- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- eI-1965-505/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02804-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- A. A. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus, Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. K. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A.A. K. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 22 d. raštą Nr. (33.205) 2-2985 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini)“ bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą organizuoti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, bei jis ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas - pastatas-prekybos paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio statinio priklausinys - kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), kurį pareiškėjas įgijo pagal 2017 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gegužės 18 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad abiejų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių duomenų nustatymo data yra 2003 m. sausio 27 d. ir šie statiniai šiuo metu yra naudojami, t. y. vykdoma komercinė veikla - ratų montavimas, veikia kirpykla. Pažymėjo, jog 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir suformuoti žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) po pareiškėjui priklausančiais statiniais žemės sklypo įsigijimui, tačiau atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė. Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, minėtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimą (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pareiškėjas yra teisėtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatorius, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos ginčijamas raštas, kuriame atsisakoma pradėti minėtą procedūrą, tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo teises. Atsižvelgiant į tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) stovi pareiškėjui priklausantis, apskaitytas viešame registre nekilnojamas turtas, turintis tiesioginę paskirtį - prekybos, ir šis turtas faktiškai yra naudojamas prekybai pagal paskirtį, o žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti ir veiklai vykdyti, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 ,,Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punktu ir 2.4 punktu pareiškėjas turi teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą be aukciono statiniams eksploatuoti. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija visiškai nepagrįstai plečiamai aiškino įstatymą ir be pagrindo atsisakė pradėti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko.
Atsiliepime į patikslintą skundą nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (5 dalies 1 punktas); parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (6 dalis). Analogiškos nuostatos įtvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 2.4 ir 3 punktuose. Teigė, kad nurodytos teisės aktų nuostatos suteikia teisę lengvatine - ne aukciono - tvarka įsigyti valstybinę žemę tik esant tam tikroms nustatytoms sąlygoms. Paaiškino, jog sprendžiant klausimą dėl teisės ne aukciono būdu įsigyti ar nuomotis valstybinę žemę, esminę reikšmę turi faktinės situacijos vertinimas, ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su statinių naudojimu, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija, priimdama sprendimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, pagrįstai vertino, ar statinio (duomenys neskelbtini), eksploatavimui gali būti formuojamas žemės sklypas, ar šis statinys atitinka reikalavimus, suteikiančius teisę įsigyti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pareiškėjui priklauso 42,87 kv. m, bendro ploto prekybos paskirties pastatas - prekybos paviljonas, kurio sienos ir stogo danga - metalo konstrukcijos, t. y. nesudėtingas (laikinas) statinys. Nors prekybos paviljonas yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kad prekybos paviljono statybai kokiu nors teisės aktu buvo skirtas žemės sklypas ir kad pareiškėjui buvo leista šį prekybos paviljoną statyti kaip stacionarų statinį (nekilnojamąjį) daiktą. Atsakovės nuomone, prekybos paviljonas įregistruotas neatlikus teisės aktuose nustatytų statinių statybos ir statybos užbaigimo procedūrų, todėl pagrįstai buvo atsisakyta organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534. 3 priedo 2.3 punktą, prekybos paskirties pastatams priskiriami pastatai didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, knygynai, vaistinės, prekybos paviljonai ir kita). Teigė, kad nagrinėjamu atveju prekybos paviljonas nėra naudojamas prekybai - jame teikiamos paslaugos (ratų montavimas ir kirpykla). Nors pareiškėjas kartu su prašymu pateikė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo pasiūlymų schemą, kurioje prekybos paviljono eksploatavimui formuojamas apie 365 kv. m žemės sklypas, tačiau projektiniuose pasiūlymuose nėra pagrįsta, kad prekybos paviljono eksploatavimui yra reikalingas tokio dydžio valstybinės žemės sklypas. Akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie žemės sklypo skyrimą prekybos paviljono įrengimui, be to, tokio dydžio teritorijos niekada faktiškai nenaudojo prekybos paviljono eksploatavimui. Iš gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano matyti, kad visa pareiškėjo projektiniuose pasiūlymuose nurodyta teritorija pažymėta kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai, todėl ginčo atveju pareiškėjo nurodyta teritorija turėtų būti palikta inžinerinių tinklų eksploatavimui. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko.
Atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, jog reikalavimai, kurių turi būti laikomasi formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, reglamentuoti Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje, o konkreti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka nustatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513. Paaiškino, kad formuojant ir pertvarkant žemės sklypą įvertinami ir nustatomi detalūs duomenys apie naują žemės sklypą ir tam, kad būtų rengiamas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas naujam žemės sklypui, kuriame yra statiniai, suformuoti valstybinėje žemėje turi būti tokie statiniai, kuriems eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Atkreipė dėmesį, kad svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Nurodė, jog valstybinės žemės nuomotojas, nagrinėdamas asmens prašymą parduoti ar išnuomoti žemės sklypą, kuriame yra statiniai ar įrenginiai, turi įvertinti ne tik viešajame registre išdėstytus duomenis apie statinių teisinę registraciją, bet ir tai, ar statinys (įrenginys) gali funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla, ar šis objektas yra tokios būklės, kad jį būtų galima eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre, t. y. ar žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančio statinio (įrenginio) eksploatacijai. pažymėjo, jog teisės aktai numato Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pareigą įvertinti visas teisės aktuose nustatytas aplinkybes ir priimti sprendimą dėl galimybės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Teigė, jog lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, t. y. kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią ar kitokią veiklą. Palaikė atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos poziciją ir prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas dalinai.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (33.205) 2-2985 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini)“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos įrodymai patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjui A. A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, t. y. pastatas - prekybos paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio statinio priklausinys, t. y. kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pastato – prekybos paviljono pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos. Minėtą nekilnojamą turtą pareiškėjas įgijo 2017 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gegužės 18 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Abiejų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių duomenų nustatymo data yra 2003 m. sausio 27 d.. Statinius šiuo metu yra naudoja MB „Miglutė“ 2013 m. sausio 1 d. panaudos sutarties pagrindu, kuri įregistruota viešame registre (Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Pareiškėjo tvirtinimu, šiame statinyje yra vykdoma komercinė veikla, t. y. ratų montavimas ir veikia kirpykla.
Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, registracijos Nr. 70-25-674, kurio tikslas - suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pastato eksploatavimui. Kauno miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2018 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. (33.205) 2-2985 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini)“ atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, motyvuodama tuo, jog nėra numatyta galimybė prie gatvės raudonųjų linijų formuoti valstybinės žemės sklypus nuomai ar pardavimui šalia tokio pobūdžio statinių kaip kioskai ar paviljonai.
Pareiškėjas skunde, o jo atstovė advokatė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad esant minėtam įstatyminiam reguliavimui (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 40 str. 3 d., 10 str. 5 d. 1 p., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 ,,Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 46 p.) yra akivaizdu, kad Kauno miesto savivaldybės administracija visiškai nepagrįstai plečiamai aiškina įstatymą ir be pagrindo atsisakė pradėti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimą. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui priklausantis turtas yra nekilnojamasis. Jis yra apskaitytas viešame registre. Turtas turi savo funkcinę paskirtį ir šiai dienai yra naudojamas pagal paskirtį. Prekybos paviljone šiuo metu vykdoma komercinė veikla, t. y. ratų montavimas ir veikia kirpykla. Žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti ir veiklai vykdyti.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).
Aiškindamas minėtas įstatymo nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Tais atvejais, kai tikrinamas viešojo administravimo subjekto sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu, turi būti nustatyta (jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų), ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnis (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 07 01 iki 2019 01 01) ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 01 01 iki 2018 12 06).
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo administracinio akto priėmimo metu) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami tais atvejais, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taisyklių 2.4. papunktyje įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 3 punktą, prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Taisyklių 2.4. punktas numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šių taisyklių 13.2 papunktyje nustatyta, kad projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai.
Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti, tačiau asmuo turi būti teisėtas statinių, kurie turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, savininkas. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi minėtą teisinį reguliavimą ir įvertinusi prašomo panaikinti administracinio akto turinį, kuriame nurodyta, jog atsisakoma organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes nėra numatyta galimybė prie gatvės raudonųjų linijų formuoti valstybinės žemės sklypus nuomai ar pardavimui šalia tokio pobūdžio statinių kaip kioskai ar paviljonai (tik bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė konkretų sprendimo teisinį pagrindą, t. y. Taisyklių 2.4. punktas) matyti, jog jame nenurodyti pagrindiniai faktai, įrodymai ir individuali argumentacija, t. y. teisinis ir faktinis pagrindimas, paneigiantis asmens, kuriam priklauso statinys (įregistruotas Nekilnojamojo turto registre) konkrečiame žemės sklype, teisinį ir faktinį pagrindą pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Juo labiau nėra pagrįsta (nei teisiškai, nei faktiškai) sprendimo išvada, jog žemės sklype esantis pastatas - prekybos paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio statinio priklausinys, t. y. kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra kioskas, o paviljonas yra laikinas statinys, ar žemės sklype yra gatvės raudonosios linijos, ir dėl šių aplinkybių negalima žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra pagal jau minėtą teisinį reguliavimą.
Įvertinus skundžiamo administracinio akto neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams tuo aspektu, kad sprendimas yra abstraktaus pobūdžio, nes nenurodyti, administracinio akto priėmimo pagrindiniai faktai, įrodymai ir individuali argumentacija, kurie pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, kad asmuo galėtų ir turėtų suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, pripažintina, kad ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu.
Apibendrinus nurodytus argumentus, spręstina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, pagrįstumą. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme tai yra pagrindas ginčijamą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (33.205) 2-2985 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini)“ panaikinti, nustačius, kad administracinis sprendimas yra nepagrįstas faktais, įrodymais ir individualia argumentacija (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.), todėl teismui yra apsunkintos galimybės patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos (normų) paiešką, teisinį faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Nagrinėjamu atveju ginčo sprendime buvo apsiribota tik nurodomu, jog nėra numatyta galimybė prie gatvės raudonųjų linijų formuoti valstybinės žemės sklypus nuomai ar pardavimui šalia tokio pobūdžio statinių kaip kioskai ar paviljonai, todėl jis pripažintinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Pareiškėjas skunde taip pat prašė teismo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą organizuoti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Teismui konstatavus, kad atsakovas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl minėtas pareiškėjo reikalavimas tenkintinas dalinai ir atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. A. K. 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymą, registracijos Nr. 70-25-674, organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. K. skundą tenkinti dalinai.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (33.205) 2-2985 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini)“.
Įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. A. K. 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymą, registracijos Nr. 70-25-674, organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Kitoje dalyje skundo netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.