Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-151-963/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-02-07Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-04-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-07
Bylos Nr.
1-151-963/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06641-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
E. R.
Nukentėjusysis
S. D., A. J.
Advokatai
Viktoras Kičiatovas, Edvardas Staponkus, Vytautas Agintas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-151-963/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06641-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.2.4.1.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3; 2.1.15.3.3.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,kaltinamajam E. R., jo gynėjui advokatui Vytautui Agintui,kaltinamajam E. R., jo gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui,nukentėjusiajam S. D. (S.D.), jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,nukentėjusiajai A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. sunkiai sužalojo žmogų, dėl to buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, t.y.:

E. R., 2022 m. vasario 23 d., apie 22.20 val., būdamas neblaivus, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu nukentėjusiajam S. D. kumščiu sudavė į veido sritį, ko pasakoje pastarasis nugriuvo ant grindinio, bei, gulinčiam S. D., jis, ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu sudavė į dešinės pusės veido sritį, po ko, S. D. besikeliant ir atsiklaupus ant kelių, jis, spyrė į dešinį petį ir 2 kartus į krūtinės sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam padarydamas poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje, viršutinio žandikaulio lūžį ir dešinės akies sužalojimą, sukėlusį visišką aklumą dešine akimi, kurio atstatyti nėra galimybės. Tokiais veiksmais E. R. nukentėjusiajam S. D. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą ir nepataisomai subjaurojo S. D. kūną (veidą).

Be to, E. R. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, o būtent:

E. R., 2022 m. liepos 10 d., apie 17.14 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje, kavinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kavinės lankytojų, darbuotojų, bei aplinkinių parduotuvių darbuotojų akivaizdoje, garsiai rėkdamas, bei vartodamas necenzūrinius žodžius, puolė ant E. R. ir susikibo, po ko abiem susigrūmus, E. R. elgėsi įžūliai, t. y. vieną kartą kaire ranka, bei vieną kartą dešine ranka sudavė E. R. į galvos sritį, po to, stūmė E. R. nuo savęs, ko pasakoje abu krito ant kavinėje buvusio fotelio, kurį nuvertė, po to, abiem nuvirtus ant žemės, penkis kartus kumščiu sudavė E. R. į galvos sritį ir taip pastarajam sukėlė fizinį skausmą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 17.46 val. iš kavinės (duomenys neskelbtini) virtuvės pasiėmė virtuvinį peilį, bei demonstratyviai laikydamas jį rankoje, matant kavinės klientams, darbuotojams, bei aplinkinių parduotuvių darbuotojams išėjo į lauke esančią kavinės (duomenys neskelbtini) terasą, ir priėjęs prie E. R. jam grasino, sakydamas E. R. „ateik čia“, taip mėgindamas vėl išprovokuoti konfliktą. Tokiu būdu E. R. įžūliu elgesiu grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

E. R. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, o būtent:???

E. R. 2022 m. liepos 10 d., apie 17.00 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje, kavinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kavinės lankytojų, darbuotojų, bei aplinkinių parduotuvių darbuotojų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, įžeidinėdamas, bei užgauliodamas toje pačioje kavinėje prie stalo sėdėjusį E. R., sukėlė konfliktą, kurio metu, jis vieną kartą kumščiu sudavė E. R. į veidą, dėl ko tarp jų kilo grumtynės, kurių metu E. R. dar kartą kumščiu sudavė E. R. į galvos sritį, po ko, E. R. vieną kartą ranka sudavė E. R. į kairę ranką ir dešinės rankos delnu sudavė E. R. per veidą, vėliau, E. R. mėginant stumti E. R. nuo savęs ir abiem parkritus ant žemės, ir, besigrumiant, išstumdė kavinės baldus, bei E. R. rankomis sugriebė E. R. galvą ir ją laikė, po to jį apvertė, ir apsižergęs, sugriebė E. R. už abiejų rankų ir jas laikė, bei rankomis prie žemės prispaudė jo kaklą, toliau jį laikė, tokiu būdu E. R. padarė E. R. nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – odos nubrozdinimą kairės ausies kaušelyje, dešinio kelio sąnario srityje, kairėje šlaunyje, poodines kraujosruvas dešiniame ir kairiame dilbiuose, kairiame žaste, dešinėje ir kairėje šlaunyje, ir įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kaltinamasis E. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Pripažino, kad dėl suduotų smūgių nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, kad panaudojo perteklinę jėgą, nors ir pirmas gavo smūgį, nukentėjusiojo atsiprašė. Nurodė, kad sudavė smūgius, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Dėl įvykio su nukentėjusiuoju S. D. nurodė, kad 2022 m. vasario 23 d., maždaug apie 20.30-21.00 val. atėjo į kavinę (duomenys neskelbtini). Išgėrė bokalą alaus, kadangi kavinė (duomenys neskelbtini) 21.00 val. užsidaro, po to nuėjo į (duomenys neskelbtini). Sėdėjo prie staliuko, prie jo priėjo ir prisėdo S. D.. Kalbėjo nereikšmingomis temomis. Baras užsidarė 22.00 val., jie išėjo į lauką. Jis ėjo link namų, nukentėjusysis irgi ėjo kartu, jis nesuprato, kodėl jis eina kartu, pagalvojo, kad jam pakeliui. Nekvietė jo eiti kartu. Kodėl nukentėjusysis ėjo su juo kartu – nežino, kur jis gyvena, nesakė. Pas jį name negyvena, 15 metų gyvena tuo adresu, todėl žino, kas ten gyvena, jis galėjo gyventi tolimesniuose namuose. Pasukus link namo, adresu (duomenys neskelbtini), jis nebesuprato kodėl jis vis eina iš paskos ir pasakė jam, kad eitų namo, tada tarp jų kilo žodinis konfliktas. Nuėjus iki laiptinės, nukentėjusysis suėmė už striukės ir trenkė kumščiu į nosį. Jam pradėjo „virti“ kraujas, dėl to, jis trenkė jam atgal, neatsimena 2 ar 3 kartus ir išėjo link namų. Grįžęs namo, pasidėjo striukę ir išėjo išsiaiškinti, kodėl tas konfliktas apskritai buvo. Tada jie apsižodžiavo, trenkė nukentėjusiajam į krūtinės sritį ir nuėjo namo. Vėliau pamatė, kad pamestas telefonas, pasivijo jį ir atidavė telefoną. Tada grįžo, sutiko savo sugyventinę ir nuėjo namo. Įvykio metu buvo neblaivus, kavinėje (duomenys neskelbtini) buvo išgėręs vieną bokalą alaus ir (duomenys neskelbtini) buvo išgėręs du bokalus alaus. S. D. buvo visiškai girtas. Paaiškino, kad nukentėjusysis norėjo pas jį užeiti išgerti, bet jis pasakė, kad pas jį yra žmona ir jis nenori jo parsivesti, pasakė, kad jis eitų namo. Pirmas smūgį sudavė nukentėjusysis S. D., pataikė į nosį, dėl sužalojimo niekur nesikreipė, nes nelaikė to dideliu sužalojimu. Kodėl sudavė, nežino, galbūt dėl to, kad jie susipyko, jis nenorėjo, kad jis eitų kartu ir kilo konfliktas. Viskas vyko prie jo laiptinės durų. Jeigu nukentėjusysis iš (duomenys neskelbtini) būtų nuėjęs namo, to konflikto nebūtų buvę. Jeigu jis nebūtų pirmas sudavęs smūgio, jis nebūtų jo sumušęs. Dėl kito įvykio nurodė, kad kavinėje jis ėjo pro šalį E. R. ir jį pavadino „gaidžiu“. Jis iš pradžių nelabai reagavo, o E. R. vis kartojo, tada jis paklausė kodėl taip jį vadina. Jam paaiškino, kad dėl to, jog jis buvo su raudonais marškinėliais. Tada įsiplieskė konfliktas, įžeidinėjimai vis kartojosi, jis atsistojo ir susistumdė. Įvykio metu buvo namuose išgėręs vieną skardinę alaus, ėjo nusipirkti valgyti į „Sushi“ restoraną, pakeliui reikia praeiti kavinę (duomenys neskelbtini), pamatė, kad sėdi pažįstamo draugas tai pagalvojo, kad prieis prie jo ir palauks 10-15 min., kol pagamins maistą. E. R. buvo neblaivus. Dėl peilio nurodė, kad jį pasiėmė ne dėl to, jog norėtų sužaloti, o dėl to, kad daugiau prie jo nesikabinėtų, norėjo pagąsdinti ir kad baigtųsi konfliktas. Bare daugiau žmonių nebuvo, tik darbuotojai. Peilį pasiėmė iš virtuvės, atidaręs duris ėmė patį pirmą įrankį, kuris buvo ant staliuko, nebūtinai norėjo paimti peilį. Su peiliu išėjo į kavinės terasą ir pagąsdino. Tuo metu lauke buvo vienas asmuo, moteris. Kiti liudytojai galėjo matyti grumtynes iš kitų parduotuvių. Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio 1 290,05 Eur už S. D. gydymą nurodė, kad su šiuo ieškiniu sutinka visiškai. Dėl pareikšto civilinio ieškinio 80 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 197,76 Eur turtinei žalai atlyginti nurodė, kad su turtine 197,76 Eur žala sutinka visiškai (atlygino teismo posėdžio metu). Su neturiniu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka atlyginti dalį neturtinės žalos. Nurodė, kad po įvykio su nukentėjusiuoju buvo susitikę, kalbėjosi, iš pradžių jis reikalavo 10 000 Eur neturtinės žalos, po to sumos keitėsi, vėliau paprašė 50 000 Eur. Su 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimu sutiko, būtų jam sumokėjęs. Kai buvo susitikę aptarti sumos dėl žalos atlyginimo nukentėjusysis buvo neblaivus, jis buvo blaivus, susitarti nepavyko. Šiuo metu alkoholio nebevartoja, yra vedęs, pasidarė atitinkamas išvadas. Žalos atlyginimui jis iš kaimynų pasiskolino 9 000 Eur. Moka būsto paskolą – 32 000 Eur. Jo mėnesinės pajamos apie 1 000 Eur, žmonos – minimalus atlyginimas. Jam žala nepadaryta, jokių pretenzijų neturi. Prašo teismo neskirti laisvės atėmimo bausmės, kad galėtų atlyginti padarytą žalą.

Kaltinamasis E. R. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad „gaidžiu“ kaltinamojo E. R. nevadino, jis su „pana“ sėdėjo, tai pasakė, kad galėjo gražiau apsirengti ar kažkaip panašiai. Vėliau išėjo į terasą, įvyko susistumdymas, tuo metu, prieš pamatant E. R. buvo išgėręs du bokalus alaus. Iš jo pusės buvo pasakymas dėl aprangos, tai – humoras, tiesiog kažką pakomentavo dėl aprangos, bet ne dėl raudonų marškinėlių. Jam atrodė, kad nieko tokio pakomentuoti, tai darė garsiai. Jis sėdėjo su dama tuo metu, kitų asmenų nebuvo, tik kavinės darbuotojai. Kas pirmas sudavė smūgį, nežino, gali būti taip kaip nurodyta kaltinamajame akte. Vėliau į terasą E. R. atėjo su peiliu. Jis pasiėmė kėdę, ją laikė rankose, kad galėtų apsiginti, jeigu pultų. Terasoje tuo metu buvo dvi moterys, viena iš jų iškvietė policiją. Jų konfliktą matė daugiau žmonių. Jis pretenzijų neturi, žala nepadaryta, gali susitaikyti. Pripažįsta, kad jo elgesiui įtakos turėjo tai, kad buvo pavartojęs alkoholio. Dėl savo poelgio gailisi, atsiprašo. Jeigu jis nebūtų nieko pasakęs E. R., galbūt konflikto ir nebūtų buvę. Ant jo kūno, veido specialistas nerado jokių sužeidimų. E. R. bandė jam smūgiuoti į veidą, tačiau nepataikė, nes jis pasitraukė.

Kadangi kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (E. R.)

Kaltinamasis E. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta dalinai. Parodė, kad 2022 m. vasario 23 d., po 21.00 val., tikslaus laiko neatsimena, atėjo į barą (duomenys neskelbtini), esantį prekybos centre „RIMI“ (duomenys neskelbtini). Atėjo jau būdamas neblaivus. Būdamas bare jis išgėrė dar porą bokalų alaus. Po to į barą atėjo nepažįstamas vyras, kuris taip pat pasiėmė alkoholio ir atsisėdo prie jo stalo. Iš išvaizdos vyras jam pasirodė taip pat neblaivus. Jie gėrė kiekvienas savo alkoholį, pakalbėjo neįpareigojančia tema, nesipyko. 22.00 val., baras užsidarė ir visi bare buvę klientai išėjo iš baro. Jis, išėjęs iš baro, ėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kartu su juo ėjo minėtas vyras, jie kažką tarpusavyje kalbėjosi. Kodėl vyras ėjo su juo, jis nežino. Jis vyro nekvietė eiti kartu. Dabar jis mano, kad vyras ėjo kartu, nes galbūt norėjo iš jo atimti pinigus. Tas vyras bare matė, kaip jis atsiskaitė prie baro ir piniginėje turėjo virš 1 000 Eur. Jis priėjo prie savo namo (duomenys neskelbtini), 1-os laiptinės. Tarp jo ir vyro kilo konfliktas. Priežasties neatsimena, galbūt jis įtarė, kad vyras nori iš jo atimti pinigus. Jis, būdamas lauke prie laiptinės, vyrui pasakė, kad vyras eitų šalin nuo jo. Tada vyras kumščiu jam trenkė į nosį. Gindamasis, jis vyrui kumščiu sudavė į veidą. Jam atrodo, kad sudavė ne daugiau nei 2 smūgius į veidą. Po to, jis vyrą pastūmė ir jis nuvirto ant grindinio. Jis neatsimena, kad būtų vyrui spyręs į veidą, bet neatmeta galimybės, kad, būdamas afekto būsenoje, galėjo spirti vyrui, tačiau nežino į kurią vietą galėjo spirti. Jis vyrą paliko ant grindinio, o pats įėjo į laiptinę ir nuėjo namo. Laiptinėje pastebėjo, kad jam iš nosies bėga kraujas ir yra suplyšęs striukės užtrauktukas. Kaip suplyšo užtrauktukas, jis nepastebėjo, bet tai įvyko muštynių metu. Dėl sumuštos nosies jis pas medikus nesikreipė, policijos pareigūnams nepranešė, nes nekreipė į tai dėmesio, šito sumušimo nesureikšmino. Jis gailisi, kad vyrui sudavė smūgius, bet juos sudavė gindamasis nuo vyro. Po įvykio striukę ir kitus dėvėtus rūbus jis iš karto išskalbė, kraujo dėmių neliko (t. 2, b. l. 8-11, 20-22). E. R., įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą pagal BK 135 str. 1 d., parodymų nedavė, nurodė, kad parodymus duos teisme. Į užduotą klausimą ar prisipažįstą padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, jis nurodė, kad į šį klausimą pasisakys teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 41-43, 48-50).

