Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. K. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, jog pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 13 d. pateikė nustatytos formos prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, prašydamas organizuoti naujo žemės sklypo prie nuosavybės teise valdomo pastato – prekybos paviljono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (toliau – ir Projektas), kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančio prekybos paskirties pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinių – kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), numatant apie 365 kv. m žemės sklypo plotą. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė minėtoje formoje nurodytus dokumentus, t. y. pastato – prekybos paviljono nuosavybės dokumentus, žemės sklypo ribų planą ir planavimo pasiūlymų schemą.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo argumentuodama tuo, jog nėra numatyta galimybė prie gatvės raudonųjų linijų formuoti valstybinės žemės sklypus nuomai ar pardavimui šalia tokio pobūdžio statinių kaip kioskai ar paviljonai. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui.

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1965-505/2019 panaikino minėtą Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą dėl to, jog atsakovės sprendimas buvo nepagrįstas faktais, įrodymais ir individualia argumentacija, ir atsakovę įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi byloje Nr. eA-4631-968/2019 Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą, pareiškėjo prašymą išnagrinėjo pakartotinai ir šioje nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymo taip pat netenkino.

Taigi, atsakovė atsisakymą organizuoti Projekto rengimą motyvavo tuo, jog pareiškėjo pastatas – prekybos paviljonas yra laikinas statinys, kuris naudojamas ne pagal pagrindinę – prekybos paskirtį, bet paslaugų teikimui, planuojamo žemės sklypo ploto dydis nepagrįstai didelis, žemės sklypo projektuojama teritorija reikalinga inžinerinių tinklų eksploatavimui.

Dėl pastato – prekybos paviljono priskyrimo laikinam statiniui

Tačiau pažymėtina, jog atsakovė atsisakymą organizuoti Projekto rengimą argumentavo pirmiau minėtais teisės aktais, kurie nereglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarkos ir procedūrų, o numato valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygas.

Teismo vertinimu, atsakovė skundžiamą sprendimą nepagrįstai teisiškai pagrindė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.4 ir 3 punktų nuostatomis, kurios nereglamentuoja žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, tačiau numato tvarką ir sąlygas, susijusias su kitais teisiniais santykiais, t. y. valstybinės žemės nuoma ar pardavimu lengvatinėmis sąlygomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas bei tvirtinimas ir valstybinės žemės pardavimas be aukciono – dvi atskiros procedūros, kurias vykdant vertinamos skirtingos aplinkybės ir tikrinama, ar egzistuoja konkrečios kiekvienai iš šių procedūrų būdingos sąlygos. Formuojant ir pertvarkant žemės sklypą įvertinami ir nustatomi detalūs duomenys apie naują pertvarkytą žemės sklypą (jo plotas, naudojimo paskirtis, būdas, specialiosios naudojimo sąlygos ir pan. šios nutarties 39 punkte nuodyti kriterijai). Sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono atliekamas vertinimas, ar egzistuoja vienas iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pagrindų tą padaryti konkrečiam prašymą pateikusiam subjektui. Tam, kad būtų rengiamas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas naujam žemės sklypui, kuriame yra statiniai, suformuoti valstybinėje žemėje turi būti tokie statiniai, kuriems eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).

Taigi, minėtas teisinis reglamentavimas reiškia, jog atsakovė privalėjo tikrinti ne pareiškėjo teisę pirkti ar nuomoti lengvatinėmis sąlygomis žemės sklypą prie jo nuosavybės teise valdomo pastato – prekybos paviljono (duomenys neskelbtini), tačiau vertinti, ar minėto pastato eksploatacijai reikalingas žemės sklypas gali būti formuojamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje ir Taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, nustatytą projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį formuojami rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Analogiškai numatyta ir Taisyklių 2.4 papunktyje, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 13.2 papunktyje, kuriame numatyta, jog Projektų rengimo inicijavimo teisę turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą miestuose organizuoja savivaldybių administracijos. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 str. 4 d. 1 ir 2 p.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 12.2 ir 19.2 papunkčiuose.

Taisyklių 19 punkte numatyta, jog prašymas organizuoti Projektą yra pildomas pagal Taisyklių 1 priede nustatytą formą.

Pareiškėjas pateikė nustatytos formos prašymą ir minėtoje formoje nurodytus dokumentus, t. y. pastato – prekybos paviljono nuosavybės dokumentus, žemės sklypo ribų planą ir planavimo pasiūlymų schemą.

Pareiškėjo pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 1 d. nuosavybės teise valdo visą pastatą – prekybos paviljoną (duomenys neskelbtini).

Neabejotina, jog pareiškėjas, pastato – prekybos paviljono (duomenys neskelbtini), savininkas, turi teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką ir sąlygas.

Pastato – prekybos paviljono (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenys patvirtina, jog pastatas yra su betono pamatais, turi metalinių konstrukcijų sienas, metalines perdangas, stogą, pastato bendras plotas 42,87 kv. m, pastato baigtumas 100 procentų, kadastro duomenys užfiksuoti 2003 m. sausio 27 d., ir t. t. Šiuose duomenyse nėra nurodyta jokių pastabų ar viešos informacijos, jog pastatas naudojamas apibrėžtam laikui.

