- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- 2-4899-419/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00356-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski (pirm.)
- Ieškovas
- B. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Turto bankas", Valstybinė mokesčių inspekcija
- Trečiasis asmuo
- A. N., V. N., Vilniaus
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo perėjimo valstybei pareiškimo panaikinimo bei palikimo priėmimo fakto nustatymo; tretieji asmenys A. N., V. N., Vilniaus m. 8 notarų biuro notarė Renata Šerpytienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė B. Ž. patikslinusi ieškinį prašė:
1.1. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo tėvo J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti;
1.2. panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos notarei Renatai Šerpytienei pateiktą pareiškimą dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į B. Ž. ieškinį (patikslintą ieškinį) nurodė, kad palikėjo J. N. palikimą sudaro ne tik Ieškovo nurodyti palikėjui priklausę daiktai (nuotraukos, dokumentai), tačiau palikėjas turėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto – 2 (du) žemės sklypus. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, šių sklypų paskirtis – žemės ūkio. Ieškinyje nepateikta įrodymų, kad Ieškovė rūpinosi šiuo turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį, taip pat įrodymais nepatvirtinta, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ji pradėjo šį turtą faktiškai valdyti. Atsakovo nuomone į bylą nepateikta jokių įrodymų, jog Ieškovė trijų mėnesių laikotarpyje po tėvo mirties jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) tvarkė ir valdė kaip savo ir siekė įgyvendinti nuosavybės teisės į juos t. y. juos prižiūrėjo, įdirbo, deklaravo, mokėjo žemės mokestį ir kt. Nesant šių įrodymų negalima konstatuoti, jog Ieškovė priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Šiuo atveju paimti tėvo daiktai nesudaro pagrindo spręsti, jog Ieškovė po tėvo mirties priėmė palikimą. Ieškovė nerodė iniciatyvos perkelti naudojimąsi turtu į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turto savininko teisėmis. Atsakovo nuomone palikėjo J. N. palikimo priėmimas faktiniu valdymu negali būti atliekamas tylėjimu ar neveikimu. Todėl minimu atveju, VMI prie FM mano, kad negalima kalbėti apie palikėjo įpėdinės palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti ir šis ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas. Be to, peržiūrėjus Antstolių informacinės sistemos vieningo vykdomųjų dokumentų sąvadą nustatėme, kad J. N. vardu vykdomų vykdomųjų bylų nėra. Peržiūrėjus mokesčių inspekcijos informacinės sistemos mokesčių apskaitos duomenis apskaityto mokesčių inspekcijoje įsiskolinimo 2021-05-14 dienos datai J. N. neturi. Vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, nustatyta, kad palikėjas J. N. turi tris vaikus: V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) B. Ž. (šios bylos ieškovę), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) Peržiūrėjus Antstolių informacinės sistemos vieningo vykdomųjų dokumentų sąvadą V. N. (palikėjo sūnus) turi 22 vykdomąsias bylas vykdyme, iš kurių dvylikoje bylų išieškotojas yra VMI prie FM, išieškoma suma valstybei sudaro 561,20 EUR. Vadovaujantis šia informacija galima teigti, kad V. N. vengia priimti palikimą, turėdamas daug skolų valstybei ir kitiems kreditoriams. V. N. turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimą valstybės biudžetui, tuo pačiu būdamas skolininku turi tam tikrą teisę – paveldėti tėvo J. N. turtą, tačiau šios teisės neįgyvendina. Tokiu būdu apsunkina skolų išieškojimo galimybę ir tokiu būdu pažeidžia valstybės kaip kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Norime pažymėti, jeigu šioje byloje būtų patenkintas Ieškovės pašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie palikimo priėmimą Ieškovės faktiniu valdymu po J. N. mirties, VMI prie FM bus priversta kreiptis į teismą su actio pauliana ieškiniu dėl vienašalio sandorio (palikimo atsisakymo V. N. vardu) pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą.
