Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 3.2.6.5; 2.3.2.4.3; 3.2.8.5

2021 m. vasario 15 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P., atstovaujamos advokato padėjėjo A. V., ieškinį atsakovui Z. P. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P (toliau – ieškovė) prašo nutraukti santuoką tarp jos ir atsakovo Z. P. įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“, pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir priklausinį – (duomenys neskelbtini) dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) jos asmenine nuosavybe.

Nurodė, kad santuokos su atsakovu metu susilaukėme trijų vaikų – dukros K. P., gim. (duomenys neskelbtini), dukros R. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus R. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu yra suaugę. Jos ir atsakovo santuoka tęsiasi daugiau nei 40 metų, tačiau faktiškai ir juridiškai jos ir atsakovo santuoka yra iširusi nuo 1987 metų. Santuokos pradžioje su atsakovu gyveno gana darniai, tačiau ilgainiui jos ir atsakovo santuokinis gyvenimas susiklostė nepalankiai. Santuokoje išryškėjo esminiai jų nesuderinamumai – skirtingas charakteris, skirtingos vertybės, skirtingas požiūris į gyvenimą, šeimą ir pan. Dėl šių priežasčių tarp jų kildavo nuolatiniai konfliktai, dėl ko jie vienas nuo kito atitolo, pradėjo gyventi savarankiškus gyvenimus. Su atsakovu kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda nuo 1987 m. t.y. daugiau kaip 30 metų. Atsakovo nuo to laiko iš esmės nėra ir mačiusi, net nežino, kaip atsakovas šiai dienai atrodo.

Jai ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, atsakovas nustojo rūpintis vaikais, pasitraukė iš jų gyvenimo, todėl nei vaikai, nei ji atsakovo, kaip minėta, labai ilgą laiko tarpą nėra matę, bendravo. Jos ir atsakovo niekas nebesieja jau keletą dešimtmečių, todėl santuoka yra seniai nutrūkusi, ji egzistuoja tik dokumentuose. Po tiek metų ieškoti kaltų dėl santuokos nutrūkimo nemato priežasčių, todėl mano, kad dėl 1987 m. faktiškai nutrūkusių jos ir atsakovo santykių jie kalti abu.

(duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu už 2000 litų ieškovė nusipirko nedidelį 2 kambarių (31 kv. m.) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir priklausinį – (duomenys neskelbtini) dalį ūkinio pastato. Butą su dalimi ūkinio pastato pirko 1995 metais, tai yra kai jau negyveno kartu su atsakovu nebevedė bendro ūkio su juo, todėl butą įsigijo išimtinai iš savo asmeninių lėšų. Atsakovas prie šio turto įsigijimo neprisidėjo jokia forma ir negalėjo prisidėti, kadangi jau apie 8 metus iki buto pirkimo su atsakovu bendro ūkio nebevedė. Buto pirkimo – pardavimo sutartyje kaip pirkėja nurodyta ieškovė, nekilnojamojo turto išraše nėra žymos jog minėtas turtas būtų sutuoktinių bendrojo jungtinė nuosavybė, todėl prašo šį butą su priklausiniu priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio vietą ir datą pranešta tinkamai, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta tvarka bei apie teismo posėdžio datą pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), atsiliepimo į ieškinį ar prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutrūkimo pagrindų.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai būdami santuokoje susilaukė trijų vaikų, kurie šiuo metu yra pilnamečiai.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyrių santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Iš bylos medžiagos, ieškovės atstovo paaiškinimų teisme nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena jau daugiau kaip 30 metų, bendro ūkio neveda, jokių ryšių nepalaiko, nebesprendžia šeimos reikalų, šeimos išsaugoti nėra galimybių, sutuoktiniai taikytis nepageidauja. Darytina išvada, jog santuoka yra faktiškai iširusi, todėl nutrauktina. Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyta, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio santykius, pažeidė sutuoktinių pareigas gerbti, mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo. Esant išvardintoms aplinkybėms, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas tik formalioje santuokoje nebeturi perspektyvų, todėl santuoka nutrauktina, nustačius abiejų sutuoktinių kaltę (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Šalims po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės įgytos po santuokos sudarymo, tai yra ieškovei paliekant pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šalys išlaikymo vienas iš kito nereikalauja (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nekilnojamo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad šalims esant santuokoje, ieškovė (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu už 2000 litų įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir priklausinį – (duomenys neskelbtini) dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurie nekilnojamo turto registre registruoti kaip ieškovės nuosavybė. Jokio kito kilnojamo ar nekilnojamo turto nei ieškovė nei atsakovas būdami santuokoje neįgijo. Ieškovė nurodo, kad butą su priklausiniu įsigijo iš savo asmeninių lėšų ir atsakovas prie buto nieko neprisidėjo, kadangi jau įsigyjant butą su ieškove kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio 8 metus,

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nekilnojamas turtas įgytas galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008). Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad butą ir priklausinį įsigijo būtent ieškovė. Notarine forma patvirtintas sandoris yra oficialusis rašytinis įrodymas, kai šis dokumentas pateikiamas į bylą kaip patvirtinantis vieną ar kitą būtiną toje byloje nustatyti faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Nagrinėjamu atveju šis rašytinis įrodymas patvirtina faktą, kad sandorį sudarė ir pinigus pardavėjui sumokėjo ieškovė.

Iš nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad prašomas priteisti butas ir jo priklausinys registruotas ieškovės vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju įrašas nekilnojamojo turto registre, vertinant įrodinėjimo aspektu, yra prima facie įrodymas, todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles ir šiuo atveju jau atsakovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Taigi, šiuo atveju santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) negali būti taikoma, nenuginčijus CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos.

Kadangi ieškovė ir atsakovas gyveno atskirai, santuokinių ryšių nepalaikė, bendro ūkio nebevedė, byloje taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas butas būtų įgytas iš bendrų lėšų (CPK 178 straipsnis), todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė butą ir jo priklausinį įsigijo už savo asmenines lėšas (CPK 178, 185 straipsniai), todėl minėtas turtas pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe.

Sutuoktiniai bendrų sutuoktinių skolų neturi ir niekas į juos kreditorinių reikalavimų neturi (CK 3.126 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, todėl atsižvelgiant į ieškovės atstovo prašymą, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)), ir Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes turėtas po santuokos sudarymo, t.y. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.

Pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir priklausinį – (duomenys neskelbtini) dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Išaiškinti, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.