- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-21
- Bylos Nr.
- 1A-84-958/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kristina Latožienė, Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- L. M.
- Nukentėjusysis
- V. L.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į skirtą bausmę įskaitytas L. M. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo jo sulaikymo Norvegijoje pagal Europos arešto orderį 2025 m. spalio 31 d. iki 2026 m. vasario 12 d.
L. M. pripažintas recidyvistu.
Iš nuteistojo L. M. nukentėjusiajam V. L. priteista 8000 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 1200 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimui.
Prašymas dėl 1000 Eur išlaidų už gynybą priteisimo paliktas nenagrinėtas, informuojant nukentėjusįjį apie galimybę jam kreiptis dėl šios sumos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Iš L. M. priteista Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai 2 430,52 Eur proceso išlaidų, susijusių su L. M. ekstradicija iš Norvegijos į Lietuvos Respubliką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. M. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2024 m. lapkričio 4 d. 10.46 val. paskambinęs iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo V. L. telefono Nr. (duomenys neskelbtini)ir pasiūlęs pirkti supjautas malkas, esančias sandėlyje už (duomenys neskelbtini), V. L. pasiūlęs susitikti, pasakydamas, kad bus pas tėvus (duomenys neskelbtini) bei tą pačią dieną apie 11.00 val. susitikęs ir parodęs Panevėžio regioniniame padalinyje, Gegužinės girininkijos 106-ame kvartale M-BTL-BTL-1401-24176 miško sandėlyje išpjautą ir sukrautą Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioniniam padaliniui priklausančią medieną -23,28 kubinius metrus lapuočių tąrasčių ir 30,28 kubinius metrus beržo pjautinių rąstų, o nukentėjusiajam šią medieną apžiūrėjus, pasiūlė pirkti V. L. šią medieną už 8500 Eur, V. L. pastebėjus, kad mediena sukleimuota, paaiškino, kad medį traukė urėdija, kuriai vadovavo meistras, su kuriuo buvo sutaręs, kad šis pirks medieną bei, kuris galimai medieną sukleimavo, tačiau su meistru susipyko ir jam medienos nebeparduos, tokiu būdu nukentėjusįjį V. L. suklaidino dėl to, kad jis yra teisėtas Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioniniam padaliniui priklausančių 30,28 kubinių metrų beržo pjautinių rąstų bei 23,28 kubinių metrų lapuočių tąrasčių savininkas. Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2024 m. lapkričio 5 d. apie 09.04 val. paskambinęs nukentėjusiajam V. L. ir jo pasiteiravęs, ar šis pirks jam parodytą medieną, po ko, V. L. nusprendus medieną pirkti ir apie 09.23 val. apie sprendimą pranešus telefonu, nurodęs atvežti pinigus prie (duomenys neskelbtini), po ko V. L. apie 10.00 val. nuvykus į automobilių stovėjimo aikštelę ties (duomenys neskelbtini), automobilyje ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) surašęs bei pateikęs V. L. netikrus dokumentus: 2 (du) 2024-11-05 medienos gabenimo lapus su juose esančia tikrovės neatitinkančia informacija bei 2024-11-05 medienos pardavimo sutartį ir 2024-03-19 Privataus miško savininko pranešimą apie ketinimą kirsti mišką su juose esančia tikrovės neatitinkančia informacija, siekdamas patvirtinti aplinkybes, kad jis yra neva teisėtas 23,28 kubinių metrų lapuočių tąrasčių ir 30,28 kubinių metrų beržo pjautinių rąstų savininkas, taip suklaidinęs V. L. dėl savo tapatybės bei dėl to, kad jam nuosavybės teise priklauso Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio pagrobti 30,28 kubinių metrų beržo pjautinių rąstų bei pasikėsinti pagrobti 23,28 kubinių metrų lapuočių tąrasčių, pardavė šią medieną V. L., nežinančiam apie jo vykdomą nusikalstamą veiką, už kurią V. L. sumokėjo 8000 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai užvaldė nukentėjusiajam V. L. priklausančius 8000 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. M. prašo švelninti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. vasario 13 d. nuosprendžiu skirtą bausmę ir atidėti jos vykdymą. Taip pat prašo patikrinti bausmių subendrinimą ir suėmimo laiko įskaitymą į paskirtą bausmę bei ištaisyti klaidą dėl civilinio ieškinio.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Mano, kad recidyvistu pripažintas nepagrįstai.
2.2. Iki nuosprendžio paskelbimo buvo suimtas apie 4 mėnesius, prašo patikrinti ar šis laikotarpis tinkamai įskaitytas į bausmę. Nuosprendyje nurodyta klaidinga formuluotė dėl civilinio ieškinio, prašo apeliacinio teismo šią klaidą ištaisyti.
2.2. Yra tėvas trijų nepilnamečių vaikų: A. M (gim. (duomenys neskelbtini)), D. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir U. M. (gim. (duomenys neskelbtini)). Laisvės atėmimas atims galimybę dirbti, o tuo pačiu išlaikyti vaikus bei atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Norvegijoje dirbo dailide įmonėje „S". Dėl suėmimo negali užbaigti statybos projekto, todėl iš Norvegijos yra gavęs rašytinį raginimą kuo greičiau pradėti darbus, kuriuo įspėjama, kad už darbų neatlikimą gali būti taikoma finansinė bei teisinė atsakomybė. Dirbdamas Norvegijoje, turėtų galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Siekdamas šią žalą atlyginti, yra kreipęsis į Norvegijos banką SpareBankl. Banko išrašą apie atliktus mokėjimus pateiks proceso metu.
