Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Geogidas“ ieškinį atsakovei K. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovei įteikti 2020 m. rugsėjo 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių esant įstatyme numatytiems pagrindams. Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Nr. eB2-3691-779/2019 nutarė iškelti UAB „Geogidas“ bankroto bylą ir nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Tigesta“. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad nuo 2009 m. vasario 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. UAB „Geogidas“ vadovė buvo atsakovė K. L.. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi įpareigojo UAB „Geogidas“ valdymo organus (buvusią įmonės vadovę K. L.) iki 2019 m. spalio 9 d. perduoti visą įmonės turtą ir dokumentus paskirtam nemokumo administratoriui. 2019 m. rugsėjo 25 d. nemokumo administratorius įsakymu Nr. SR-19/149-8 įpareigojo atsakovę perduoti įmonės turtą ir dokumentus teismo paskirtam bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratoriui. Nemokumo administratoriaus 2019 m. lapkričio 27 d. pretenzija Nr. SR-19/191-7 terminas pratęstas iki 2019 m. gruodžio 3 d. 2020 m. sausio 24 d. pretenzija Nr. SR-20-16-9 terminas papildomai pratęstas iki 2020 m. vasario 1 d. Atsakovė administratoriaus įpareigojimo nevykdė, todėl nemokumo administratorius kreipėsi į teismą dėl baudos buvusiai bendrovės vadovei skyrimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d., 2020 m. vasario 21 d., ir 2020 m. liepos 14 d. nutartimis atsakovei iš viso paskyrė 450 Eur baudų už administratoriaus reikalavimų nevykdymą. Ieškovė iki kreipimosi į teismą su šiuo ieškiniu dienos nemokumo administratoriui neperdavė įmonės turto ir dokumentų.

Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 59 straipsnį, nemokumo administratorius atlieka šias pareigas: 1) nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą; 2) nedelsdamas kredito įstaigoje atidaro kreditorių sąskaitą; 3) sprendžia dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams; 4) sprendžia darbuotojų atleidimo ir priėmimo klausimą; 5) vertina ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitiktį šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, juridinio asmens pardavimo vadovaujantis Civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus devintojo skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis įmonių pardavimą (toliau – juridinio asmens pardavimas), juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybę; 6) tikrina juridinio asmens sandorius ir sprendžia dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; 7) kreipiasi dėl tarpinio finansavimo, jeigu jo reikia; 8) kreipiasi dėl žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga; 9) kitas šiame įstatyme nustatytas pareigas.

JANĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Viena iš juridinio asmens vadovo pareigų yra įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą perduoti nemokumo administratoriui turtą, dokumentus ir (ar) informaciją.

Nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovė, kaip buvusi įmonės vadovė, vengia perduoti įmonės turtą ir dokumentus nemokumo administratoriui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė, būdama pasyvi, atlieka neteisėtus veiksmus ir pažeidžia BUAB „Geogidas“ ir jos kreditorių interesus.

Pagal CK 6. 245 straipsnį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015). Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009).

Nagrinėjamoje situacijoje konstatuotina, kad yra visi atsakovės civilinės atsakomybės pagrindai. Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nes, kaip buvusi įmonės vadovė, vengia nemokumo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus, pažeidžia kitas pirmiau aptartas teisės aktuose įtvirtintas prievoles. Dėl šių atliekamų neteisėtų veiksmų administratorius negali vykdyti įstatymu numatytų pareigų, t. y. patikrinti įmonės sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti ieškinių teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, nustatyti tyčinio bankroto požymių ir kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatyti debetinių įsiskolinimų, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą ir kt. Be to, atsakovė tinkamai nevykdė savo kaip įmonės vadovės pareigų teikti finansinės atsiskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui (paskutinė finansinė ataskaita pateikta 2014 m.). Atsižvelgdama į tai, ieškovė remdamasi paskutiniu bendrovės teiktu balansu, prašo priteisti iš viso 17 803,51 Eur žalos, kurią sudaro 14 161,51 Eur kreditorių reikalavimų suma ir 3 642 Eur nemokumo administratoriaus atlyginimas. Konstatuotina, kad ši prašoma priteisti žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės atliktais neteisėtais veiksmais, nes žala nebūtų atsiradusi (ar buvusi mažesnė), jei atsakovė, kaip bendrovės vadovė, būtų vykdžiusi teisės aktuose nustatytas pareigas perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat pateikti visus dokumentus, arba būtų kreipusi dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo šiai tapus nemokia. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 17 803,51 Eur žalai atlyginti yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 17 803,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Jeigu ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jos išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės valstybei priteistina 401 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (401 Eur žyminis mokestis) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsniai).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei BUAB „Geogidas“ (j. a. k. 300557301) iš atsakovės K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 17 803,51 Eur (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus tris eurus 51 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 803,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 401 Eur (keturis šimtus vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.