- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- e2-60-443/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00321-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“
- Atsakovas
- A. M. J.
- Advokatai
- Sigitas Balaišis
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ atstovui advokatui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei A. M. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šakių šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 900,08 Eur įsiskolinimą.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra pasirinkusi savitą būdą atsiskaityti už ieškovės teikiamas karšto vandens ir būsto šildymo paslaugas: apmoka tik dalį teikiamuose mokėjimo pranešimuose nurodomų sumų, o dėl kitų nuolat veda teisminius ginčus. Kadangi visi iki šiol įvykę daugiau kaip 10 teisminių ginčų atsakovės yra pralaimėti, priteistas sumas išieško antstolis, atsiskaičiuodamas tiek savo vykdymo išlaidas, tiek ir teismo priteistas procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sumokėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsniu, visas iš atsakovės gaunamas sumas ieškovė pirmiausia įskaito senosioms skoloms dengti, o už einamojo laikotarpio skolą skaičiuojami delspinigiai, kurie, vadovaujantis CK 6.54 straipsniu, iš karto nurašomi iš gaunamų įmokų. Šį kartą ieškovė kreipiasi dėl susidariusio įsiskolinimo už 2016 m. – 2019 m. Kadangi visi iš atsakovės gaunami mokėjimai pirmiausia užskaitomi netesyboms ir seniausioms sumoms dengti, tad realiai už 2016 m. buvo pradėta atsiskaityti nuo 2018 m. gegužės mėnesio. Iš viso per 4 metus priskaičiuota už paslaugas 1 001,40 Eur, o sumokėta 101,32 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovės UAB „Šakių šilumos tinklai“ ieškiniu nesutinka ir mano, jog jis visiškai nepagrįstas. Atsiliepime nurodė, kad iš atsakovės vykdytų dalinių mokėjimų ir jų paskirties, pareiškimų ir prašymų, pateiktų per ilgą laiką ieškovei akivaizdžiai matyti, kad atsakovė sąmoningai nesiekė atsisakyti ir neatsisakė už ieškovės teikiamas karšto vandens ir būsto šildymo paslaugas. Atsakovė nesutiko mokėti tos mokesčių dalies, kuri jai yra neaiški, nepagrįsta, ir dėl kurios ieškovė nepateikė išsamaus ir suprantamo paaiškinimo. Atsakovė sustabdė savo prievolės dalies įvykdymą, nes ieškovė nevykdė pareigos paaiškinti skolos paskaičiavimo. Atsakovė daug kartų pranešė ieškovei, kad nesutinka su skolos dydžiu, reikalavo ją detalizuoti ir pagrįsti. Ieškovė nepagrįstai visas iš atsakovės gaunamas įmokas už paslaugas įskaitė atsakovės senoms skoloms dengti. Iš ieškovės pateiktos pažymos-skaičiuotės matyti, kad 2016 m. – 2018 m. gegužės mėn. ieškovė lėšas gavo ne tik iš atsakovės įmokų, bet ir iš antstolio. Visas antstolio išieškotas ir atsakovės sumokėtas sumas ieškovė įskaitė ankstesnei atsakovės skolai už laikotarpį iki 2018 m. birželio mėn. padengti, o šią skolą padengus visiškai, Atsakovės sumokėtas sumas ieškovė įskaitė į skolą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. Nors šalys nebuvo sudarę sutarties, kurioje jos būtų nustačiusios įmokų paskirstymo tvarką, ieškovė neturėjo teisės paskirstyti gautas įmokas iškaitydama ankstesniu teismo sprendimu priteistai tęstinei prievolei įvykdyti. Ankstesnė atsakovės skola buvo dengiama antstolio išieškomomis sumomis ir buvo visiškai padengta iki 2018 m. birželio mėn. Atsakovės mokėtomis įmokomis turėjo būti dengiamos jos apmokamos einamojo laikotarpio sąskaitos, todėl ieškovės pateikta pažyma-skaičiuote, kuria grindžiama ieškinio suma, yra neteisinga ir