- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- 1A-275-932/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49946-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,
nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam A. K. ir jo gynėjai advokatei Linai Andriuškevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Augutavičienės ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant laidavimą ir perduodant jį I. K. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamoji bylą jam nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. K. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 24 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – iš jo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 6 580 eurų į valstybės biudžetą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. A. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2020 m. gruodžio 23 d., apie 15.50 val., Šeškinės gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 55B, būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, policijos pareigūnai apie 17.00 val. tikrinimo metu nustatė, kad A. K. iškvėptame ore yra 2,09 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokurorė R. Augutavičienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį I. K. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir bylą jam nutraukiant, ir pripažinti A. K. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 60 MGL baudą, vadovaujantis 64¹ straipsniu sumažinti baudos dydį vienu trečdaliu, paskiriant 40 MGL (2 000 eurų) baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausti A. K. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 24 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 850 eurų į valstybės biudžetą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Prokurorė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti A. K. laidavimą yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas laiduotoją skyrė neatsižvelgęs į formuojamą kasacinio teismo praktiką ir laiduotoją I. K. charakterizuojančias aplinkybes, neįvertino to, jog A. K. ir I. K. sieja tik giminystės ryšiai. Be to, teismas neįvertino neigiamos įtakos, kurią I. K. darė sutuoktiniui iš karto po įvykio. Iš surinktų duomenų matyti, jog iš karto po įvykio A. K. pardavė savo vardu registruotą „Lexus“ automobilį, o jo pardavimą, kaip tą patvirtino ir pats A. K., inicijavo sutuoktinė I. K. Prokurorės įsitikinimu, visa tai rodo, jog I. K. skatino sutuoktinį daryti teisės pažeidimą.
2.2. Pažymi, jog nors teismas akcentavo, kad A. K. ir I. K. yra susituokę (duomenys neskelbtini) metų, užaugino du vaikus, tačiau toks laiduotojos parinkimo pagrindas, akcentuojant tik bendrą gyvenimą su kaltininku, nėra pakankamas BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos konstatavimui pagrįsti. Anot prokurorės, nėra aišku, kokį poveikį A. K. darys sutuoktinė. Be kita ko, teismas visai neatsižvelgė ir neapibūdino I. K. asmeninių savybių.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai nustatė, jog laiduotoja atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, tačiau nedetalizavo, kokią įtaką laiduotoja darys A. K. ar kokiu būdu jį kontroliuos. Prokurorės vertinimu, I. K., priešingai nei pati tikino, taip gerai savo sutuoktinio nepažįsta. Nagrinėjamo įvykio dieną pastaroji nepastebėjo, kad jos vyras buvo išgėręs, nors, liudytojo pareigūno P. S. teigimu, buvo aiškiai matyti, jog A. K. buvo neblaivus – jis svirduliavo, jo kalba buvo nerišli. Tokios aplinkybės tik patvirtina, jog laiduotoja I. K. arba nematė/nepastebėjo, kad jos sutuoktinis yra išgėręs arba duoda melagingus parodymus. Be to, aptartos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad laiduotoja nesugeba matyti, ar jos sutuoktinis yra išgėręs ar ne. Atkreipia dėmesį, jog pati laiduotoja yra bausta administracine tvarka dėl KET pažeidimų ir nors administracinės nuobaudos negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja laiduotoją.
2.4. Prokurorės įsitikinimu, išdėstytų aplinkybių visuma akivaizdžiai rodo, kad I. K. nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir negali būti savo sutuoktinio A. K. laiduotoja.
3. Apeliaciniu skundu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžio dalį, kuria jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė –į valstybės biudžetą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 580 eurų išieškojimas, prašant išieškotino į valstybės biudžetą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 2 200 eurų.
