Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Savas kaimas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimo grupė“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovų BUAB „Savas kaimas“ ir BUAB „Granulum“ netiesioginis ieškinys atsakovui „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui, trečiajam asmeniui BAB bankui SNORAS dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas, ieškovų BUAB „Savas kaimas“ ir BUAB „Granulum“ netiesioginį ieškinį atsakovui „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui, trečiajam asmeniui BAB bankui SNORAS dėl draudimo išmokos priteisimo palikdamas nenagrinėtu, nevertino aplinkybių, kuris iš ieškinių buvo pareikštas ir teismo priimtas anksčiau, todėl netinkamai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas; Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenagrinėjo ieškinyje pareikštų prašymų – nagrinėti netiesioginį ieškinį kartu su BAB banko SNORAS ieškiniu dėl draudimo išmokos priteisimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-3736-590/2014 (CPK 136 str.4 d.) ir spręsti klausimą dėl sujungtos bylos teismingumo (CPK 34 str. 2 d. 4 p., 30 str.12 p., 137 str., ĮBĮ 14 str. 3 d.); leisti nepateikti netiesioginio ieškinio priedų, kurie buvo pateikti į civilinę bylą Nr. 2-3736-590/2014 (CPK 113 str., 115 str., 138 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos nutartis dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo BUAB „Savas kaimas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimo grupė“, atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl netiesioginio ieškinio palikimo nenagrinėtu, neteisingai taikė ir aiškino CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, be to, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nesprendė pareikštų procesinių klausimų dėl vienarūšių bylų sujungimo, galimo teismingumo pasikeitimo ir kt.

CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas pareiškimą palieką nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šia norma įstatymų leidėjas siekia, kad vienoje byloje nebūtų priimami keli sprendimai, t. y. nustato draudimą tapačius reikalavimus nagrinėti teisme pakartotinai. Kaip žinia, tapačiais pareiškimais (ieškiniais) gali būti pripažįstami tik kai visiškai tapatūs visi trys ieškinio elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2013 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2013). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl dviejų bylų tapatumo, t. y. šalių, ieškinio dalykų ir faktinių pagrindų, nėra.

Nustačius ieškinių tapatumą pripažįstama, kad ieškovas jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ir tai reiškia, kad ieškovas prarado teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu ir negali prašyti to paties ar kito teismo iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį dėl tapataus ginčo jau pasinaudota. Dėl to Civilinio proceso kodeksas draudžia nagrinėti dvi ar daugiau bylų, kuriose pareikšti tapatūs reikalavimai, tame pačiame ar skirtinguose teismuose. Esant dviem byloms, kuriose pareikšti tapatūs reikalavimai, turi būti nagrinėjama anksčiau iškelta byla (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis civilinė byloje Nr. 2-66/2009). Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino klausimo, kuri iš tapačių bylų buvo iškelta ankščiau, todėl galėjo nepagrįstai palikti nenagrinėtą šį ieškinį. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO teikiamus duomenis tiek nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4394-590/2014, tiek Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr.2-812-124/2014 iškeltos (ieškinys priimtas) 2014 m. balandžio 25 d. Taigi, šiuo atveju bylos iškėlimo momentas negalėjo būti lemiantis veiksnys sprendžiant ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą. Be to, LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad nagrinėjamojo byloje iki skundžiamos nutarties priėmimo momento, t. y. iki 2014 m. birželio 3 d., nagrinėjamoje byloje pasirengimo nagrinėjimui metu buvo atlikti tik pirminiai veiksmai, t. y. išsiųstas ieškinys, gauti atsiliepimai, tuo tarpu Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr.2-812-124/2014, paskirtas pasirengimas paruošiamaisiais dokumentais, o atskirojo skundo nagrinėjimo momentui baigtas pasirengimas bylos nagrinėjimui, 2014 m. spalio 1 d. paskirtas teismo posėdis. Nustatytos aplinkybes patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje teisminis procesas yra pažengęs toliau, yra atlikta daugiau procesinių veiksmų, siekiant teisingo ginčo išsprendimo, materialios tiesos nustatymo ir taikos tarp ginčo šalių atkūrimo. Kaip žinia, siekiant įgyvendinti pagrindinius civilinio proceso tikslus pirmenybė teikiama proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 str.). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad vienos iš bylų nagrinėjimas yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją, sprendžia, kad būtent nagrinėjamos bylos ieškinio palikimas nenagrinėtu atitinka pagrindinį proceso tikslą – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, taip pat užtikrina proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 2 str., 7 str., 72 str.).

Atskirajame skunde, be kita ko, teigiama, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenagrinėjo ieškinyje pareikštų prašymų dėl bylų sujungimo ir galimo bylos teismingumo po sujungimo pasikeitimo, galimų ieškinio trūkumų. Kaip žinia, pagal CPK 135 straipsnio nuostatas teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar pareikštas ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, be to, CPK 137 straipsnio 2 dalies nuostatų buvimą. Nepaisant to, kad eilę procesinių klausimų teismas turi spręsti ex officio (pvz. pagal CPK 136 str. 4d. vienarūšių bylų sujungimą), teismo ir dalyvaujančių byloje asmenų kooperacijos (bendradarbiavimo) principas (CPK 8 str.) nedraudžia byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti teismui nuomonę žodžiu arba raštu kaip ir kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje konkretus procesinis klausimas turėtų būti išspręstas. Tačiau vien tokios byloje dalyvaujančio asmens nuomonės pateikimas per se neįpareigoja teismo priimti papildomų procesinių sprendimų (protokolinių nutarčių, rašytinių nutarčių ar rezoliucijų), jei teismas laiko, kad šis procesinis klausimas nagrinėjamoje byloje jau yra tinkamai išspręstas arba, kad jis turės būti sprendžiamas vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis Nr.2-542/2014). Įvertinus tai, kad proceso įstatymas neįtvirtina teismui pareigos ieškinio priėmimo metu taip pat spręsti nagrinėjamu atveju aktualaus klausimo dėl vienarūšių bylų sujungimo (CPK 136 str. 4d.), o CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas užtikrina teisę šalims vienodai naudotis jų procesinėmis teisėmis ir išlaiko šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo klausimo dėl vienarūšių bylų galimo sujungimo ieškinio priėmimo metu. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas klausimą dėl tolesnio bylos nagrinėjimo – ieškinio palikimo nenagrinėtu sprendė po to kai buvo gauti kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai (atsiliepimai) ir išklausyta pareikšta jų nuomonė.

Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui konstatuoti, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 42 str., 185 str., 330 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas BUAB „Savas kaimas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB Bankrotų administravimo grupė“, atskiruoju skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį nepakeistą.