Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 11 kartų: 1) 1984-10-02 Šiaulių miesto teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01) 118 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 7 metams; 2) 1991-07-19 Latvijos Respublikos Rygos miesto, L. P. VRS TS pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01)139 straipsnio 2 dalį subendrinus su 1984-10-02 nuosprendžiu – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams; 3) 2000-06-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01) 271 straipsnio 4 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 2321 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams su ½ dalies turto konfiskavimu; 4) 2000-07-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 5) 2001-04-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams su 300 Lt turto konfiskavimu; 6) 2001-12-19 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01) 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, bauda 1250 Lt su turto konfiskavimu; 7) 2002-04-08 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01) 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, bauda 1250 Lt su turto konfiskavimu; 8) 2004-03-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 4 metams. 2004-11-15 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; 9) 2006-07-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; 10) 2007-04-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 7 mėnesiams, Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, subendrinus paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė; 11) 2010-07-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. vengė pareigos pagal teismo nutarimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o būtent: 2001-06-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu priteisus G. Ž. mokėti ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL, kas mėnesį sūnaus D. Ž. išlaikymui nuo 2001-05-24 iki jo pilnametystės, jo motinos D. Z. naudai, vengė pareigos pagal teismo nutarimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti laikotarpyje nuo 2009 m. rugpjūčio 8 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d., nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2012 m. birželio 13 d., nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d.

Kaltinamasis G. Ž. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su sūnaus motina nesipyksta, palaiko gerus draugiškus santykius, bendrauja su sūnumi. Kiek galėjo, tiek padėjo. Buvo įkalinimo įstaigoje ir neturėjo iš ko mokėti. 2005 m. Vilniuje pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą. Turi ten dalyvauti, per mėnesį važiuoja ten keturis, penkis kartus. Kelionei reikia pinigų, todėl neturi iš ko mokėti. Kai dirbo, gaudavo po 600 litų. Nevengia mokėti išlaikymo, bet neturi pinigų. Dabar yra vedęs, turi vaikų - dukrą ir neseniai gimusį sūnų. Šiaulių apylinkės teismas 2001 m. priteisė išlaikymą. Nuo 2001 m. iki 2008 m. mokėjo. Dirbo „M“. Vėliau buvo įkalinimo įstaigoje. Išėjęs užsiregistravo į darbo biržą. Dirbo UAB „B“, bet tik pusę mėnesio. Vėl nebuvo iš ko mokėti. Vėl užsiregistravo į darbo biržą. Iš darbo biržos pašalpos negavo. Įkalinimo įstaigoje nedirbo. Ten dirba tik turintys pažintis asmenys. Prašė būrio vado, kad leistų dirbti. Situaciją jam aiškino. Iš mokesčių inspekcijos įmokos negavo. Kiek galėdavo, tiek sūnui duodavo. Jis su juo kalbėjo, kad dabar jam sunku. Nemanė, kad dėl išlaikymo teks eiti į teismą. Savo poreikių nelaiko aukščiau sūnaus. Sūnus gyvena normaliai, jam nieko netrūksta. Nesiteisina ir sutinka, kad reikia keisti gyvenimo būdą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Nukentėjusioji D. Z. tyrimo metu parodė, kad nuo 1998 m. spalio mėnesio pradėjo gyventi su G. Ž. Susituokę nebuvo. 1999-07-31 gimė sūnus D. Ž. Kartu pragyveno apie 6 metus, tačiau didelę dalį to laiko G. Ž. praleido įkalinimo įstaigoje. Kadangi G. Ž. susirado kitą moterį, tai dėl to jie ir išsiskyrė. 2001 m. G. Ž. buvo įkalinimo įstaigoje, ji neturėjo jokių pajamų, todėl 2001 m. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl alimentų priteisimo iš G. Ž.. Šiaulių m. apylinkės teismas 2001-06-04 priteisė išieškoti iš G. Ž., sūnaus D. Ž. išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL vaikui kas mėnesį nuo 2001-05-24 iki D. pilnametystės. Kadangi G. Ž. atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, tai neturėjo finansinės galimybės išlaikyti sūnų. Kad gautų socialinę pašalpą, ji tuo metu niekur nedirbo, kreipėsi į antstolį R. Kudrauską ir jam pranešė, bei parašė prašymą, kad sugyventinis G. Ž. nemoka alimentų. Nuo 2003 m. iki šios dienos ji gauna socialinę pašalpą - 513 Lt. Šiuo metu ji niekur nedirba, prižiūri 1 gr. invalidumo tėvą. Tėvas padeda jai finansiškai. Nuo 2001-05-24 iki 2008 m. liepos mėnesio buvusį alimentų įsiskolinimą G. Ž. yra jai padengęs. Įsiskolinimą padengė 2010 m. ar 2011 m., tiksliai neprisimena. G. Ž. jokių pretenzijų už minėtą laikotarpį neturi. Kokia įsiskolinimo suma buvo, neprisimena. Kadangi G. Ž. nuo 2008 m. liepos mėnesio nemokėjo alimentų D. išlaikyti, tai 2008 m rugpjūčio 11 d. ji kreipėsi į Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo D. Ž. Nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iš Vaikų išlaikymo fondo kiekvieną mėnesį sūnus D. gauna 130 Lt dydžio išmoką. Kadangi G. Ž. didelę gyvenimo dalį praleido įkalinimo įstaigoje, niekur nedirbo, tai mano, kad G. Ž. neturi finansinės galimybės išlaikyti sūnų. 2012 m. vasarą, G. buvo atvažiavęs aplankyti sūnaus. Jam davė 40 litų, atvežė kibirą braškių. 2008 m. buvo atsiuntęs 50 Lt sūnui gimtadienio proga. G. Ž. nuo jų išsiskyrimo su D. matėsi gal kokius 3 kartus. Retai sūnų pasveikina su gimtadieniu, per šventes. Mano, kad G. Ž. piktybiškai nevengia mokėti sūnui alimentus, tiesiog jis neturi finansinės galimybės, turi kitą šeimą (13-14 b. l.).

