- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 1-1160-167/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00594-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Nukentėjusysis
- A. A. P.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis, Sofija Kručienėir
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas:
1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį, per 8 mėn. neatlygintinai išdirbti iki 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4, 7 p. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 2011-06-08 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmė atlikta;
3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;
4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. 25 parų areštu; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 d. 2 p., 9 d., Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paleistas lygtinai; Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir pasiųstas atlikti likusios 5 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs;
5) Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendžiu pagal BK 307 str. 1 d. ir 308 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 d. 2 p., 9 d. subendrintos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skirta D. Z. galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose (nuosprendis įsiteisėjo 2014-05-14), bausmę atlikęs;
6) Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-18 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė paskirta 18 (aštuoniolikos) parų areštas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį;
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-03 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – 39 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 26 paros arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Z. 2013-10-12 laikotarpiu nuo 10 val. iki 20 val., tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame Vytauto g. 124-1, Šiauliuose, išgertuvių metu, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra, jis nukentėjusiajam alkūne suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį ir taip atimdamas galimybę priešintis, pagrobė svetimą – A. A. P. priklausantį, turtą: mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ 69,99 Lt vertės, su jame buvusia sim kortele „Ežys“ 10 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 300 Lt vertės, su jame buvusia sim kortele „Pildyk“ 10 Lt vertės, pinigus – 200 litų, vestuvinį auksinį žiedą 300 Lt vertės, iš viso pagrobė 889,99 Lt vertės svetimo turto.
A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013-10-12 laikotarpiu nuo 10 val. iki 20 val., tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su D. Z., išgertuvių metu, panaudodami fizinį smurtą, tai yra, jis spirdamas neblaiviam nukentėjusiajam A. A. P. į kojas, D. Z. nukentėjusiajam kumščiu suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas ir taip atimdami galimybę priešintis, pagrobė svetimą – A. A. P. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ 69,99 Lt vertės, su jame buvusia sim kortele „Ežys“ 10 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 300 Lt vertės, su jame buvusia sim kortele „Pildyk“ 10 Lt vertės, pinigus – 200 litų, vestuvinį auksinį žiedą 300 Lt vertės, iš viso pagrobė 889,99 Lt vertės svetimo turto.
