Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Z. ir nukentėjusiojo Antano A. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., 9 d., D. Z. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais su Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme bei Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-18 nuosprendžiu paskirta arešto bausme, prieš tai arešto bausmę pakeitus pagal BK 65 str. numatytas bausmių keitimo taisykles, ir nustatyta D. Z. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2014-11-27.

Vadovaujantis BK 65, 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas D. Z. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-07-16 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014-11-27, bei atliktos bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-28 bei 2014-03-18 nuosprendžius.

A. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. nuteistas už tai, kad jis 2013-10-12 laikotarpiu nuo 10 val. iki 20 val., tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra, jis nukentėjusiajam alkūne suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį ir taip atimdamas galimybę priešintis, pagrobė svetimą – A. A. P. priklausantį, turtą: mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ 69,99 Lt vertės, su jame buvusia SIM kortele „Ežys“ 10 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 300 Lt vertės, su jame buvusia SIM kortele „Pildyk“ 10 Lt vertės, pinigus – 200 litų, vestuvinį auksinį žiedą 300 Lt vertės, iš viso pagrobė 889,99 Lt vertės svetimo turto.

A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013-10-12 laikotarpiu nuo 10 val. iki 20 val., tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su D. Z., išgertuvių metu, panaudodami fizinį smurtą, tai yra, jis spirdamas neblaiviam nukentėjusiajam A. A. P. į kojas, D. Z. nukentėjusiajam kumščiu suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas ir taip atimdami galimybę priešintis, pagrobė svetimą – A. A. P. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ 69,99 Lt vertės, su jame buvusia SIM kortele „Ežys“ 10 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 300 Lt vertės, su jame buvusia SIM kortele „Pildyk“ 10 Lt vertės, pinigus – 200 litų, vestuvinį auksinį žiedą 300 Lt vertės, iš viso pagrobė 889,99 Lt vertės svetimo turto.

Atsikirtime į nukentėjusiojo A. A. P. apeliacinį skundą nuteistasis D. Z. nurodo, kad A. P. nežinojo apie jo padarytą nusikalstamą veiką, nežinojo, kad jis pagrobė iš nukentėjusiojo pinigus ir daiktus.

Teismo posėdyje nuteistasis D. Z. ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, nukentėjusiojo skundą atmesti, nukentėjusysis A. A. P. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, išteisintojo A. P. gynėja, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Z. ir nukentėjusiojo Antano A. P. apeliaciniai skundai atmestini

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai D. Z. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 180 str. 1 d. bei paskyrė jam tinkamą bausmę bei neįrodžius, kad A. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ir jį išteisino.

Dėl nuteistojo D. Z. apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo jam sušvelninti paskirtą bausmę, taikyti BK 64¹ str. nuostatas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam D. Z. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 str. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas D. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). D. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

D. Z. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą teistumui neišnykus, anksčiau teistas 6 kartus, nedirbantis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. Z., kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d.) – asmeniui keliančiam didesnį pavojų visuomenei, už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą D. Z. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. Z. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. Z. už BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams – mažesnė nei šio straipsnio sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. Z. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė ir subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, švelninti jas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas prašo taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir vienu trečdaliu sumažinti jam paskirtą bausmę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta remiantis bendrosiomis nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebuvo užbaigta baudžiamuoju įsakymu, nors nuteistasis ir pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau spręsti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės mažinimo klausimą ir taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Dėl nukentėjusiojo A. A. P. apeliacinio skundo

Nukentėjusysis apeliaciniu skundu apeliuoja į tai, kad D. Z. ir A. P. veikė kaip bendrininkai, kad jie dalinosi iš jo pagrobtais pinigais. Šie nukentėjusiojo argumentai paneigti byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų, taip pat ir pats nukentėjusysis, nenurodė, kad A. P. būtų mušęs nukentėjusįjį, ar iš jo paėmęs pinigus, telefonus, numovęs žiedą. Taip pat nei vienas liudytojas nenurodė, kad D. Z. ir A. P. būtų susitarę apiplėšti nukentėjusįjį ar po apiplėšimo būtų pasidalinę pagrobtais pinigais, daiktais. Nuteistasis D. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme parodė, kad A. P. išėjo su kažkuo prie parduotuvės, o jis tuo metu paėmė nukentėjusiojo telefonus, pinigus ir nukentėjusiajam nuo piršto numovė žiedą. Išėjęs į lauką A. P. nesakė, kad iš nukentėjusiojo pagrobė tuos daiktus, tik vėliau A. P. pats suprato. A. P. parodė kad jam išėjus, bute liko V., nukentėjusysis ir D. Z.. Jam išeinat, D. Z. kažko ginčijosi su nukentėjusiuoju. Jis, G. M. ir B. B. buvo prie parduotuvės. D. Z. išėjęs iš buto į lauką padavė jam telefoną, o jis jį atidavė atgal. Dar jam D. Z. davė 30 litų, už ką davė pinigus, jis nežino. Neprisimena, ar buvo nuėjęs prie lombardo, nes buvo gerai išgėręs. Jis tik vėliau suprato iš kur tie pinigai ir telefonas, gal po dienos, ar po poros dienų. Liudytoja I. N. teismo posėdžio metu parodė, kad ji iš pažįstamo Ž. G. nusipirko telefoną. Ž. G. pasisakė, kad nusipirko telefoną iš D. Z.. Liudytojas V. D. parodė, kad telefoną pirko iš jauno vaikino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta pažyma patvirtina, kad žiedą pristatė D. Z.. Duomenų, kad A. P. būtų susitaręs su D. Z. daryti nusikalstamą veiką – apiplėšti nukentėjusįjį A. A. P., ir iš jo pagrobti pinigus, telefonus, žiedą, byloje surinkta nėra, todėl pagrįstai apylinkės teismas išteisino A. P., konstatavęs, jog neįrodyta, jog jis dalyvavo nusikaltime apiplėšiant nukentėjusįjį A. A. P..

Nukentėjusysis nurodo, jog jam buvo padaryta materialinė ir moralinė žala, kurią prašo priteisti.

Pažymima, kad civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) X skyrius (žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas). Vadovaujantis BPK 109 str. „asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla“. Pagal BPK 112 str. civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis A. A. P. civilinio ieškinio nepareiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad civilinis ieškinys nepareikštas ir plačiau dėl to nepasisakė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. Z. ir nukentėjusiojo A. A. P. apeliacinius skundus atmesti.