2.3. Prie apeliacinio skundo pridėti nepilnamečių vaikų gimimo liudijimų kopijos, teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo kopija, įmonės „S" registracijos duomenų ekrano nuotrauka, statybos projekto sutarties kopija, Norvegijos įmonės raštas ir jo vertimas į lietuvių kalbą, kuriame raginama kuo greičiau pradėti darbus ir nurodoma galima finansinė bei teisinė atsakomybė už darbų neatlikimą.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Apeliaciniu skundu L. M. neginčija kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo veiksmų kvalifikavimo - nuteistasis prašo švelninti nuosprendžiu skirtą bausmę ir atidėti jos vykdymą. Taip pat prašo patikrinti bausmių subendrinimą ir suėmime išbūto laiko įskaitymą į paskirtą bausmę bei ištaisyti klaidą dėl civilinio ieškinio.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyvių išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad minėtose apeliacinio skundo ribose keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
8. L. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kurio sankcija numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
9. Bausmės skyrimas pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).
10. L. M. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą nuosavybei, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą, praeityje baustas net devynis kartus už nusikaltimus nuosavybei, tačiau išvadų nedaro ir gyvenimo būdo nekeičia, todėl teismas pagrįstai L. M. pripažino recidyvistu ir įvertino šią aplinkybę kaip baudžiamąją atsakomybę sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus nuteistojo polinkį spręsti finansines problemas nusikalstamu būdu, atsižvelgus į tai, kad anksčiau skirtomis gana griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis jų tikslai pasiekti nebuvo, pirmosios instancijos teismo paskirta griežčiausia sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri artima vidurkiui, negali būti laikoma per griežta, juolab kad ji mažinta trečdalius BK 64¹ straipsnyje numatyta tvarka. Nesant galimybės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus be realaus jos atlikimo, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo (BK 75 straipsnio 5 dalis).
11. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad yra tėvas trijų nepilnamečių vaikų ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė daro neigiamą įtaką jų išlaikymui bei interesams. Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, pats prisiima riziką dėl galimų neigiamų pasekmių ne tik sau, bet ir savo šeimos nariams. Apelianto ankstesni teistumai rodo, jog jis, suvokdamas nusikalstamų veiksmų riziką ir pasekmes šeimai, sąmoningai ignoravo pareigą elgtis teisėtai ir socialiai atsakingai. L. M. nurodomos aplinkybės, susijusios su statybos projektu Norvegijoje bei dėl to kylančia galima finansine ar teisine atsakomybe, taip pat neturi įtakos skiriamai bausmei. Nuteistojo ūkinė - komercinė veikla ar prisiimti civiliniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims, ar jo teigiamas elgesys (duomenys neskelbtini) kalėjime, negali būti laikomi išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis švelninti baudžiamąją atsakomybę ir netaikyti realaus laisvės atėmimo.
12. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo patikrinti bausmių subendrinimą ir suėmimo laiko įskaitymą į paskirtą bausmę. Baudžiamosios bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis L. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieną nusikaltimą, kurį padarė pilnai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtą bausmę, todėl jo atžvilgiu joks bausmių bendrinimas netaikytinas. Nuteistasis slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, todėl skirta kardomoji priemonė Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartimi pakeista į suėmimą, o 2025 m. liepos 23 d. nutartimi paskelbta jo paieška (6 t., b. l. 122-125). L. M. atžvilgiu 2025 m. spalio 27 d. išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį 2025 m. spalio 31 d. jis sulaikytas ir 2025 m. gruodžio 2 d. iš Norvegijos parvežtas į Lietuvos Respubliką bei patalpintas į Panevėžio apskrities VPK areštinę (6 tomas, b. l. 129-132, 139-155, 177, 178-180). Iki nuosprendžio priėmimo kardomoji priemonė – suėmimas buvo tęsiama ir šis laikotarpis nuo suėmimo Norvegijoje iki nuosprendžio priėmimo yra įskaitytas į nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę BK 66 straipsnyje numatyta tvarka.
13. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas ištaisyti klaidą dėl civilinio ieškinio priteisimo yra jau išspręstas 2026 m. kovo 2 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi, ištaisant padarytą apsirikimo klaidą. nurodant teisingus nuteistojo duomenis (vardą ir pavardę). Priteistos žalos dydis yra pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, konstatuotina, kad teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, įstatymo reikalavimų nepažeidė, o priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
14. Apibendrinant tai kas išdėstyta, daroma išvada, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. vasario 13 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
15. Panevėžio apygardos teisme 2026 m. balandžio 9 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam L. M. buvo patirtos 166,67 Eur dydžio išlaidos.
16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese nuteistojo L. M. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo, kuriam gynėjas buvo paskirtas valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. M. apeliacinį skundą atmesti.
Neišieškoti iš nuteistojo L. M. 166,67 Eur už jam suteiktą teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.