Kaltinamasis D. Z. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino, parodė, kad tai buvo 2013 m. spalio 12 d., kai jie su A. P. susitiko pas jo pažįstamą ir ten išgėrinėjo. A. P. pasiūlė nueiti pas jo pažįstamą, sakė, kad jis Vytauto gatvėje prie „Norfos“ gyvena, „pabaliavos“. Kai nuėjo, ten jau buvo nukentėjusysis A. A. P., dar du nežinomi asmenys, kiek supranta, buvo buto šeimininkas ir dar kažkoks asmuo, visi jau buvo labai išgėrę. Jie su A. P. atsinešė alkoholio. Po to, prasidėjo kivirčas tarp A. P. ir nukentėjusiojo A. A. P., jie susikivirčijo. A. P. pradėjo mojuoti kojomis. Tada nukentėjusysis A. A. P. pradėjo koneveikti jį. Jis pasikarščiavęs sudavė iš dešinės rankos alkūnės mostu nukentėjusiajam į skruostą, nes, sėdėjo prie nukentėjusiojo ant lovos šalimais, kairėje pusėje. Nuo smūgio galėjo apsvaiginti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis, kaip sėdėjo, taip ir atsirėmė į lovos atlošą, sąmonės praradęs nebuvo. Po to, A. P. išėjo su kažkuo prie parduotuvės „Norfa“. Vienas telefonas „Nokia“ modelis buvo iškritęs šalia nukentėjusiojo A. P., antras telefonas „Samsung“ buvo išlindęs per pusę iš kelnių kišenės, juos abu jis ir paėmė. Nukentėjęs prašė jo atiduoti telefoną, jis buvo sąmoningas. Kai ėmė telefoną „Samsung“, ten buvo sulankstytos dvi kupiūros po 100 litų, paėmė ir pinigus, po to numovė nuo piršto žiedą. Viena ranka prilaikydamas nukentėjusįjį su antra ranka numovė žiedą, nes nukentėjusysis buvo labai didelėje girtumo stadijoje. Kai jis ėmė iš nukentėjusiojo daiktus jis sakė: „baik, baik, aš iš pykčio“. Tuo metu kiti buvę asmenys patalpoje buvo išėję į parduotuvę, o jis laukė kol pareis A. P.. Be jo su nukentėjusiuoju bute, buvo buto savininkas V., kuris buvo priešais juos ir pilnai turėjo viską matyti. Po viso to jis išėjo į lauką, A. P. ten su kažkuo stovėjo. Jis A. P. pasakė „einam“ ir jie nuėjo lombardo link. Jis nunešė į lombardą žiedą ir už jį gavo 100 litų. A. P. laukė lauke prie lombardo. Jis A. P. iš pat pradžių nieko nesakė, kad iš nukentėjusiojo pagrobė tuos daiktus, o paskui jis pats suprato. Suprato jau po lombardo, išėjęs iš lombardo jis padavė A. P. 50 litų, todėl, kad žinojo, kad jis neturi pinigų pragyvenimui. Sekančią dieną, ar dar sekančią dieną, „Saulės mieste“, autobusų stotyje jis sutiko nepažįstamą žmogų, jam pasiūlė telefoną „Samsung“ ir jį pardavė už 20 litų. Dar kažkurią dieną pardavė telefoną „Nokia“, jo niekas nepirko ir jis tą telefoną pardavė už 7 litus asmeniui, kuris prekiauja daržovėmis. Jis pardavė telefoną V. G., o gautus pinigus išleido savo reikmėm. Už telefonus gautus pinigus pavaišino A. P.. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, nusikaltimo padarymui įtakos turėjo alkoholis. Vertina savo tokį elgesį labai blogai. Žada nukentėjusiajam atlyginti žalą. Ikiteisminio tyrimo metu jis ant A. P. buvo supykęs, todėl apkalbėjo jį iš pykčio.
Kaltinamasis A. P. teismo posėdžio pradžioje kaltu neprisipažino, parodydamas, kad gali būti, kad buvo 2013 m. spalio 12 d., kai jie su D. Z. atėjo pas pažįstamą V. adresu (duomenys neskelbtini). Ten buvo M., buvo asmuo, kurį „Ž.“ vadina, jis ten netoli gyvena ir buvo nukentėjusysis. Jie atsinešė išgerti, nukentėjusysis gulėjo lovoje. V. sėdėjo priešais ant sofos, jis atsisėdo ant „pufiko“. Jis jokių kojų prieš nukentėjusįjį nekilnojo. Jis su nukentėjusiu nesipyko ir sėdėjo nuo jo atskirai. Jis mojavo kojomis, ne nukentėjusiajam, o M., nes su juo susipyko dėl išneštų drabužių. Buvo bute susirinkę nukentėjusysis, D. Z., M., „Ž.