nepagrįsta. Iš atsakovės teikiamų teismui dokumentų matyti, kad atsakovė už paslaugas ieškovei turėjo sumokėti 788,20 Eur, iš kurių sumokėjo 213,20 Eur. Ieškovė nepagrindžia pažymoje-skaičiuoklėje nurodytos likutinės 3 081,24 Eur sumos, priteistos iš atsakovės iki 2016 m. sausio 1 d., todėl pažyma-skaičiuoklė yra nedetali ir, galimai, netiksli. Atsakovė, mokėdama dalines įmokas pagal ieškovės pateiktus mokėjimo pranešimus, mokėjimo pranešimuose nurodydavo už ką ir kokią sumą moka. Mokėjimo paskirtis ir mokėjimo suma buvo nurodoma ir akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos pašto“ kvituose. Taigi, atsakovė, mokėdama už ieškovės suteiktas paslaugas, aiškiai ir suprantamai išreiškė savo valią dėl įmokų paskirstymo, kaip tai nustato CK 6.55 straipsnio 1 dalis, todėl ieškovė neturėjo teisės CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įskaityti įmokas į seniausią atsakovės skolą. Atsakovė nagrinėjamu laikotarpiu eilę kartų raštiškai kreipėsi į ieškovę, reikšdama pretenzijas dėl įmokų įskaitymo senai skolai dengti, taip išreikšdama valią, kad įmokomis nebūtų dengiama skola, kurios išieškojimą jau vykdė antstolis. Ieškovei dengiant atsakovės sumokėtomis lėšomis skolas, kurių išieškojimą jau vykdė antstolis iš atsakovės invalidumo pensijos, atsakovė neturėjo objektyvių galimybių padengti visas skolas vienu metu. Ieškovės pateiktoje pažymoje-skaičiuoklėje, kuria grindžiama ieškinio suma, nurodoma, kad 2016 m. – 2018 m. gegužės mėn. Ieškovė lėšas gavo tiek iš atsakovės įmokų, tiek iš antstolio išskaitymų, o nuo 2018 m. birželio mėn. antstolis iš atsakovės sąskaitos jokių išskaitymų ir pavedimų nebedarė. Atsakovė teikia teismui rašytinius įrodymus, kad antstolis iš atsakovės vykdė išskaitymus ir pervedė juos išieškotojui ir nuo 2018 m. birželio mėn., tačiau šios lėšos nebuvo įskaitomos atsakovės skolai ar įmokoms už paslaugas. Atsakovės paskaičiavimu, nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. buvo išskaityta ir pervesta išieškotojui 1575,17 Eur suma. Taigi, ieškovės pateikta pažyma-skaičiuotė, kuria grindžiama ieškinio suma, yra neteisinga ir nepagrįsta.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinys pagrįstas, o atsakovės atsikirtimai nepagrįsti. Ieškinys pagrįstas apskaitos dokumentais. Tai jau yra 13 byla, anksčiau jie kas metus duodavo ieškinį, kadangi atsakovė sutinka sumokėti tik už dalį paslaugų. Ieškovė teikia kompleksinę paslaugą, reikia mokėti visą sumą kuri yra pateikta. Atsakovė pati išsirenka už ką mokėti už ką nemokėti. Atsakovės yra visiškai nepagrįstos pretenzijos dėl „gyvatuko“ nebuvimo. Tai, kad „gyvatuko“ vamzdis yra nevingiuotas, o ištisinis, yra pačios konstrukcijos reikalas, šilumos tiekimo paslauga dėl to neprastėja, vis tiek reikia tą „gyvatuke“ esantį vandenį pašildyti, priežiūros darbai taip pat, priežiūros darbuotojai dirba ir turi būti pasirengę bet kokią avariją likviduoti, nepriklausomai nuo to ar tinklai švieži ar seniai pastatyti, vis tiek tas paslaugas reikia apmokėti. Visos pretenzijos, kad nepilnai paslaugos teikiamos, yra ankstesnėse bylose paneigtos ir atsakovė turi apmokėti visą sumą pagal pateiktą sąskaitą. Kiekvieną kartą gautą sumą fiksuoja kiek iki tos dienos yra ankstesnių skolų, delspinigių ir minusuoja. Nuo 2016 m. sausio iki 2018 m. gegužės mokėjimai buvo įskaitomi senesnių skolų dengimą. Ne kasmet ieškovė duoda atsakovę į teismą dėl nesumokėtų sumų, o kas 4 metai, kada susikaupia daugmaž aiškesnė skola. Prašo priteisti ieškinyje nurodytą skolą. Atsikirtimai yra nepagrįsti. Komplikuotai gaunasi, yra ne vienas vykdomasis raštas, antstolis išskaito. Jis išskaito ir vykdymo išlaidas, savo dalį dar pasiima ir antstolis. Mano, kad esant atsikirtimams nepagrįstiems, teismas turėtų priteisti skolą, nurodytą ieškinyje pagal pateiktą skaičiuotę. Laikotarpis už kurį prašoma priteisti yra už 2016 m. – 2019 m. Pažymoje-skaičiuotėje matosi įrašai. 