3. Trečiojo asmens valstybės įmonės Turto bankas atsiliepime į B. Ž. ieškinį (patikslintą ieškinį) nurodyta, kad atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei ieškinys būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, 2021-03-25 kreipėsi į notarą dėl galimo palikėjo J. N., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimo valstybei, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad ieškovė priėmė J. N., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus ieškinio patenkinimui. Ieškinys dalyje dėl prašymo panaikinti VMI pareiškimą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, adresuotą notarei Renatai Šerpytienei, nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovė nepateikė teisinių argumentų dėl šios ieškinio dalies. Pagal teisinį reglamentavimą valstybė privalėjo pradėti J. N., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimo perėmimo procedūrą, nes nuo 2015 m. dėl šio asmens palikimo į notarą paveldėtojai nesikreipė.
4. Tretieji asmenys A. N., V. N. ir Vilniaus m. 8 notarų biuro notarė Renata Šerpytienė atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
5. Trečiųjų asmenų Valstybės įmonės Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus m. 8 notarų biuro notarės Renatos Šerpytienės atstovai, o taip pat A. N. ir V. N. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, Valstybės įmonės Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovai, A. N. ir V. N. prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, Vilniaus m. 8 notarų biuro notarės Renatos Šerpytienės atstovas jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė, todėl byla išnagrinėta tretiesiems asmenims ir jų atstovams nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
6. Ieškovė B. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad jos tėvas J. N. su mama gyveno atskirai, nors oficialiai išsiskyrė maždaug (duomenys neskelbtini) metais. Turėjo tris vaikus. Tėvas buvo paralyžiuotas, tad nuo 2012 metų pasiėmė tėvą gyventi pas save. Rūpinosi juo, nuomojo jam butą (duomenys neskelbtini). Tėvas jokio turto neturėjo, iki tol gyveno pas ūkininką. Kitos šeimos tėvas neturėjo. Prieš mirtį tėvas gulėjo Eišiškių slaugos ligoninėje. Palaidoti tėvą padėjo tėvo sesuo. Po tėvo mirties liko tik jo lagaminas, kuriame buvo nuotraukų albumas, jo asmens dokumentai, karinis liudijimas, mokyklos baigimo pažymėjimas, keli šaukštai ir šakutės. Daugiau jokio turto jis neturėjo. Vėliau sužinojo, kad tėvas turi kažkiek žemės savo tėviškėje. Dokumentų dėl žemės sklypų neturi. Po tėvo mirties žemės sklypo nevaldė. Valdė tik jo asmeninius daiktus. (duomenys neskelbtini) metais palaidojo motiną, močiutę, o rugpjūčio mėnesį mirė ir jos tėvas. Emociškai jautėsi labai prastai, todėl dėl palikimo priėmimo niekur nesikreipė, nors žinojo, kad į notarą reikia kreiptis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Apie tai, kad valstybė nori paveldėti tėvo palikimą, sužinojo iš notarės laiško, gauto praėjus maždaug 6 metams po tėvo mirties. Notarė prašė pranešti, ar ji ketina priimti tėvo palikimą. Iki to laiško manė, kad tie žemės sklypai seniai perėjo valstybei. Nebūtų kreipusi dėl palikimo priėmimo, jeigu negautų laiško iš notarės. Daugiau jokio turto nei mama, nei tėvas nepaliko. Valstybė į notarą dėl tėvo turto kreipėsi anksčiau už tėvo vaikus – įpėdinius. Jos nuomone, taip neturėjo būti.
7. Liudytojas R. Ž. parodė, kad ieškovė yra jo sutuoktinė. Sutuoktinės tėvo nepažinojo, susituokė jau po jos tėvo mirties. Žinojo, kad iki santuokos žmona prižiūrėjo tėvą, lankydavo jį. Žinojo, kad kadaise jis turėjo ir namą, ir automobilį. Koks turtas liko po jo mirties nežino. Jo laidotuvėse nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės B. Ž. tėvas J. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 15-17). J. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso 13/55 dalių 0,55 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 140/705 dalių 7,1227 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-14). Vadovaujantis Testamentų registro išrašu J. N. palikimą 2021-03-15 priėmė Lietuvos Respublika (b. l. 19).