“, kurio pavardė Bielskis, šeimininkas V. ir jis. D. Z. sėdėjo prie nukentėjusiojo ir jie pradėjo kivirčytis. Po to jis, M. ir B. išėjo. Pasiliko šeimininkas, nukentėjusysis ir D. Z.. Jam išeinat, D. Z. kažko ginčijosi su nukentėjusiuoju. Jis, M. ir B. buvo prie parduotuvės. D. Z. išėjęs iš buto į lauką padavė jam telefoną, o jis jį atidavė atgal. Dar jam D. Z. davė 30 litų (kupiūromis po 20 ir 10), už ką davė pinigus, jis nežino. Neprisimena, ar buvo nuėjęs prie lombardo, nes buvo gerai išgėręs. Jis tik vėliau suprato iš kur tie pinigai ir telefonas, gal po dienos, ar po poros dienų. Jis užėjo pas S. V., buvo atėjęs nukentėjusysis ir papasakojo, kad jį sumušė ir atėmė daiktus. S. V. pasakė, kaip jam galėjo tą žiedą nuimti, kad jis prie piršto buvo priaugęs. D. Z. jam sakė, kad žiedą nunešė į lombardą ir už jį gavo 100 litų, apie telefoną, kur jam davė, sakė, kad nunešė tetai ir už 10 litų pardavė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. Z. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, įrodyta išdėstytais įrodymais:
Apklaustas nukentėjusysis A. A. P. parodė, kad nei D. Z., nei A. P. iki to laiko nepažinojo, pirmą kartą pamatė įvykio dieną – 2013 m. spalio 12 d., jis atėjo pas S. V. į (duomenys neskelbtini)., nes netoli gyvena. Kai atėjo, abu kaltinamieji jau buvo, taip pat buvo G., B. B., savininkas S. V. ir jie visi išgėrinėjo. Jis išgėręs kai atėjo nebuvo. Visi neturėjo pinigų. Jis norėjo pavaišinti, todėl ištraukė pinigus, turėjo 300 litų, 100 litų padavė D. Z., kitus įsikišo į kišenę. D. Z. pasiėmė pinigus ir vienas išėjo atnešti gėrimų. Jie laukė jo, o S. V. pasakė, kad jis nebegrįš. Sakė: „kaip tu įsileidi tokius draugus“. Grįžo D. Z. ir užsipuolė ant jo, sudavė. Jis tuo metu sėdėjo ant lovos, kai D. Z. jam sudavė. Jį apsvaigino, nieko neprisimena. Jam pareiti namo padėjo B. ir G., kai išsiblaivė ryte, tada apsižiūrėjo, kad nėra daiktų. Pastebėjo, kad nėra telefonų, žiedo, pinigų jau grįžęs į namus. Jis turėjo tris kupiūras po šimtą litų, vieną padavė kupiūrą gėrimams parnešti, kitas dvi kupiūras įsidėjo į kišenę. Pas save namuose rado virtuvėje miegantį G.. Klausė, ar jis paėmė telefonus, jis sakė, kad ne jis, o tas jaunas vaikinas. Jis iš ryto atėjo iš namų kitą dieną pas V. su G., V. patvirtino, kad tas jaunas vyras paėmė jo daiktus. Telefonai jokiais būdais negalėjo iškristi, jam buvo iškraustytos kišenės. O žiedą numaunant, jam sužalojo ranką. Jis D. Z. davė 100 litų, kad atneštų gėrimų, o 200 litų įsikišo į kišenę. Telefonai buvo du ir jie negalėjo iškristi. Kas kraustė kišenes, jis neatsimena. Kas jam sudavė ir kiek kartų, nežino, jis buvo kruvinas, sužalotas. Konflikto tarp jo ir kitų asmenų nebuvo. Su A. P. nekonfliktavo ir jam A. P. koja nespyrė. Jis yra nekonfliktiškas, geraširdis žmogus. Jis matė, kad A. P. puldinėjo ant G. M., tačiau dėl girtumo visko neprisimena.
Apklaustas liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad D. Z. pažįsta tik iš matymo, kito kaltinamojo nepažįsta. Matydavo kaltinamąjį D. Z. tik parduotuvėje „Magija“, nes jis netoli kažkur tai gyvena. Pažįsta I. N., ji su Ž. draugavo, gali būti, kad jo pavardė Gavėnas, jis dirbo kažkuriuo metu „furistu“ ir pas jį gyveno. Jis nebuvo iš D. Z. įgijęs telefono ir iš jo nepirko. I. N. jokio telefono nerealizavo ir nedovanojo, nepardavė.
