Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1166-1029/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-29
Bylos Nr.
1-1166-1029/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16251-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Kairienė
Kaltinamasis
R. O.
Nukentėjusysis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1166-1029/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16251-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; (S) 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 29 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Giedrė Kairienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gitanai Bajarūnaitei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Dževečkai,kaltinamajai R. O.,nukentėjusiajam R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista, teistumas išnykęs,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. O. kaltinama tuo, kad sukėlė žmogui fizinį skausmą: 2021 m. gegužės 20 d., apie 18:30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, pastūmė R. B., dėl ko jis neišlaikęs pusiausvyros pargriuvo ant žemės, nukentėjusiajam R. B. atsikėlus, sudavė lenta jam ne mažiau trijų smūgių į kairią mentį, bei sudavė lenta ne mažiau dviejų smūgių į kairį šoną ir šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. B. fizinį skausmą kraujosrūvas ir žaizdas nugaros srityje.

Kaltinamoji R. O. apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad grįžo į kiemą ir R. B. pastojo jai kelią. Paprašė, kad pasitrauktų, tada jis ją išplūdo visokiausiais žodžiais, liepė išlipti iš mašinos, buvo nusiteikęs kumščiais duoti smūgį, bet ji jį sulaikė. Tada jį stumtelėjo. Kadangi jis buvo girtas, neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo. Datos neatsimena, bet galėjo būti kaltinime nurodyta gegužės 20 d. Buvo pavakarys, apie 18 val. Viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini), prie bendro įvažiavimo. Įvažiavimas buvo užpiltas lentomis, todėl trukdė pravažiuoti. Grįžo į namus su nuosavu automobiliu. Kartu su ja automobilyje buvo jos vyras A. S.. Kitų keleivių nebuvo. Privažiavo prie keliuko ir ant keliuko buvo uždėtos lentos, ji jas truputį apmėtė ir pravažiavo, tada R. B. jai užstojo kelią ir neleido pravažiuoti. Paprašė jo trauktis nuo kelio, tada jis ją išplūdo visokiausiais žodžiais. Kodėl jis neleido pravažiuoti, nieko nesakė, tačiau sakė, kad nuo kelio nesitrauks. Tuo metu ji dar sėdėjo automobilyje. Vėliau išlipo iš automobilio, norėjo jį patraukti nuo kelio, kad galėtų pravažiuoti. R. B. buvo stipriai išgėręs, norėjo jai trenkti, bet ji sulaikė jo ranką, šiek tiek stumtelėjo ir jis, neišlaikęs pusiausvyros, krito ant lentų. Kai jis pasitraukė, ji įvažiavo į kiemą, paėmė smulkias lentas ir metė per tvorą į kitą pusę, kad jos netrukdytų. Kai R. B. nukrito ant lentų, ji laukė, kol jis atsikels, pati jo nekėlė. R. B. galėjo susitrenkti nugarą. Kai R. B. atsikėlė, vėl apsižodžiavo, ji jam aiškino, kad lentas reikia susitvarkyti. Įvykį matė kaimynė D. Š., kaimynas Nerijus, kurio pavardės nežino ir jos sugyventinis, kuris buvo automobilyje. Anksčiau konfliktų su R. B. nebuvo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Pripažįsta, kad nukentėjusįjį pastūmė, tačiau su lentomis R. B. netrenkė. Kaltę pripažįsta iš dalies, nes jį stumtelėjo.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. B. paaiškino, kad lentos buvo kieme 4 dienas ir jos niekam nemaišė. Jis kalbėjo telefonu, R. O. pasiėmė lentą ir puolė jį. Marškinėliuose liko pradurtos skylės ir šiai dienai ant nugaros likę randai. Kaltinamosios vyras sėdėjo mašinoje, ji minėjo, kad automobilyje yra vaizdo registratorius. Pripažįsta, kad buvo išgėręs. Data ir laikas kaltinamajame akte nurodyta teisingai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o R. O. namas yra už 30 metrų. Pravažiuoti netrukdė, ji sustojo ir sakė patraukti lentas, bet lentos ir taip niekam nemaišė. Kai kaltinamoji parvažiavo, jis kalbėjo telefonu stovėdamas ant kelio ir dėl to jie negalėjo pravažiuoti. Sakė patrauk savo lentas, tada prasidėjo keiksmai. R. O. pirma pradėjo keiktis, tuomet ir jis. Kaltinamoji paėmė lentą, kurioje buvo išlindusi vinis, trenkė jam tris kartus per nugarą ir pastūmė, jis nukrito ant lentų. Po to, ji sėdo į mašiną ir nuvažiavo, dar pasakė, kad jam iškvies policiją. Kaltinime smūgiai nurodyti teisingai, smūgiai buvo suduoti vienu metu. Jam buvo nustatytas neblaivumas virš 3 promilių, tačiau aplinkybes prisimena gerai. Pareiškė civilinį ieškinį dėl 80 eurų turtinės žalos atlyginimo, kadangi buvo sugadinti jo „Nike“ marškinėliai, kuriuos pirko už 80 eurų. Marškinėlius pirko rugpjūčio mėnesį Vokietijoje. Pirkimo kvito neturi. Konfliktą matė R. O. sugyventinis, kitų kaimynų nepastebėjo. Jis jokių pretenzijų R. O. nebeturi ir atsisako civilinio ieškinio, nes yra kaimynai. Sužalojimai ant jo kūno atsirado nuo lentų. R. O. jį stūmė į pečius. Stūmimo metu pečių neskaudėjo. Policiją kvietė dėl to, nes R. O. pradėjo grasinti, kad iškvies policiją, kadangi yra teistas, žino, kad kas pirmesnis, tas gudresnis. Pretenzijų R. O. neturi.