Nukentėjusysis S. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. vasario 23 d., apie 21.00-21.30 val., jis atėjo į barą (duomenys neskelbtini), esantį prekybos centre „RIMI“, (duomenys neskelbtini). Į barą atėjo jau neblaivus. Bare prisėdo prie staliuko, esančio baro gale. Prie staliuko sėdėjo nepažįstamas vyras apie 30-35 metų amžiaus, apie 175-180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, ovalaus veido, be ypatingų požymių, atpažinti galėtų, plaukai labai trumpai kirpti, tamsios spalvos, buvo su marškinėliais, spalva buvo galimai ruda, rankovių ilgio neatsimena. Vyras kalbėjo lietuviškai. Jie vienas kitam neprisistatė, jo vardo nežino. Bare, tiek jis, tiek tas vyras, gėrė alkoholinius gėrimus, kalbėjosi nereikšmingomis temomis, dėl nieko nekonfliktavo. 22.00 val., baras užsidarė ir jie abu išėjo į lauką. Kadangi buvo stipriai apgirtęs, ne viską atsimena. Mano, kad vyras jau planavo jį sumušti, nes lauke neskubėjo, siūlė jam parūkyti, dar pakalbėti, ir ėjo nuo prekybos centro link (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kiemų. Tiksliai kur ėjo, neatsimena. Einant kiemu, vyras be jokios priežasties kumščiu jam sudavė į veidą. Tikslios smūgio vietos neatsimena, bet mano, kad į nosį, nes vyras smūgiavo iš priekio. Nuo smūgio jis nukrito ant grindinio, ant nugaros. Norėjo atsikelti, pasivertė ant kairio šono. Tada vyras pasilenkė prie jo ir dešiniu kumščiu stipriai daužė jam į veido dešinę pusę ne mažiau nei 10 kartų. Kliuvo į dešinės pusės akį, viršutinį žandikaulį ir nosies dešinę pusę. Jam atrodo, kad, po to, vyras nustojo jį mušti ir nuėjo, o jis atsistojo ir pradėjo eiti namo. Dėl savo neblaivumo jis ne viską atsimena, tačiau tiksliai atsimena smūgius, kuriuos jis išvardijo. Kodėl jį mušė, jis nežino. Jam jokie daiktai nebuvo sugadinti, jo rūbai buvo apibėgę krauju, tačiau vėliau buvo išplauti. Kraujas bėgo iš nosies, iš dešinės akies ir iš prakirsto dešinio antakio. Kauno klinikose jam pasakė, kad dešine akimi jis nebematys, yra dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžiai, tačiau galimai sugis patys. Po sužalojimų jis nejautė veido dešinės pusės, buvo jautrūs dantys. Patyrė stiprų fizinį skausmą, liks dalinai nedarbingas (t. 1, b. l. 132-135). Nukentėjusysis S. D. papildomos apklausos metu parodė, kad visą laiką, išėjęs iš namų, per ausines klausosi muzikos. Būdamas bare, jis taip pat turėjo ausines įsikišęs į vieną ausį. Ausinės rastos įvykio vietoje, priklauso jam, jos nukrito, kai jį mušė. Matė, kad ausinės yra sugadintos, tačiau jų materialiai nevertina, dėl jų sugadinimo pretenzijų nereikš (t. 1, b. l. 139-141). Nukentėjusysis S. D. papildomos apklausos metu parodė, kad po to, kai vyras jam sudavė ne mažiau nei 10 smūgių į veido dešinę pusę, vyras kažkur nuėjo. Jis, norėdamas atsikelti atsiklaupė ant kelių. Tada maždaug po minutės vyras grįžo prie jo ir vieną kartą spyrė į dešinį petį, bei 2 kartus spyrė į krūtinę. Nuo smūgių juto skausmą, vėliau ant peties susiformavo kraujosruva. Po to, vyras vėl nuėjo ir nebegrįžo. Šitų vyro spyrių pirmų apklausų metu nepasakė, nes kaip minėjo, įvykio metu buvo neblaivus, po to, ilgą laiką buvo stipriame strese. Nuolatinėje įtampoje gyvena ir dabar, tačiau su laiku prisiminė apie spyrius jam ir tai nurodė akistatos metu. Vyro pasakymą akistatos metu, kad jis vyrui pirmas sudavė, jis laiko gynybine versija. Už striukės tyčia jis negriebė, gal kai jam sudavė ir krito žemyn, nevalingai sugriebė už striukės, kad nenugriūtų ir gal tada išplyšo užtrauktukas, bet jis šito neatsimena (t. 1, b. l. 158-161).

Liudytoja J. Ž. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 23 d., apie 22.10 val., ji, būdama savo bute, išgirdo lauke triukšmą. Suvokė, kad triukšmą sukėlė besibarantys žmonės, tačiau teksto negirdėjo. Pažvelgė per langą į kiemą. Kiemas buvo apšviestas dirbtiniu apšvietimu. Iš poros metrų atstumo, matė, kad maždaug 2 metrai nuo namo laiptinės, ant grindinio, keturpėsčias klupo vyras, vidutinio amžiaus, apsirengęs tamsios spalvos striuke. Vyras po to atsiklaupė ant kelių. Tada iš (duomenys neskelbtini) namo, septynių aukštų namo dalies laiptinės, išbėgo vyras, vidutinio amžiaus, ūgio nurodyti negali, vidutinio kūno sudėjimo, veido nematė. Atkreipė dėmesį, kad vyras nevilki striukės, nors lauke buvo šalta. Kaip jai pasirodė, vyras vilkėjo raudonos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, ilgas kelnes. Vyras, pribėgo prie klūpančio vyro, užsimojo dešine ranka ir trankė klūpančiajam veidą. Jai pasirodė, jog smūgis buvo labai stiprus. Ji tuoj pat pasitraukė nuo lango, nes ją tokie vaizdai baugina, paėmė telefoną ir iškvietė policijos pareigūnus. Daugiau prie lango nėjo ir nematė kas vyko (t. 1, b. l. 174-177).

Liudytoja N. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 23 d. 15-20 min. po 22.00 val., ji, būdama namuose, išgirdo triukšmą sklindantį iš lauko, prie namo laiptinių. Girdėjo agresyviai šaukiantį vyrą, tačiau teksto negirdėjo. Pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, 2-3 metrai nuo pirmos laiptinės, ant šaligatvio, keturpėsčias stovi vyras, apsirengęs tamsiai, veido nematė, jo negalėtų apibūdinti. Prie pastarojo, šalia stovėjo kitas vyras, ir, šaukdamas: „ko tu ant manęs puoli ?“, ar tai: „ko tu ant manęs puolei?“, ne mažiau nei tris kartus, iš apačios spyrė į veidą. Nukentėjusysis vyras nieko nesakė, nesipriešino. Tada mušantysis vyras nuėjo į 1-ą laiptinę, kurios durys yra su kodiniu užraktu. Sumuštas vyras iš lėto atsistojo ir lėtai pradėjo eiti link Liepojos gatvės. Ne ilgiau nei po 2 minučių, iš 1-os laiptinės išėjo tas pats vyras, kuris prieš tai mušė nukentėjusįjį, jį pasivijo, padavė nukentėjusiajam daiktą panašų į mobilaus ryšio telefoną ir grįžęs įėjo į 1-ą laiptinę. Sumuštas vyras iš lėto nuėjo toliau. Konflikto pradžios nematė. Vyras, kuris mušė nukentėjusįjį, jos manymu, gyvena arba lankosi (duomenys neskelbtini), 1-oje laiptinėje. 2-3 metų laikotarpyje ji minėtą vyrą keletą kartų mačiusi įeinantį arba išeinantį iš 1-os laiptinės. Vyras yra apie 35-40 metų amžiaus, 175-180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, veidas be ypatingų požymių, plaukai trumpai kirpti, rudi, vidutinio tamsumo, atpažinti galėtų. Šis vyras buvo be striukės, apsirengęs marškinėliais, spalvos neįsidėmėjo, bet buvo neryškūs, tamsesnės spalvos (t. 1, b. l. 180-183).

Liudytoja G. Č. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 23 d., apie 22.15 val., būdama namuose, ji išgirdo, kad lauke vyras kažką agresyviai kalba, rėkia, tačiau teksto nesuprato. Priėjo per langą pažiūrėti. Pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, mano, kad 1-os laiptinės, ant šaligatvio, ant dešinio šono gulėjo vyras. Jis buvo rankomis užsidengęs galvą. Šalia vyro, jam iš priekio stovėjo kitas vyras. Tas vyras buvo pasilenkęs prie gulinčio vyro ir ne mažiau nei 3 kartus kumščiu sudavė gulinčiam vyrui į galvą, tiksliau nurodyti negali, nes vyras gulėjo nugara į ją. Ji rankoje laikė telefoną, todėl iš karto surinko 112. Atsiliepusiai operatorei pasakojo ką toliau matė. Matė, kad užpuolikas, gulinčiam vyrui, ne mažiau nei 2 kartus spyrė į galvą. Tada vyras nustojo mušti. Tuo metu ji baigė kalbėti telefonu. Po to, gulintis vyras ar tai pats atsistojo ar tai užpuolikas jį pakėlė nuo grindinio. Sumuštas vyras lėtai nuėjo link (duomenys neskelbtini), o užpuolikas nuėjo iki minėtos laiptinės. Prie laiptinės nuo grindinio jis pakėlė kažkokį tamsų daiktą, kuris jai pasirodė lankstus, galimai perlenkta kepurė, pasivijo vyrą, daiktą vyrui padavė ir grįžęs įėjo į minėtą laiptinę. Užpuolikas buvo apie 45 metų amžiaus, apie 175-180 cm ūgio, vidutinio kūmo sudėjimo, buvo apsirengęs sportine apranga, jos neįsidėmėjo, turėjo nedidelį pilvą, pečiai platoki, plaukai labai trumpi (skusti), plaukų spalvos ir veido bruožų negalėjo nurodyti, nes matė iš toli. Iš bendros matytos išvaizdos ir iš to, kad vyras įėjo į minėtą laiptinę, ji nusprendė, kad užpuolikas gyvena minėtoje laiptinėje. Apibūdintos išvaizdos vyrą, ji dažnai mato, išeinantį ar įeinantį į minėtą laiptinę, vaikštantį po (duomenys neskelbtini) rajoną. Minėtą vyrą matydavo tik iš tolo, veido aiškiai nematė, atpažinti negalėtų (t. 1, b. l. 186-189).

Liudytoja L. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario mėnesio pabaigoje, datos tiksliai neatsimena, ji vakare norėjo išvesti pasivaikščioti šunį. Buvo vėlus vakaras. Sugyventinis E. R. buvo kažkur išėjęs. Ji nusileido į (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės pirmą aukštą. Atidarė į lauką laiptinės duris ir tarpduryje susidūrė su E. R.. Jo veidas buvo kruvinas. Iš kur bėgo kraujas ji nematė. Ji labai išsigando. Lauke, netoli laiptinės matė nuo namo nueinantį vyrą. Kadangi buvo tamsu, o ji buvo šoke, ji į vyrą dėmesio nekreipė, apie jį nieko nurodyti negali. E. R. įėjo į laiptinę ir pirmame aukšte pasiėmė savo striukę. Kodėl jis striukę buvo nusiėmęs ir padėjęs pirmame aukšte, ji nežino. Kiek atsiminė, ant striukės buvo padėta jo piniginė. Ji su E. R. grįžo į butą. E. R. buvo neblaivus. Ji su E. R. minėtą vakarą nebekalbėjo, nuėjo miegoti. Sekančią dieną ji matė, kad E. R. nosis buvo truputį patinusi, kitų išorinių sužalojimų nematė. Nei tą pačią dieną, nei kitomis dienomis ant E. R. veido kraujosruvos nebuvo susiformavusios. E. R. apie įvykį jai nepasakojo, trumpai pasakė, kad jį užpuolė, nes jis turėjo pinigų. Ji suprato, kad tarp E. R. ir nuo namo nueinančio vyro įvyko konfliktas, tačiau ji nieko tiksliau nežino (t. 1, b. l. 192-195).

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK NVRS vyresniojo tyrėjo V. V. tarnybinio pranešimo, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. vasario 24 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK NVRS užregistruotas pranešimas iš VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“, kuriame pateikta informacija, kad 2022 m. vasario 23 d., 22.49 val., GMP pristatė S. D., kuriam diagnozuota dešinės akies kiaurinis akies sužalojimas, antakio žaizda. S. D. ligoninėje paaiškino, kad 2022 m. vasario 23 d., apie 22.20 val., V. Vasiljev gatvėje, (duomenys neskelbtini), išėjus iš prekybos centro „Rimi“, buvo sumuštas dviejų nepažįstamų asmenų. Po apžiūros S. D. išvežtas į Kauno klinikas. Su S. D. susisiekus telefonu, jis paaiškino, kad 2022 m. vasario 23 d., apie 20.00 val., atvyko į barą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir ten susipažino su vyriškiu kurio amžius apie 30-35 metų, vardo, pavardės nežino, kaip atrodė-neatsimena, ir kartu bare vartojo alkoholinius gėrimus. 22.00 val., baras užsidarė ir jie išėjo į lauką. Netoli (duomenys neskelbtini) namo tarp jų įvyko žodinis konfliktas, ko pasakoje įvyko muštinės, kurių metu S. D. patyrė sužalojimus. S. D. prašo, kad dėl jo sužalojimu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 1-10).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės pateiktos suvestinės matyti, kad 2022 m. vasario 23 d., 22.19 val., policijos sistemoje registruota du privačių asmenų pranešimai apie tai, kad pro langą mato, kaip vienas vyras spardo kitą gulintį vyrą (t. 1, b. l. 58-63).

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK 1-jo veiklos skyriaus R. U. tarnybinio pranešimo, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 135 str. 1 d., matyti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06641-22, gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad S. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Toliau tyrimas tęsiamas pagal BK 135 str. 1 d., dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo (t. 1, b. l. 16-17).