Apklaustas liudytojas B. B. teismo posėdžio metu parodė, kad A. P. pažįsta iš matymo apie pusę metų, o kito kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusįjį pažįsta apie 28 metus. Įvykio metu buvo pas V. adresu (duomenys neskelbtini), jų buvo 3-4, buvo A. P., A. P., kitas kaltinamasis D. Z., S. V. ir G. M.. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. A. P. buvo atsinešęs alkoholinių gėrimų, o jis atsinešė vyno. Nukentėjęs prašė, kad nupirktų dar alkoholinių gėrimų. Nukentėjusįjį mušė kaltinamasis D. Z.. Jis sėdėjo šalimais, sudavė kaltinamasis su ranka kelis kartus, tuo metu nukentėjęs, kai jam sudavė, buvo pavirtęs ant lovos, jam sudavė gulinčiam ant lovos. A. P. atsikėlė ir išėjo namo, jis nebuvo prie nukentėjusiojo priėjęs ir su juo nekonfliktavo. Nukentėjusįjį į namus vedė jis ir G. M., jis buvo girtas. Nežino, kad nukentėjęs pasigedo daiktų, o G. M. nakvojo pas nukentėjusįjį. Kai jie vedė nukentėjusįjį buvo girtas. Jis nebandė ginti nukentėjusiojo, kadangi jis pats savęs neapsigina. Jis sakė baigti mušti senuką, tuo metu A. P. buvo kambaryje. Jis nebuvo niekur išėjęs, A. P. buvo kartu su juo. Nukentėjusiam iš lūpų nedaug bėgo kraujas, jis sąmonės praradęs nebuvo. D. Z. jam nedavė pinigų, nematė, kad jis duotų ir A. P. pinigų, nematė, kad telefonus turėtų vienas ir kitas. Nukentėjusiojo su D. Z. vienų nebuvo palikęs, visą laiką buvo kartu, kol nukentėjusį išvedė su G. M..
Apklaustas liudytojas S. V. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąją A. P., o kito kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusįjį puikiai pažįsta. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2013 m. spalio 12 d. buvo susirinkę šie asmenys. Pirmas atėjo A. P., paskui susirinko daugiau žmonių, vėliau atėjo A. P., ar buvo D. Z., nepamena. Dar buvo G. M., B. B.. Jis jau buvo gerai išgėręs ir visi „baliavojo“. Kiek išgėrė, jis nepamena, žino, kad po kiek laiko G. M. jį pajudino ir pasakė: „atsibusk ir eik užsirakink duris, mes išeiname“. S. V. atsikėlė, užsirakino duris ir toliau nuėjo miegoti, likęs vienas. Jis nematė nukentėjusiojo sumušimo jo kambaryje, nes miegojo. Kad iš nukentėjusiojo buvo paimti daiktai sužinojo daug vėliau, gal po kokios savaitės. Kalbėjo, kad žiedą, telefonus, pinigus paėmė D. Z., nekalbėjo, kad paėmė A. P.. Kol neužmigo, nebuvo jokių konfliktų tarp A. P. ir kitų asmenų, kojų pakilnojimo, ar dar kažko. A. P. atėjo išgėręs ir ant sofos atsisėdo pasnausti. Jis nereikalavo, kad nukentėjusįjį išvestų iš jo namų. Jį pažadino G. M., buvo dar B. B., o A. P. buvo jau koridoriuje.
Apklausta liudytoja I. N. teismo posėdžio metu parodė, kad ji iš pažįstamo Ž. G. nusipirko telefoną. Ž. G. pasisakė, kad nusipirko iš kaltinamojo D. Z. už 7 litus, nes jie gyvena tame pačiame rajone. Telefonas buvo Nokia, atlenkiamas, ji jį paėmė savo vaikui. Tuo metu kaltinamąjį D. Z. pažinojo iš matymo, nes jis gyveno pas jos pažįstamą. Kai telefoną paėmė, jis veikė, ji gavo telefoną be kortelės, į jį įdėjo savo kortelę. Kito kaltinamojo A. P. nepažįsta.
