Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiai kaltintojai ir kaltinamajai L. L., jos gynėjams advokatui V. D. ir advokato padėjėjai V. J.;

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. L. skundą dėl D. S., gim. 1974-09-23, Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini) administratoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, neteisto, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį bei

priešpriešinį D. S. skundą dėl L. L., gim. 1960-08-22, Vilniaus rajone, a. k. (duomenys neskelbtini) ištekėjusios, nedirbančios, registruotos darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, neteistos, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 ir 2 dalis, BK 155 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2011-12-25, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo durų, būdamas neblaivus, pakeitęs bendro namo išorinių lauko durų spyną, neįsileido vidun L. L., keikėsi, griebė jai už kaklo, pradėjo smaugti, apdraskė veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą, ir tuo padarydamas L. L. kūno sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje privati kaltintoja ir kaltinamoji L. L. kalta neprisipažino ir iš esmės patvirtino policijos pareigūnams duotus parodymus (medžiagos dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą b. l. 6, 12), kad ji 2011-12-25 grįžo namo kartu su savo broliu V. L., vyru G. L. ir sūnumi M. L.. Taip pat kartu buvo ir jos brolio žmona J. L.. L. L. nuėjo pirma link namo, esančio Žiedų g. 20, Vilniuje, o kiti asmenys liko parūkyti. V. L. jau ketino išvažiuoti, bet dar pašvietė su automobilio žibintais jai, kad būtų šviesiau atsirakinti duris. Atrakinti namo durų L. L. nepavyko, todėl ji pasibeldė į duris. Duris atidarė girtas D. S. ir jie apsižodžiavo. Durys buvo atidarytos ne iki galo, kai D. S. jai kumšiu trenkė į kaktą. Tada jos vyras ir sūnus puolė jos ginti. Tačiau D. S. juos pamatęs puolė ją smaugti. Įvykio metu ji stovėjo tarpduryje, D. S. namo koridoriuje, o už jos stovėjo jos vyras ir sūnus. L. L. prašė jų visų nesimušti, kadangi D. S. girtas, o jos sūnus taip pat buvo išgėręs. V. L. atėjo į pagalbą, kai išgirdo triukšmą. V. L. bandė atitraukti M. L. nuo D. S., o M. L. bandė D. S. ranką atitraukti nuo L. L., kad jos nepasmaugtų. Paskui atėjo D. S. mama ir išsivedė jį. L. L. buvo apdraskytas veidas. Policijos pareigūnai pasiūlė jai iškviesti greitąją pagalbą, kadangi ji nežinojo, kas yra jai su veidu. L. L. teigia, kad jos vyras negalėjo mušti D. S., gal tik gindamas ją galėjo netyčia suduoti kai jis atitraukinėjo D. S. ranką nuo jos. L. L. prašo priteisti 65 Lt, kurie buvo sumokėti medicinos išvadai atlikti, ir 2000 Lt už neturtinę žalą, nes ji buvo sumušta, apdraskytas veidas, jai skaudėjo galvą. Jos emocinė būsena po įvykio buvo nestabili, labai pergyveno dėl savo išvaizdos, jautėsi apšmeižta. L. L. teigia, kad įvykio vakarą buvo išgėrusi vieną taurę šampano.