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK vyriausiosios patrulės D. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. vasario 23 d., apie 22.20 val., patruliuojant kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK tyrėju M. Č., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad prie namo vienas vyras spardo kitą gulintį vyrą. Apie 22.22 val., nuvykus nurodytu adresu, apėjo aplinkinius kiemus, tačiau besimušančių asmenų nepastebėjo. Vėliau, prie M. Č., daugiabučio namo pirmos laiptinės, buvo pastebėti raudonos spalvos, galimai kraujo lašai. Patekus į laiptinę, buvo bendrauta su gyventoja J. Ž., kuri paaiškino, kad, pro langą, pastebėjo besimušančius 2 vyrus ir nedelsdama paskambino pagalbos telefonu. J. Ž. manymu, vyrą sumušęs asmuo gyvena toje pačioje laiptinėje, nes lauke buvo su marškinėliais trumpomis rankovėmis. Kieme bendrauta su N. A., kuri nurodė, kad išgirdo šauksmus, ir, pažiūrėjusi pro langą, matė kaip kieme vienas vyras muša kitą vyrą. Vienas iš vyrų klūpėjo ant žemės, o kitas ne mažiau nei tris kartus jam spyrė, tačiau negalėjo nurodyti kūno dalies į kurią spyrė. Vėliau, klūpėjęs vyras, atsistojo ir paėjo kelis metrus. Tada, jį mušęs vyras, pašaukė, pakėlęs ant žemės gulėjusį telefoną jam padavė ir paklausė: „Kodėl tu ant manęs šoki?“. Patrulė D. Jakutytė nurodė, kad sumušto vyro įvykio vietoje nebuvo. Radijo ryšio pagalba ekipažas „L1926“ nurodė, kad vyras buvo pastebėtas ties adresu (duomenys neskelbtini), jis, greitosios medicinos pagalbos medikų buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nepastebėta. Įvykio vietoje paimtas raudono skysčio mėginys, kuris supakuotas į voką Nr. 1, paimtos ausinės supakuotos į paketą Nr. 491496 (t. 1, b. l. 26).

Iš Klaipėdos AVPK būrio vado D. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. vasario 23 d., patruliuojant Klaipėdos mieste su vyriausiuoju patruliu S. G., 22.19 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie namo vienas vyras spardo kitą gulintį vyrą. 22.25 val., atvykus nurodytu adresu, radijo ryšiu gavo informaciją, kad sumuštas vyras nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo svirduliuojantį vyrą, kurio veidas buvo stipriai sumuštas, patinusi dešinė akis, rankos ir rūbai buvo kruvini. Vyras nenorėjo paaiškinti kas atsitiko, kartojo, kad pretenzijų niekam neturi ir jokios informacijos nesuteikė. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vėliau nustatyta, kad tai – S. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), jį medikų ekipažas išvežė į gydymo įstaigą (t. 1, b. l. 27-28).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie pirmos laiptinės (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini). Prieš laiptinės duris, ant trinkelėmis išklotos dangos, matomos šviežios, raudonos spalvos skysčio dėmės, panašios į kraujo. Už maždaug dviejų metrų, link automobilių stovėjimo aikštelės, ant žemės guli mobilaus telefono ausinės, viena iš jų apgadinta. Automobilių stovėjimo aikštelėje, ant asfaltbetonio grindinio, matomos šviežios, raudonos spalvos skysčio dėmės. Ausinės paimtos, supakuotos į paketą į Nr. 491469. Paimtas raudonos spalvos skysčio mėginys, supakuotas į voką Nr. 1. Įvykio vietoje ir daugiabučio namo laiptinėje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 31-33).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką nukentėjusysis S. D. atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 3 , kaip asmenį, kuris jį sumušė. Atpažino iš bendrų veido bruožų, plaukų (t. 1, b. l. 147-149).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos įvykio vietoje paimtos ausinės. Ausines sudaro juodos spalvos laidas. Viename laido gale yra kištukas skirtas jungti į įrenginį, kitame gale laidas išsišakoja į du atskirus laidus, kurių galuose yra pritvirtintos ausinių dalys, skirtos įstatyti į ausis. Viena ausinės dalis yra sugadinta-nėra dalies ausinės, iš korpuso kyšo spalvoti laidai (t. 1, b. l. 39-41). 2022 m. spalio 19 d. pakvitavimu ausinės grąžintos S. D. (t. 1, b. l. 48-49).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto G. P. išvados Nr. 469/2022 (03) matyti, kad pagal tyrimui pateiktų medicininių dokumentų duomenis, S. D. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: dešinės akies sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies abiejose vokuose ir apie akį, kiauryminė dešinės akies viršutinio voko išorinės pusės muštinė žaizda, prasiskverbiančia dešinės akies obuolio junginės ir odenos žaizda su dešinės akies lęšiuko, rainelės, stiklakūnio, gyslainės ir tinklainės iškritimu, kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą ir į akį, kas sukėlė visišką aklumą dešine akimi (V-OD = 0), poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, dešiniame paakyje ir skruoste, viršutinio žandikaulio dešinio žandinio ančio vidinės ir viršutinės sienelių skeveldriniai lūžiai su fragmentų poslinkiais ir priekinės sienelės lūžis be žymesnio poslinkio. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais paveikus dešinė galvos – veido sritį, kad neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2022 m. vasario 23 d. 22.21 val., (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Pateiktuose medicininiuose medicininiuose dokumentuose nurodytos trys galvos dešinės pusės trauminių kontaktų sritys – kaktos, dešinės akies ir apie akį bei viršutinio žandikaulio dešinės pusės žandinio ančio projekcijos, kurios ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavo su kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Dėl dešinės akies sumušimo pasekoje padaryto dešinės akies organų sužalojimo sukelto visiško aklumo dešine akimi, S. D. prarado didelę dalį – 35 proc. bendrojo darbingumo, kas remiantis 2003 m. gegužės 23 d. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11. punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Viršutinio žandikaulio dešinio žandinio ančio sienų lūžiai sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ), todėl veido sumušimo pasakoje padarytas viršutinio žandikaulio lūžis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje yra nežymaus sveikatos surikdymo masto atitikties. Imant sužalojimų visumą, S. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl veido sumušimo pasakoje padaryto dešinės akies sužalojimo, sukėlusio visišką aklumą dešine akimi, S. D. liko visiškai aklas dešine akimi, kurio atstatyti nėra galimybės (t. 1, b. l. 114-116).

Iš Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2022 m. vasario 23 d. policijos pareigūno vaizdo registratoriumi užfiksuoti vaizdo įrašai. Protokole užfiksuota, kad matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, vaizdo įraše matosi daugiabučiai, kiemai. Pareigūnas lauke sutiktos praeivių klausinėja ar ji nematė vyrų, kurie mušėsi. Viena moteris nurodžiusi, kad mačiusi, kad kažkas vyko prie laiptinės, vienas vyras nuėjo link gatvės, kitas nuėjo į laiptinę. Vyro apibūdinti negalėjo. Pareigūnai nuėjo iki moters nurodytos laiptinės. Pareigūnas per raciją budėtojo klausė ar yra žinomas (duomenys neskelbtini), laiptinės nuo 1-o iki 28-o butų, durų kodas. Per raciją girdisi, kad kiti pareigūnai prie (duomenys neskelbtini) namo, prie (duomenys neskelbtini) stotelės rado vyrą, kurio veidas stipriai sumuštas, prašo iškviesti medikus. Pareigūnai per raciją sako, kad vyras nesako kur buvo, pretenzijų niekam neturi. Matyti, kaip pareigūnai įeina į laiptinę. Jie laiptinės gyventojų klausinėja ar jie negirdėjo vykstančių grumtynių, triukšmo. Moteris sako negirdėjusi nieko, o vyras teigia, kad girdėjęs, jog kažkas triukšmavo, bet kur viskas vyko, jis nežino. Pareigūnas nueina prie kitų buto durų ir kreipiasi į kitą namo gyventoją. Klausia ar prieš 15-20 minučių nieko negirdėjo ir nematė. Moteris sako, kad mačiusi kaip vyrai trenkė vienas kitam ir kad kažkas sudužo prie laiptinės įėjimo. Pareigūnui paklausus ar kažkuris vyras nėra matytas, moteris atsako, kad ji čia gyvena nesenai, bet vienas vyras jai matytas, buvo su raudona „maike“, tikriausia, kad kaimynas. Pareigūnas paprašo moters asmens duomenų. Moteris prisistato J. Ž., nurodo savo gimimo datą, telefono numerį. Į moters klausimą kas nutiko, pareigūnas atsako, kad vienas žmogus yra stipriai sumuštas. Moteris sako, kad mačiusi, kaip vyras smarkiai trenkė vyrui ir ji pati iškvietusi policiją (t. 1, b. l. 55-57).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti baro (duomenys neskelbtini), pateikti 2022 m. vasario 23 d. vaizdo įrašai. Vaizdo įrašų pradžia 21.30.41, pabaiga 22.03.56. Vaizdo įrašuose fiksuotas vaizdas vykstantis bare (duomenys neskelbtini), matosi įėjimo durys, dalis baro ir dalis salės priešais barą ir iš baro kairės pusės. Bare sėdi klientai, į barą ateina, išeina klientai. 21.32.23 į barą atėjo vyras, apsirengęs tamsios spalvos striuke, tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis, kurių šonuose yra 3 baltos spalvos juostos, vyro plaukai trumpai kirpti, priekyje dalinai praplikęs, stambi nosis. Vyras prie baro bendrauja su barmene. Vyras nusiperka gėrimo ir 21.36.13 nueina vaizdo kairėn, galimai prie staliuko. Vyro ekrane nebesimato. 21.44.53 į barą ateina, kaip žinoma iš IT medžiagos, nukentėjusysis S. D., apsirengęs tamsios spalvos striuke, ant galvos tamsios spalvos kepuraitė su snapeliu, virš snapelio matosi neįskaitomas užrašas. S. D. prie baro nusiperka gėrimą ir nueina kairėn, toliau jo nebesimato. 21.53.34 S. D. prieina prie baro, ant jo padeda, galimai pinigus, ir vėl nueina kairėn. Netrukus grįžta prie baro, paima gėrimą, kurį įpylė barmenė, ir vėl nueina kairėn. 21.59.27 prie baro prieina aukščiau minėtas vyras su sportinėmis kelnėmis, pakalba su barmene ir vėl nueina kairėn. 22.03.43 iš baro kartu išeina minėtas vyras, S. D. ir likę klientai. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (t. 1, b. l. 74-76).

Akistatos tarp nukentėjusiojo S. D. ir įtariamojo E. R. metu, S. D. parodė, kad 2022 m. vasario 23 d., apie 21.30 val., jis atėjo į barą (duomenys neskelbtini). Bare atsisėdo prie staliuko prie kurio jau sėdėjo akistatoje esantis vyras. Jie gėrė alų, šnekėjosi, nesipyko. 22.00 val., baras užsidarė. Jie abu išėjo į lauką ir ėjo (duomenys neskelbtini) gatve pro namus. Eidami šnekėjosi, rūkė. Prie vieno namo vyras be jokios priežasties jam kumščiu sudavė į veidą, jis nukrito ant grindinio. Pasivertė ant kairio šono. Tada vyras pasilenkė ir kumščiu ne mažiau nei 10 kartų sudavė į veido dešinę pusę. Kliuvo į akį, žandikaulį. Tada vyras nuėjo į šalį. Grįžo po minutės. Jis tada klūpėjo ant kelių. Vyras jam 1 kartą spyrė į dešinį petį ir 2 kartus į krūtinę ir vėl nuėjo. Tada jis atsikėlė ir nuėjo namo. Įtariamasis E. R. su S. D. parodymais nesutiko ir parodė, kad 2022 m. vasario 23 d., apie 21.30 val., jis atėjo į barą (duomenys neskelbtini), atsisėdo prie staliuko. Netrukus prie jo prisėdo akistatoje dalyvaujantis vyras. Bare kiekvienas gėrė savo gėrimus, bendravo, nesipyko, jis net siūlė vyrui sumokėti už jo gėrimą. 22.00 val., baras užsidarė. Jie išėjo į lauką. Jis ėjo pro kiemus link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. Vyras ėjo kartu. Jie kalbėjo nereikšmingomis temomis. Jis nerūkė, nes apskritai nerūko. Priėjęs (duomenys neskelbtini) namo kiemą, prie laiptinės jis pasakė vyrui eiti namo. Jam pasidarė įtartina, kodėl vyras jį atsekė iki namo laiptinės. Jis žinojo, kad vyras bare matė, kad jis piniginėje turi daug pinigų. Piniginę buvo išsitraukęs, kai siūlė sumokėti už jo gėrimą. Vyras dėl jam nežinomų priežasčių kumščiu sudavė jam į nosį. Pradėjo bėgti kraujas. Vyras ranka sugriebė už dalinai prasegtos striukės šalia užtrauktuko. Tada išplyšo striukės užtrauktukas. Jis sudavė kumščiu vyrui į veido sritį. Vyras nuo smūgio nukrito ant grindinio. Jis nuėjo į namo laiptinę, kur koridoriuje pasidėjo striukę su pinigine ir telefonu. Nutaręs pasiaiškinti su vyru kodėl jis jį užpuolė, jis išėjo į lauką. Vyras kėlėsi nuo grindinio. Jis priėjęs prie vyro, supykęs jam vieną kartą spyrė, tačiau į kurią kūno dalį pataikė, neįsidėmėjo. Jie kažką šaukė vienas kitam. Tada jis nuėjo į laiptinę, rinko durų kodą. Tuo metu laiptinės duris atidarė jo sugyventinė L. V. Jis su ja nuėjo namo. Į įtariamojo E. R. klausimą, kodėl jis su E. R. ėjo kartu iki namo laiptinės (duomenys neskelbtini), S. D. atsakė, kad išėję iš baro, jie kaip kalbėjo, taip toliau kalbėdami ir nuėjo kartu. Jam buvo beveik pakeliui su vyru, todėl ir ėjo kartu su juo kalbėdamas. Jis taip pat turėjo su savimi pinigų. Jis apie vyro pinigus negalvojo, net nematė kiek vyras turi pinigų (t. 2, b. l. 14-17).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įtariamojo E. R. pateikta juodos spalvos medžiaginė striukė, užtraukiama užtrauktuku. Striukės abiejuose šonuose yra po vieną įleidžiamą kišenę. Striukės pamušalas pilkos spalvos, striukės vidinėje pusėje abiejuose šonuose yra po vieną vidinę kišenę ant kurių yra prisiūta po vieną tamsios spalvos etiketę ant kurių yra po vieną baltos spalvos užrašą „PRADA“. Ant striukės užtrauktuko galvutės nėra liežuvėlio. Galvutę patraukus, ji užsega užtrauktuką. Striukės užtrauktuko kairėje pusėje, 23 cm nuo viršaus trūksta ne mažiau nei 2 užtrauktuko dantukų (t. 2, b. l. 29-31). 2022 m. gegužės 2 d. pakvitavimu striukė grąžinta įtariamajam E. R. (t. 2, b. l. 36).

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį (E. R. ir E. R.)