9. Ieškovė siekė įrodyti, kad priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti tėvo turtą.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
11. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
12. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).
14. Ieškovė paaiškino, kad žinojo, jog palikimą būtina priimti per trijų mėnesių terminą, tačiau (duomenys neskelbtini) metais palaidojo tris artimus žmones, t. y. motiną, močiutę ir tėvą, tad jautėsi palūžusi ir rūpintis palikimu neturėjo jokių galimybių. Taip pat nurodė, kad prieš mirtį labai rūpinosi tėvu, kuris pas ją atvyko su savimi turėdamas tik lagaminą su asmeniniais daiktais. Tėvui mirus, jai liko tas lagaminas su visu jo turiniu. Ten buvo tėvo nuotraukų albumas, mokyklos baigimo pažymėjimas, keli šaukštai bei šakutės ir kiti smulkūs daiktai. Žinojo, kad tėvas savo tėviškėje turi kažkiek žemės.
15. LAT praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, elgesį po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, taip pat kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. (2010-10-07 nutartis Nr. 3K-3-398/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (2011-06-17 nutartis Nr. 3K-3-285/2011; 2013-12-11 nutartis Nr. 3K-3-657/2013; 2014-05-09 nutartis Nr. 3K-3-273/2014).
16. LAT laikosi pozicijos, kad sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs (nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-381/2011; Nr. 3K-3-657/2013).
17. Įvertinus ieškovės paaiškinimus matyti, kad mirus tėvui per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant priimti tėvo palikimą. Suprantama ieškovės sunki emocinė būsena per vienerius metus palaidojus net tris artimiausius žmones, dėl ko ji nei per tris mėnesius, nei kiek vėliau nesikreipė į notarą, siekdama įforminti tėvo palikimą. Tačiau pažymėtina, kad net ir praėjus keliems metams po tėvo mirties, savo valios tapti tėvo turimo turto savininke neišreiškė, nors žinojo apie tėvo turimus žemės sklypus. Anot pačios ieškovės, ji tėvo žemės sklypų niekada nevaldė ir manė, kad jie seniai perėjo valstybės nuosavybėn, o rūpintis palikimo tvarkymu ji pradėjo tik 2021 metais gavusi laišką iš notarės apie valstybės ketinimą priimti jos tėvo palikimą. Taigi matyti, kad ieškovė ilgą laiką tėvo palikimo atžvilgiu elgėsi visiškai pasyviai, t. y. nesidomėjo tėvo turimais žemės sklypais, jų neapdirbinėjo, nerodė jokios iniciatyvos iš tikrųjų perimti jų valdymą (pvz. mokant žemės mokestį ar nuomojant turimą žemę tretiesiems asmenims). LAT praktikoje ne kartą pabrėžta, kad palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinio atliekami veiksmai turi vienareikšmiškai patvirtinti įpėdinio valią teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-187/2010; Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-403/2011). Tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jokių aktyvių veiksmų, siekiant įgyti nuosavybę į tėvo turėtus žemės sklypus ieškovė B. Ž. nesiėmė, o vien tai, kad ieškovei po tėvo mirties liko keli nevertingi jo asmeniniai daiktai nelaikytina, kad ieškovė būtų priėmusi tėvo palikimą faktiniu valdymu.
18. Apibendrindamas išdėstyta, teismas prieina išvados, kad ieškovė B. Ž. nepriėmė tėvo palikimo nei teikdama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, nei faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė tėvo J. N. palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti yra atmetamas.
19. Remiantis CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktu paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Tokiu būdu atmetus ieškovės reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, antrojo reikalavimo (panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos notarei Renatai Šerpytienei pateiktą pareiškimą dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo) nagrinėjimas netenka teisinės prasmės, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisako ir ieškinį visa apimtimi atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti ieškovės B. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo perėjimo valstybei pareiškimo panaikinimo bei palikimo priėmimo fakto nustatymo; tretieji asmenys A. N., V. N., Vilniaus m. 8 notarų biuro notarė Renata Šerpytienė.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.