Pirmiau nurodyti pastato – prekybos paviljono (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenys neabejotinai leidžia konstatuoti, jog pastatas visiškai atitinka savarankiško, ne laikino pastato sąvoką, apibrėžtą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje.

Įvertinus tai, kad pastatas – prekybos paviljonas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais kiemo inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (kiemo aikštelė ir tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra teisinio pagrindo teigti, jog pastatas – prekybos paviljonas (duomenys neskelbtini), yra laikinas statinys, kurį leidžiama statyti numatytam naudoti ribotam terminui (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 24 p.).

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi, apibendrinus pirmiau nurodytus argumentus ir teisinį reguliavimą, galima neabejotinai konstatuoti, jog pastatas – prekybos paviljonas (duomenys neskelbtini), yra būtent nekilnojamojo turto objektas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir nėra laikytinas laikinu statiniu, todėl atsakovės argumentai, atsisakant rengti Projektą dėl to, jog pastatas – prekybos paviljonas (duomenys neskelbtini), laikinas statinys, nepagrįsti.

Dėl žemės sklypo dydžio, reikalingo pastato – prekybos paviljono eksploatacijai

Projekto organizavimas miesto teritorijoje pradedamas savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą pradėti rengti Projektą (Taisyklių 23 p.). Po to, kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 24 p. ir 3 priedas).

Reikalavimai turi būti tiesiogiai susieti su Projekto teritorija ir Projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su Projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas Projektas (Taisyklių 25 p.). Projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, Projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą (Taisyklių 16 p.).

Nurodytos Taisyklių procedūros leidžia teigti, jog atsakovės skundžiamas atsisakymas pradėti rengti Projektą yra priimtas viename iš pirminių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo etapų, kai sprendžiamas klausimas pradėti organizuoti ar ne Projekto rengimą. Šiame etape patikrinama pagal bendrąsias Taisyklių nuostatas, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą. Vėlesniame Projekto rengimo reikalavimų pateikimo etape dalyvaujančių institucijų išduotų reikalavimų Projektui rengti sąlygos nulemia Projekto turinį bei konkrečių sprendinių numatymą ir pagrindimą. Teismo nuomone, sprendimo pradėti organizuoti Projekto rengimą priėmimo etape šie klausimai dėl pareiškėjo preliminaraus siūlomo formuoti sklypo dydžio nesprendžiami, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo vertinti Projekto planavimo schemoje nurodyto žemės sklypo apie 365 kv. m ploto dydžio ir reikalauti tai pagrindžiančių duomenų.

Atsakovė be jokio teisinio pagrindimo nurodė konkrečius Projekto turiniui keliamus reikalavimus, atlikdama pareiškėjo pateiktą planavimo pasiūlymų schemos vertinimą, kuris nesusijęs su sprendimo pradėti ar ne Projekto rengimo organizavimą priėmimu.

Dėl susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių patekimo į pareiškėjo planuojamo žemės sklypo ribas

Atsakovė atsisakydama organizuoti Projekto rengimą taip pat nurodė aplinkybę, jog pareiškėjo projektiniuose pasiūlymuose nurodyta teritorija pažymėta kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai, kuri turi būti palikta inžinerinių tinklų eksploatavimui.

Atsakovės atsisakymas organizuoti Projekto rengimą dėl projektuojamoje teritorijoje susisiekimo ir inžinerinių tinklų eksploatavimo nepagrįstas ir negali būti priežastimi atsisakyti organizuoti Projekto rengimą, kadangi šiems tinklams eksploatuoti projektuojami servitutai ir (arba) siūlomos nustatyti specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, jog Taisyklių 46 punktas numato, jog esamiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti arba būsimiems tiesti ir eksploatuoti projektuojami servitutai ir (arba) siūlomos nustatyti specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Be to, tokio pobūdžio klausimai turėtų būti vertinami ne prašymo organizuoti Projekto rengimą etape, tačiau Projekto rengimo reikalavimų pateikimo etape (Taisyklių 24–25 p.).

Dėl pastato – prekybos paviljono naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotą tiesioginę paskirtį

Pažymėtina, jog atsakovė atsisakymą rengti Projektą grindė dar ir tuo, jog pareiškėjas pastatą – prekybos paviljoną (duomenys neskelbtini), naudoja ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotą prekybos paskirtį, o teikia ratų montavimo ir kirpyklos paslaugas. Atsakovė šį argumentą grindė Taisyklių 2.4 punktu, kuris numato, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotą tiesioginę paskirtį.

Nekilnojamojo turto registro duomenys neginčytinai patvirtina, kad pastato – prekybos paviljono naudojimo paskirtis yra prekybos, pastatas yra naudojamas ir panaudos pagrindais perduotas MB „Miglutė“.

Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – Reglamentas) numato statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį (Reglamento 1.1 p.).

Statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius (Reglamento 5 p.). Pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes (Reglamento 5.1 p.): gyvenamuosius pastatus (Reglamento 5.1.1 p.) ir negyvenamuosius pastatus (Reglamento 5.1.2 p.).

Negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į keletą pogrupių (Reglamento 7 p.), t. y.: prekybos paskirties pastatai – skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai) (Reglamento 7.3 p.); paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo?išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai (Reglamento 7.4 p.) ir t. t.

Akivaizdu, jog pastatas – prekybos paviljonas (duomenys neskelbtini), priskirtinas prie negyvenamųjų patalpų ir Nekilnojamojo turto registre nurodyta jo naudojimo paskirtis – prekybos, taip pat ir byloje nėra dėl to ginčo, jog pareiškėjo pastatas – prekybos paviljonas naudojamas paslaugų teikimui – ratų montavimui ir kirpyklos veiklai.

Kadastro nuostatų 3 priedo 2.3 punkte nurodyta, jog prekybos paskirties pastatai skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, knygynai, vaistinės, prekybos paviljonai ir kita). Prekybos veiklų sąrašas nėra baigtinis, tačiau, įvertinus Kadastro nuostatų 3 priedo 2.4 punkte nurodytą paslaugų pobūdį, pareiškėjo pastate – prekybos paviljone vykdomą veikla – ratų montavimas ir kirpyklos veikla yra paslaugos, o tai neatitinka pareiškėjo pastato pagrindinės naudojimo prekybos paskirties.

Nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, jog pareiškėjo pastatas – prekybos paviljonas (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis prekybos, faktiškai naudojamas ne pagal teisinę pastato naudojimo paskirtį, registruotą Nekilnojamojo turto registre.

Įvertinus pirmiau minėtas teisines nuostatas ir tai, kad pastatas faktiškai naudojamas paslaugų paskirčiai, neabejotinai galima konstatuoti, jog pareiškėjo pastatas – prekybos paviljonas naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę prekybos paskirtį. Pažymėtina, jog būtent ši faktinė aplinkybė buvo lemiama ir pagrįsta priežastimi atsisakyti pradėti rengti Projektą.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės sprendime pirmiau minėtos atsisakymo rengti Projektą priežastys teisiniu požiūriu nėra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos, tačiau atsakovės nurodyta atsisakymo rengti Projektą priežastis, jog pareiškėjo pastatas – prekybos paviljonas naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę prekybos paskirtį ir šios priežasties teisinis pagrindimas Taisyklių 2.4 punkto nuostatomis, neabejotinai patvirtina atsakovės teisę atsisakyti rengti Projekto organizavimą bei yra visiškai teisėtas ir pagrįstas argumentas netenkinti pareiškėjo prašymo.

Nors ne visi skundžiamo sprendimo argumentai teisiškai pagrįsti, tačiau skundžiamo sprendimo nėra pagrindo naikinti, nes pareiškėjas neturi teisės dėl pirmiau nurodytos priežasties pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą naudodamas pastatą ne pagal paskirtį. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir ne visi skundžiamo sprendimo argumentai pagrįsti, realiai pareiškėjo teisės skundžiamu sprendimu nebuvo pažeistos, nes teisminė gynyba galima tik tais atvejais, kai realiai siekiama apginti pažeistą teisę arba yra ginčijama tam tikra teisė arba įstatymų saugomas interesas ir tai būtų galima padaryti vienu iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų.

Todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjas neturi teisės rengti Projekto naudodamas pastatą – prekybos paviljoną ne pagal naudojimo prekybos paskirtį, nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

Nagrinėjamo ginčo atveju konstatuotina, jog atsakovė pagrįstai atsisakė rengti Projektą, argumentuodama tuo, jog pareiškėjas pastatą naudoja ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę naudojimo paskirtį ir šį argumentą pagrįsdama Taisyklių 2.4 punktu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas. Nurodytos teisinės nuostatos nesuteikia teisės pareiškėjui, naudojančiam prekybos paskirties pastatą – prekybos paviljoną ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę prekybos paskirtį, rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Pareiškėjo nurodyta išimtis, numatyta Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 (2018 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 85 redakcija), 5.5 punkte, jog kirpyklų veikla, kuri pagal Ekonomikos veiklos rūšių klasifikatorių priskiriama S96.02 veiklos rūšiai, gali būti vykdoma ir prekybos paskirties patalpose nedarant žalos gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, ginčo atveju nėra lemiama, nes pareiškėjo pastate vykdoma dar ir kita – ratų montavimo paslaugos veikla, kuriai nėra numatyta jokių išlygų.

Teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo situacijoje atsakovė, įgyvendindama viešojo administravimo subjekto funkcijas, nepažeidė viešojo administravimo subjektams taikomos taisyklės – leidžiama tik tai, kas nustatyta įstatyme, bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto įstatymų viršenybės principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta pastato naudojimo ne pagal paskirtį aplinkybė paneigia pareiškėjo teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei yra akivaizdi kliūtis pradėti Projekto rengimo organizavimą, todėl taip pat nepanaikinus skundžiamo sprendimo nėra pagrindo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą pradėti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti jam iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkintinas, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.