2018 m. gegužę išsinulina. Jie fiksuoja, tai ką gauna. Išminusavus mokėjimus gaunasi 900,08 Eur. Gautos lėšos yra antstolio sumos ir jos pačios mokėjimai. Teikiant ieškinį fiksuoja tai dienai. Tą ką „Sodra“ daro su antstoliu, yra ne šitos bylos dalykas. Tos pažymos su ieškiniu nesusijusios. Tai tarpusavio atsiskaitymo reikalai už senasias skolas pagal senus vykdomuosius dokumentus. Ar teisingai antstolis vykdė pagal senas bylas, nėra šitos bylos dalykas. Suderintos su antstoliu pažymos už 2019 m. nėra, nes tokios tvarkos, kad būtinai su antstoliu turi būti periodiškai suderinama, nėra. Jie gauna iš antstolio pinigus į sąskaitą, juos fiksuoja ir iš viso antstolio jokio dokumento galėtų ir nebūti. Jie fiksuoja pagal tai ką gavo, bet antstolis dar patvirtina savo parašu, kad tikrai tiek pervedė. Už 2019 m. įplaukų gavo, dabar taip užtikrintai negali atsakyti, gali būti kad ir negavo. Naujos sumos nėra priteista, nes antstolis nebeturi ką vykdyti. Greičiausiai jie iš antstolio nieko ir nebegavo, nes nėra vykdytinų dokumentų. Neatsimena, jog būtų gauta iš atsakovės raštų, kad ji nesutinka, kad būtų įmokos įskaitomos ankstesnei skolai padengti. Ginčas yra ne dėl to, kad ne taip ankstesnės skolos įskaičiuotos, bet ji nepripažįsta dalies pačioje sąskaitoje už tą mėnesį nurodytų sumų, pačios kalkuliacijos. Atsakovė reiškia pretenzijas, kad neužskaito dalies paslaugų, kad yra gavusi. Čia yra esmė. Atsakovė nepripažįsta tam tikros dalies paslaugos. Tas yra nepagrįsta, paslauga yra kompleksinė. Čia yra kompleksiniai skaičiavimai. Gali būti sutikrinama buhalteriškai. Jie ne prieš, kad byloje būtų skiriama atsakovės inicijuota ekspertizė (2021 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 29 sek. – 46 min. 17 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais, neatitinka paskaičiavimai ir pagal sąskaitas neatitinka dokumentai. Jos sumokėtos visos sumos. Viskas sumokėta, ieškovė nieko konkrečiai nepaaiškina. Čia yra baisi klastotė. Skolos likutis yra konkretus pagal „Sodros“ priduotas pažymas – yra pridėtos „Sodros“ pažymos. „Sodroje“ buvo priduota iš 6 bylų 8 989,99 Eur ir iki 2016 m. sausio 1 d. atskaityta 4 648,67 Eur, lieka skolos 4 341,32 Eur. Nuo 2016 m. pridėta dar kita byla – 1 074,87 Eur, viso išeina 5 318,71 Eur. Nuo 2017 m. rugsėjo mėn., pridėta dar 369,85 Eur, viso, turėtų būti neatskaityta 5 786,04 Eur, neatskaityta – 529,17 Eur. Antstolio buvo sumažinta, vietoj 50 proc. jis turėjo atskaityti tik 30 proc. ir suma išeina 529,17 Eur. Ji paskambino antstoliui, kad baigtų išieškojimą, antstolis buvo iškaičiavęs 61,84 Eur daugiau. Viso „Sodra“ išskaitė 5 318,71 Eur, o antstolis išieškojo 3 135,11 Eur, pridėjus išieškojimo išlaidas, kurios jam priklauso – 1 351,60, viso 4 486,71 Eur. Kur dingo 832 Eur. Ji karšto vandens nenaudoja, nes sąskaitose daromos machinacijos. Ji moka už paslaugas, kurias jai teikia. Ji nemokėjo už paslaugas, kurių ieškovė nesuteikė. Jai nesuteikė už nesamą gyvatuką, nėra pas ją gyvatuko, nemokėjo už laiptinių šildymą, nes nepajungti radijatoriai, taip pat už vamzdynų renovaciją. Kokias paslaugas jai teikė, už tokias ir mokėjo. Ji teikė pretenzijas ieškovei. Ji iš ieškovės