2012-11-21 vaikų išlaikymo fondo administracijos rašte nr. (4.2) D2-36755 nurodyta, kad 2008-08-11 į juos kreipėsi D. Ž. dėl išmokos jos sūnui D. Ž., g. (duomenys neskelbtini). Iš antstolio R. Kudrausko 2008-08-08 pažymos Nr. 98-296/05 buvo matyti, kad pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2534-04/2001 G. Ž. vaikui išlaikyti nustatyta mokėti po ¼ dalį uždarbio, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį. Pažymoje taip pat nurodyta kad D. Ž. nurodytas išlaikymas nebuvo mokamas. 2009-03-09 buvo priimtas sprendimas 1.35-2981 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, kuriuo nusprendė D. Ž. nuo 2008-08-11 kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką. 2010-05-14 registruotu laišku G. Ž. buvo išsiųstas priimto sprendimo nuorašas (3-5 b. l.).

Gimimo liudijimo kopijoje matyti, kad D. Ž. tėvas nurodytas G. Ž. bei tai, kad D. Ž. yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir yra nepilnametis, kuriam išlaikymas yra būtinas (20 b. l.).

2013-01-02 VMI rašte Nr. (27.4-30-3) –RD-3 nurodyta, kad G. Ž. 2011 m. buvo išmokėta 7 357,21 Lt išmokų, o 2012 m. – 41,18 Lt išmokų (22 b. l.).