Apklaustas liudytojas G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. P., jie yra dirbę kartu, o kaltinamojo D. Z. nepažįsta, pažįsta nukentėjusįjį. Jis 2013-10-12 d. atėjo pas asmenį, pravarde „barsukas“, vardu Stasiukas, pavardės nežino, buvo vakaras, adresu (duomenys neskelbtini), prie „Norfos“. Kai atėjo, jau buvo A., pravarde „ž.“, S., A. P., kitas kaltinamasis, B. B. ir nukentėjęs, jie visi gėrė vyną. Kai atėjo, kaltinamieji jau buvo. Jis norėjo išeiti, bet jo nenorėjo išleisti kaltinamasis D. Z., pasakė, kad jis neišeitų. Būdamas tame bute ir girtaudamas, kad kaltinamasis D. Z. būtų mušęs nukentėjusį nematė, bet jis buvo atsisėdęs šalia nukentėjusiojo. Kaltinamasis A. P. nebuvo šalia nukentėjusiojo, jis sėdėjo šalia jo, A. P. nemušė nukentėjusiojo ir nespyrė. A. P. spyrė į koją jam, ir sakė „einam“ ir jie išėjo. Jis buvo girtas. Kai jie visi buvo bute konflikto nebuvo. A. P. sėdėjo nuo nukentėjusiojo su kaltinamuoju D. Z. per porą metrų. D. Z. prašė nukentėjusiojo paimti dar vyno. Prie nukentėjusiojo kabinėjosi D. Z.. D. Z. prašė nukentėjusiojo pinigų. Iš buto jie išėjo trise: jis, B. B. ir iš paskos A. P.. Po to, jis grįžo į butą su B. B., o kaltinamasis A. P. nuėjo savo keliais. Nukentėjęs sakė „paėmė telefonus, žiedą“, sakė, kad jį apiplėšė, pas jį buvo praskelta ir kruvina lūpao. Jis pasakė „A., palydėsime tave iki namų“. Nukentėjęs anksčiau turėjo telefonus ir žiedą. Buto šeimininkas S. miegojo. Jis su B. nukentėjusįjį palydėjo iki namų, pas nukentėjusį pasiprašė permiegoti ir pasiliko pas jį nakvoti.
Liudytojas V. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2014 m. vasario mėnesį, dienos neprisimena, Šiaulių internetiniame turguje susirado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su pakrovėju, vertė 35 Lt. Paskambinęs nurodytu telefonu sutarė susitikti prie „Akropolio“ Šiauliuose. Nurodytu laiku susitiko su jaunu vaikinu, jis apžiūrėjo parduodamą telefoną „Samsung“, patikrino ar veikia ir sumokėjęs 35 litus, išsiskyrė (I t. 70 b. l.).
2013-11-05 protokole-pareiškime nurodyta, jog A. A. P. pateikė pareiškimą dėl to, kad 2013-10-12 jam būnat pas S. V., gyv. (duomenys neskelbtini), iš jo buvo atimti du mobilieji telefonai: Samsung GT-E1190 (69,99 Lt vertės), su 10 Lt papildymu, Nokia, 300 Lt vertės, su 10 Lt papildymu, pinigai - 200 Lt, kairės rankos vestuvinis žiedas, 300 Lt vertės, jis buvo prispardytas, sužalotas kairės rankos pirštas, sužeista galva (I t. 1 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) , sudaryta įvykio vietos schema, fotografuota (I t. 10-14 b. l.).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. A. P. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 – D. Z., kaip asmenį, kuris 2013-10-12 buvo pas S. V. bute (duomenys neskelbtini), kuriam davė pinigų, kad nueitų į parduotuvę nupirkti alkoholio ir po to jį, sėdintį ant lovos, sumušė (I t. 21-23 b. l.).
Akistatos protokole užfiksuota, kad suvedus į akistatą nukentėjusįjį A.A. P. ir įtariamąjį D. Z., iš esmės kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (I t. 27-28 b. l.).
Akistatos protokole užfiksuota, kad suvedus į akistatą nukentėjusįjį A.A. P. ir liudytoją B. B., iš esmės kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (I t. 29-30 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. G 1651/12(04) nurodyta, kad A. A. P. kūne sužalojimų nėra (I t. 36 b. l.).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas B. B. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1, vardu Arvydas – A. P., apie kurį davė parodymus, kuris buvo bute pas S. V. su jaunesniu vyruku (I t. 53-55 b. l.).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja I. N. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 – D. Z., apie kurį davė parodymus (I t. 59-61 b. l.).
Iš 2013-11-18 tarnybinio pranešimo su priedais matyti, kad atlikus iš A. A. P. pagrobtų mobiliųjų telefonų „Nokia“ ir „Samsung“ imei ir imei kontroles, nustatyta, kad telefonas „Nokia“, imei (duomenys neskelbtini), telefonas „Samsung GT-E1190“, imei (duomenys neskelbtini) (I t. 76-83 b. l.).