Kaltinamasis E. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 10 d., vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis atėjo į kavinę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjo prie baro užsakyti alaus. Eidamas link baro dešinėje pamatė sėdintį vyriškį, kuris vilkėjo raudonos spalvos marškinėlius ir šortus. Su juo kartu sėdėjo moteris. Jų jis nepažinojo. Jis šiam vyriškiui pasakė komentarą dėl jo aprangos. Kokius konkrečiai žodžius jam pasakė šiuo metu neprisimena, tačiau vyriškis susinervino ir jam kažką atsakė, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis užsisakė alaus ir išėjo į lauko terasą. Vėliau po kiek laiko, kiek prisimena, vėl grįžo į kavinę ir ėjo prie baro. Tarp jo ir to paties vyriškio vėl kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis vieną kartą kumščiu sudavė vyriškiui į veidą. Jis jam bandė suduoti atgal, tačiau jis smūgio išvengė. Tada abu su vyriškiu susikibo rankomis ir susigrūmė, pargriuvo ant žemės. Kaip grūmėsi, t. y. kokius konkrečiai veiksmus atliko vienas kito atžvilgiu, jis negali pasakyti, nes neįsidėmėjo, kadangi viskas vyko labai greitai. Jam atrodo jis nugriuvo ant nugaros, o vyriškis buvo užsilipęs ant jo ir laikė jį rankomis prispaudęs prie žemės. Po to, jis vyriškį nustūmė nuo savęs ir užlipęs ant jo, jį prispaudė prie grindų ir laikė jo rankas. Tada jie pradėjo kalbėtis ir sutarė, kad reikia pabaigti šį konfliktą. Jis tą vyriškį paleido ir iš kavinės išėjo į lauką, bei atsisėdo terasoje. Ką po to darė vyriškis nežino, tačiau netrukus jis iš kavinės išėjo rankoje laikydamas virtuvinį didelį peilį. Peilio rankena buvo juodos spalvos. Peilis buvo metalinis, jo ašmenys buvo pilkos spalvos. Vyriškis, laikydamas rankoje peilį, priėjo prie jo ir pasakė: „ateik čia“ ar kažką panašaus, tiksliai neprisimena. Jis čiupo kėdę ir laikė ją priešais save, kad vyriškis jam neįdurtų su peiliu. Vyriškis laikė rankose peilį ir juo mosikavo, kaip suprato norėdamas jam įdurti. Jis jam sakė, kad jis mestų peilį, kad šitaip nesielgtų. Jis stumdamas tą vyriškį kėde įstūmė jį į kavinės vidų ir kiek prisimena vyriškis numetė peilį ant žemės. Kaip viskas vyko toliau jis tiksliai neprisimena, kur nuėjo tas vyriškis ir ką darė jis neprisimena. Jam atrodo vyriškis iš kavinės buvo pasišalinęs, tačiau kur jis nuėjo jis nematė. Jis padėjo kėdę atgal ir liko sėdėti kavinės terasoje. Kai vyriškis puolė jį su peiliu, kavinės terasoje buvo dvi moterys. Ar jos ką nors jiems sakė jis neįsidėmėjo, nes viskas vyko labai greitai. Kas iškvietė policiją jis nežino, gal tos moterys, kurios sėdėjo lauko terasoje, o gal kavinės barmenas. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Kiek jam žinoma buvo sulaikytas ir vyriškis su raudonais marškinėliais. Medikai į įvykio vietą kviesti nebuvo. Pats po įvykio į medikus nesikreipė. Šiek tiek skaudėjo smilkinį ir dešinį šoną. Mano, kad skausmas buvo, dėl grumtynių. Tuo metu, kai tarp jo ir to vyriškio vyko grumtynės kavinės viduje, kavinėje buvo moteris ir barmenas. Jam atrodo, jie juos ramino, liepė liautis, šitaip nesielgti. Dėl to kas įvyko jis labai nuoširdžiai gailisi. Pažada ateityje šitaip nebesielgti (t. 3, b. l. 49-51, 54-57). Papildomos apklausos metu nurodė, kad su jam pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Tikslios dienos ir laiko šiuo metu neprisimena, tačiau tai galėjo būti ta diena kuri nurodyta įtarime. Buvo neblaivus, ir kavinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), matant aplinkiniams asmenims sukonfliktavo su kitu kavinės lankytoju. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas šiuo metu neprisimena. Pirma konfliktavo žodžiu, o vėliau susigrūmė ir pradėjo muštis. Kiek smūgių ir į kokias vietas sudavė kitam kavinės lankytojui šiuo metu taip pat neprisimena, tačiau sutinka, kad galėjo suduoti jam smūgius tiek kartų ir į tas vietas, kurios nurodytos įtarime, bei padarė jam tokius sužalojimus, kurie nurodyti įtarime. Supranta, kad tokiu savo elgesiu išgąsdino ir papiktino šį konfliktą mačiusius asmenis, bei sutrikdė viešąją tvarką. Dėl to ką padarė jis labai nuoširdžiai gailisi ir pažada ateityje šitaip nebesielgti. Esant galimybei prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam įstatyme numatytą bausmę (t. 3, b. l. 61-64).

Kaltinamasis E. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su jam pareikštu įtarimu sutinka iš dalies. 2022 m. liepos 10 d., vakare, apie 17.00 val. iš namų, ėjo į „Sushi“ restoraną, kurio pavadinimo nežino, adreso taip pat nežino. Jis yra šalia kavinės, kurioje vėliau įvyko konfliktas. Praeidamas pro šią kavinę, matė, kad jos viduje sėdi jo pažįstami S. (jo pavardės ir kitų duomenų nežino, jo kontaktinių duomenų neturi). Jis sėdėjo kartu su moterimi, kurios vardas E. Ją matė pirmą kartą. Jos kontaktinių duomenų neturi. Jis nuėjo užsisakė „Sushi“. Kol juos padarys, reikėjo palaukti 10 -15 min., dėl to jis nuėjo į kavinę, kur sėdėjo pažįstamas S. ir prisėdo prie jo staliuko. Jie bendravo ir netrukus S. išėjo iš kavinės. Jis kavinėje liko su E. Jie kalbėjosi. Jam sėdint ir kalbant su E. prie kito staliuko sėdintis jam nepažįstamas asmuo, kuris vilkėjo pilkos ar melsvos spalvos marškinėlius jam pasakė, kad jis yra „gaidys“. Jis jo paklausė: „kodėl?“, jis atsakė, dėl to, kad nešioja raudonus marškinėlius. Jis tą vakarą vilkėjo raudonos spalvos marškinėlius. Ar šis vyras jau buvo kavinėje, kai jis į ją atėjo ar jis atėjo vėliau, jis negali pasakyti, nes šito neįsidėmėjo. Prie staliuko jis sėdėjo vienas. Jis tam vyrui sakė, kad jis atstotų nuo jo, o jis vis nesiliovė ir toliau jį užgauliojo. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu minėtas vyriškis atsistojo ir vieną kartą ranka sudavė jam į veidą. Fizinio skausmo jis jam nesukėlė, sužalojimų nepadarė. Jis susvirduliavo ir gindamasis norėjo suduoti vyriškiui atgal. Užsimojo ranka, tačiau jam nesudavė, norėjo tik pagąsdinti. Tada vyriškis jį pastūmė ranka, kaip pastūmė jis neįsidėmėjo, nes viskas vyko labai greitai. Jie abu neišsilaikė ir pargriuvo ant grindų. Jis nugriuvo ant nugaros. Vyriškis užsilipo ant jo ir abiem rankomis lankydamas jam už kaklo jį spaudė. Fizinio skausmo nejautė, tačiau jam trūko oro. Sužalojimų neliko. Jis bandė išsilaisvinti, nustumti tą vyrą nuo savęs, tačiau jis buvo gana stiprus ir jam jo nustumti nepavyko. Jis pats jį paleido ir jis nuėjo atsisėsti atgal. Ką jis veikė ir kur nuėjo nematė. Po kiek laiko jis vėl prie jo priėjo ir vėl kabinėjosi. Ką konkrečiai jam sakė jis neįsidėmėjo. Vienas kitą „siuntinėjo“. Jis susinervino ir įbėgo į virtuvę, ten nuo stalo paėmė kažkokį įrankį, kokį įrankį paėmė neprisimena ir laikydamas tą įrankį rankoje išbėgo į terasą, kur sėdėjo vyriškis, su kuriuo prieš tai konfliktavo kavinės viduje. Jis pribėgo prie jo ir sakė jam: „ateik čia“, jie apsižodžiavo. Jis pastūmė link jo kėdę. Jis norėjo jį tik pagąsdinti, smūgių jam nesudavė ir nesiruošė suduoti. Tada pagalvojo, kad elgiasi netinkamai ir grąžino įrankį atgal į virtuvę. Dėl streso negali pasakyti, koks tai buvo įrankis, neįsidėmėjo jo, tiesiog griebė pirmą daiktą, kuris pasitaikė po ranka. Vėliau jis atsisėdo atgal prie staliuko prie Erikos. Jie dar šiek tiek pabuvo ir iš kavinės išėjo, nes daugiau nenorėjo veltis į konfliktą su tuo asmeniu. Einant link namų jį sulaikė policijos pareigūnai. Ar įvykio metu kavinėje buvo kitų lankytojų jis neįsidėmėjo, jam atrodo, kad jų nebuvo. Kavinėje buvo tik darbuotojai. Jie nieko jiems nesakė. Kas iškvietė policiją jis nežino. Dėl to kas įvyko jis gailisi. Pažada taip nebesielgti. Su įtarimu sutinka iš dalies, kadangi visas konfliktas įvyko dėl kito vyriškio kaltės. Tai jis savo įžeidinėjimais išprovokavo tokį jo elgesį (t. 3, b. l. 130-133). Kai kaltinamajam E. R. buvo įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą pagal BK 284 str., parodymų nedavė, nurodė, kad parodymus duos teisme. Į užduotą klausimą ar prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, jis nurodė, kad į šį klausimą pasisakys teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 41-43, 48-50).

Nukentėjusioji A. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 10 d., jai dirbant PC „Rimi“, esančioje mėsos ir sūrių krautuvėlėje, adresu (duomenys neskelbtini), apie 17.00 val. tame pačiame PC „Rimi“ priešais esančioje kavinėje (duomenys neskelbtini) išgirdo triukšmą. Girdėjosi vyrų balsai, jie ginčijosi ir „koliojosi“. Tada atkreipė dėmesį į tos kavinės langus ir pastebėjo du vyriškius. Vienas jų vilkėjo raudonos spalvos marškinėlius ir šortus, o kitas buvo su rudais šortais ir pilkais marškinėliais. Matėsi, kad vyriškiai dėl kažko nesutaria. Konkrečiai ką jie vienas kitam sakė negali pasakyti, nes tiksliai neįsidėmėjo, gerai girdėjo tik vieną kitą jų žodį. Iš pradžių vyriškiai „koliojosi“ kavinės viduje, po to lauke. Jų raminti ėjo ir parduotuvėje „Rimi“ dirbusi pardavėja. Matė, kad raudonai apsirengęs vyriškis nuėjo į kavinės (duomenys neskelbtini) vidų, paskui jį jai atrodo prie baro nuėjo ir pilkais marškinėliais apsirengęs vyriškis. Ji ištisai šių vyriškių nestebėjo, nes turėjo atlikti savo darbą. Pamena, kad vienu momentu matė, kaip vyriškis pilkais marškinėliai kavinės viduje ant žemės pargriovė raudonais marškinėliais vilkėjusį vyriškį. Kavinės langai yra iki žemės ir matėsi, kad vyriškis su pilkais marškinėliai laikė vyriškį su raudonais marškinėliais prispaudęs prie žemės. Jis buvo užsilipęs ant jo ir laikė jo rankas. Liepė jam nusiraminti. Vyriškis su raudonais marškinėliais šaukė ant jo, tačiau ką jam sakė ji neįsidėmėjo. Tada vyriškiai vienas kitą paleido ir vyriškis raudonais marškinėliai liko sėdėti kavinės viduje, o kitas vyriškis su pilkais marškinėliai išėjo į lauką ir prisėdo prie kavinės esančioje terasoje. Po kelių minučių į lauko terasą išėjo vyriškis su raudonais marškinėliais rankoje laikydamas didelį virtuvinį peilį. Peilio ašmenys buvo sidabrinės spalvos, jis blizgėjo, rankenos spalvos nematė. Vyriškis laikydamas peilį rankoje, kiek prisimena dešinėje, ir nukreipęs jo smaigalį į priekį ėjo link vyriškio, kuris vilkėjo pilkos spalvos marškinėlius. Kas vyko toliau ji nebematė, nes vyriškiai užėjo už pastato kampo ir ji jų nebestebėjo, kadangi negalėjo palikti savo darbo vietos. Daugiau ji tų vyriškių nebematė. Ant vyriškių ji sužalojimų nematė. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir abu vyriškius sulaikė. Buvo nemalonu stebėti konfliktuojančius ir besistumdančius vyriškius, taip pat išsigando kai pamatė, jog vyriškis rankoje nešasi peilį, bijojo, kad jis ko nors nesužeistų. Buvo sutrikdytas jos darbas, šis konfliktas atitraukė jos dėmesį nuo darbo, klientai matydami konfliktuojančius vyriškius nėjo į jos parduotuvę. Atstumas nuo parduotuvėlės kurioje dirba iki kavinės (duomenys neskelbtini) yra apie 2 m (t. 2, b. l. 164-167).