2012-12-12 Teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriaus pažymoje Nr. P29-2012-1189 nurodyta, kad G. Ž. darbo biržoje buvo registruotas šiais laikotarpiais: 1998-10-07 – 1998-10-15 (darbo paieška nutraukta įdarbinus); 1999-10-01 – 2001-03-27 (darbo paieška nutraukta dėl kt. priežasčių); 2001-04-12 – 2001-06-14 (nutraukta be teisės registruotis 6 mėn.); 2004-10-07 - 2005-01-24 (darbo paieška nutraukta pradėjus savo verslą); 2009-08-13 – 2011-06-20 (darbo paieška nutraukta įsidarbinus savarankiškai); 2012-06-14 – 2012-10-01 (darbo paieška nutraukta įsidarbinus savarankiškai); nuo 2012-11-09 ir pažymos išdavimo dieną – registruotas kaip ieškantis darbo, nedarbo socialinė išmoka mokėta G. Ž. nebuvo (25 b. l.).

UAB „B“ 2012-12-14 rašte Nr. 466 nurodyta, kad G. Ž. dirbo laikotarpyje nuo 2012-10-02 – 2012-10-26 ir 2012-10-26 buvo gautas antstolio M. Jastromskio patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kurioje buvo nurodyta kokią sumą skolos ir į kokią sąskaitą išieškoti. Atleidus darbuotoją iš darbo, patvarkymas buvo grąžintas antstoliui. Iš G. Ž. darbo užmokesčio buvo išskaičiuota ir į antstolio nurodytą sąskaitą pervesta 201,50 Lt (27-29 b. l.).

UAB „M“ 2012-12-21 pateiktoje pažymoje Nr. 167 nurodyta, kad G. Ž. jų įmonėje dirbo 2011-06-21 – 2012-06-04, per tą laikotarpį buvo išmokėta 5923,11 Lt. Išskaitymai vaiko išlaikymui nebuvo vykdomi, nes nebuvo gautas 2001-06-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas (32-33 b. l.).

2012-12-18 antstolio Ričardo Kudrausko pateiktoje išlaikymo lentelėje nurodyta, kad nuo 2008 m. liepos mėnesio iki 2012 m. lapkričio mėnesio G. Ž. nė karto nemokėjo lėšų sūnaus išlaikymui ir yra įsiskolinęs 8 264,00 Lt (36-37 b. l.).

2011-06-03 D. Ž. prašymo antstoliui R. Kudrauskui kopijoje nurodyta, kad iki 2008 m. liepos mėnesio ji G. Ž. dėl sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų pretenzijų neturi, nes G. Ž. yra pilnai atsiskaitęs (38 b. l.).

2013-02-08 Kybartų PN rašte Nr. 1-2/634 nurodyta, kad G. Ž., atlikdamas bausmę Kybartų PN nuo 2007-06-21 iki 2009-08-07, nedirbo ir darbinių pajamų negavo (40 b. l.).

2013-02-22 Valstybinės ligonių kasos pateiktoje informacijoje Nr. 4K-1551, nurodyta, kad G. Ž. yra gydytas viešojoje įstaigoje Šiaulių centro poliklinikoje ambulatoriškai – atskirais laikotarpiais nuo 2009-12-11 iki 2012-05-18, o stacionare - 2010-04-26; 2010-05-05; bei Viešojoje įstaigoje Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – 2010-04-27 (42-43 b. l.).

Iš 2013-03-05 VšĮ Šiaulių centro poliklinikos išrašo matyti, kad G. Ž. nedarbingumo lapelis buvo išduotas nuo 2010-10-11 iki 2010-12-21, nuo 2011-09-22 iki 2011-10-28, nuo 2012-04-03 iki 2012-04-26, nuo 2012-05-19 iki 2012-06-01 (46 b. l.).

2013-03-26 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės rašte Nr. S-1532 nurodyta, kad G. Ž. lankėsi dėl traumų: 2010-04-15 – pas oftalmologą, kur diagnozuota svetimkūnis ragenoje; 2010-10-06 – pas ortopedą-traumatologą, kur diagnozuotas blauzdos, įskaitant čiurną, lūžimas; 2011-09-21 pas ortopedą-traumatologą, kur diagnozuotas plaštakos laivakaulio lūžis; 2012-07-14 – pas oftalmologą, kur diagnozuotas junginės maišelio svetimkūnis (48 b. l.).