3.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto (automobilio „Lexus“) vertę, nepagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pateiktu automobilio įvertinimu, o ne pateiktoje automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta pardavimo kaina, ta yra 2 200 eurų. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog konfiskuotino automobilio „Lexus“ kaina yra žymiai mažesnė, nei nustatyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje. Dar iki nagrinėjamo įvykio gautos UAB „Motorus“ rekomendacijos patvirtina, jog automobilis turi eilę defektų, kurių remonto suma yra 3 232,50 eurų su PVM. Šio dokumento pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, nors informacija apie konfiskuotino automobilio techninę būklę yra reikšminga transporto priemonės vertei nustatyti.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog VšĮ „Emprekis“, kurio pateiktu vertinimu rėmėsi teismas, turto vertinimui naudoja specialias metodikas, pagal kurias vertinamas natūralus transporto priemonės nusidėvėjimas, vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Iš paties apelianto pateiktų automobilio remonto rekomendacijų matyti, jog automobilio „Lexus“ nusidėvėjimas neatitinka natūraliai nusidėvėjusios transporto priemonės būklės, kadangi nustatyti gedimai nėra priskirtini prie natūralaus transporto priemonės nusidėvėjimo pagal VšĮ „Emprekis“ teikiamą vertinimą.
3.3. Apeliantas pažymi, jog parduodamas automobilį „Lexus“ paviešino automobilio defektus, todėl sąžiningai ir teisingai sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Automobilio pardavimui pasirinkta tipinė pirkimo – pardavimo sutarties forma viešai prieinama VĮ „Regitra“ puslapyje. Tokiu būdu skundžiamo nuosprendžio teiginys, jog buvo pasirinkta tipinė sandorio forma, kurioje šalys sutartą kainą įrašo tarpusavio susitarimu, o siekdami išvengti mokestinių įsipareigojimų galėjo įrašyti mažesnę automobilio pirkimo kainą, vertintinas kritiškai ir atmestinas, kadangi byloje nėra duomenų, kad automobilio pardavimo kaina buvo kitokia nei nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad parduodamas automobilį apeliantas negalėjo žinoti, kad byla bus baigta surašant kaltinamąjį aktą ir teismas nuspręs skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones, kurių viena – konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimas.
3.4. Apibendrindamas apeliantas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė automobilio „Lexus“ vertę, kadangi privalėjo atsižvelgti į jo vertę nurodomą pirkimo – pardavimo sutartyje, o ne VšĮ „Emprekis“ pažymoje.
4. Teismo posėdžio metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. ir jo gynėja prašė atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės skundą atmesti. Tuo tarpu prokurorė R. Augutavičienė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Augutavičienės ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. K. apeliaciniai skundai atmetami
5. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti du apeliaciniai skundai – pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia prokurorė, nesutikdama su teismo išvadomis, kuriomis laiduotoja paskirta I. K., tvirtinant, kad šis asmuo nėra tinkamas būti laiduotoju; taip pat nuosprendį skundžia ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. K., kuris nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Dėl prokurorės apeliacinio skundo
6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu konstatavo nagrinėjamoje byloje esant pagrindą taikyti laidavimo institutą ir A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad sprendimas atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės yra skundžiamas dalyje dėl laiduotojo parinkimo. Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose numatytų būtinųjų sąlygų egzistavimo klausimas nekeliamas, šioje dalyje sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau, priešingai nei konstatuota nuosprendyje, prokurorė mano, kad apylinkės teismas, neatsižvelgdamas į teismų praktiką, tinkamai neįvertindamas laiduotojos I. K. savybių ir jos santykių su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu A. K., nusprendė, jog I. K. yra tinkamas asmuo būti laiduotoja.
7. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018 ir kita šioje nutartyje nurodoma kasacinė praktika).
8. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino laiduotojos I. K. asmeninių savybių, charakteristikos, neatsižvelgė į tai, jog ji pati turi administracinių nuobaudų, o tai neigiamai charakterizuoja laiduotoją. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo prokurorė, vertino tai, kad laiduotoja yra charakterizuojama teigiamai, neigiamų duomenų apie ją nėra, o pasisakant dėl laiduotojo tinkamumo neprivalu aptarti kiekvienos asmens charakterio savybės. Iš bylos medžiagos spręstina, kad išvada dėl laiduotojos tinkamumo yra pagrįsta. Pati I. K. nurodė esanti reikli, konkreti bei ryžtinga (b. l. 104), darbdavys, su kuriuo I. K. sieja ne vienerius metus besitęsiantys darbo santykiai (įmonėje dirba nuo 2014 m.), apibūdino pastarąją tik teigiamai – atsakinga, sąžininga, pareiginga ir patikima darbuotoja (b. l. 107). Be kita ko, I. K. nėra teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra priklausoma nuo psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, psichikos sutrikimų neturi (b. l. 108-113). Nors, prokurorės teigimu, laiduotoją neigiamai charakterizuoja tai, jog pastaroji ankščiau yra bausta administracine tvarka, tačiau, kaip teisingai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo, paskirtų nuobaudų galiojimas jau pasibaigęs, be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, jog nuobaudos paskirtos ne už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu ar kitus itin pavojingus pažeidimus, padaryti administraciniai nusižengimai yra nešiurkštūs, baudos sumokėtos laiku, taigi vien administracinės nuobaudos nėra pagrindas neigiamai charakterizuoti laiduotoją ir leisti abejoti jos tinkamumu laiduoti už savo sutuoktinį.
9. Abejonės dėl laiduotojos tinkamumo grindžiamos ir argumentais, kuriais pažymima, kad I. K., sužinojusi apie sutuoktinio padarytą nusikalstamą veiką, paskatino jį daryti kitą pažeidimą ir nedelsiant parduoti automobilį, kuriuo buvo padarytas nusikaltimas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju toks formalus laiduotojos veiksmų vertinimas nėra tinkamas kriterijus, sprendžiant dėl laiduotojos tinkamumo. Iš bylos medžiagos galima įžvelgti, jog I. K. iš esmės prisidėjo prie sutuoktinio sprendimo parduoti automobilį, tačiau svarbu tai, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad toks pardavimas buvo nukreiptas į siekį išvengti transporto priemonės konfiskavimo. Tiek iš I. K., tiek ir A. K. parodymų matyti, kad automobilis parduotas siekiant gauti lėšų baudai už padarytą nusikalstamą veiką apmokėti. Antai, apklausiama pirmosios instancijos teisme I. K. parodė „sakau, ką mes darysim, baudą reiks mokėti, aš pradėjau priekaištauti, kad pinigų nėra, bauda bus, ką mes darysime, gavosi namuose įtampa, sako viską sutvarkysiu, išėjo ir išėjo, grįžo po kurio laiko padėjo man pinigus ant stalo, sako iš šitų pinigų sumokėsim baudą“. Suprantama, jog kiekvienas asmuo, besirūpinantis savo šeimos gerove, stabilia finansine padėtimi, išgyvena dėl neplanuotų finansinių pareigų atsiradimo, ieško būdų, kuriais sumažintų tokių galimų išlaidų naštą, todėl I. K. reakcija, kurios paskatintas sutuoktinis nors ir pardavė automobilį, nereiškia, kad pastaroji inicijavo transporto priemonės pardavimą dėl to, kad būtų išvengta transporto priemonės konfiskavimo, o šeimai liktų pinigai. Be to, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo, automobilis buvo parduotas nesant pateikto pranešimo apie laikiną nuosavybės teisių apribojimo taikymą, transporto priemonė buvo sugrąžinta pačiam A. K., taigi tuo metu nebuvo jokių draudimų parduoti pastarajam nuosavybės teise priklausantį automobilį, kas atitinkamai reiškia, kad pardavimo sandoriu teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Esant tokioms aplinkybėms bei, įvertinus tai, jog tiek A. K., tiek I. K. su tokio pobūdžio procesu susiduria pirmą kartą, neturi teisinio išsilavinimo, negalima teigti, kad pastarieji automobilio pardavimu siekė pažeisti įstatymą ar pasipelnyti. Dėl išdėstytų aplinkybių prokurorės argumentai, jog laiduotoja darė neigiamą įtaką A. K., skatindama pastarąjį daryti teisės pažeidimus, atmestini kaip nepagrįsti.