Dėl D. S. pareikšto kaltinimo kaltės nepripažįsta visiškai, nes D. S. teigia, kad jis pirmas buvo užpultas vos tik atidarė duris, tačiau M. L. ir G. L. tuo metu stovėjo už durų ir D. S. apskritai negalėjo jų matyti. Konfliktas prasidėjo su L. L.. Be to, D. S. buvo neblaivus, todėl buvo drąsus, nes nematė tų vyrų. L. L. mano, kad D. S. priešpriešinis skundas nepagrįstas, kaip ir civilinis ieškinys, todėl prašo jį atmesti.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir privatus kaltintojas D. S. kaltu neprisipažino. Parodė, kad jis 2011-12-25 buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini). Namuose nieko nebuvo išskyrus motiną. Tą dieną prieš įvykį jis vartojo alkoholį (brendį, alų), nes buvo Kalėdos. Minėtame name gyvena trys šeimos. Visiems įėjimas į namą - vienas. Įėjimo į namą durys nerakinamos. Tačiau į namą užėjo trys nepažįstami vaikinai, pakilo į antrą namo aukštą, beldėsi į duris. D. S. paprašė jų išeiti ir užrakino namo lauko duris, kad daugiau nepažįstami neužeitų. Po kurio laiko grįžo L. L., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ji pabeldė į namo lauko duris ir jis atidarė, tačiau gavo smūgį į veidą. Pirmas smogė G. L., paskui jo sūnus M. L., o po to L. L. brolis V. L.. Visi smogė beveik vienu metu. Užpuolė jį todėl, kad buvo užrakintos namo durys ir jie negalėjo įeiti į vidų. Buvo apie 10 smūgių į galvos sritį. Dėl to buvo prakirsta kakta prie smilkinio, atsirado pora guzų galvos srityje ir kitą dieną jam skaudėjo galvą. Išgirdusi konfliktą, į koridorių išėjo D. S. mama A. S. ir nuvedė jį į kambarį. Vėliau atvyko policija ir išvežė D. S.. Policija tą vakarą atvyko per 20 minučių. Komisariate jam nerodė kiek promilių buvo alkotesteryje. Policiją iškvietė L. L.. D. S. kitą dieną pats kreipėsi į komisariatą. D. S. neigia rašęs raštelius, esančius byloje (b.l. 10-12) ir jokio atsakymo irgi nesiuntė. Iš kur pas nukentėjusiąją sužalojimai nurodyti specialisto išvadoje, jis nežino. Konfliktas vyko tarp vyrų, o ne su L. L.. Tą dieną jos nematė, o vakare, kai L. L. grįžo, jau buvo tamsu, todėl nepastebėjo, ar ji buvo su odos nubrozdinimais ir kraujosruvomis, ar be jų. D. S. teigia, kad L. L. šmeižia jį, kad jis ją mušė ir, kad namo durys nekeistos bei įžeidžia jo garbę ir orumą. Esant šioms aplinkybėms D. S. mano, kad L. L. skundas ir civilinis ieškinys yra nepagrįsti, todėl prašo juos atmesti be nuteisti L. L. pagal LR BK 154 str. 1 ir 2 d. ir 155 str. 1 d. Dėl šio įvykio jis prašo 10.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kurių teisiškai pagrįsti negali.

Liudytojas V. L. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis yra L. L. brolis. 2011-12-25 jis, jo žmona J. L., G. L. ir jo sūnus M. L. vežė L. L. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kai atvyko, jis su automobilio žibintais pašvietė L. L. kelią link namo durų, o G. ir M. L. stovėjo prie automobilio ir rūkė. L. L. pradėjo belstis į duris. D. S. negalėjo matyti, kas yra už bendrų lauko durų, kai atrakino duris, nes jis jų pilnai neatidarė. Kiti asmenys irgi D. S. negalėjo iš karto matyti. Todėl kai atsidarė duris, V. L. pamatė kaip kažkieno ranka sudavė L. L. per veidą. T. G. ir Marius įbėgo į namo koridorių, prasidėjo grumtynės. V. L., įjungęs avarinį ženklą, nes automobilis stovėjo ant kelio, nubėgo į pagalbą. Kai po 10-15 sekundžių jis užėjo į namo koridorių, D. S. buvo pasislėpęs už L. L. nugaros ir ją smaugė už kaklo. V. L. bandė atitraukti D. S. ranką nuo sesers. Tada atėjo D. S. mama ir jį nusivedė namo. Po šio įvykio ant sesers veido matė bėgantį kraują. Tada buvo iškviesta policija. Niekas iš šalia esančių žmonių nemušė D. S.. D. S. liudytojas anksčiau pažinojo iš matymo.

Liudytoja J. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji 2011-12-25 su savo vyru V. L., L. L., jos vyru Gintu ir sūnumi Mariumi važiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). L. L. nuėjo link namo durų, o Marius ir G. L. liko rūkyti. L. L. į namus neįleido ir ji pradėjo stuksenti į duris. Sėdėdama automobilyje J. L. matė kažkieno rankos smūgį L. į veidą. Tada prie bendrų lauko durų pribėgo L. vyras su sūnumi. L. L. į pagalbą atbėgo ir V. L.. Visi subėgo į namo koridorių. Kas ten buvo liudytoja nematė, nes buvo automobilyje. 2-3 min. po konflikto visi išėjo į lauką. L. L. buvo smarkiai apdraskytas veidas, bėgo kraujas. Tada buvo iškviesta policija. Liudytoja D. S. nepažįsta, su juo nebendravo.

Liudytoja A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-12-25 L. L. grįžo namo vėlai ir pradėjo belstis. A. S. tuo metu miegojo. Duris atidarė jos sūnus D. S.. Paskui ji išgirdo triukšmą ir išėjau pažiūrėti, kas atsitiko. Pamatė, kad D. S. muša trys vyrai. A. S. juos išskyrė, o L. L., būdama lauke dar pasakė gana muštis ir žadėjo iškviesti policiją. Jos sūnų į galvos sritį mušė G.ir M. L. ir L. brolis V. L.. A. S. nežino dėl ko kilo muštynės. Muštynės truko 1-2 minutes. Sužalojimai D. S. buvo nežymūs, tik įdrėskimai, mėlynių nebuvo. Pati su sūnumi policijos nekvietė ir į medikus taip pat nesikreipė. Atvykus policijai, L. L. nuvažiavo į 4 PK.