2013-04-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymoje Nr. PN3-1136 nurodyta, kad G. Ž. ligos pašalpos už atskirus laikotarpius nuo 2011-12-14 iki 2012-06-01 išmokėta 830,52 Lt (50-52 b. l.).

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Šios nusikalstamos veikos objektas - vaiko teisė į jo materialinį išlaikymą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą įsigaliojus teismo sprendimui išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. Ž. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis pats prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pripažino, kad žinojo, kad jam yra priteistas vaiko išlaikymas, išlaikymui kas mėnesį mokant po ¼ visų rūšių uždarbio nuo 2001-05-24 iki vaiko pilnametystės. Kaltinamojo kaltę taip pat grindžia ir nukentėjusiosios D. Z. parodymai, kad su G. Ž. išsiskyrus, jis nerėmė vaiko finansiškai, nuo 2008 m. liepos mėnesio jokių pinigų nėra gavusi. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis, žinodamas apie savo pareigą išlaikyti vaiką – D. Ž. - savo neveikimu vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, nors privalėjo šią pareigą vykdyti. Tokios pareigos jis nevykdė be pateisinamų priežasčių, nors turėjo vykdyti, nes G. Ž. yra D. Ž. tėvas ir turėjo jį išlaikyti. Dėl šios priežasties G. Ž. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kaip vengimas išlaikyti vaiką.

Kaip matyti iš G. Ž. suformuluoto kaltinimo, jam inkriminuotos veikos padarymo laikas buvo nuo 2008-07-01 iki 2012-10-01 ir nuo 2012-11-01 iki 2012-12-01. Tačiau išnagrinėjus bylą teisme, nustatyta, kad G. Ž. buvo registruotas Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriuje laikotarpiais: nuo 2009-08-13 iki 2011-06-20, nuo 2012-06-14 iki 2012-10-01 bei nuo 2012-11-09 iki 2012-12-12. Remiantis teismų praktika, atsakomybėn pagal LR BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaikus nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005). Teismas pripažįsta, kad G. Ž. registravimasis darbo biržoje aukščiau paminėtais laikotarpiais yra svarbi priežastis, dėl ko už šį laikotarpį asmuo negali būti trauktinas baudžiamojon atsakomybėn, nes jis, neturėdamas darbo, jo ieškojo. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad G. Ž. nuo 2007-06-21 iki 2009-08-07 atliko bausmę Kybartų pataisos namuose ir atlikdamas bausmę nedirbo ir darbinių pajamų negavo. Todėl šiuo laikotarpiu G. Ž. teikti išlaikymo vaikui taip pat negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, veikos padarymo laikas tikslintinas, pašalinant laiko tarpą, kuris nėra nusikalstamos veikos padarymo laikas, nurodant, kad G. Ž. nuo 2009 m. rugpjūčio 8 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d., nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2012 m. birželio 13 d., nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d. vengė pareigos išlaikyti vaiką. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių ir nesunkina kaltinamojo padėties, todėl yra galimas.

Kaltinamojo G. Ž. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę G. Ž., atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; į tai, kad G. Ž. anksčiau teistas 11 kartų (90-103 b. l.), tyčinį trunkamojo pobūdžio nesunkų nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, nedirbantis (77 b. l.), darbo biržoje neregistruotas, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (81-89 b. l.), pagal gyvenamą vietą charakterizuojamas teigiamai (70 b. l.). Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir atsižvelgęs į Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio nuostatas, teismas G. Ž. už padarytą nusikaltimą skiria sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra darbingas, siekia susirasti darbą, kritiškai įvertino savo elgesį, labai gailėjosi dėl kilusių pasekmių, nesistengė išvengti atsakomybės ir pažadėjo stengtis daugiau rūpintis savo vaiku, turi daugiau mažamečių vaikų, teismas mano, jog G. Ž. socialiniai ryšiai nėra nutrūkę, kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, padėsiančią kontroliuoti jo elgesį laisvėje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d., 4 d., bausmės vykdymą G. Ž. atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 4 d., 70 str., G. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant G. Ž. per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.