10. Skunde prokurorė taip pat kelia klausimą dėl laiduotoja paskirtos I. K. galimybės daryti įtaką savo sutuoktiniui. Apeliantei neaišku, nei kokią įtaką pastaroji darys A. K., nei kokiu būdu jį kontroliuos. Iš bylos medžiagos matyti, jog I. K. ir A. K. yra susituokę ir kartu gyvena beveik (duomenys neskelbtini) metų, užaugino du sūnus, visuomet palaikė ir šiuo metu palaiko glaudžius pasitikėjimu grįstus šeimyninius santykius. Nors, prokurorės teigimu, vien nurodytų aplinkybių nepakanka pagrįsti, jog I. K. darys teigiamą įtaką sutuoktiniui, tačiau akivaizdu, jog būtent ne vienerius metus kartu esantis ir drauge gyvenantis sutuoktinis, esant darniems santykiams, turi didelę įtaką kito sutuoktinio veiksmams, požiūrio į savo veiksmus formavimui. Be kita ko, ir jau minėtos aplinkybės dėl I. K. susirūpinimo lėšomis baudai sumokėti gavimo ir sutuoktinio veiksmai pardavus automobilį, rodo, jog A. K. ne tik pats supranta savo veiksmų pasekmes, tačiau taip pat reaguoja į sutuoktinės išgyvenimus, imasi būdų ją nuraminti, todėl akivaizdu, jog sutuoktinė daro įtaką A. K. veiksmams, jos nuomonė ir emocijos pastarajam yra svarbūs. Prokurorė taip pat mano, kad I. K. ir A. K. santykiai nėra artimi, laiduotoja visiškai nepažįsta savo sutuoktinio – ji įvykio dieną nematė, jog šis buvo itin apsvaigęs nuo alkoholio, nors policijos pareigūnai nurodė, kad A. K. neblaivumas buvo akivaizdus. Vis tik pažymėtina, jog pati prokurorė tame pačiame skunde pripažįsta, kad I. K. galėjo nepastebėti, kad jos vyras yra neblaivus arba, kaip teigiama, laiduotoja dėl to melavo. Tai, kad atvykus pareigūnams į namus A. K. buvo pakankamai apsvaigęs, nekyla abejonių, tokios aplinkybės aiškiai užfiksuotos pareigūno P. S. tarnybiniame pranešime, tą rodo alkotesterio rodmenys bei neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 6, 13-14, 15). Vis tik ši aplinkybė neleidžia spręsti, kad I. K. nepažįsta sutuoktinio ar, juo labiau, žinojo, kad pastarasis tokios būklės vairavo ir tai toleravo. Iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, A. K. ir laiduoja paskirtos I. K. parodymų matyti, kad A. K. grįžus namo pastarųjų bendravimas nebuvo ištisinis – sutuoktinė kurį laiką buvo vonioje, tvarkėsi, paskui atėjusi persimetė keletu žodžių su vyru, šiam paprašius virtuvėje gamino maistą. Namuose A. K. vartojo alkoholį (pats nurodė gėręs brendį ir alų), I. K. patvirtino mačiusi, kaip vyras gėrė alų. Taigi laiduotoja neneigia, kad A. K. vartojo alkoholį, o to, ar ji, nebūdama visą laiką šalia, turėjo matyti, kiek iš viso sutuoktinis išgėrė ir tai, kad yra pakankamai apgirtęs, nėra objektyviai nustatyta. Net jei ir laikantis pozicijos, kad būdama vienuose namuose, juo labiau, bute, I. K. turėjo matyti savo vyro būseną, tai neleidžia spręsti, kad pats alkoholio vartojimas namuose yra kaip nors susijęs su transporto priemonės vairavimu ar tai, kad A. K. išgėrinėjimai namų aplinkoje yra įprasti, I. K. tai toleruoja ar, priešingai, ji neigiamai į tai žiūri, bet sutuoktinis tokį jos požiūrį ignoruoja. Nagrinėjamu atveju negalima daryti nė vienos iš nurodytų išvadų ir tokios vienkartinio (nesant duomenų, kad A. K. būtų linkęs vartoti alkoholį) pobūdžio aplinkybės neapibūdina sutuoktinių santykių ir laiduotojos įtakos (įtakos nebuvimo) sutuoktinio veiksmams.
11. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. K. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui, todėl pagrįstai buvo paskirta A. K. laiduotoja. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį dėl prokurorės apeliaciniame skunde nurodytų motyvų keisti nėra pagrindo.
Dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens apeliacinio skundo
12. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 580 eurų – išieškojimas į valstybės biudžetą. A. K. neginčija nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, tačiau nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė automobilio „Lexus“ vertę, kadangi nepagrįstai rėmėsi VšĮ „Emprekis“ pažyma, o ne pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonės verte. Pabrėžia, kad pirkimo – pardavimo sutartyje automobilio pardavimo kaina nustatyta pagal UAB „Motorus“ autoserviso automobilio remonto rekomendacijas, kurios pateiktos įvertinus būtent apeliantui priklausiusio automobilio „Lexus“ būklę.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
14. Taigi šioje baudžiamojoje byloje be VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis nustatytos automobilio „Lexus“ rinkos vertės, taip pat yra ir apelianto pateikta UAB „Motorus“ autoserviso automobilio remonto rekomendacija, kurioje nustatyti tam tikri automobilio „Lexus“ defektai ir įvardinti rekomenduotini atlikti remonto darbai (b. l. 115). Nors apeliantas ir prašo vertės nustatymui naudoti būtent šiuos duomenis, teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka ir sprendžia, kad pateikta autoserviso rekomendacija nėra tinkamas dokumentas konkrečiai automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertei nustatyti. Visų pirma, pabrėžtina, kad autoserviso pateikti duomenys yra tik rekomendacinio pobūdžio, nustatyti trūkumai neleidžia spręsti apie jų įtaką automobilio eksploatavimui, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog automobilis yra įprastai veikiantis, jo naudojimas pagal paskirtį galimas, turi galiojančią techninę apžiūrą ir pilnai dalyvauja viešajame eisme. Taigi galima spręsti, jog nustatyti defektai realios įtakos automobilio naudojimui šiuo metu neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios būklės transporto priemone A. K. važiavo ir įvykio dieną, ir nei pavarų dėžės, nei hibridinės sistemos defektai, juo labiau, kėbulo dažų sluoksnio apibraižymai netrukdė naudotis automobiliu. Kaip teisingai nurodyta ir paties apelianto, VšĮ „Emprekis“ vertinimas atliekamas pagal specialią metodiką, kai vertinamas ir natūralus transporto priemonės nusidėvėjimas, taigi atitinkamai vertinimas pateiktas, atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonė nėra nauja ir galimai turi tam tikrų defektų (kaip antai, dėl natūralaus nusidėvėjimo keistinų detalių). Nors apeliantas nesutinka, jog pastarojo automobiliui nustatyti defektai gali būti priskiriami natūraliam nusidėvėjimui, tačiau, kaip jau minėta, nustatyti gedimai ir jų taisymas yra tik rekomendacinio pobūdžio, nėra būtini ar tokie, kurie neleistų automobilio naudoti pagal paskirtį, todėl nei apelianto dėstomi argumentai, nei pateiktas anksčiau minėtas dokumentas nėra tinkami realiai automobilio vertei nustatyti ir nėra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą automobilio rinkos vertę.
15. Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad jo nurodomą automobilio vertę patvirtina, jog būtent už 2 200 eurų sumą, įvertinus automobilio remonto rekomendacijoje nustatytas remonto išlaidas, pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu automobilis buvo parduotas. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevertina pirkimo – pardavimo sutarties šalių ir sąlygų sąžiningumo, tačiau pažymi, jog vadovautis pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina būtų neobjektyvu. Daikto kaina nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, kuri sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau daikto kaina dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle, pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir pan. Taigi atsižvelgiant į tai, jog daugiau jokių duomenų, kurie būtų svarbūs nustatant konfiskuotino turto vertę nėra, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta ir iš A. K. išieškotina automobilio vertė yra tinkama ir mažinti ją dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Augutavičienės ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. K. apeliacinius skundus atmesti.