Liudytoja Ž. D. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusįjį prisimena, nes važiavo patikslinti įvykio aplinkybes ir jis ten buvo. Iš viršininko gavo patrulės tarnybinį pranešimą, kad reikia patikslinti įvykio aplinkybes. Nuvykus į vietą, pareigūnus pasitiko nukentėjusysis, kuris paaiškino, kad prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas. Tą dieną dirbo kartu su tyrėju J. Ž.. Asmuo nurodė, kad jam buvo suduota į nugarą iš lentos. Tikslinti aplinkybių važiavo kitą dieną po įvykio. Kaltinamosios nebuvo įvykio vietoje. Pagal nukentėjusiojo paaiškinimus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Liudytoja V. P. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad paties įvykio nematė. R. B. buvo išėjęs parodyti draugui, su kuriuo kalbėjo telefonu, kokias malkas atvežė. Ji tuo metu buvo kambaryje, nes turėjo svečių. Vėliau atėjo R. B. ir paprašė iškviesti policiją, parodė savo nugarą ant kurios buvo du įbrėžimai. Ji iškvietė policiją. R. B. jai pasakė, kad susipyko su kaimyne, kad jį pastūmė ir jis nuvirto ant malkų, paėmė lentą su vinimis. Ji jo paklausė, ar tikrai jam trenkė iš tos lentos, jis atsakė, kad taip. Tiek R. B., tiek ji buvo išgėrę alkoholio, nes turėjo svečių. Kitų aplinkybių nežino. R. B. vilkėjo salotinės spalvos marškinėlius, sakė, kad jie brangūs. Kokia jų vertė, nežino. Marškinėliai nebuvo nudėvėti.

Liudytoja A. Č. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąją ir nukentėjusįjį pažįsta iš įvykio. Tikslios datos nepamena, bet buvo gegužės mėnuo, apie 19 val. Buvo gautas iškvietimas. Atvykus į vietą, moteriškė jiems paaiškino, kad konfliktas su R. B. kilo dėl lentų. Lentos buvo pastatytos ant kelio ir moteris negalėjo pravažiuoti, prašė jo patraukti, tada R. B. ant jos pradėjo šaukti visokiais necenzūriniais žodžiais, buvo agresyviai nusiteikęs. Moteris pasakojo, kad jis ją puolė, tačiau buvo mažas atstumas ir iš inercijos ji jį atstūmė, jis virto ant lentų. R. B. kelis kartus stojosi ir krito, tikriausiai dėl per didelio girtumo, nes jam buvo nustatytas virš 3 promilių neblaivumas. Vyriškis su pareigūnais mažai bendravo, nuolat kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Jis nurodė, kad konfliktas kilo dėl malkų. Ar sakė, kad jam trenkė iš lentos, neatsimena. Apžiūrėjus sužalojimus buvo matyti nubrozdinimai, kelios mėlynės. Medikų pagalbos R. B. atsisakė. Jis sunkiai orientavosi, sunkiai pasakojo, tiek moterį, tiek pareigūnus plūdo necenzūriniais žodžiais, šūkavo, kalbėjo nerišliai. Su nukentėjusiuoju daugiausiai bendravo kambaryje, jis sėdėjo, o jei kažkiek atsistodavo, vėl sėsdavo. Buvo išėjęs į lauką parodyti lentas, tačiau prie pareigūnų lauke nukritęs nebuvo. Kitų aplinkybių nebepamena.

