB „A.“ teikė automobilių remonto paslaugas M. K., kuris atvarydavo remontuoti automobilius, priklausančius močiutėms D. M. T., Z. K., taip pat teko remontuoti automobilius kitiems klientams, kurių jis negalėjo nurodyti, nes neprisimina. Tvirtino, kad atlikus remonto darbus klientams buvo išrašomi reikalingi dokumentai, t. y. PVM sąskaitos faktūros, o grynųjų pinigų mokėjimo atveju – buvo išrašomi KPO. Tačiau jis neprisimina, kokie darbai, kokiai sumai buvo atlikti, nes į UAB „A.“ apskaitą šie duomenys nebuvo įtraukti. T. S. prisipažino neužtikrinęs, kad į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą būtų įtraukti aukščiau paminėtoje išvadoje išvardinti dokumentai, patvirtinantys remonto darbų atlikimą UAB „A.“ klientams, o taip pat jų mokėjimą už atliktus darbus. T. S. neprisiminė, ar jis teikė buhalterei UAB „A.“ dokumentus, patvirtinančius detalių įsigijimą. Jis, neteikdamas privalomų buhalterinės apskaitos tvarkymui dokumentų N. G., žinojo, kad netinkamai vykdo jam, kaip UAB „A.“ vadovui, priskirtas pareigas tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą. Tačiau jis, laiku nemokėdamas UAB „F.“ už paslaugas bei neteikdamas šiai įmonei dokumentų, šių pareigų neįvykdė. T. S. prisipažino netinkamai organizavęs UAB „A.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, gailisi, sutiko baigti šį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl sunkios materialinės padėties ir sveikatos būklės prašė neskirti jam piniginės baudos. Sutiko su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu (b. t. 2, b. l. 146).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. G. parodė, kad ji dirba UAB „F.“, kuri užsiima buhalterinių paslaugų teikimu. Ji vykdo šios įmonės buhalterės ir direktorės pareigas. Įmonės biuras yra (duomenys neskelbtini). Iki 2016 metų rugsėjo mėnesio įmonės biuras buvo (duomenys neskelbtini). UAB „F.“ 2015 metų pradžioje, tikslios datos nepamena, ji sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su automobilių serviso paslaugas teikiančia UAB „A.“, kuri taip pat veikė (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Į ją kreipėsi UAB „A.“ direktorius T. S.. Anksčiau T. S. ji nepažinojo, jo kitų turėtų įmonių buhalterinės apskaitos niekada netvarkė. Pagal sudarytą buhalterinių paslaugų sutartį UAB „F.“ minėtai serviso įmonei turėjo teikti bendro pobūdžio buhalterines paslaugas: buhalterinių registrų sudarymas, deklaracijų teikimas, darbo užmokesčio apskaita, finansinės atskaitomybės sudarymas. Pagal sudarytą buhalterinių paslaugų teikimo sutartį buvo susitarta, kad UAB „A.“ mokės jos įmonei pagal išrašytas sąskaitas faktūras po 90 Eur į mėnesį. Tačiau direktorius T. S. apmokėjo jai tik už tris mėnesius. Kai atėjo laikas daryti eilinį apmokėjimą, direktorius nustojo su ja bendrauti. T. S. neatsiliepdavo į jo skambučius bei neatsakydavo į sms žinutes. Ji periodiškai bandė susisiekti su T. S.. Visus įmonės dokumentus jai pateikdavo UAB „A.