Liudytojas G. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-12-25 jis, jo žmona L. L., jo sūnus M. L. ir jo žmonos brolis su savo žmona buvo svečiuose, nes buvo Kalėdos. Kai visi atvažiavo namo, durys buvo užrakintos. Žmona pradėjo belstis. Duris atidarė D. S., jis buvo išgėręs. Jo žmona tuo metu stovėjo prie pat namo įėjimo durų, o jis toliau, aikštelėje su sūnumi, nes rūkė. Nuo įėjimo į namą durų iki aikštelės – 2-3 metrai. Tarp jo žmonos ir D. S. kilo žodinis konfliktas. D. S. G. L. ir jo sūnaus, stovinčių aikštelėje tuo metu galėjo ir nematyti, nes jis buvo namo viduje. Staiga D. S. trenkė vienu kumščiu į veidą jo žmonai. Tada G. L. puolė prie jos, norėdamas atidaryti namo duris ir įeiti į vidų. D. S., jau namo koridoriuje, puolė smaugti L. L. už kaklo. G. L. bandė atlaisvinti D. S. ranką, kad nepasmaugtų L. L.. Tada atskubėjo į pagalbą sūnus ir V. L.. Jų bendrom pastangom pavyko atitraukti D. S. nuo L. L.. G. L. teigia, kad D. S. nemušė kaip ir kiti įvykyje dalyvavę asmenys. Po šių grumtynių jis, jo sūnus ir L. L. išėjo į lauką ir iškvietė policiją,. Taip pat buvo atėjusi ir D. S. motina A. S., kuri prie jų, kai grūmėsi, priėjusi nebuvo, tik kažką rėkė iš 2 aukšto. Po grumtynių ant jo žmonos veido buvo matyti kraujosruvos. Įvykio metu G. L. buvo blaivus, nes jis apskritai nevartoja alkoholio.

Liudytojas M. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis 2012-12-25 su savo tėvais – L. L., G. L., bei dėde V. L. ir jo žmona buvo svečiuose. Kai grįžo namo, įėjimo į namą durys buvo užrakintos ir jie negalėjo patekti vidun. L. L. pradėjo belstis į namo duris. Duris atidarė D. S., įvyko žodinis konfliktas tarp jų. D. S. tą vakarą buvo smarkiai girtas. D. S. nei jo, nei jo tėvo, negalėjo matyti tuo metu kai rūkė, nes namo durys buvo vos praviros. Kaip D. S. sudavė smūgį M. L. nematė, tik matė loštelėjusią atgal L. L.. Tada priėjo G. L. ir D. S. griebė L. L. už kaklo iš nugaros pusės ir pradėjo ją smaugti. G. L. bandė atitraukti ranką nuo L. L. kaklo, kad D. S. jos nesmaugtų. Tai įvyko jau namo koridoriuje. Tada pribėgo M. L. ir V. L.. Bendrom jėgom pavyko atitraukti D. S. nuo L. L.. Ar jo tėvas sudavė D. S., tiksliai negali pasakyti, nes praėjo daug laiko. Ar buvo išėjusi D. S. motina nematė, tik iš balso girdėjo, kad ji kažką šūkavo. Paskui jis, jo tėtis, mama ir dėdė išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Po įvykio L. L. veidas buvo apdraskytas, dėl to kreipėsi į medikus. Santykiai tarp jo mamos ir D. S. yra konfliktiški, tačiau L. L. tikrai negalėjo trenkti D. S.. Jis anksčiau girdėjęs pokalbį tarp mamos ir A. S., kad yra pakeistos namo įėjimo durys, ir kol nesumokės už tai savo dalies, tol negaus rakto nuo durų.

Liudytoja V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji pažįsta D. S. ir L. L., nes jie visi gyvena tame pačiame name, (duomenys neskelbtini). Naujas lauko duris pastatė 2011 m. spalio viduryje. Paprastai lauko durys būna nerakinamos, tačiau įvykio dieną užrakino duris dėl saugumo, kadangi beveik nieko nebuvo namuose. Ji 2011-12-25 įvykyje nedalyvavo, tik girdėjo, kaip M. L. jos ir jo bendriems draugams gyrėsi, kad jis ir jo tėvas primušė D. S.. Tas bendras draugas, kuris girdėjo kaip M. L. gyrėsi vardu V. Konfliktų tarp D. S. ir L. L. būdavo ir anksčiau.