Liudytojas O. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 10 d., apie 17.00 val. jam dirbant UAB (duomenys neskelbtini), esančioje PC „Rimi“, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą priešais esančioje kavinėje (duomenys neskelbtini). Konfliktavo du vyriškiai. Vienas iš jų vilkėjo raudonos spalvos marškinėlius, o kitas pilkos ar melsvos spalvos marškinėlius. Kaip suprato vyriškiai pykosi dėl to, kad pilkos ar melsvos spalvos marškinėlius vilkinčiam vyriškiui nepatiko, kad kitas vyriškis vilkėjo raudonos spalvos marškinėlius. Jie tarpusavyje keikėsi. Vėliau konfliktuodami jie išėjo iš kavinės vidaus į lauką ir ten vienas kitą stumdė. Vyriškiai daug kartų buvo išėję į lauką ir vėl grįždavo į kavinės vidų. Ištisai jis vyriškių konflikto nestebėjo, tiesiog kartais nueidavo prie durų ir pažvelgdavo kas ten vyksta. Po to, kai matė vyrus konfliktuojančius žodžiu, jis kurį laiką nestebėjo ką jie veikia, kol prie jo parduotuvės neatėjo šalia esančios parduotuvės pardavėja A. ir pasakė, kad vyriškiai kavinės (duomenys neskelbtini) viduje jau guli ant žemės. Jis pažvelgė į kavinės vidų ir pamatė ant grindų gulinčius abu vyriškius. Vyriškis raudonais marškinėliais buvo ant grindų, o vyriškis pilkais ar melsvais marškinėliais buvo užsilipęs ant jo ir laikė šį vyriškį prispaudęs prie žemės. Kaip jis jį buvo prispaudęs jam nesimatė, nes vaizdą užstojo baldai. Tiesiog matė, kad vyriškis su pilkos ar melsvos spalvos marškinėliais buvo užsilipęs ant vyriškio su raudonais marškinėliais. Vyriškiai taip ant žemės gulėjo apie 5 min. ir paskui vienas kitą paleido. Raudonais marškinėliais apsirengęs vyriškis atsistojo ir grįžo prie staliuko prie kurio prieš tai sėdėjo. O kur nuėjo kitas vyriškis jis nematė. Vėliau jis toliau dirbo savo darbus ir maždaug po 10 min., ar 15 min., prie jo priėjo netoliese esančio „Sushi“ restorano darbuotoja ir pasakė, kad vyriškis su raudonais marškinėliais išėjo į lauką su peiliu. Jis išbėgo iš parduotuvės ir pamatė, kad vyriškis su raudonais marškinėliais išėjo iš kavinės (duomenys neskelbtini) ir ėjo link lauke esančio terasos. Matė, kad vyriškis rankoje laikė peilį. Jam atrodo peilį jis laikė dešinėje rankoje. Peilio geležtė buvo sidabrinė. Jis galėjo būti apie 30 cm. ilgio. Tai buvo virtuvinis peilis. Suprato, kad ko gero šis vyriškis jį paėmė iš kavinės virtuvės. Vyriškis šį peilį laikė priešais save ir juo mosikavo į šalis. Jis kažką kalbėjo, tačiau ką konkrečiai sakė, negali pasakyti, nes neįsidėmėjo. Šis vyriškis nuėjo prie terasoje esančio galinio staliuko, kur sėdėjo vyriškis pilkais ar melsvais marškinėliais ir jie tarpusavyje kažką kalbėjo. Vyriškis raudonais marškinėliais toliau priešais save mosikavo peiliu. O kitas vyriškis pilkais ar melsvais marškinėliais tiesiog sėdėjo labai ramiai ir nieko nesakė. Vyriškis su raudonais marškinėliais nuo stalo prie kurio sėdėjo vyriškis su pilkais ar melsvais marškinėliais buvo nutolęs gal apie 1 m. Ar vyriškis pilkais ar melsvais marškinėliais buvo pasiėmęs kėdę ir kaip nors gynėsi jis neįsidėmėjo. Viskas truko gal apie 2 minutes. Tada vyriškis raudonais marškinėliais apsisuko ir nuėjo atgal į kavinę (duomenys neskelbtini). Matė, kad rankose jis nešėsi peilį. Jis ėjo vyriškiui iš paskos, buvo nuo jo nutolęs apie 2 m. Tada jis pasuko į savo darbo vietą, o vyriškis kaip minėjo nuėjo į kavinę (duomenys neskelbtini). Daugiau jis šių vyriškių nebematė. Matė tik pilkos ar melsvos spalvos marškinėlius vilkintį vyriškį tada, kai atvyko policijos pareigūnai. Kur buvo vyriškis su raudonos spalvos marškinėliais jis nebematė Kas iškvietė policijos pareigūnus jis nežino. Nuo jo darbo vietos kavinė (duomenys neskelbtini) yra nutolusi apie 5 m. Langai yra stikliniai ir visas įvykis matėsi gerai. Kavinėje (duomenys neskelbtini) įvykio metu matė darbuotoją, bei moterį, kuri kaip suprato buvo atėjusi kartu su vyriškiu, kuris vilkėjo raudonos spalvos marškinėlius. Ar lauko terasoje buvo žmonių, kai vyriškis ten nuėjo su peiliu jis neįsidėmėjo, nes buvo labai išsigandęs. Jį papiktino toks vyriškių elgesys t. y. kad jie viešoje vietoje vienas kitą „koliojo“ bei stumdėsi, taip pat buvo sutrikdytas jo darbas, nes vyriškių elgesys atitraukė jo dėmesį nuo jo tiesioginio darbo. Jis išsigando dėl to, kad vyriškiai grumdamiesi tarpusavyje gali sužeisti vienas kitą, bei sužaloti aplinkinius, taip pat buvo baisu stebėti vyriškį su peiliu, bijojo, kad jis ko nors nesužeistų. Kai vyriškius matė paskutinį kartą jie sužaloti nebuvo (t. 2, b. l. 183-186).

Liudytoja E. B.apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 10 d., po pietų, tikslaus laiko neprisimena, ji kartu su iš matymo pažįstamu vyriškiu nuėjo į kavinę (duomenys neskelbtini) atsigerti vyno. Jo vardo ir pavardės nežino, jo kontaktinių duomenų neturi. Kokiu adresu randasi ši kavinė nežino, žino tik, kad (duomenys neskelbtini) rajone, lyg ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), pastato numerio nežino. Jie prisėdo ir bendravo. Besėdint po kiek laiko į kavinę atėjo vyriškis, kuris vilkėjo raudonos spalvos marškinėlius. Jo ji nepažinojo, vardo ir pavardės nežino, jo kontaktinių duomenų neturi. Kaip suprato jis buvo pažįstamas su tuo vyriškiu su kuriuo ji atėjo į kavinę. Jie tarpusavyje bendravo. Po kiek laiko vyriškis su kuriuo atėjo į kavinę iš jos išėjo. Ji liko kalbėtis su jo draugu, kuris vilkėjo raudonos spalvos marškinėlius. Vyriškis jai pasakojo apie savo gyvenimą, o ji jo klausėsi. Jie sėdėjo kavinės viduje. Jiems bendraujant iš lauko kavinės link baro ėjo vyriškis, kuris vilkėjo baltos ir pilkos spalvos marškinėlius. Praeidamas pro jų staliuką šis vyriškis pasakė kažką negražaus apie vyriškio su kuriuo sėdėjo marškinėlius, lyg ir: „ko čia sėdi su raudona maike?“. Tiksliai jų žodžių atkartoti negali, nes labai išsigando ir pasimetė dėl šio įvykio, pirmą kartą pakliuvo į tokia situaciją. Vyriškis su raudonais marškinėliais jam kažką atsakė. Ką tiksliai pasakė ji neįsidėmėjo. Pamena, kad įžeidinėjo kitą vyriškį necenzūriniais žodžiais. Kitas vyriškis jį taip pat vadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Ji juos pradėjo raminti, sakė, kad nereikia problemų. Tačiau vyrai į jos žodžius nereagavo. Tikslios įvykio eigos neprisimena, tačiau jai atrodo, kad po šio žodinio konflikto abu konfliktavę vyrai išbėgo į šalia esančią „Rimi“ parduotuvę. Ką jie darė toje parduotuvėje ji nematė. Nėjo prie tų vyriškių, nes bijojo. Netrukus šie vyrai parbėgo į kavinės vidų ir besigrumdami pargriuvo ant žemės. Kuris vyriškis buvo viršuje, o kuris apačioje ji neįsidėmėjo. Matė kad vyrai tarpusavyje grūmėsi, tačiau kokius konkrečiai veiksmus atliko vienas kito atžvilgiu ji neįsidėmėjo, nes kaip minėjo buvo labai išsigandusi ir dabar jai viską sunku prisiminti. Vėliau abu vyriškiai atsistojo ir vyriškis su raudonais marškinėliais įbėgo į kavinės virtuvę ir iš jos pasiėmė virtuvinį didelį peilį. Tiksliai neprisimena, tačiau jai atrodo, jog peilio rankena buvo juodos spalvos, o geležtė pilkos spalvos. Laikydamas rankose peilį, vyriškis su raudonos spalvos marškinėliais, kavinėje pradėjo ieškoti to vyriškio su kuriuo konfliktavo. Kur jis tuo metu buvo ji neprisimena. Jai atrodo, kad vyriškis su raudonais marškinėliais laikydamas tą peilį išbėgo į šalia esančią parduotuvę "Rimi". Kas ten vyko ji nebematė. Ji išsigandusi persėdo prie kito staliuko. Netrukus grįžo vyriškis su raudonais marškinėliais. Rankose peilio jis nebeturėjo. Kur jį padėjo ji nematė. Vyriškis pasakė, kad parlydės ją namo ir jie iš kavinės išėjo. Ėjo link namų. Išeidama matė, kad kavinėje buvo vyriškis su pilkos ir baltos spalvos marškinėliais. Jis ramiai sėdėjo prie staliuko lauke terasoje. Jiems einant link manų prie jų privažiavo policijos pareigūnų automobilis, kurie sulaikė vyriškį su raudonos spalvos marškinėliais ir jie grįžo atgal į kavinę, kur policijos pareigūnai užsirašė jo duomenis. Abu konfliktavusius vyriškius policijos pareigūnai sulaikė, o ji vėliau išėjo į namus. Įvykio metu kavinėje kitų klientų nematė, tačiau aplinkui yra kitų parduotuvių, kuriuose dirba žmonės. Pamatę, konfliktą tarp vyrų, jie žiūrėjo į juos. Kavinės darbuotojai elgėsi normaliai, jai neatrodė, kad jų darbas buvo sutrikdytas. Jie dirbo toliau. Ji pati dėl šio įvykio labai išsigando, buvo sutrikdytas jos laisvas laikas, bei poilsis, labai išgyvena dėl šio įvykio. Ją papiktino toks vyriškių elgesys viešoje vietoje. Ant konfliktavusių vyriškių ji jokių sužalojimų nematė (t. 2, b. l. 188-190).

Liudytoja D. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu aprodė, kad 2022 m. maždaug prieš mėnesį ir dvi savaites, po pietų, tikslaus laiko neprisimena ji atėjo į kavinę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir atsisėdo lauke terasoje. Maždaug po pusvalandžio išgirdo garsus kavinės viduje. Girdėjosi jog ginčijasi vyriškiai, tačiau ką jie vienas kitam sakė nesigirdėjo. Iš vietos kurioje ji sėdėjo nesimatė kas vyksta kavinės viduje. Po to šūksniai nurimo. Ji toliau sėdėjo kavinės terasoje. Daugiau kitų žmonių terasoje nebuvo. Gal po 20 min. ar pusvalandžio nuėjo į šalia kavinės, esančią parduotuvę „Rimi“, į tualetą. Jai išėjus iš tualeto ir grįžtant į savo vietą, prie „Rimi“ parduotuvės durų žodžiais konfliktavo du vyrai. Ką konkrečiai jie vienas kitam sakė ji neįsidėmėjo. Vienas iš jų buvo apsirengęs raudonos spalvos marškinėlius ir raudonos spalvos šortus. Kitas vyriškis jai atrodo vilkėjo pilkos ar žydros spalvos marškinėlius ir tiksliai neprisimena ar mėlynos spalvos džinsines kelnes ar šortus. Ji praėjo pro juos ir nuėjo atsisėsti atgal į kavinės terasą. Ką toliau darė vyriškiai ji neįsidėmėjo, nuolat jų nestebėjo. Vėliau prisimena, kad po kažkiek laiko vyriškis, kuris vilkėjo mėlynos spalvos marškinėlius, atėjo atsisėsti lauke į kavinės terasą. Jis gėrė alų sėdėjo vienas. Jis sėdėjo po terasos stogeliu. Ji dar kartą ėjo į tualetą ir pamatė kaip vyriškis su raudonos spalvos marškinėliais sėdėjo kavinės (duomenys neskelbtini) viduje ir girdėjo, kaip kažkam sakė, kad vyriškiui su mėlynos spalvos marškinėliais nepatiko tai, jog jis apsirengęs raudonai, sakė, neva jis palaiko rusus. Kam šis vyriškis šitaip pasakojo ji neįsidėmėjo. Vėliau ji grįžo atgal į terasą prie staliuko. Vyriškis su mėlynos spalvos marškinėliais tebesėdėjo lauke. Maždaug už 10 minučių į lauką išėjo vyriškis apsirengęs raudonais marškinėliais. Jis rankoje nešėsi didelį virtuvinį peilį ir ranką su peiliu buvo iškėlęs į viršų. Jis piktai kažką sakė vyriškiui su mėlynos spalvos marškinėliais, tačiau ką konkrečiai jam sakė ji neprisimena. Vyriškis su peiliu buvo nutolęs nuo vyriškio su mėlynos spalvos marškinėliais gal apie 5 m. Prie pat jo jis priėjęs nebuvo. Vyriškis su mėlynos spalvos marškinėliais pamatęs peilį, atsistojo nuo kėdės ir pasiėmė ją į rankas kaip suprato norėdamas apsiginti nuo asmens su peiliu. Ji atsistojo šalia vyriškio su peiliu, jam iš kairės pusės. Buvo nuo jo nutolusi apie pusę metro. Vyriškis peilį laikė dešinėje rankoje. Jis tik laikė peilį rankoje, juo nemosikavo, nebandė su juo durti. Vėliau jis tą peilį nuleido prie savo kojų, prie šono. Tada ji atsistojo į tarpą tarp šių vyriškių ir juos ramino. Vyriškis su raudonais marškinėliais nuėjo atgal į kavinę. Jis peilį nusinešė atgal į kavinės vidų, kur jį vėliau padėjo ji nematė. Vyriškis su mėlynais marškinėliais atsisėdo į savo vietą ir toliau sėdėjo kavinėje. Ji taip pat nuėjo į savo vietą ir iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino greituoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Daugiau tie vyriškiai tarpusavyje nekonfliktavo. Atvykus policijos pareigūnams vyriškis vilkintis mėlynos spalvos marškinėlius buvo kavinėje, o vyriškio su raudonais marškinėliais ji nebematė. Ant abiejų vyriškių ji jokių sužalojimų nepastebėjo. Ją išgąsdino ir papiktino toks vyriškių elgesys. Jai buvo baisu juos stebėti. Jų toks elgesys sutrikdė jos poilsį ir laisvą laiką (t. 2, b. l. 192-195).

Liudytojas A. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos mėnesį, tikslios dienos neprisimena, jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Jo darbo laikas buvo nuo 09.00 val. iki 21.00 val. Jis visą dieną dirbo virtuvėje. Klientus kavinėje aptarnauja barmenas. Iš virtuvės patalpos nėra langų į salę, kur sėdi klientai. Jis jų nemato. Tikslaus laiko neprisimena, tačiau jam atrodo, kad tai buvo jau po pietų, jam būnant virtuvėje ir dirbant, į virtuvę įbėgo vyriškis. Jis buvo apie 1,70 cm. Ūgio, kitų jo bruožų jis neįsidėmėjo ir negali jo apibūdinti. Jo neatpažintų, jis jam buvo nepažįstamas. Kaip jis buvo apsirengęs jis taip pat neįsidėmėjo, kadangi tuo metu dirbo ir buvo nusisukęs į savo darbo vietą, o vyriškis atėjo jam iš dešinės. Pajutęs, jog kažkas atėjo į virtuvę jis atsisuko ir pamatė, kaip vyriškis nuo virtuvinio stalo paėmė didelį virtuvinį peilį ir nieko nesakęs su juo vėl išėjo iš virtuvės. Kur jis nuėjo jis nematė, kaip suprato jis ko gero pro barą išbėgo į lauko terasą. Jis iškart ėjo klausti barmeno, kas čia vyksta ir liepė skambinti policijai. Po to jis vėl grįžo į savo darbo vietą, į terasą nėjo ir nematė kas ten vyksta. Po kelių minučių į virtuvę grįžo tas pats vyriškis. Jis išbėgo pro tarnybinį išėjimą (išėjimas į lauką iš virtuvės patalpos). Šiam vyriškiui išėjus jis ant šaldytuvo prie išėjimo durų pamatė padėtą tą patį peilį. Kaip suprato tas pats vyriškis paliko šį peilį, nes į šią patalpą daugiau niekas nebuvo atėjęs. Ar kartu su tuo vyriškiu išėjo dar kas nors jis neįsidėmėjo, nes viskas vyko labai greitai, be to buvo labai išsigandęs, dėl to kad kažkoks asmuo vaikšto su peiliu. Vėliau atvykusiems policijos pareigūnams jis parodė tą peilį ir jie jį pasiėmė. Kodėl vyriškis pasiėmė peilį jis nežino. Ar kavinėje vyko koks nors konfliktas jis nežino ir nieko negirdėjo iš savo darbo vietos nebuvo išėjęs. Ar įvykio metu kavinėje buvo kitų lankytojų jis nežino. Įvykio dieną bare dirbo tik jis ir barmenas (t. 3, b. l. 3-6).