yra gavusi vieną dokumentą ir tą patį suklastotą. Neatinka suma už 2016 m. pvz. „Sodra“ per 2016 m. išskaičiavo 1 539 Eur, antstolis 935,19 Eur pervedė, neatskaitė 604,14 Eur, už 2017 m. 1 563,57 Eur atskaitė iš jos pajamų, o antstolio pervesta 1 702,77, pravedė 139,20 daugiau. Už 2018 m. atskaityta 1 777,16 Eur, o antstolis rašo 1 640,18 Eur, o pravedęs tik 497,15 Eur, išeina, kad 143,42 Eur atskaityta mažiau. Ji teikė ieškovei pretenzijas nesutikdama su atskaitymu skolos. Ji ieškovei moka už tas paslaugas už kokias teikia, o už ką nemoka yra suskaičiuota. Ji veda apskaitą dėl atsiskaitymo su ieškove. Ji turi suvedusi duomenis, kiek atskaitė. Turėtų nebūti jokios skolos, ji moka tik už teikiamas paslaugas (2021 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 28 sek. – 26 min. 2 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. tiekė atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), šiluminę energiją, karštą vandenį, teikė šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, šilumos energiją bendroms reikmėms ir pateikdavo atsakovei sąskaitas už teiktas paslaugas.
Remiantis byloje esančia pažyma-skaičiuote ir kitais bylos medžiaga, nustatyta, jog iki ieškinio parengimo atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudarė 900,08 Eur.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad dėl ankstesnių atsakovės įsiskolinimų laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2016 m. ieškovei yra priimti aštuoni įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais ieškovei iš atsakovės buvo priteisti įsisikolinimai už ieškovės suteiktas paslaugas. Iš ieškovės prie ieškinio pateiktos pažymos-skaičiuotės matyti, kad ieškovei iš atsakovės iki 2016 m. sausio 1 d. visa priteista suma buvo 3 225,04 Eur. Ši pažyma-skaičiuotė patvirtina, kad atsakovė dalį įsiskolinimo sumos už ieškovės suteiktas paslaugas sumokėdavo pati, o dalis įskiskolinimo buvo dengiama antstoliui išieškant iš atsakovės gaunamų pajamų.
Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovės skolos ieškovei už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovė šios skolos nepripažįsta. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neatitinka ieškovės pateikti paskaičiavimai ir pagal sąskaitas neatitinka dokumentai, ji yra sumokėjusi visas sumas. Iš ieškovės pateiktų mokėjimų pranešimų ir pačios atsakovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad atsakovė gavusi iš ieškovės sąskaitą už paslaugas, tik iš dalies ją apmoka. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad ji sumoka tik už jos manymu, gaunamas paslaugas, o už tas paslaugas, kurių ji negauna, nemoka. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nemokėjo už „gyvatuką“, laiptinės šildymą, taip pat už vamzdynų eksploataciją, nes padaryta renovacija ir yra 5 metų garantinis laikotarpis.
Teismas kaip nepagrįstą vertina atsakovės poziciją, jog ji turi mokėti ieškovei tik už jos manymu, ieškovės suteiktas paslaugas, kadangi pagl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog bendraturčio pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009; kt.).
Nesutiktina su atsakovės argumentu, kad laiptinėje radiatoriai nešyla, todėl ieškovė neteikia paslaugos už bendrų patalpų šildymą ir jai nereikia mokėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti šildymo įrenginiai, reiškia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamą šildyti energiją ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. geužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).