Iš paciento, patyrusio galvos traumą, apžiūros protokolo matyti, kad 2011-12-26, 00.15 val., L. L. buvo atlikta medicininė apžiūra, iš kurios matyti, kad L. L. kaktoje po įvykio buvo nubrozdinimai (b.l. 4).

2011-12-30 specialisto išvada Nr. G 3927/11 (01) patvirtina, kad L. L. padaryta odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kaktos kairėje pusėje, odos nubrozdinimai kairės akies vokuose, kairiame skruoste, nosies kairiame sparnelyje, kairiame žande, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-12-25). Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 5-6).

Iš 2011-12-25 A. S. prašymo matyti, kad ji kreipėsi į Vilniaus miesto ketvirtą policijos komisariatą, kad būtų išnagrinėtas įvykis dėl jos sūnaus D. S. sumušimo (b.l. 46).

Iš 2012-01-04 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto ketvirto policijos komisariato nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad 2012-12-25 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto ketvirto policijos komisariate buvo registruota bendra informacija, kad Žiedų g. 20, Vilniuje, vyksta konfliktas tarp kaimynų, kai vieni kaimynai negali įeiti į namus. Nutarime taip pat nurodoma, kad tiek D. S., tiek G. ir M. L. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., požymių, tačiau šių kategorijų bylas nagrinėja teismas privataus kaltinimo tvarka, neatliekant ikiteisminio tyrimo. Prokūroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą negautas (medžiaga dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 15-AT-004-12, ROIK0111000780649, b.l. 36).

Iš alkotesterio pažymos, esančios medžiagoje dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad po įvykio D. S. girtumo laipsnis buvo 2.53 promilės (medžiaga dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 15-AT-004-12, ROIK0111000780649, b.l. 36).

Iš nuotraukų matyti bendras namo, esančio Žiedų g. 20, Vilniuje, įėjimas ir koridorius (b.l. 61).

Tokiu būdu įvertinus kaltinamųjų ir privačių kaltintojų paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialisto išvadą bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismo nuomone, D. S. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, įrodyta visiškai.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo žmogų (alternatyvios pasekmės). Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti įrodyti tam tikro dydžio – nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo – padarinių kilimą. Byloje esanti 2011-12-30 Specialisto išvada Nr. G 3927/11(01) neginčytinai įrodo, kad L. L., įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-12-25), buvo padaryta odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kaktos kairėje pusėje, odos nubrozdinimai kairės akies vokuose, kairiame skruoste, nosies kairiame sparnelyje, kairiame žande, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) (b. l. 5). Nagrinėjamu atveju nesivadovauti specialisto išvada nėra pagrindo, nes joje nurodyti sužalojimai ir galimas sužalojimų padarymo laikas, patvirtina įvykio faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje padarytos išvados, kad L. L. buvo sužalotas veidas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, visiškai patvirtina L. L., J. ir V. L., M. ir G. L. nurodytas aplinkybes, jog D. S. sudavė L. L. smūgį į veido sritį. Netikėti L. L. duotais parodymai nėra pagrindo, nes L. L. parodymai tiek nagrinėjant jos pareiškimą dėl jos negalėjimo patekti į namus ir jos sužalojimo, buvo analogiški teisminio nagrinėjimo metu duotiems parodymams ir nesikeitė bylos nagrinėjimo metu. Taip pat jos parodymus patvirtino ir liudytojai M. L., D. L., V. L. ir J. L.. Paminėti liudytojai betarpiškai dalyvavo įvykyje ir asmeniškai stebėjo konfliktą, jų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi ir netikėti tokias parodymais nėra pagrindo.

L. L. šioje byloje buvo kaltinama šmeižusi ir įžeidusi kitą asmenį, o būtent:

ji 2011-12-25 iš savanaudiškų paskatų kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4-ąjį Policijos komisariatą su pareiškimu, kad 2011-12-25 įvykusio konflikto metu D. S. griebė jai už kaklo, pradėjo smaugti, apdraskė veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Pateikdama tikrovės neatitinkantį pareiškimą, L. L. sukompromitavo, paniekino, pažemino D. S., taip pat pakirto jo pasitikėjimą savimi. Šiais savo veiksmais L. L. kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus LR BK 154 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir LR BK 155 straipsnio 1 dalyje.

