Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apeliantės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. K. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. B. (toliau – atsakovas) 94 400,00 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2013 m. kovo 16 d. atsakovui nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje kilo gaisras, dėl jo nukentėjo ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas ir jame buvęs kilnojamasis turtas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. priėmė nutartį, kuria nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsniai). Teismas savo procesinį sprendimą grindė tuo, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį, ieškinyje turi būti nurodoma ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), todėl teismas įpareigojo ieškovę per nutartyje nurodytą terminą atitinkamai pašalinti ieškinio trūkumus ir pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, taip pat tinkamai suformuoti reikalavimą, kad jis galėtų būti nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Atskirajame skunde ieškovė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad procesinio dokumento pabaigoje ieškinio suma - 94 400,00 Lt. Ieškinio faktinės aplinkybės yra gaisro metu padaryta žala, ieškovė kartu su ieškiniu pareiškė teismui prašymą išreikalauti įrodymus apie gaisro faktą, vietą ir padarinius. Prie ieškinio pridėtas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro liudija atsakovą esant nekilnojamojo turto dalies, kurioje kilo gaisras, savininku. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, nenurodyti konkretūs trūkumai, kuriuos ieškovas privalo pašalinti.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei nurodyti ieškinio trūkumai ir nustatytas terminas jiems pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu kartu patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nors įstatymas ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o ieškinio pagrindu – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinyje, nors pastaroji pareiga ieškovui įstatymo nenumatyta, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti. Nesant bent vieno iš ieškinio elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, nes gali būti sudarytos prielaidos dalyvaujančių byloje asmenų teisės į teisingą teismą pažeidimui, o teismui sudaromos kliūtys veiksmingai vykdyti proceso reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi įpareigojo ieškovę ištaisyti ieškinio trūkumus: tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą), nurodyti ieškinio sumą, aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) ir pateikti šias aplinkybės patvirtinančius įrodymus.

Įvertinus teismui pareikšto ieškinio turinį matyti, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl 94 400,00 Lt žalos atlyginimo, kurį kildina iš, jos manymu, neteisėtų atsakovo veiksmų - pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai bei naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims pažeidimo, nurodydama, jog dėl šios pareigos nesilaikymo atsakovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalyje kilo gaisras ir dėl jo ieškovę, gretimo pastato savininkė, patyrė nuostolių. Taigi, ieškovės pareikštas ieškinys, nepaisant jame neišsamiai dėstomų aplinkybių, nepakankamai tikslaus teisinio turinio ir ieškinio reikalavimo formuluotės, leidžia tiksliai apibrėžti civilinio pobūdžio ginčo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo ribas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013 ir kt.).

Bylos medžiaga liudija, kad ieškovė pateikė, jos nuomone, reikalingus įrodymus ir nurodė, kad įrodymų apie gaisro kilimo židinį, vietą, priežastis ir padarinius pateikti negali, prašydama juos teismo išreikalauti (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas esminiu ieškovės paduoto ieškinio trūkumu pripažino nepakankamą įrodymų pateikimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ir įrodymų nepakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pripažįstamas ieškinio trūkumu, dėl kurio būtų negalimas bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Teismas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą turėtų tik tada, kai procesinio dokumento trūkumai yra esminiai, t. y. tokie, dėl kurių negalimas bylos nagrinėjimas iš esmės, o tokių trūkumų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta. Apylinkės teismo nustatyti ieškinio dalyko netikslumai bei ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, įskaitant ieškovo nuosavybės teisę į gaisro metu nukentėjusį nekilnojamąjį turtą patvirtinančių duomenų nepateikimas, gali būti ištaisyti pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis), kadangi įstatymas numato teismui, priėmusiam procesinį dokumentą nagrinėjimui, galimybę parengiamojo teismo posėdžio metu iškviesti šalis ir jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę bei šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį, taip pat suteikti ieškovui galimybę patikslinti ieškinio reikalavimus (CPK 230 straipsnio 1 dalis), prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 straipsnis), pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), išspręsti prašymus dėl rašytinių įrodymų, kurių šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys negali pateikti, išreikalavimo, pasiūlyti šalims pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba (CPK 230 straipsnio 1 dalis) bei atlikti kitus veiksmus, kurie teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 225, 230 straipsniai), taip užtikrinant proceso operatyvumą ir efektyvų pažeistų ar ginčijamų asmens teisių gynimą (CPK 2, 5 straipsniai).

Remdamasis aukščiau nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trukumų šalinimo institutą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.