Atsakovė nesutinka mokėti mokestį už „gyvatutką“, teigia, kad jo nėra bute. Tai ne pirma byla tarp šalių dėl to paties dalyko, tik vis už skirtingą šildymo laikotarpį. Ankstesnėje byloje (Šakių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-286-876/2016), kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, tarp tų pačių šalių vyko ginčas dėl „gyvatuko“ ir buvo nustatyta, kad atsakovės vonioje yra vonios šildytuvas ir tai matyti iš karšto vandens tiekimo vamzdžio formos. Šiuo metu nagrinėjamoje byloje atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šią ankstesnėse byloje nustatytą aplinkybę, todėl teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu atsakovei teko pareiga apmokėti už sunaudotą šilumos energiją vandens pašildymui, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą.
Ieškovė nurodė, kad nemokėjo ir už vamzdynų eksploataciją, nes padaryta renovacija ir yra 5 metų garantinis laikotarpis. Nesutiktina su tokiais atsakovės argumentais, kadangi prie šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas eksploatuojančios įmonės atliekamų funkcijų priskirtini įvairūs darbai, pvz. sistemų profilaktinė apžiūra, jų einamasis remontas, avarijų sistemose lokalizavimas ir likvidavimas ir pan., kurie turi būti vykdomi reguliariai ar įvykus gedimui, nepriklausomai nuo to ar daugiabučiui namui yra atlikta renovacija.
Kad atsakovė ieškovei sumokėjo tam tikrą sumą ieškovė neginčija, tik nurodė, kad šiuos mokėjimus užskaitė ankstesniais teismo sprendimais priteistoms skoloms dengti ir realiai už 2016 m. buvo pradėta atsiskaityti nuo 2018 m. gegužės mėnesio. Iš atsakovės pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus išduotų pažymų apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. iš atsakovės buvo išskaitytos sumos pagal vykdomuosius dokumentus Nr. 2-5-876/15, 2-10-829/11, 2-240-634/09, 2-376-829 ir 2-381-876/12, e2-286-876/16. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ieškovei buvo skolinga ir už kitus ginčo laikotarpius ir privalėjo mokėti ir kitas sumas, priteistas teismo sprendimais už kitus paslaugų teikimo laikotarpius. Atsakovė nurodė, kad su ieškove už ieškinyje nurodytą laikotarpį yra atsiskaičiusi, nurodė, kad „Sodra“ pagal antstolio patvarkymus yra atskaičiusi skolą. Teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais, kadangi iš atsakovės pateiktų pažymų apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų matyti, kad išskaitymai iš atsakovės gaunamų pajamų buvo atlikti pagal ankstesnių bylų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus, tačiau tai nepatvirtina, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei už suteiktas paslaugas už ieškinyje nurodytą laikotarpį.
CK 6.54 straipsnyje nustatyta, kad jei šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ir tik ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Taigi pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį šalys sutartimi gali nustatyti ir kitokį įmokų paskirstymą, negu jis nustatytas šiame CK straipsnyje. Atsakovė teigia, kad mokėdama dalines įmokas pagal ieškovės pateiktus mokėjimo pranešimus, mokėjimo pranešimuose nurodydavo už ką ir kokią sumą moka, tačiau ieškovės dalinis sąskaitų apmokėjimas nereiškia, kad šalys yra sudariusios sutartį ir nusistačiusios kitokią įmokų paskirstymo tvarką.
Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra sudaryta sutarties, kurioje šalys būtų numačiusios kitokią įmokų paskirstymo tvarką, vertintina, kad ieškovė turi teisę paskirstyti gautas įmokas jas užskaitydama ankstesniais teismo sprendimais priteistai tęstinei prievolei įvykdyti, todėl reikalavimas priteisti 900,08 Eur skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovė pateikė žyminio mokesčio kvitą, kuris patvirtina, kad ieškovė teikdama ieškinį patyrė 20 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Ieškovės atstovas taip pat pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad ieškovė patyrė 470 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, į tai, kad ieškovės prašomos priteisti advokato išlaidos už suteiktą pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistini 470 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat ieškovės naudai iš atsakovės priteistinas 20 Eur žyminis mokestis.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (keistą 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos kiekvienai šaliai neviršija 5 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės A. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) devynių šimtų eurų 8 centų (900,08 Eur) skolą už laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. suteiktas paslaugas, dvidešimties eurų (20 Eur) žyminį mokestį ir keturis šimtus septyniasdešimt eurų (470 Eur) advokato atstovavimo išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šakių šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 174409393, buveinės adresas: Šakių m., Gimnazijos g. 22/2, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, akcinė bendrovė.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.