Liudytoja D. Š. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąją pažįsta, jos kaimynės. Nukentėjusįjį pažįsta nedaug, nes jis nesenai pradėjo gyventi kaimynystėje. Pamena, kad ravėjo gėlynus ir išgirdo, kad atvažiuoja automobilis, po to kilo ginčas, barnis. Išgirdo kaip kaimynė prašė leisti įvažiuoti į kiemą. R. B. buvo išgėręs ir jos nepraleido. Suprato, kad konfliktas kilo, nes neleido pravažiuoti. Paskui išgirdo, kaip R. siūlė išlipti iš mašinos pakalbėti. Iš pradžių kaimynė kalbėjo pro mašinos langą, bet vėliau ji išlipo iš automobilio ir jie toliau ginčijosi. Neiškentusi ji priėjo prie vartelių ir pamatė kaip kaimynas griūna ant lentų. Po to, kaimynas atsikėlė ir nuėjo į vidų, iškvietė policiją. Atvykus policijai, ji išėjo į gatvelę pasižiūrėti, kas vyksta. Išėjo kaimynas, rodė subraižytą nugarą. Ar R. O. stūmė kaimyną, negali atsakyti, nes nematė. Vizualiai matėsi, kad kaimynas yra išgėręs. Įvykį galėjo matyti kitas kaimynas Nerijus, nes gyvena kaimynystėje.

Liudytojas A. S. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad praėjo daug laiko, daug ko neatsimena. Pamena, kad važiavo mašina ir jiems prie įvažiavimo pastojo kelią. Kai pastojo kelią, pats asmeniškai nieko nedarė. Kaimynas stovėjo mašinos priekyje, jis ir R. O. sėdėjo automobilyje. Kaimynas pradėjo „koliotis“, tada R. O. išlipo iš mašinos ir truputį jį pastūmė. Po to, ji sėdo atgal į automobilį ir nuvažiavo. Kai R. B. pastūmė, jis nugriuvo. Ten nebuvo ką stumti, nes R. B. buvo girtas. Kad R. O. būtų paėmusi lentą, nematė. Daugiau aplinkybių neatsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. P. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), greta jo, kaimynystėje gyvena kaimynė R. O. su savo šeima, toliau gyvena D. Š.. Jie visi naudojasi bendru keliuku įvažiuoti į savo kiemus, šis keliukas veda pro šalia esantį kaimynės V., kurios pavardės nežino, gyvenamąjį sklypą. Šių metų gegužės mėnesio viduryje, tikslios dienos neprisimena, matė kaip kaimynei V. atvežė malkas – sukaltas paletes bei atskiras nuo palečių nuardytas lentas, ir jas pavertė šalia keliuko. Dalis lentų gulėjo ant paties keliuko. Jis pats tik vaikščioja pėsčiomis, automobiliu nevažinėja, todėl V. dėl paverstų malkų nieko nesakė. Praėjus keletui dienų nuo malkų atvežimo, tą pačią savaitę, apie 18 val. 30 min., jis buvo kieme už namo, kuomet išgirdo nuo gatvės sklindančius balsus, girdėjosi vyriškas balsas, todėl ėjo pažiūrėti, kas vyksta. Iš kiemo išėjęs nebuvo, žiūrėjo priėjęs prie kiemo tvoros, kai pamatė ant bendro keliuko stovintį vyriškį išskėstomis rankomis, kaimynės V. sugyventinį. Šis vyriškis stovėjo ant keliuko ties ta vieta, kur buvo išverstos kaimynės V. malkos ir stovėdamas neleido pravažiuoti R. O. į savo namus. Matė, kad R. O. vairavo automobilį, o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo jos sugyventinis A. Kelią pastojęs vyriškis buvo piktai ir agresyviai nusiteikęs, vartojo įvairius keiksmažodžius, todėl suprato, kad jis buvo neblaivus. Jis matė, kad R. O. sėdėjo automobilyje, išlipusi nebuvo. Apsisukęs nuėjo į namus ir kas vyko toliau nematė. Nuėjęs į kambarį jis triukšmo nebegirdėjo ir daugiau nieko nematė. Kiek jis matė, R. O. sėdėdama automobilyje gražiai kažką sakė, o pats vyriškis provokavo savo elgesiu ir žodžiais konfliktą. R. sugyventinis nieko šiam vyrui nesakė. Kas iškvietė policiją, nežino. Tą įvykį dar matė kaimynė D. Š., kuri buvo savo kieme (1 t., b. l. 129-134).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad atlikus nukentėjusiojo R. B. asmens kūno apžiūrą nustatyta: R. B. vilki šviesiai žalios spalvos vasarinius sportinius marškinėlius „Nike“, dėvi mėlynos spalvos džinsinius šortus ir mūvi tamsius sportinius batus. Apžiūrint asmenį ir jo kūną, matosi, kad asmens nugara ir kojos yra sužalotos. Asmens nugaros centras, ties pečiais yra nubrozdintas, matomas maždaug 15 cm ilgio nubrozdinimas, kuris yra išilgai nugaros. Po minėtu nubrozdinimu matomas maždaug 10 cm skersmens paraudimas, nežymus odos nubrozdinimas. Ant nugaros, kairėje pusėje, ties juosmeniu matosi trys įdrėskimai. Aukščiau esantis įdrėskimas yra 4 cm ilgio, žemiau esantys 6 cm ilgio ir 3,5 cm ilgio. Apžiūrint asmens kūną, matosi, kad asmens kairysis petys yra paraudęs. Asmens petys paraudęs netolygiai, jo viduryje matomas pabalimas, galimai ryškėjanti mėlynė. Apžiūrint asmens kojas, matosi, kad kairioji asmens koja priekyje, t. y, po kairiuoju keliu yra nubrozdinta. Minėtos vietos nubrozdinimas 8 cm ilgio. Dešiniosios asmens kojos priekis aukščiau batų yra nubrozdintas, minėtoje vietoje krauju užkrešėjusi žaizda. Daugiau apžiūrint nukentėjusįjį vizualiai matomų sužalojimų nematyti. Apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 49-61).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Po apžiūros nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 14-27).