“ darbuotojai: arba atnešdavo į kabinetą, arba pakišdavo po durimis. Buvo pateikinėjamos sąskaitos faktūros, banko išrašai, kasos pajamų orderiai. Ji pranešdavo darbuotojams, kurie atnešdavo dokumentus, kad apskaita nebus vedama, jeigu direktorius neatvyks ir neatsiskaitys už suteiktas paslaugas, tačiau, kaip minėjo darbuotojai, T. S. tai komandiruotėje, tai serga, tai tiesiog neturi laiko. Taip pat, ji net buvo nuvykusi į UAB „A.“ automobilių servisą, tačiau ir ten direktoriaus rasti nepavykdavo. Tuomet ji informavo, kad jokie buhalteriniai registrai nebus pildomi. Buvo planuojama padaryti visus registrus ir perduoti dokumentus direktoriui, kai jis atvažiuos ir apmokės jai už atliktą darbą, tačiau T. S. taip ir nepasirodė. Taigi UAB „F.“ pagal pateiktus dokumentus tik teikdavo PVM deklaracijas, tiesiog skaičiuodami gautinas ir mokėtinas sumas, pagal faktiškai pateiktus dokumentus. Taip pat buvo skaičiuojami ir deklaruojami duomenys apie atlyginimus darbuotojams. Dėl darbuotojų atleidimo ir priėmimo ją informuodavo el. paštu. Į klausimą, kodėl nebuvo nutraukta paslaugų teikimo sutartis, nors UAB „A.“ nesilaikė buhalterinių paslaugų sutarties sąlygų, liudytoja atsakė, kad ji tikėjosi, jog UAB „A.“ vis dėlto atsiskaitys už paslaugas, be to, buvo gaila darbuotojų, kurie ateidavo ir prašydavo apskaičiuoti atlyginimus. Ar įmonėje buvo atliekama atsargų inventorizacija, ji nežino. Visus turėtus UAB „A.“ dokumentus ji perdavė Kriminalinės policijos darbuotojams 2016 metų rudenį pagal reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolą. Jokių papildomų registrų pateikti negali, nes jų tiesiog neturi. Jos darbiniame kompiuteryje yra išlikę pradėti sudarinėti UAB „A.“ žiniaraščiai, avanso apyskaitos, pirkimų – pardavimų žurnalai už pirmuosius tris mėnesius, kai UAB „A.“ dar atsiskaitydavo už paslaugas. Visa tai buvo vedama į buhalterinę programą „Labbis Asistente“. Šiuo metu nepamena, ar pateiktuose dokumentuose policijos pareigūnams minėti registrai buvo atspausdinti (b. t. 2, b. l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad jis 2016-09-13 atsidarė įmonę UAB „M.“ ir dirbo šios įmonės direktoriumi. UAB „M.“ numatyta veikla – transporto paslaugos ir autoservisas. Jis norėjo nuomoti keltuvą ir dirbti. Kol kas kitų darbuotojų nėra. UAB „M.“ darbo vieta yra įmonės UAB „A.“ autoserviso, esančio Vilniuje, Panerių g. 45, patalpose. UAB „A.“ direktorius yra jo tėtis T. S.. Prieš tampant UAB „M.“ direktoriumi, jis nedirbo, mokėsi (duomenys neskelbtini). Mokydamasis atliko praktiką tėčio UAB „A.“ autoservise, automechaniko pareigose. Autoservise atliko automobilių remonto darbus: keitė stabdžių kaladėles, generatorius, starterius ir pan. Buvo, kad kelis kartus tėtis paprašė jo atspausdinti sąskaitas faktūras kompiuteriu, kurios buvo reikalingos klientui. Tėtis nurodė, kokius darbus atliko ir jis, pagal tėvo nurodymą, atspausdino PVM sąskaitas faktūras stacionariu autoservise esančiu kompiuteriu, kuriuo dirbdavo tėtis. Šios PVM sąskaitos faktūros buvo UAB „A.“ fiziniams asmenims. Prisimena, kad buvo išrašęs taksistui N. R., kitą – M. T., kitų neprisimena. Tai buvo maždaug prieš du – tris mėnesius. Taksisto sąskaitoje buvo nurodyti pakabos darbai, o M. T. išrašytoje sąskaitoje nurodyta, kad buvo keičiami BMW X5 šoniniai veidrodžiai, durų apdailos. M. T. automobilio keičiamas detales atsivežė ji pati, o detalių darbus atliko UAB „A.