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK tyrėjos E. L. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. liepos 10 d., 17.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), E. R., viešoje vietoje, bare, kitų žmonių akivaizdoje, žodžiu konfliktavo su E. R., po ko E. R. trenkė E. R. į veido sritį, o E. R. sudavė E. R.. Konfliktui tęsiantis, E. R. iš baro virtuvės patalpos pasiėmė peilį ir juo grasino E. R.. Tokiu būdu įžūliu elgesiu buvo sutrikdyta žmonių rimtis bei baro veikla (t. 2, b. l. 76-84).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės kopijos matyti, kad 2022 m. liepos 10 d., 17.52 val., kavinės klientė pranešė, kad prieš 3 minutes su peiliu, kurį asmuo pagriebė iš virtuvės, vieną kavinės (duomenys neskelbtini) klientą puola labai agresyvus kitas asmuo, vilkintis raudonos spalvos marškinėliais ir šortais (t. 2, b. l. 89-93).

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK tyrėjo A. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. liepos 10 d., 17.53 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), prieš 3 min., su peiliu, kurį pagriebė iš virtuvės, kavinėje (duomenys neskelbtini) klientą puolė asmuo vilkintis raudonos spalvos marškinėliais ir šortais. Labai agresyvus. Atvykus nurodytu adresu pasitiko kavinės padavėjas M. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris nurodė, kad peiliu grasinęs asmuo, apsirengęs raudonai, pasišalino link (duomenys neskelbtini) kvartalo. Nurodytas asmuo buvo pastebėtas ties (duomenys neskelbtini) namu. Vyras buvo su moterimi, kaip vėliau nustatyta, tai E. B. (akivaizdžiai neblaivi, tikrintis neblaivumą atsisakė). Kadangi vyras galimai įvykdė nusikalstamą veiką, jis, panaudojus spec. priemonę- antrankius, buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinio automobilio galinę sulaikymo kamerą. Nustatyta, jog sulaikytasis asmuo yra E. R.. Su E. R. buvo grįžta atgal į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), aiškintis aplinkybių. Pakartotinai bendrauta su nepilnamečiu baro darbuotoju M. P., kuris nurodė, kad 2022 m. liepos 10 d., apie 17.00 val., dirbo minėtoje kavinėje (duomenys neskelbtini) padavėju. Būnant bare, į vidų atėjo pilkais rūbais apsirengęs vyriškis, kuris atsisėdo prie vieno iš staliukų. Netrukus į baro vidų atėjo raudonais rūbais vilkintis vyras su moterimi, kurie atsisėdo netoliese. Pilkais rūbais apsirengęs vyras užgauliojo raudonai apsirengusį vyrą, jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Tarp vyrų įsiplieskė žodinis konfliktas. Konflikto metu, pilkais rūbais apsirengęs vyras, atsistojo ir dešine ranka vieną kartą smūgiavo raudonais rūbais vilkinčiam vyrui į veido sritį, ko pasakoje šis susvyravo bei, bandydamas gintis, bandė trenkti atgal. Vyrai susimušė. Tuo metu pro šalį ėjo kiti parduotuvės lankytojai, kurie minėtą konfliktą kavinėje matė per praviras duris. Konflikto metu pilkais rūbais vilkintis vyras išėjo į lauke esančią kavinės terasą, o raudonais rūbais vilkintis vyras įbėgo į kavinės virtuvę, kurioje tuo metu dirbo virėjas A. G.. Vyras pagriebė ten buvusį virtuvinį peilį, juoda rankena ir išbėgo į lauke esančią terasą, kurioje tuo metu buvo pilkais rūbais vilkintis vyras. Raudonais rūbais vilkintis vyras, laikydamas peilį rankoje, vaikštinėjo terasoje, bei peiliu grasino vyrui su kuriuo konfliktavo. Tuo metu lauke, viešoje vietoje iš ir į parduotuvę ėjo žmonės, važiavo automobiliai. Vėliau, vyras, vilkintis raudonais rūbais, parbėgo į virtuvės patalpą, peilį padėjo ir pasišalino su moterimi link (duomenys neskelbtini) kvartalo. Aiškinantis įvykio aplinkybes padavėjas nurodė asmenį, kuris buvo apsirengęs pilkais rūbais. Jis sėdėjo terasoje, nustatyta, kad tai E. R. (nustatytas 2,23 prom. neblaivumas). E. R. nurodė, jog konfliktas su kitu vyru įvyko, tačiau jį pradėjo raudonais rūbais vilkintis vyras. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo E. R. buvo sulaikytas, bei patalpintas į tarnybinio automobilio galinę sulaikymo patalpą. Įvykį taip pat matė šalia, kitose parduotuvėse dirbę asmenys: A. J. ir O. B.. Virtuvėje dirbęs A. G. daug nepapasakojo, tačiau nurodė, kad būdamas virtuvėje, girdėjo kavinės viduje konfliktą tarp dviejų asmenų, iš kurių vienas, apsirengęs raudonais rūbais, įbėgo į virtuvės patalpas ir, paėmęs ten buvusį virtuvinį peilį, juoda rankena, išbėgo. Minėtas peilis rastas virtuvėje bei apžiūros metu paimtas. Kavinės vidus ir terasa filmuojama vaizdo kameromis (t. 2, b. l. 120-122).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta - pastatas prekybos centras „RIMI“ Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvė Nr. 27. Virš pastato šoninio įėjimo yra užrašas „įėjimas/entrance“ ir „8-22“. Pasisukus dešiniau matoma baro lauko terasa ir joje sėdintys žmonės. Viename iš terasos kampų matoma rudos spalvos vaizdo stebėjimo kamera. Užėjus pro prekybos centro duris, bei pasisukus į dešinę yra įėjimas į kavinę (duomenys neskelbtini). Kavinės patalpose matomi staliukai prie kurių niekas nesėdi. Taip pat yra baras, prie kurio stovi barmenas. Užėjus už baro matomas įėjimas į patalpas pro kurias patenkama į kavinės virtuvę. Užėjus į kavinės virtuvę ant metalinio stalo matomas padėtas virtuvinis peilis, kurio geležtės ilgis yra apie 150 mm. Peilis išimtas ir supakuotas pakete Nr. 466533 . Daugiau reikšmingų daiktų ar objektų nefiksuota (t. 2, b. l. 94-96).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistui, apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis. Specialistas V. P. pateikė išvadą, kad pateiktas peilis pagal savo išmatavimus, dydį, formą yra ūkinės buitinės paskirties peilis ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (t. 2, b. l. 108-111). Peilis perduotas saugojimui į Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyrių (t. 2, b. l. 119).

Iš kitų daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vietoje policijos pareigūnų vaizdo registratoriais užfiksuota medžiaga. Užfiksuota, kaip pareigūnai ieško asmens apsirengusio raudonais rūbais. 18.00.54 policijos pareigūnai pastebi raudonai apsirengusį vyriškį ir prie jo privažiuoja. Nustatyta asmenybės – E. R., bei E. B.. Policijos pareigūnai paprašo E. R. ištraukti rankas iš kišenių ir atsigulti ant žemės. Sulaiko E. R., uždeda jam antrankius, vėliau yra jis įsodinamas į automobilį. Užfiksuota, kaip yra atvykstama į įvykio vietą prie PC „Rimi“. Iš kavinės terasos prie tarnybinio automobilio prieina E. R., kuris parodo į E. R., kaip asmenį, dalyvavus konflikte ir puolusį jį su peiliu. Nurodo, kad prieš jam pasiimant peilį, jau vyko konfliktas ir jie susimušė. E. R. nurodo, kad E. R. buvo su moterimi. E. R. nurodo, kad E. R.su peiliu atėjo, todėl jis kėdę pasiėmė. E. B. nurodė, kad konfliktas įvyko todėl, kad E. R. buvo per daug išgėręs. Ji nurodo, kad E. R. nepažįsta, pirmą kartą mato. Policijos pareigūnams E. B. nuodo, kad pirmas puolė E. R.. Matė virtuvinį peilį. Nurodo, kad E. R. nieko nepadarė. Peilio neturi. Kavinės direktoriumi prisistatęs asmuo nurodo, kad įvykio nematė, atvažiavo, kai buvo nuspaustas pavojaus mygtukas. Kavinės darbuotojas nurodo, kad kavinės viduje jo asmuo prašė, kad paduotų peilį. Nurodo, kad niekas peilio jam nepadavė, tai jis pats nubėgęs į virtuvės patalpas, jį pasiėmė. Vėliau virtuvėje randamas peilis ir paimamas. Toliau policijos pareigūnai fiksuoja įvykio vietą, bei aiškinasi, kas pradėjo konfliktą. E. B. nurodo, kad pradėjo E. R.. Tačiau E. R. neigia, nurodo ant E. R.. Įrašuose užfiksuota, kad į kavinės patalpas atėjęs vyriškis aiškina pareigūnams, kur mušėsi, aiškina, kad konfliktą pradėjo asmuo (vilkintis ne raudonai), kuris pradėjo kibti prie kitų baro kliento, o vėliau prie kito asmens, kuris dėvėjo raudonos spalvos marškinėlius. Nurodo, kad moteris iškvietė, nes nebegalėjo apsiginti (t. 2, b. l. 126-132).

Iš apžiūros protokolo matyti, kavinės (duomenys neskelbtini) pateikti vaizdo įrašai. Įrašas daromas kavinės viduje. Užfiksuota, kad matyti, kaip už baro matomas darbuotojas, o kavinės dešinėje prie staliuko sėdi vyriškis raudonais marškinėliais ir moteris. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai E. R. ir E. B.. 17.01.57 E. R. nueina prie baro. Tuo pačiu metu į kavinės vidų įeina E. R.. E. R. nuo baro nueina ir atsisėda į savo vietą, bei toliau bendrauja su E. B.. Tuo tarpu prie baro stovi E. R., kuris žiūri į E. R.. Po to ištiesia ranką į E. R. ir kažką kalba su barmenu, tačiau ką kalba nesigirdi, nes įraše nėra garso. Vėliau E. R. vėl žiūri į E. R. ir dar kartą ištiesia ranką į jį ir kažką sako. E. R. atsisuka į E. R. ir jie vienas kitam kažką sako. 17.03.01 E. R. moja ranka, lyg kviesdamas eiti ir eina link E. R.. E. R. atsistoja nuo fotelio ir prieina prie E. R.. 17.03.12 val. jie abu išeina iš kavinės ir jų nebesimato kameros filmavimo ribose. Iš už baro išeina darbuotojas, kuris rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną ir žiūri į lauką. Antrajame vaizdo įraše užfiksuota, kaip 17.05.20 į kavinę grįžta E. R.. 17.05.28 į kavinę įeina E. R.. Jie stovi vienas priešais kitą ir kažką kalba. Taip pat į kavinės vidų tuo pačiu metu įeina dar du asmenys, kurie nueina prie baro. E. R. ir E. R. kalbasi, mosikuoja rankomis. Vėliau E. R. atsisėda į savo vietą prie stalo. Po to, vėl atsistoja demonstratyviai nusimauna marškinėlius ir numeta juos ant fotelio. Tada prieina prie E. R. ir mosikuodamas rankomis į šalis jam kažką sako. Po to pasiima nuo fotelio marškinėlius ir juos apsimauna. 17.06.23 E. R. ir E. R. išeina iš kavinės į lauką. 17.09.35 į kavinę grįžta E. R.. Jis atsisėda atgal į savo vietą. 17.09.44 5 kavinės vidų pareina ir E. R.. Jis prieina prie E. R. ir jie kalbasi. Trečiajame vaizdo įraše užfiksuota, kaip E. R. prie stalo kalbasi su E. R.. 17.13.00 E. R. nueina nuo E. R. ir prieina prie baro. 17.13.22 E. R. vėl prieina prie E. R. ir abiem rankomis suima jam už kairės rankos ir jį pastumia į priekį. E. R. atsikelia nuo fotelio ir atsistoja, paeina kelis žingsnius į priekį. Jie kalbasi. E. R. priėjus prie E. R., jis vieną kartą dešine ranka suduoda E. R. į veido sritį. E. R. palenkia savo galvą į dešinę pusę, atsitraukia. Tada E. R. priartėja prie E. R. ir taip pat kaire ranka vieną kartą smogia E. R. į veido sritį, tačiau E. R. patraukia savo galvą. E. R. vėl priartėja prie E. R. ir dar kartą smogia kaire ranka, tačiau smūgio nesuduoda, nes E. R. pasitraukia i šoną. Ketvirtajame vaizdo įraše užfiksuota, kaip 17.14.02 E. R. priartėja prie E. R. ir suduoda smūgį kaire ranka, po to vieną kartą suduoda smūgį dešine ranka. E. R. vieną kartą suduoda smūgį E. R. į galvos sritį. Jie vienas nuo kito atsitraukia ir toliau konfliktuoja žodžiu. Stovi vienas priešais kitą prie baro. 17.14.23 abu išeina iš kavinės. Prie baro matyti stovintis darbuotojas, kuris kažkam skambina telefonu. 17.15.05 į kavinės vidų grįžta E. R.. Jam iš paskos į kavinę pareina E. R.. Penktajame vaizdo įraše užfiksuota tolesnė konflikto eiga. Užfiksuota, kaip E. R. nusiima rankinę ir pasideda ją ant stalo. Tada eina link E. R., jie konfliktuoja žodžiu. E. R. priartėjęs prie E. R. vieną kartą kaire ranka suduoda E. R. į jo kairę ranką, kurią jis laikė priešais save ir dešinės rankos delnu suduoda vieną smūgį E. R. per veidą. Po to vieną kartą smogia kaire ranka, tačiau nepataiko. E. R. traukiasi atgal ir atsiremia į kavinės sieną, po to apsisuka ir stumia nuo savęs E. R., kuris griūva ant fotelio ir jie kartu su E. R. nugriūva ant žemės. E. R. nugriūva ant nugaros. Tada rankomis sugriebia E. R. galvą ir laiko prispaudęs jo galvą. E. R. bando atitraukti E. R. ranką nuo savo galvos. Išsilaisvinęs suduoda vieną kartą kumščiu E. R. į viršutinę kūno dalį, tačiau ar kur pataiko nesimato, nes vaizdą užstoja stalas ir kėdė. Po to dar 5 kartus kumščiu dešine ranka suduoda smūgius E. R. į galvos sritį. Tada E. R. parverčia E. R. ant žemės ir apsižergia jį. E. R. sugriebia E. R. už marškinėlių nugaroje, po to juos paleidžia. E. R. sugriebia E. R. už abiejų rankų ir jas laiko. Jie kalbasi. 17.19.22 E. R. rankomis prispaudžia E. R. kaklą. Po to atsitraukia nuo jo, savo rankomis laiko abi E. R. rankas, po to jas paleidžia ir atsistoja nuo žemės. Po to nuo žemės atsistoja ir E. R. ir nueina prie baro. E. R. nuo grindų pasiima raktus. Kavinėje matyti nuo grumtynių išstumdyti baldai. Nuverstas fotelis. Muštynių metu E. B. persėda prie kairėje pusėje esančio staliuko. E. R. grįžta atsisėsti atgal į savo vietą. E. R. nuo stalo pasiima savo rankinę ir ieško šlepetės. Ją suradęs apsiauna ir nueina prie baro. 17.21.53 E. R. išeina iš kavinės. 17.22.40 E. R. grįžta į savo vietą kavinėje (t. 2, b. l. 135-138).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrėti prekybos centro „RIMI“ pateikti vaizdo kamerų įrašai. Protokole užfiksuota, kad pirmajame vaizdo įraše matyti, kai 16.59.06 iš kavinės išeina E. R., kuris garsiai „koliojasi“, ragina išeiti į lauką. Matyti, kaip išeina E. R., jie abu „koliojasi“, keikiasi necenzūriniais žodžiais. Matyti, kaip iš parduotuvėje esančių parduotuvių į koridorių išeina darbuotojai, kurie stebi vyriškius. E. R. šaukia ant E. R., mosikuoja rankomis, keikiasi, vėliau grįžta į kavinės patalpas. Neužilgo vėl išeina, nusimauna marškinėlius, abu vyrai šaukia, vėliau susikimba, vienas kitą nuo savęs atstumia. E. R. apsimauna marškinėlius grasina suduoti, garsiai keikiasi, pastumia E. R. rankomis. Girdisi, kaip moteris vyrus ramina. Konfliktas tęsiasi. Šalia esančių parduotuvių darbuotojai stovi prie įėjimų, klausosi iš stebi kas vyksta. Praeidami pro kavinę žmonės stabteli, klausosi ir žiūri kas vyksta. Kavinėje toliau girdimi šūksniai. 17.45.16 prie kavinės durų prieina E. R.. Jis pažiūri į kavinės vidų ir išeina į lauką. Nueina į kairę ekrano pusę ir jo nebesimato kameros filmavimo ribose. 17.46.08 iš kavinės į lauką išeina E. R.. Jis dešinėje rankoje nešasi peilį. Išėjęs į lauką eina į kairę ekrano puse ir jo nebesimato kameros filmavimo ribose. Tai pamačiusios aplinkinių parduotuvių darbuotojos išsigąsta, aikteli, užsidengia burną ranka. 17.47.08 E. R. grįžta atgal į kavinę ir dešinėje rankoje parsineša peilį. Vėliau E. R. ir D. R. vaikšto aplinkui terasą žvalgydamiesi (t. 2, b. l. 143-147).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrėtas skambučio įrašas pateiktas iš Bendrojo pagalbos centro. Užfiksuotas liudytojos D. R. skambutis, kur D. R. praneša, kad žmogus su peiliu puola kitą žmogų. Nurodo, jog ji yra liudininkė. Moteris nurodo, kad konfliktas kilo prieš pusvalandį kavinėje (duomenys neskelbtini), tų žmonių nepažįsta, nukentėjusiųjų nėra (t. 2, b. l. 148-149).