Iš žurnalo dėl tikrinto asmens girtumo kopijos matyti, kad 2021-05-20, 19.16 val., R. O. alkotesteriu patikrintas blaivumas, tikrinimo rezultatas 0.00 promilės. 2021-05-20, 18.59 val. V. P. alkotesteriu patikrintas blaivumas, tikrinimo rezultatas 2,84 promilės. 2021-05-20, 19:01 val. R. B. alkotesteriu patikrintas blaivumas, tikrinimo rezultatas 3,05 promilės (1 t., b. l. 37).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš kurių analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalintinas kaip neįrodytas objektyvusis požymis – kad kaltinamoji sudavė lenta R. B. ne mažiau trijų smūgių į kairią mentį, bei sudavė lenta ne mažiau dviejų smūgių į kairį šoną. R. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė sudavusi R. B. lenta, jokie liudytojų parodymai šių aplinkybių nepatvirtino. Tuo tarpu, vertindamas paties nukentėjusiojo parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. B. nustatytas 3,05 promilių girtumo laipsnis galėjo lemti klaidingą įvykio aplinkybių vertinimą. Be to, byloje nėra medicinos ekspertų išvados apie R. B. patirtų sužalojimų pobūdį, todėl teismas negali daryti išvados, jog sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.

Remiantis pačios kaltinamosios R. O., teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. S., D. Š., N. P. parodymais ir byloje surinkta rašytine medžiaga, neginčijamai konstatuota, kad R. O. 2021 m. gegužės 20 d., apie 18:30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, pastūmė R. B., dėl ko jis neišlaikęs pusiausvyros pargriuvo ant lentų ir šiais veiksmais R. O. sukėlė nukentėjusiajam R. B. fizinį skausmą kraujosrūvas ir žaizdas nugaros srityje. Nors nukentėjusysis nurodė, kad pats pastūmimas nesukėlė jam fizinio skausmo, tačiau tokie kaltinamosios veiksmai buvo būtina pasekmių kilimo sąlyga ir iš esmės lėmė tai, kad nukentėjusysis nukrito ir susižalojo. R. O. suvokė, jog R. B. yra stipriai neblaivus ir stumdama tokios būsenos žmogų turėjo ir galėjo numatyti, jog tokie jos veiksmai gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus kritimą ir sužalojimą.

Kaltinamosios R. O. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį R. B. pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusiajam dėl nusikalstamų veiksmų sukeltas fizinis skausmas.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taip pat bausmės tikslus.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatytos bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamoji R. O. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris įstatymo leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Ji teista, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b. l. 168-170), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 172). R. O. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas vertina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymą įtakojo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimą bei jį įvykdžiusį asmenį, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, daro išvadą, kad kaltinamajai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirtina laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimas (BK 48 str.).

Kaltinamajai R. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina (1 t., b. l. 156-158).

R. B. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš R. O. priteisti 80 Eur turtinę žalą, tačiau teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio atsisakė ir nurodė pretenzijų kaltinamajai nebeturintis.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vyriški marškinėliai trumpomis rankovėmis, paliktini teisėtam savininkui R. B. (1 t., b. l. 68-78).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. O. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajai R. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vyriškus marškinėlius trumpomis rankovėmis, palikti teisėtam savininkui R. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Giedrė Kairienė