“ autoservise. Tačiau sąskaitoje buvo nurodyta ir keičiamų detalių kaina. Taip rašyti jam nurodė tėtis. Jis pats matė, kaip pati M. T. iš savo automobilio bagažinės paėmė keičiamas detales ir pasakė jam, kad reikia pakeisti šias detales. Ar M. T. pati buvo nusipirkusi šias detales, jis nežino. Jis, tėčio nurodymu, pakeitė minėtas detales. Kodėl tėtis jam nurodė surašyti PVM sąskaitą faktūrą M. T. ir nurodė kokiai sumai. PVM sąskaitoje faktūroje nurodė „už remonto darbus“. Suma sąskaitoje faktūroje buvo ta pati kaip ir darbų sąmatoje. Jis matė, kad į sąmatą buvo įtrauktos keičiamos detalės. Jis darbo sąmatų nesurašydavo, jas surašydavo Ričardas, pavardės nežino, kuris turi savo įmonę, pavadinimo jos nežino, ir nuomojosi patalpas UAB „A.“ autoservise. Tiksliai nežino, bet jam atrodo, kad Ričardas patalpas nuomojo iš UAB „A.“. Tėtis paprašydavo R. padaryti darbų sąmatas ir R. tėčio darbo kompiuteriu surašydavo darbų sąmatas. Jis matė, kaip R. surašydavo darbų sąmatas ir nunešdavo tėčiui. Tėčio darbo kompiuteris stovėjo toje pačioje patalpoje, kur ir jo, kaip UAB „M.“ direktoriaus darbo stalas, vienas šalia kito. Kam buvo skirtos darbų sąmatos, jis nežino. Žino, kad būdavo išrašomos sąmatos M. T.. Ji ne vieną kartą tvarkė automobilius UAB „A.“ autoservise. Matė, kad ji tvarkė BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 7, valstybinio numerio raidės (duomenys neskelbtini). Kitų automobilių, kuriuos ji remontavo, neprisimena, berods buvo tame tarpe kažkoks Peugeot automobilis. Ji remontuojasi automobilius maždaug nuo šių metų vasaros, atvažiuoja kartą per savaitę, dvi savaites. Kitas sąskaitas faktūras išrašydavo jo tėtis arba buhalterė. Buhalterės vardo ir pavardės nežino, jos darbo vieta (duomenys neskelbtini). Jis mano, kad buhalterė dirba buhalterinę apskaitą tvarkančioje įmonėje, kurios pavadinimo jis nežino. Buhalterės kabinete buvo porą kartų, vežė jai PVM sąskaitas faktūras, kurias jam padavė tėtis ir paprašė jai nuvežti mėnesio gale. Jos kabinetas yra trečiame aukšte. Per vieną kartą nuveždavo maždaug po 100 lapų PVM sąskaitų faktūrų, ataskaitų. Kam jos buvo išrašytos, jis neatsimena. Jis porą kartų rašė M. T. ir kasos pajamų orderius. M. T. jam sakė, kad jai reikalingi dokumentai dėl apmokėjimo už darbus. M. T. jam davė grynuosius pinigus ir jis jai išrašė kasos pajamų orderius. Tuo metu tėtis buvo išvažiavęs, todėl jis išrašė ir paėmė pinigus už atliktus darbus. Po to pinigus ir dokumentus perdavė tėčiui. Suma, kokią turėjo apmokėti M. T., buvo nurodyta darbų sąmatoje. Sumą jam nurodė tėtis ir pasakė už ką ši suma – už darbus ir detales. Darbų sąmatą jam duodavo tėtis. Tą pačią sumą įrašė kasos pajamų orderyje, tai buvo apie 500 Eur. M. T. jam padavė grynuosius pinigus. Pinigų jis neskaičiavo. Pinigai buvo po 50, 20 Eur kupiūromis. Jis pažįsta M. K., susipažino su juo miesto naktiniame klube. Kuo jis užsiima, jis nežino. Žino, kad anksčiau