Įvertinus privačių kaltintojų ir kaltinamųjų parodymus bei kitą bylos medžiagą, teismo nuomone, byloje nėra surinkta jokių įrodymų arba kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad L. L. įvykdė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Pagal LR BK 154 str. 1 d. šmeižimu kaltinamas asmuo turėjo paskleisti apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, o pagal LR BK 154 str. 2 d. – šmeižti asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galima teigti, kad L. L. pagrįstai kreipėsi į policiją, o po to į teismą dėl jai padarytų D. S. kūno sužalojimų. Taip pat nenustatyta, kad ji skleistų tikrovės neatitinkančią informaciją apie D. S., kurį jį paniekintų, žemintų ar pakirstų jo pasitikėjimą savimi. Be to nusikaltimas, kuriuo kaltinamas D. S., pagal LR BK 140 str. 1 d. yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Pagal LR BK 155 str. 1 d. įžeidimu kaltinamas asmuo turėjo viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažeminti žmogų. Jokių oficialių rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog įvykio metu D. S. buvo padaryti kūno sužalojimai, t. y. jog prieš jį buvo smurtauta, byloje nėra. Tik jo motina A. S. teigė, kad jis buvo užpultas M. L., D. L. ir V. L.. Po įvykio pats D. S. nesikreipė dėl medicininės pagalbos. Tai pat teismo posėdžio metu D. S. prisipažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholį. Tai patvirtina ir alkotesterio pažyma (medžiaga dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 15-AT-004-12, ROIK0111000780649, b.l. 36).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus konstatuojama, kad L. L. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų LR BK 154 str. 1 ir 2 dalyse ir LR BK 155 str. 1 dalyje, sudėties, todėl vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 1 punktu L. L. pagal LR BK 154 str. 1 ir 2 dalis ir LR BK 155 str. 1 dalį, išteisintina, kaip nepadariusi veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, D. S. pripažintinas kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. D. S. civilinis ieškinys atmetamas ((duomenys neskelbtini) str. 3 d. 1 p.).

Kaltinamojo veika pagal LR BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamo D. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir ši aplinkybė turėjo įtakos LR BK 140 str. 1 d. numatytos veikos padarymui.

Skiriant D. S. bausmę, atsižvelgtina į BK 55 str., nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, į kaltės formą – tiesioginę tyčia, į kaltinamojo asmenybę, kuris neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė.

D. L. L. civilinio ieškinio.

Iš bylos duomenų matyti, kad L. L. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš D. S. 2000 Lt neturtinės žalos, 65 Lt turtinės žalos ir 250 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 1 – 3, 45). Teisminio nagrinėjimo metu L. L. paaiškino, jog 2000 Lt neturtinę žalą sudaro sukeltas fizinis skausmas, patirti nepatogumai, išgyvenimai, kuriuos ji turėjo dėl patirto įvykio ir sužaloto veido. Turtinę žalą sudaro 65 Lt už teismo medicinos specialisto apžiūrą, o bylinėjimosi išlaidas sudaro 250 Lt advokato paslaugoms.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Nustatant L. L. priteistinos žalos dydį atsižvelgtina, į tai, jog L. L. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas D. S. tyčiniais veiksmais; po padarytų sužalojimų L. L. nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, tačiau dėl įvykio jai buvo sukeltas skausmas, dvasinis sukrėtimas ir sukelti kiti nepatogumai, todėl įvertinus teismų praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, jog 2000 Lt neturtinės žalos dydis būtų neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl mažintinas iki 800 Lt (CK 6.250 str. 1 ir 2 d., 6.263 str., (duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Taip pat įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus apie teismo ekspertizės atlikimą, L. L. priteistina iš kaltininko 65 Lt turtinės žalos atlyginimas (CK 6.249 str.).

Bylos nagrinėjimo metu L. L. pateikė įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 250 Lt teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 46). Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, darbo ir laiko sąnaudas nagrinėjant bylą teisme bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, L. L. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas, priteisiant iš D. S. 250 Lt bylinėjimosi išlaidų ((duomenys neskelbtini) str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pripažinti D. S. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą.

Uždrausti D. S. bausmės atlikimo laikotarpiu lankyti restoranus, barus, kavines ir naktinius klubus.

Įpareigoti D. S. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose.

Išaiškinti, jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomosios priemonės D. S. neskirti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo, 65 Lt (šešiasdešimt penkis litus) turtinės žalos atlyginimo ir 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) advokato pagalbai apmokėti išlaidų.

I. L. L. pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).

I. L. L. pagal LR BK 154 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).

I. L. L. pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).

Atmesti kaip nepagrįstą D. S. civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) str. 3 d. 1 p.).

Kardomosios priemonės L. L. neskirti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.