- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-28
- Bylos Nr.
- e2YT-18968-433/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13679-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- V. V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė „Turto bankas“, J. L.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys Valstybės įmonė „Turto bankas“, J. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog jos motina J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties palikimas priimtas nebuvo, nes nebuvo žinoma, jog palikėja turėjo turto. 2019 m. gruodžio mėn. ji iš užsimetusio laiško, gauto iš AB „SEB bankas“, sužinojo, jog jos motina iki mirties kaupė lėšas šio banko pensijų kaupimo fonde. Nurodo, kad šios lėšos iki šiol yra banko žinioje ir norint jas priimti reikalingas notaro išduotas palikimo priėmimo teisės liudijimas. Nurodė, kad paveldėjimo byla nei jos, nei kitų asmenų iniciatyva nebuvo pradėta. Jos brolis atsisako palikimo jos naudai. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, suteikiant naują trijų mėnesių terminą, prasidėsiantį nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos J. V. palikimo perėjimą valstybei. Nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl J. V. palikimui priimti, Valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo J. L. pateiktame atsiliepime nurodo, kad atsisako visų teisių į paveldėjimą savo sesers V. V. naudai.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja Vytautė V. V. pareiškimą palaikė, prašė jį patenkinti. Iš esmės pakartojo pareiškime išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad tuo metų, kai mirė motina, jai buvo 18 metų ir visus reikalus tvarkė jos brolis. Nurodė, kad kreipiantis dėl lėšų, skirtų laidotuvėms, brolio niekas neinformavo, jog mirusioji kaupė lėšas Pensijų kaupimo fonde. Nurodė, jog 2019 metais studijavo užsienyje, o 2019 m. gruodžio – 2020 m. sausio mėn. grįžusi į Lietuvą ir patikrinusi pašto dėžutę, rado laišką, kuris buvo adresuotas jos motinai ir kuriame buvo pranešama apie pensijų kaupimą.
Suinteresuotas asmuo J. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja V. V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra. J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2019 m. gruodžio 6 d. išrašas patvirtina, jog Testamentų registre nėra įregistruotų J. V. palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų. Iš byloje pateikto AB „SEB bankas“ laiško turinio matyti, kad J. V. buvo pasirašiusi sutartį su AB „SEB bankas“ dėl pensijų kaupimo lėšų antros pakopos pensijų kaupimo fonde.
Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011; etc.). Taigi, kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Taigi, kaip minėta, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Antra, paminėtini aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai bei nagrinėjamam ginčui aktualios materialiosios teisės normos.
Pagal LR CK 5.50 straipsnį, įpėdinis palikimą turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CPK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, - diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. LR CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad LR CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad pareiškime nurodytos ir rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybės yra svarbios termino praleidimui pateisinti. Kaip aukščiau minėta, pareiškėja V. V. V. nežinojo apie palikėjos J. V. turtą, t. y. pensijų kaupimo lėšas. Be to, pareiškėja studijavo užsienyje ir apie šio fakto būvimą sužinojo tik 2019 metų gruodžio – 2020 metų sausio mėnesį, kai grįžo į Lietuvą, atradusi AB „SEB bankas“ laišką. Būtent dėl susiklosčiusios situacijos bei faktinių aplinkybių, pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės laiku kreiptis dėl palikimo po motinos mirties priėmimo.
Prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotieji asmenys nepareiškė.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis LR CK 1.5 straipsniu, kuriame nustatyta, jog teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (LR CK 5.57 straipsnis).
Pareiškėja turi teisę paveldėti J. V. turtą. Aukščiau minėta, kad ginčo dėl teisių į palikimą nėra, nes pareiškėjos brolis J. L. - pretendentas į motinos palikimą pareiškė, kad jokių pretenzijų į motinos paliktą turtą neturi ir atsisako palikimo sesers naudai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas (LR CK 5.57 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 577 - 578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai V. V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą iki 2020 m. lapkričio 28 d. palikimui, atsiradusiam po jos motinos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskirtuoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.