M. K. pardavinėdavo mašinas. Vieną kartą pamatė, kad M. K. su M. T. atvažiavo į jo tėčio autoservisą automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis paklausė M. K., ką jis čia daro, o M. K. jam paaiškino, kad atvežė M. T.. Tai buvo šiais metais, prieš vasarą. M. K. ir M. T. bendravo su jo tėčiu. Apie ką jie kalbėjo, jis nežino. Po to, maždaug du kartus per mėnesį, M. K. atvažiuodavo pas jo tėtį į servisą įvairiomis mašinomis: Golfu, BMW, Peugeot ir kitomis. M. K. palikdavo automobilius remontuoti. Jis šių automobilių neremontuodavo, juos remontuodavo kiti tėčio darbuotojai. Kokius darbus darydavo, jis neprisimena. Paskutinis remontas buvo Renault Espace, žalios spalvos, maždaug 2003 metų gamybos, turbinos restauravimas. Šį automobilį taip pat buvo atvežęs M. K.. Kokie būdavo išrašomi dokumentai M. K., jis nežino, nematė (b. t. 2, b. l. 38-39).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus Trečiojo poskyrio 2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atlikus UAB „A.“ 2015-01-01 – 2016-11-21 laikotarpio ūkinės finansinės veiklos pateiktų dokumentų tyrimą konstatuota, jog UAB „A.“ buvo įregistruota Juridinių asmenų registre 2014 m. gruodžio 15 d. Bendrovės įstatinis kapitalas – 10 000 Lt padalytas į 100 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų. bendrovę įsteigė UAB „V.“, atstovaujama V. Š., išrinkto steigiamos bendrovės vadovu. 2014-12-17 bendrovės „A.“ akcijos buvo perleistos V. M., kuris, pasinaudodamas vienintelio akcininko teisėmis, atleido V. Š. ir vienintelio akcininko sprendimu į direktoriaus pareigas paskyrė T. S.. Direktoriaus T. S. vadovavimo laikotarpis nuo 2014-12-17 iki 2016-11-18. 2016-11-18 vienintelio akcininko V .M. sprendimu T. S. buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų ir direktoriumi nuo 2016 m. lapkričio 18 dienos buvo paskirtas K. P.. 2017-02-09 Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas bendrovės „A.“ teisinis statusas – bankrutuojanti pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr.eB2-1739-866-2017 dėl bankroto bylos iškėlimo, įsiteisėjusios 2017-01-31. Bendrovės administratoriumi buvo paskirtas L. K. (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos teismas įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pažymėtina, kad į 2017-02-20 Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos nurodymą pateikti UAB „A.“ dokumentus: 1) visų buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščius (su istorija) 2014 m., 2015 m., 2) pirkimų, pardavimų žurnalus, 3) sąmatų apskaitą, 4) kasos knygą, 5) 2014, 2015, 2016 m. atsargų inventorizacijos aprašus. UAB „A.“ administratorius L. K. 2017-02-21 raštu informavo, kad UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų iš buvusių bendrovės direktorių K. P. ir T. S. negavo (b. t. 1, b. l. 71-73).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus Trečiojo poskyrio 2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atlikus UAB „A.“ 2015-01-01 – 2016-11-21 laikotarpio ūkinės finansinės veiklos pateiktų dokumentų tyrimą, specialistė atsakė į klausimus:

1) Ar UAB „A.“ pagal visas sudarytas fiziniams asmenims (D. M. T., Z. K., D. G., L. R., M. B., J. K., I. G., R. S., J. S.) remonto sąmatas vykdė jose aprašytus darbus ir keitė nurodytas detales? Jeigu taip, tai kokiais dokumentais įformintos detalių pardavimo ir remonto darbų atlikimo operacijos? Kokiu būdu, kokias pinigų sumas įmokėjo (pervedė) fiziniai asmenys bendrovei „Autoservista“?

2) Ar UAB „A.“ detalių keitimo ir darbų atlikimo momentu savo atsargų sandėlyje turėjo reikalingų detalių reikiamą kiekį?

3) Ar remonto darbai buvo atliekami pagal sudarytas darbų sąmatas? Ar tai atsispindi PVM sąskaitose faktūrose? Ar PVM sąskaitose faktūrose nurodyta darbų atlikimo vertė atitinka skaičiuotą sąmatoje vertę?

4) Ar UAB „A.“ apskaita buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų? Jei ne, kokių teisės norminių aktų reikalavimų UAB „A.“ nesilaikė tvarkydama apskaitą, ar dėl nustatytų teisės norminių aktų reikalavimų nesilaikymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros?

Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus Trečiojo poskyrio 2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tyrimo metu nustatyta, jog ne pagal visas išrašytas bendrovės „A.“ klientams remonto sąmatas buvo vykdomi remonto darbai. Pagal fiziniams asmenims: D. T. dėl BMW 730 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiziniam asmeniui (sąmatoje nenurodyta kam) dėl BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Z. K. dėl Mercedes Benz S 600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. dėl BMW 730 LD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas sąmatas, pateiktas žalos bylose Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank P&C Insurance AS, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“, Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank P&C Insurance AS, Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank P&C Insurance AS, Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank P&C Insurance AS, Nr. (duomenys neskelbtini) ADB Gjensidige, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“, Nr. (duomenys neskelbtini) Seesam Insurance AS, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“ remonto darbai vykdomi nebuvo. Sprendžiama iš to, kad UAB „A.“ neišrašyti pirminiai apskaitos dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, galinčios patvirtinti darbų atlikimą ir jų pardavimą minėtiems asmenims.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „A.“ remonto sąmatų į pirminių apskaitos dokumentų rinkinį už 2015 – 2016 metus neįtraukė. UAB „A.“ sudarytos remonto sąmatos gautos iš Lietuvos draudimo bendrovių ikiteisminio tyrimo metu. Šias remonto sąmatas draudimo bendrovėms pateikė draudėjai, patyrę draudžiamuosius įvykius, kaip dokumentus, patvirtinančius atkūrimo išlaidų, reikalingų transporto priemonei dėl draudžiamojo įvykio suremontuoti iki būklės prieš pat draudžiamąjį įvykį, apskaičiavimą. Tyrimo metu palyginamosios analizės metu buvo sukomplektuoti rinkiniai sąmatų ir susijusių PVM sąskaitų faktūrų su apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais pagal Lietuvos draudimo bendrovių pradėtas žalos bylas dėl draudžiamųjų įvykių, patirtų D. M. T., Z. K., D. G., L. R., M. B., J. K., I. G., R. S., J. S.. Iš viso sukomplektuoti 8 rinkiniai, kuriuose remonto sąmatų sudarytojas ir remonto, dažymo darbų atlikėjas pagal dokumentus buvo UAB „A.“. Dviejuose atvejuose remonto sąmatos sudarytojas – kitas asmuo: UAB „A.“ ir turto vertintojas E. L., o darbų atlikėjas – UAB „A.“. Taip pat nustatyti du atvejai, kai remonto sąmatų sudaryta nebuvo, o UAB „A.“ pagal pirminius apskaitos dokumentus atliko asmenims, patyrusiems draudžiamuosius įvykius, remonto darbus ir detalių keitimą.

Analizės metu nustatyta, kad apskaičiuota remonto sąmatoje remonto, dažymo darbų ir detalių įsigijimo suma atitinka PVM sąskaitose faktūrose įrašytą sumą. Pažymėtina, kad remonto sąmatose aprašyti remonto, dažymo darbai, nurodant jų trukmę, kainą pagal kategoriją eurais už vieną valandą ir atlikimo vertę, be to, aprašytos reikalingos automobilio detalės, kurias būtina pakeisti ar sumontuoti iki būklės prieš draudžiamąjį įvykį. Kiekvienoje sąmatoje yra suvestinė su bendra kalkuliacija pagal kryptis: darbai, dažymas, dalys ir galutinė remonto kaina su 21 % PVM. Palyginamosios analizės metu nustatyta, kad kaina su 21 % PVM, įrašyta PVM sąskaitose faktūrose, atitinka remonto sąmatose apskaičiuotąją. Pažymėtina, kad UAB „A.“ PVM sąskaitose faktūrose aprašomojoje dalyje „Prekės, turto ar paslaugos pavadinimas“ nenurodo konkrečių teikiamų paslaugų ir tiekiamų prekių pavadinimų, jų mato vienetų ir kainos, o įrašo tik bendrus duomenis: automobilio remontas, detalių dažymo darbai, automobilio dalys ir jų vertę. Šešiose PVM sąskaitose faktūrose aprašomojoje dalyje įrašyti automobilio markė ir valstybinis numeris, žalos Nr. UAB „A.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros turi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje numatytus rekvizitus. Įvertinus tyrimo metu pateiktus dokumentus ir palyginus jų duomenis, darytina išvada, kad bendrovės UAB „A.“ sudarytos remonto sąmatos yra pagrindas remonto darbams atlikti ir automobilio detalėms įsigyti tikslu suremontuoti transporto priemonę iki būklės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Įvertinus tą faktą, kad remonto, dažymo darbų atlikimo ir detalių įsigijimo išlaidos atitinka sąmatose ir PVM sąskaitose faktūrose, išeina, kad pagal PVM sąskaitas faktūras UAB „A.“ turėjo parduoti klientams, patyrusiems draudžiamuosius įvykius, remonto sąmatose numatytus darbus ir detales. Tyrimo metu nustatyta, kad atsiskaitymo grynaisiais pinigais operacijos pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras įformintos kasos pajamų orderiais.

Įvertinus surinktus duomenis, pateiktus dokumentus: sąmatas, PVM sąskaitas faktūras, atsiskaitymą grynaisiais pinigais patvirtinančius kasos pajamų orderius nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-11-21 įforminus draudimo bendrovėse draudžiamuosius įvykius į UAB „A.“ dėl remonto sąmatų sudarymo ir tolesnio remonto kreipėsi L. R., D. G., D. M. T., Z. K., I. G., R. S., J. K., J. S..

Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus Trečiojo poskyrio 2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „A.“ 2015 m. sausio mėn. – 2016 m. gegužės mėn. pirminiai įsigijimo apskaitos dokumentai buvo perduoti buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės „F.“ buhalterei N. G., o paskutiniųjų trijų mėnesių (2016 m. birželio – liepos mėn.) buvo saugomi UAB „A.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). 2015-01-01 – 2016-05-31 laikotarpio pirminiai įsigijimo dokumentai susegti į segtuvus ataskaitiniais mėnesiais. 2016-06-01 – 2016-08-31 laikotarpio įsigijimo dokumentai padriki, nesusisteminti. UAB „A.“ 2015-01-01 – 2016-08-31 laikotarpio pirminiai pirkimo dokumentai buhalterinėje apskaitoje neapskaityti: nesudaryti pirkimo PVM sąskaitų faktūrų registrai, pagal dokumentus įsigytos atsargos dvejybinio įrašo pagalba neapskaitytos buhalterinės apskaitos sąskaitose, nebuvo vedama atsargų apskaita pasirinktu būdu. Bendrovėje UAB „A.“ nebuvo atlikinėjamos atsargų inventorizacijos. UAB „A.“ direktorius T. S. 2017-03-17 įtariamojo papildomos apklausos metu parodė, kad atsargų (automobilių detalių, kitų prekių) inventorizacija niekada nebuvo atlikinėjama todėl, kad detales bendrovė įsigydavo tik gavus užsakymų sutaisyti automobilį pagal konkretų kliento poreikį. Jokių atsargų sandėlyje nekaupdavo.

Tyrimo metu peržiūrėjus automobilio detalių ir kitų prekių pirminius įsigijimo dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, tarptautines sąskaitas – Invoice nustatyta, kad UAB „A.“ reguliariai iš pastovių tiekėjų: UAB „T.“, UAB „A.“, UAB “S.“, UAB „V.“, UAB „E.“, UAB „S.“, UAB „M.“, UAB „V.“, UAB „T.“, UAB „A.“, UAB „A.“, UAB „A.“, UAB „A.“, UAB „P.“ ir kitų pirko dažnai keičiamas dalis (pvz. guolis, kolektorius, stabilizatoriaus traukė, stabilizatoriaus laikiklis, generatoriaus diržas, sailenblokas, variklis, stabdžių kaladėlės, radiatorius, vairo kolonėlė), laidus, filtrus ir taip toliau. Pirminių įsigijimo dokumentų analizės metu nerasta dokumentų, patvirtinančių išvardytų sudarytose klientams remonto sąmatose dalių įsigijimą nurodytiems automobiliams jų remonto momentu.

Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus Trečiojo poskyrio 2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad PVM sąskaitose faktūrose skiltyje: „Prekės, turto ar paslaugos pavadinimas“ draudžiamuosius įvykius patyrusiems klientams buvo įrašoma: 1) automobilio remontas, 2) automobilio dalys, automobilio remonto darbai, detalių dažymo darbai ir kiekvieno dalyko vertė, 3) automobilio remontas, nurodant automobilio Nr. ir žalos Nr. Visais atvejais patyrę draudžiamuosius įvykius klientai dokumentus, patvirtinančius automobilio remonto darbus ir atsiskaitymą, turėjo pateikti draudimo bendrovei. PVM sąskaitose faktūrose nurodyta darbų atlikimo vertė atitinka skaičiuotą sąmatoje vertę. Paklaida yra tik R. S. atveju, kadangi PVM sąskaita faktūra išrašyta prieš tai surašius dvi remonto sąmatas.

Įvertinus įvykių (veiksmų) chronologiją pagal sudarytas remonto sąmatas, išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir atsiskaitymą grynaisiais pinigais patvirtinančius kasos pajamų orderius, UAB „A.“ turėjo įsigyti reikalingas remontui sąmatose nurodytas detales, atlikti numatytus remonto, dažymo, montavimo darbus ir tik tokiu atveju išrašyti PVM sąskaitas faktūras ir įforminti kasos pajamų orderiais atsiskaitymo operacijas. Pirminių prekių įsigijimo dokumentų analizės metu nustatyta, kad bendrovė „A.“ remonto sąmatose nurodytų automobilio detalių nepirko, be to, bendrovės direktorius T. S. parodė, kad automobilio detales klientai pageidavo įsigyti patys, o už bendrovės paslaugas mokėjo kitas sumas, negu nurodyta kasos pajamų orderiuose.

Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus Trečiojo poskyrio 2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tyrimo metu nustatyti netikrų duomenų apie ūkines operacijas į pirminius apskaitos dokumentus: PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius įrašymo atvejai. PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius pasirašinėjo UAB „A.“ direktorius T. S.. UAB „A.“ turėjo įsigyti reikalingas remontui sąmatose nurodytas detales, atlikti numatytus remonto, dažymo, montavimo darbus ir tik tokiu atveju išrašyti PVM sąskaitas faktūras ir įforminti kasos pajamų orderiais atsiskaitymo operacijas. Pirminių prekių įsigijimo dokumentų analizės metu nustatyta, kad bendrovė „A.“ remonto sąmatose nurodytų automobilio detalių nepirko, be to, bendrovės direktorius T. S. parodė, kad automobilio detales klientai pageidavo įsigyti patys, o už bendrovės paslaugas mokėjo kitas sumas, negu nurodyta kasos pajamų orderiuose. Priimtų į kasą pinigų suma ir įrašyta į kasos pajamų orderį suma turi būti vienoda. Į apskaitos dokumentus įrašyta apskaitos informacija turi būti tinkama. Dėl šių sumų neatitikimų įmonės kasoje susidarytų kasos trūkumas, kai buhalterinis kasos likutis viršytų faktiškai turimą.

UAB „A.“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma: nesudaryti apskaitos registrai pagal bendrovės poreikius; nevesta kasos knyga – kontrolinis suvestinis dokumentas, naudojamas visoms kasos operacijos per dieną ar kitą pasirinktą, bet ne ilgesnį kaip kalendorinis mėnuo, laikotarpį suregistruoti; nevesta Didžioji knyga, kurioje surenkami duomenys iš registrų ir apskaičiuojami buhalterinių sąskaitų likučiai. Pažymėtina, kad įrašus kasos knygoje pagal išrašytus orderius daro kasininkas. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. <...> (Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punktas) Jeigu ūkio subjekte nėra kasininko pareigybės atlikti kasos operacijas ta pačia tvarka pavedama kitiems ūkio subjekto darbuotojams vadovo įsakymu. Tarp bendrovėje „A.“ dokumentų nėra įsakymo dėl kasininko paskyrimo, tačiau visus kasos pajamų orderius išrašė direktorius T. S.. Pagal „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 punkto reikalavimus „už apskaitos organizavimą pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo ir kasos taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.

UAB „A.“ neparengė ir nepateikė Juridinių asmenų registrui 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo.

Dėl to, kad UAB „A.“ nesudarė ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, kasos ir banko operacijų, skolų (skolų įmonei, įmonės įsipareigojimų, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis), pirkimo ir pardavimo operacijų, darbo užmokesčio apskaitos registrų; netvarkė Didžiosios knygos, tai yra visų buhalterinių sąskaitų, kuriose sukaupiama informacija, parodanti ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas apyvartos žiniaraščių, be to, nesudarė ir nepateikė juridinių asmenų registro tvarkytojui 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinio, iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-11-21 UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (b. t. 1, b. l. 71-95).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad T. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis T. S. laikotarpiu nuo 2014-12-17 iki 2016-11-18, būdamas UAB „A.” direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1, 2 dalių, 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1, 2, 3 dalių reikalavimus, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto, 16 punkto reikalavimus, bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnio, 16 straipsnio 1, 7, 10 dalių, 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai organizavo UAB „A.“ buhalterinę apskaitos tvarkymą, dėl ko nebuvo tvarkoma šios įmonės buhalterinė apskaita, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. T. S. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. t. 2, b. l. 148-149, 150).

Skiriant bausmę T. S. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – padaryta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta tiesiogine tyčia, padaryta veika pažeista finansų sistema. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį T. S. – gana jauno amžiaus, išsiskyręs, dirbantis UAB „C.“ direktoriumi, neteistas (b. t. 2, b. l. 48-49), baustas administracine tvarka (b. t. 2, b. l. 50-54), byloje nėra duomenų apie T. S. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), kartu nustatant kaltinamajam teismo įpareigojimus – bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymųsi sveikatos priežiūros įstaigoje; per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 132 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis – 1 metų laisvės apribojimas su teismo įpareigojimais už nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 100).

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „A.“ dokumentai: 2015 m. dokumentai – 460 lapų; 2016 m. dokumentai – 359 lapai, paimti 2016-10-04 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu iš liudytojos N. G., kurie yra saugomi Vilniaus AVPK KP ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – grąžintini UAB „A.“ bankroto administratoriui L. K., kvalifikacinio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), pavedant tai atlikti Vilniaus AVPK KP ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnams (b. t. 2, b. l. 28-30).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymųsi sveikatos priežiūros įstaigoje; per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 132 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. S. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymųsi sveikatos priežiūros įstaigoje; per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 132 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „A.“ dokumentus: 2015 m. dokumentai – 460 lapų; 2016 m. dokumentai – 359 lapai, paimti 2016-10-04 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu iš liudytojos N. G., kurie yra saugomi Vilniaus AVPK KP ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – grąžinti UAB „A.“ bankroto administratoriui L. K., kvalifikacinio pažymėjimo Nr. 1109, pavedant tai atlikti Vilniaus AVPK KP ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnams.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.