2013-12-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja I. N. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, imei (duomenys neskelbtini) (I t. 92 b. l.).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, fotografuotas, telefonas 2013-12-09 nutarimu ir 2013-12-09 pagal pakvitavimą perduotas A.A. P. (I t. 93-96, 98-99 b. l.).
2014-04-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas V. D. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, imei 35425305174610 (I t. 110 b. l.).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad telefonas apžiūrėtas, fotografuotas, 2014-05-19 nutarimu ir 2014-05-19 pagal pakvitavimą telefonas „Samsung“, perduotas A.A. P. (I t. 117, 111-114 b. l.).
Iš lombardo UAB „A.“ pateiktos 2013-10-13 Sutarties Nr. 18959 kopijos matyti, kad Z. D. pristatė žiedą, praba 583, paskola 100 Lt (I t. 130 b. l.).
Pagal BK 180 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo metu fizinis smurtas naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas – svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas. Veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. tuo atveju, kai nusikalstamas sumanymas pagrobti turtą kyla iki smurto panaudojimo arba jo panaudojimo metu.
Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, t. y. kaltinamojo D. Z. prisipažinimas dėl įvykdyto plėšimo A. A. P. atžvilgiu, kaltinamojo A. P., nukentėjusiojo A. A. P., liudytojų V. G., B. B., S. V., I. N., G. M. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai: A. A. P. protokolas-pareiškimas, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, akistatos, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, užfiksuoti duomenys neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis D. Z., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, A. A. P. priklausantį turtą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. A. P. 889,99 Lt turtinę žalą. Kaltinamasis D. Z. pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, neginčija ir faktinių bylos aplinkybių, tačiau parodo, kad nukentėjusiajam smūgiavo tik vieną kartą, t.y. pasikarščiavęs sudavė iš dešinės rankos alkūnės mostu nukentėjusiajam į skruostą, nes sėdėjo šalimais, kairėje pusėje, prie nukentėjusiojo ant lovos, nuo to sudavimo galėjo apsvaiginti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis A. A. P. taip pat parodė, kad D. Z. užsipuolė ant jo, sudavė, apsvaigino, daugiau nieko nepamena. Kaltinime buvo nurodyta, kad D. Z. kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Iš kitų byloje pripažintų ir ištirtų įrodymų visumos taip pat matyti vienas aiškus D. Z. smūgis alkūne nukentėjusiajam A. A. P., todėl kaltinime minėta aplinkybė tikslintina, nurodant, kad D. Z. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip vieną smūgį alkūne į veido sritį. Patikslinus šią aplinkybę, kaltinimo esmė nesikeičia ir veikos kvalifikacijai D. Z. atžvilgiu reikšmės neturi. Aukščiau minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai D. Z. nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos požymius, įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, D. Z. veika kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
A. P. kaltinimai pareikšti dėl to, kad jis 2013-10-12 laikotarpiu nuo 10 val. iki 20 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame Vytauto g. 124-1, Šiauliuose, veikdamas bendrininkų grupėje su D. Z., išgertuvių metu, panaudojant fizinį smurtą, tai yra, jis spirdamas neblaiviam nukentėjusiajam A. A. P. į kojas, o D. Z. nukentėjusiajam kumščiu suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, taip atimdami galimybę priešintis, pagrobė svetimą – A. A. P. priklausantį turtą, 889,99 Lt vertės. Kaltinamasis A. P. teigia, kad nukentėjusiajam A. A. P. į kojas nespyrė, nedalyvavo plėšime A. A. P. atžvilgiu, parodydamas, kad įvykio dieną kartu su D. Z. buvo pas pažįstamą S. V., buvo ir nukentėjusysis A. A. P., kad su nukentėjusiu nesipyko, atskirai nuo jo sėdėjo, kojomis „mojavo“, ne nukentėjusiajam, o G. M., nes su juo susipyko dėl išneštų drabužių. Minėtas aplinkybes patvirtino ir pats nukentėjusysis A. A. P., parodydamas, kad matė, kaip A. P. puldinėjo ant G. M., kad su A. P. nekonfliktavo, neatsimena A. P. spyrio jam iš kojos, patvirtindamas, kad atsimena, jog D. Z. tikrai jam sudavė, o vėliau pastebėjo, kad nėra telefonų, žiedo, pinigų, daugiau aplinkybių nepamenantis, nes buvo girtas. Liudytojas G. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, taip pat patvirtino, kad A. P. įvykio dieną spyrė jam, ir jie abu tada išėjo, iki tol nematė, kad A. P. būtų atlikęs kokius veiksmus A. A. P. atžvilgiu, be to, patvirtino aplinkybę, kad išgertuvių metu šalia nukentėjusiojo sėdėjo ir prie A. A. P. kabinėjosi D. Z.. Kitų įrodymų, kad A. P. būtų prisidėjęs prie D. Z. vykdomo plėšimo A. A. P. atžvilgiu byloje nėra. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. P. būtų spyręs nukentėjusiajam, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo būseną įvykio metu, nes buvo labai girtas, to neginčija ir pats A. A. P., į tai, kad teismas negali vadovautis tik nukentėjusiojo neišsamiais parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys. Kadangi byloje nėra surinkta pakankamai kaltinamojo A. P. kaltės įrodymų, kad jis dalyvavo nusikaltime apiplėšiant nukentėjusįjį A. A. P., todėl A. P. išteisintinas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Iš D. Z. pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė “veikdamas bendrininkų grupėje su A. P.“. Pašalinus šią aplinkybę, kaltinimo esmė nesikeičia ir veikos kvalifikacijai D. Z. atžvilgiu reikšmės neturi.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
D. Z. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. D. Z. nusikalto būdamas teistas keturis kartus, teistumui neišnykus, šiuo metu yra teistas šešis kartus, bausmės neatlikęs (II t. 1-8, 11-22, 24-38 b. l.), prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 str. 1 d. 2 p., yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus bei į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad BK 27 straipsnio prasme yra laikomas recidyvistu, kadangi neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą, jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą, D. Z. už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos trukmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 50 str.). Paskirta bausmė bendrintina dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais su Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendžiu bei Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-18 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis (BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., 9 d.), įskaitant iš dalies atliktas bausmes pagal minėtus nuosprendžius.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. Z. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-07-16 7 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2014-11-27 (II t. 135-136, 141-142 b. l., III t. 17-19 b. l.).
D. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, taikoma iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
A. P. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (II t. 151-152 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą D. Z. buvo skirti gynėjai advokatai Sofija Kručienė ir A. Zakrasas. Byloje gautos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos: Nr. VI-1899(04.8) (2014-10-17 d.) bei Nr. VI-1964(04.8) (2014-10-28 d.), iš kurių matyti, kad už D. Z. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 427,20 Lt bei 523,20 Lt (III t. 37, 70 b. l.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014).
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam A. P. buvo skirti gynėjai advokatai Edmundas Jankaitis bei Eleonora Kvasauskienė. Byloje gautos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos: Nr. VI-1803(04.8) (2014-10-06 d.), Nr. VI-1888(04.8) (2014-10-16 d.) bei Nr. VI-2084(04.8) (2014-11-12 d.), iš kurių matyti, kad už A. P. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 280 Lt, 366,80 Lt bei 166,80 Lt (III t. 51, 94 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu A. P. išteisintinas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teismas nepriteisia išlaidų, nurodytų antrinės teisinės pagalbos pažymose, kuriose nurodytos išlaidos, patirtos valstybės, atstovaujant A. P..
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
D. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi, D. Z. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais su Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme bei Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-18 nuosprendžiu paskirta arešto bausme, prieš tai arešto bausmę pakeitus pagal BK 65 straipsnyje numatytas bausmių keitimo taisykles, ir nustatyti D. Z. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2014-11-27.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti D. Z. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-07-16, 7 val., iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2014-11-27, bei atliktas bausmes pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-28 bei 2014-03-18 nuosprendžius.
D. Z. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Išteisinti A. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
A. P. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, o suimtam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.