Iš 2022 m. liepos 14 d.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G804/2022(03) matyti, kad E. R. išorinių mechaninių sužalojimų nenustatyta. Nesant sužalojimų nėra pagrindo kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo masto (t. 2, b. l. 157). Iš 2022 m. liepos 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G805/2022(03) matyti, kad E. R. nustatyti odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, dešinio kelio sąnario srityje, kairėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos kairiame ir dešiniame dilbiuose, kairiame žaste, dešinėje ir kairėje šlaunyse, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais), 3 – 6 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad E. R. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti devyniais trauminiais poveikiais (t. 2, b. l. 161).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas (BK 135 straipsnio 1 dalis, E. R.)

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018. 2K-199-976/2021).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. R. 2022 m. vasario 23 d., apie 22.20 val., būdamas neblaivus, prie namo - (duomenys neskelbtini), konflikto metu nukentėjusiajam S. D. kumščiu sudavė į veido sritį, ko pasakoje pastarasis nugriuvo ant grindinio, bei, gulinčiam S. D., jis, ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu sudavė į dešinės pusės veido sritį, po ko, S. D. besikeliant ir atsiklaupus ant kelių, jis, spyrė į dešinį petį ir 2 kartus į krūtinės sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam padarydamas poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje, viršutinio žandikaulio lūžį ir dešinės akies sužalojimą, sukėlusį visišką aklumą dešine akimi, kurio atstatyti nėra galimybės. Tokiais veiksmais E. R. nukentėjusiajam S. D. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą ir nepataisomai subjaurojo S. D. kūną (veidą). Kaltinamojo E. R. kaltė be jo paties prisipažinimo teisiamojo posėdžio metu įrodyta ir kitais, byloje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais, įrodymais – nukentėjusiojo S. D. parodymais (t. 1, b. l. 158-161), liudytojų J. Ž., N. A., G. Č., L. V. parodymais (t. 1, b. l. 174-177, 180-183, 186-189, 192-195) V. V., D. J., D. K. tarnybiniais pranešimais (t. 1, b. l. 1-10, 26, 27-28), įvykio vietos apžiūros protokolais (t. 1, b. l. 31-33, 55-57, 74-76; t. 2, b. l. 36), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. 469/2022 (03) (t. 1, b. l. 114-116), apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 39-41) ir kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo E. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo E. R. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes jis sunkiai sužalojo žmogų – S. D., dėl ko šis patyrė dešinės akies sužalojimą, sukėlusį visišką aklumą dešine akimi, kurio atstatyti nėra galimybės. E. R. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad kumščiu suduodamas nuketėjusiajam į veido sritį, gulinčiam, ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu suduodamas į dešinės pusės veido sritį, spiriant į dešinį petį ir 2 kartus į krūtinės sritį, gali jį sužaloti, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Įrodymų vertinimas (BK 284 straipsnis, E. R., E. R.)

BK 284 straipsnyje nustatyta, jog tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/20162K-160- 697/2019). BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti nepakanka nustatyti, kokiais veiksmais pasireiškė nusikalstama veika, būtina taip pat nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Remiantis teismų praktika, šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji E. R. ir E. R. įžūliu elgesiu grasinimais, piktybiškai tyčiodamiesi, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, t.y. teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2022 m. liepos 10 d., apie 17.14 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje, kavinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kavinės lankytojų, darbuotojų, bei aplinkinių parduotuvių darbuotojų akivaizdoje, garsiai rėkdamas, bei vartodamas necenzūrinius žodžius, puolė ant E. R. ir susikibo, po ko abiem susigrūmus, E. R. elgėsi įžūliai, t. y. vieną kartą kaire ranka, bei vieną kartą dešine ranka sudavė E. R. į galvos sritį, po to, stūmė E. R. nuo savęs, ko pasakoje abu krito ant kavinėje buvusio fotelio, kurį nuvertė, po to, abiem nuvirtus ant žemės, penkis kartus kumščiu sudavė E. R. į galvos sritį ir taip pastarajam sukėlė jam fizinį skausmą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 17.46 val. iš kavinės (duomenys neskelbtini) virtuvės pasiėmė virtuvinį peilį, bei demonstratyviai laikydamas jį rankoje, matant kavinės klientams, darbuotojams, bei aplinkinių parduotuvių darbuotojams išėjo į lauke esančią kavinės (duomenys neskelbtini)“ terasą, ir priėjęs prie E. R. jam grasino, sakydamas E. R. „ateik čia“, taip mėgindamas vėl išprovokuoti konfliktą. Tokiu būdu E. R. įžūliu elgesiu grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas taip pat pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2022 m. liepos 10 d., apie 17.00 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje, kavinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kavinės lankytojų, darbuotojų, bei aplinkinių parduotuvių darbuotojų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, įžeidinėdamas, bei užgauliodamas toje pačioje kavinėje prie stalo sėdėjusį E. R., sukėlė konfliktą, kurio metu, jis vieną kartą kumščiu sudavė E. R. į veidą, dėl ko tarp jų kilo grumtynės, kurių metu E. R. dar kartą kumščiu sudavė E. R. į galvos sritį, po ko, E. R. vieną kartą ranka sudavė E. R. į kairę ranką ir dešinės rankos delnu sudavė E. R. per veidą, vėliau, E. R. mėginant stumti E. R. nuo savęs ir abiem parkritus ant žemės, ir, besigrumiant, išstumdė kavinės baldus, bei E. R. rankomis sugriebė E. R. galvą ir ją laikė, po to jį apvertė, ir apsižergęs, sugriebė E. R. už abiejų rankų ir jas laikė, bei rankomis prie žemės prispaudė jo kaklą, toliau jį laikė, tokiu būdu E. R. padarė E. R. nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus - odos nubrozdinimą kairės ausies kaušelyje, dešinio kelio sąnario srityje, kairėje šlaunyje, poodines kraujosruvas dešiniame ir kairiame dilbiuose, kairiame žaste, dešinėje ir kairėje šlaunyje, ir įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Tokie kaltinamųjų veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – kavinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vėliau lauke kavinės (duomenys neskelbtini) terasoje, kurioje nusikaltimo metu buvo pašalinių asmenų ir bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002). Kaltinamųjų E. R. ir E. R. kaltę patvirtina pačių prisipažinimas teisiamojo posėdžio metu, taip pat kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų A. J., O. B., E. B., D. R., A. G. parodymai (t. 2, b. l. 164-167, 183-186, 188-190,192-195; t. 3, b. l. 3-6), tarnybiniai pranešimai (t. 2, b. l. 76-84, 120-122), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 94-96), daiktų apžiūros protokolai (t. 2, b. l. 108-111, 135-138, 143-147) ir kita bylos rašytine medžiaga. Kaltinamųjų E. R. ir E. R. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamųjų E. R. ir E. R. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį, kadangi nustatyta, jog kaltinamieji E. R. ir E. R. viešoje vietoje, ignoruodami visuomenėje priimtinas normas, kavinės lankytojų, darbuotojų, bei aplinkinių parduotuvių darbuotojų akivaizdoje, garsiai rėkė, bei vartojo necenzūrinius žodžius, E. R. puolė ant E. R., abu susigrūmė. Vėliau iš kavinės (duomenys neskelbtini) virtuvės pasiėmė virtuvinį peilį, bei demonstratyviai laikydamas jį rankoje, matant kavinės klientams, darbuotojams, bei aplinkinių parduotuvių darbuotojams išėjo į lauke esančią kavinės terasą, ir priėjęs prie E. R. jam grasino, mėgino vėl išprovokuoti konfliktą. E. R. kavinės lankytojų, darbuotojų, bei aplinkinių parduotuvių darbuotojų akivaizdoje, įžūliai elgėsi, įžeidinėjo, bei užgauliojo toje pačioje kavinėje prie stalo sėdėjusį E. R., sukėlė konfliktą, tarp jų kilo grumtynės, abiem parkritus ant žemės, ir, besigrumiant, išstumdė kavinės baldus. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Neteisėtais kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamieji E. R. ir E. R. suvokė, jog savo nederamu elgesiu pažeidžia viešąją tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Bausmių skyrimas

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamųjų E. R. ir E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jie, prisipažino ir gailisi padarę nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamųjų E. R. ir E. R. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma teismui nustačius išimtines aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-323/2012). Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Šia prasme svarbu įvertinti ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtus interesus, atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo padėties ypatumus, kaltininko ir jo šeimos narių socialinius ryšius. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, „kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinkanti visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), gali nepasiekti visų tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, netgi atvirkščiai – pasiekti iš esmės tik vieną bausmės tikslą – nubaudimą“. Teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014). Taigi remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius ypatingas aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu.

Kaltinamasis E. R. yra teisiamas pirmą kartą, yra darbingo amžiaus, dirba MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kaltu prisipažino, dėl savo tokio elgesio labai gailisi, vertina jį kritiškai, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Nors prokurorė siūlė kaltinamajam skirti laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamajam E. R. paskyrus vienintelę BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmė būtų aiškiai neproporcinga (neadekvati) šiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Be to, teismas sprendžia, kad paskyrus kaltinamajam E. R. su laisvės atėmimu susijusią bausmę, būtų pažeisti ir nukentėjusiojo S. D. interesai, nes taip būtų labai apsunkinta kaltinamojo E. R. galimybė atlyginti nukentėjusiajam jo patirtą neturtinę žalą, nes kaltinamais negalėtų dirbti ir prarastų pajamas, kurias gauna dabar dirbdamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nesant galimybės kaltinamajam E. R. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, šiuo atveju parenkant bausmės rūšį kaltinamajam E. R. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį gali būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir skiriama švelnesnė bausmė, nei numato BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija.

E. R. šiuo nuosprendžiu teisiamas už 2 nusikalstamų veikų padarymą – už vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje. Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo, atsižvelgtina į E. R. asmenybę – vedęs, darbingo amžiaus, anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 72-75), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 3, b. l. 76-91), dirba MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo S. D., kas rodo, jog savo elgesį vertina kritiškai, civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta visiškai, dėl neturtinės žalos nurodė, kad sutinka iš dalies atlyginti, byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju kaltinamojo E. R. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės įvykdymą, bus pasiekti jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrus švelnesnę nei BK 135 straipsnio 1 dalies, sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą maksimumui, numatytam BK 48 straipsnio 2 dalyje, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Siekiant padėti kaltinamajam E. R. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, jam skirtinas įpareigojimas - 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir draudimas vartoti alkoholį ir psichiką veikiančias medžiagas. Teismo nuomone, paskyrus nurodytą įpareigojimą ir draudimą, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant BK 48 straipsnio 3 dalyje nurodytos intensyvios priežiūros.

Kadangi kaltinamasis E. R. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo E. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 10 d. 17.58 val. iki 2022 m. liepos 11 d. 17.00 val., (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo bausmės dienoms (3 t., b.l. 119-124).

Kaltinamajam E. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (t. 2, b. l. 51-54; t. 3, b. l. 134-137).

E. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas (t. 3, b. 12-14), baustas administracine tvarka. Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo E. R. yra atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamasis E. K. prisipažino padaręs nusikaltimą visiškai, kaltinamojo E. R. atsiprašė, jokių pretenzijų jie vienas kitam neturi, žala nepadaryta. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti E. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam E. R. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, jam skirtinas draudimas vartoti alkoholį ir psichiką veikiančias medžiagas. Teismo nuomone, paskyrus nurodytą draudimą, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant BK 48 straipsnio 3 dalyje nurodytos intensyvios priežiūros.

Kadangi kaltinamasis E. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo E. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 10 d. 17.58 val. iki 2022 m. liepos 11 d. 16.55 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Kaltinamajam E. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (t. 3, b. l. 65-68).

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. D. pareiškė kaltinamajam E. R. civilinį ieškinį dėl 197,76 Eur turtinės žalos ir 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

BPK 109 straipsnyje nustatytas, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. D. parodė, kad 197,76 Eur jis patyrė dėl gydymosi išlaidų. E. R. teisiamojo posėdžio metu su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko ir padarius pertrauką teismo posėdžio metu, atlygino turtinę žalą visiškai, todėl procesas dėl nukentėjusiojo S. D. pareikšto civilinio ieškinio dėl 197,76 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.

Šioje byloje nukentėjusysis S. D. pareiškė kaltinamajam E. R. civilinį ieškinį dėl 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo S. D. grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis liko aklas viena akimi. Patyrė didelį stresą, psichologinį spaudimą, nemigą, visus metus yra nedarbingas, jam nustatytas 55 proc. nedarbingumas, niekada nebegalės dirbti savo mėgstamo šaltkalvio darbo. Tapo neįgaliu žmogumi visam gyvenimui, nepataisomas regėjimo sužalojimas atsilieps ne tik jam visam gyvenimui, tačiau ir jo šeimai, nes negalės dirbti sunkaus ir gerai apmokamo darbo, todėl šeimos gyvenimas finansiškai taps žymiai sunkesnis. Po sužalojimo atsirado didelės psichologinės problemos, lankėsi pas psichologą ir psichiatrą, jam nustatė adaptacijos sutrikimą. Be to buvo subjaurotas veidas negrįžtamai, bus reikalingas akies implantas. Teisiamojo posėdžio metu S. D. palaikė civilinį ieškinį ir parodė, kad 10 dienų gulėjo Kauno ligoninėje, jam buvo padaryta operacija, po to išleido namo. Tris mėnesius gydėsi namuose, lankėsi pas gydytojus, vartojo vaistus. Buvo psichologinė trauma, kreipėsi į psichologą, jie padėti negalėjo, tada nusiuntė pas psichiatrą, kuris nustatė adaptacinį sutrikimą. Nurodė, kad jį kankina nemiga, su niekuo nebendrauja, sėdi namuose, į lauką išeina tik ligoninėje. Anksčiau užsiiminėjo sportu, namuose kilnodavo svarmenis, bėgiojo, dabar to daryti negali, kadangi akyje labai didelis spaudimas. Visus metus nedirbo, negali kelti daugiau nei 10 kg, jam paskirta daug visokių apribojimų. Labai greitai pavargsta, pažiūri vieną filmą ir pavargsta akis, vaizdas pradeda „plaukti“. Niekada dienomis nemiegodavo, o dabar visada 1-2 val. turi pamiegoti. Naudoja lašus, jie dėl spaudimo, kai sausėja akis. Iš tos pusės kur sužalota akis, labai skauda galvą, kiekvieną dieną nuo skausmo geria vaistus. Jo specialybė buvo gerai apmokama – dirbo šaltkalviu, dabar tokio darbo negalės dirbti. Ligoninėje jam pasakė, kad sužalota akis gadina sveikąją akį. Regėjimas sveika akimi per metus pablogėjo, nežinia kaip bus ateityje, gali likti visiškai aklas. Turės nuolatos tikrintis regėjimą. Jaučia labai didelį nerimą, mama net nežino kas su juo atsitiko. Turi tik 55 proc. darbingumą. Paskutiniu metu dirbo atrakcionų prižiūrėtoju Olandijoje. Įvykio metu jis buvo grįžęs atostogų. Su tokiu sužalojimu galbūt galėtų grįžti dirbti į Olandiją. Bet jis norėjo grįžti į Lietuvą, dirbti šaltkalviu. Su žmona buvo nutarę kad negrįš į Olandiją. Turi nepilnametį vaiką, 15 metų amžiaus, vaikas su protine negalia. Šiuo metu gyvena iš žmonos lėšų. Neįgalumo pašalpos negauna, laukia kol bus sutvarkyti reikalingi dokumentai išmokai gauti. Nurodė, kad nebuvo su kaltinamuoju kalbos apie 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kalba buvo tokia, kad jis norėjo atlyginti žalą. Jis buvo sutikęs jį, ir pasakė, kad jeigu 10 000 Eur duos iškarto, tada sutinka su 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimu. Jo pajamos šeimoje buvo pagrindinės šeimai išlaikyti, žmona dirba už minimumą. Su alkoholiu problemų neturi. Po įvykio pradėjo rūkyti, vartoti alkoholį. Dabar 4-5 mėnesius negeria visiškai. Dėl akies implanto nurodė, kad kitą mėnesį važiuos į Kauno klinikas, kur padarys matavimus ir pagamins protezą. Kokį darbą galės dirbti ateityje nežino, jam dabar didelis nerimas, apie tai negalvoja. Bandys grįžti atgal į Olandiją, kai turės protezą. Nurodė, kad niekur neina, net apsipirkti, nueina tik į Užimtumo tarnybą arba ligoninę. Apsiperka žmona, jis niekur nevaikšto, su draugais nebendrauja. Iš akių teka skysčiai, gleivės, reikia plauti, lašinti į sveiką akį lašus penkis kartus per dieną, gydytojai aiškino, kad tai kažkokios ligos požymis. Regėjimas sveikąją akimi nekoks, nejaučia atstumo. Ar 55 proc. darbingumas nustatytas tik dėl akies, ne dėl stuburo, tiksliai nežino. Turi problemų ir su nugara. Kiek žino nedarbingumą nustatė dėl akies. Iš pradžių minėjo, jog prašė 50 000 Eur neturtinės žalos, bet tada dar nežinojo, kad silpsta jo regėjimas sveikąja akimi, gali būti kita liga, be to jam kiekvieną dieną skauda galvą, pastoviai turi vartoti vaistus. Priima kaltinamojo atsiprašymą, nėra priešiškai nusiteikęs. Kaltinamasis E. R. teisiamojo posėdžio metu su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutiko, bet nurodė, kad sutinka tik su dalimi civilinio ieškinio, sutiktų atlyginti 10 000 Eur neturtinės žalos.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, - tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tikslai įvertinti pinigai neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).

Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nukentėjusiajam S. D. padaryta neturtinė žala. E. R. padarė vieną sunkų nusikaltimą, kuris nukentėjusiajam S. D. sukėlė padarinius su išliekamaisiais reiškiniai - nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė akies traumą, sukėlusią visišką dešinės akies aklumą, jam buvo atlikta akies operacija, gydymas tęsiasi iki šiol, nesužalotos akies regėjimas silpsta, jam yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Neabejotina, kad dėl nurodytų aplinkybių nukentėjusysis S. D. patyrė ir patiria dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo, darbingumo galimybių sumažėjimą.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo E. R. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam S. D. padaryti sužalojimai: dešinės akies sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies abiejose vokuose ir apie akį, kiauryminė dešinės akies viršutinio voko išorinės pusės muštinė žaizda, prasiskverbiančia dešinės akies obuolio junginės ir odenos žaizda su dešinės akies lęšiuko, rainelės, stiklakūnio, gyslainės ir tinklainės iškritimu, kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą ir į akį, kas sukėlė visišką aklumą dešine akimi (V-OD = 0), poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, dešiniame paakyje ir skruoste, viršutinio žandikaulio dešinio žandinio ančio vidinės ir viršutinės sienelių skeveldriniai lūžiai su fragmentų poslinkiais ir priekinės sienelės lūžis be žymesnio poslinkio. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos trys galvos dešinės pusės trauminių kontaktų sritys – kaktos, dešinės akies ir apie akį bei viršutinio žandikaulio dešinės pusės žandinio ančio projekcijos, kurios ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavo su kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Dėl dešinės akies sumušimo pasakoje padaryto dešinės akies organų sužalojimo sukelto visiško aklumo dešine akimi, S. D. prarado didelę dalį – 35 proc. bendrojo darbingumo, kas remiantis 2003 m. gegužės 23 d. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11. punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Viršutinio žandikaulio dešinio žandinio ančio sienų lūžiai sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl veido sumušimo pasakoje padarytas viršutinio žandikaulio lūžis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje yra nežymaus sveikatos surikdymo masto atitikties. Imant sužalojimų visumą, S. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl veido sumušimo pasakoje padaryto dešinės akies sužalojimo, sukėlusio visišką aklumą dešine akimi, S. D. liko visiškai aklas dešine akimi, kurio atstatyti nėra galimybės. Iš 2022 m. rugsėjo 15 d. neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės ir Darbo ministerijos sprendimo dėl S. D. darbingumo lygio matyti, kad nustatytas 55 proc. bazinis darbingumo lygis. S. D. padaryti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Be patirto fizinio skausmo S. D. dėl kaltinamojo E. R. veiksmų sunkiai psichologiškai išgyveno, lankėsi pas psichologą, psichiatrą, kuris nustatė adaptacijos sutrikimą. Iki šiol jam skauda galvą, toje pusėje kur sužalota akis. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis pateikė duomenis, kad po traumos sumažėjo jo darbingumas, nustatytas 55 proc. darbingumas, negali dirbti. Sveikoji akis greitai pavargsta, vaizdas pradeda „plaukti“, nejaučia atstumo, turi nuolat vartoti vaistus. Gydytojų prognozės, kad ateityje gali likti visiškai aklas. Turi nepilnametį vaiką, kuriam nustatytas neįgalumas.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, yra atsižvelgtina ir į pačios nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek į kaltinamojo, tiek ir į nukentėjusiojo elgesį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad įvykis, kurio metu nukentėjusysis patyrė sunkų sužalojimą, įvyko esant abiem neblaiviems -tiek kaltinamajam, tiek nukentėjusiajam, kas ir turėjo įtakos įvykio kilimui. Nustatyta, kad nukentėjusysis S. D., būdamas neblaivus, ėjo kartu su kaltinamuoju E. R. link kaltinamojo namų ir, kad pats konfliktas įvyko būtent prie kaltinamojo gyvenamojo namo kaltinamajam jau einant namo ir, kad sužalojimą nukentėjusysis patyrė tarpusavio konflikto su kaltinamuoju E. R. metu.

Įvertinus byloje išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo elgesį, lėmusį sunkių padarinių kilimą, tiek į nukentėjusiojo ir į kaltinamojo finansinę situaciją, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies – nukentėjusiojo S. D. naudai iš kaltinamojo E. R. priteistina 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Teismo depozitinėje sąskaitoje esantys E. R. pervesti 4 000 Eur įskaitytini į nukentėjusiajam S. D. priteistinos neturtinės žalos atlyginimą ir nuosprendžiui įsiteisėjus pervestini nukentėjusiajam S. D. ir laikytina, kad 4 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam S. D. yra atlyginta.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi 1290,05 Eur civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo E. R. priteisti nukentėjusiojo S. D. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Kaltinamasis E. R. su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko ir nurodė, kad jį jau atlygino. 2023 m. sausio 23 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos raštas dėl ieškinio baudžiamojoje byloje atsisakymo, kuriame patvirtinama, jog E. R. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą, todėl procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto 1290,05 Eur civilinio ieškinio, nutrauktinas.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Nukentėjusysis S. D. prašė atlyginti jo patirtas išlaidas už advokato pagalbą. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai sudarė 1 200 Eur. BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo S. D. turėtos 1 200 Eur išlaidos sumokant atstovui advokatui už paslaugas yra pagrįstos (atstovavo nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu, byloje ruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiajam bylos teisminio nagrinėjimo metu), todėl vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamojo E. R..

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 14.2.2.1. punktu, valstybės naudai iš kaltinamojo E. R. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 198,33 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis buvo pripažinta, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje yra būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo E. R. valios, nes ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis E. R. dėl savo kaltės nepasisakė, o kaltinamasis E. R. kaltę pripažino visiškai, todėl teismas pripažino, kad kaltinamųjų pozicija dėl nusikalstamų veikų padarymo skiriasi, yra jų gynybos interesų prieštaravimų, o kadangi kaltinamasis E. R. turėjo gynėją, todėl kaltinamajam E. R. buvo paskirtas gynėjas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo E. R. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas raudonos spalvos skysčio mėginys, kuris yra supakuotas į voką Nr. 1, ir peilis, kurie saugomi Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (t. 1, b. l. 54; t. 2, b. l. 114-119).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du

vokai su CD (5 vnt.) ir DVD (4 vnt.) kompaktinėmis plokštelėmis, kurie pridėti prie bylos, po nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir psichiką veikiančias medžiagas;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymą subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) švelnesnės bausmės ir pagal šį nuosprendį E. R. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. R. paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti E. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 10 d. 17.58 val. iki 2022 m. liepos 11 d. 17.00 val., (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo bausmės dienoms ir laikyti, kad dvi laisvės apribojimo bausmės dienos yra atliktos.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

E. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. R. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti E. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 10 d. 17.58 val. iki 2022 m. liepos 11 d. 16.55 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo bausmės dienoms ir laikyti, kad dvi laisvės apribojimo bausmės dienos yra atliktos.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nukentėjusiojo S. D. pareikštą 80 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo E. R. nukentėjusiojo S. D. naudai 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiojo S. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje esančius E. R. pervestus 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) užskaityti kaip dalį neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. D. ir nuosprendžiui įsiteisėjus pervesti į nukentėjusiojo S. D. nurodytą sąskaitą kaip dalį jam priteistos neturtinės žalos atlyginimo.

Procesą dėl 197,76 Eur (vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų 76 centų) turtinės žalos priteisimo nukentėjusiojo S. D. naudai iš kaltinamojo E. R. nutraukti.

Procesą dėl 1290,05 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimties eurų 05 centų) Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio priteisimo iš kaltinamojo E. R. nutraukti.

Priteisti iš kaltinamojo E. R. 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) nukentėjusiajam S. D. proceso išlaidoms atlyginti.

Nepriteisti iš kaltinamojo E. R. 198,33 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 33 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtą raudonos spalvos skysčio mėginį, kuris yra supakuotas į voką Nr. 1, ir peilį, kurie yra saugomi Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktus, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokus su CD (5 vnt.) ir DVD (4 vnt.) kompaktinėmis plokštelėmis, kurie yra pridėti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė