Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei ir Eglei Jurgeliūnienei, dalyvaujant prokurorams Gintautui Vileikiui ir Gintarui Girgždžiui, kaltinamajam A. S. ir jo gynėjai advokatei Nainai Landzerbegienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą Vokietijoje, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2000 m. kovo 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėn., remiantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 2000 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį laisvės atėmimu 1 m., remiantis BK 42 straipsniu, subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m.; pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas; 3) 2000 m. gruodžio 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 m. su 200 Lt vertės turto konfiskavimu; 4) 2001 m. kovo 15 d. Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėn. su 300 Lt vertės turto konfiskavimu, remiantis BK 42 straipsniu, bausmę subendrinus su 2000 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo su 300 Lt vertės turto konfiskavimu; 5) 2001 m. rugpjūčio 9 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn. su 300 Lt vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, subendrinus su 2001 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo su 300 Lt vertės turto konfiskavimu; 6) 2004 m. kovo 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 4 dalį (11 veikų) laisvės atėmimu 7 mėn.; 7) 2005 m. birželio 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 m.; 8) 2006 m. sausio 13 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 9) 2006 m. sausio 26 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinus su 2005 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.; 10) 2006 m. kovo 3 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 241 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m. 10 mėn., vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinus su 2005 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo; 2006 m. gegužės 3 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 3 d. nuosprendis, paskirta galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. 15 d. laisvės atėmimo; 11) 2012 m. kovo 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme; 12) 2012 m. kovo 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme; 2012 m. gegužės 3 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. ir 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 80 parų arešto; 13) 2012 m. liepos 3 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 242 straipsnį 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda; baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2012 m. liepos 28 d. apie 21.30 val. Šiaulių mieste, viešoje vietoje (P. Višinskio g. esančiame parkelyje) dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. S., o būtent: suduodamas ne mažiau septynių smūgių rankomis, kojomis ir vieną smūgį atsuktuvu į kairio antakio sritį bei padarydamas muštinę žaizdą, keturis smūgius į sprando, juosmens, nugaros, krūtinės sritis ir padarydamas durtines žaizdas, du smūgius į galvos, kaktos sritis, padarydamas paviršines žaizdas, kas sukėlė V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir vieną smūgį į nosies sritį, padarydamas nosies kaulų lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau 10 dienų.

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. liepos 28 d. apie 21.30 val. Šiaulių mieste, viešoje vietoje (P. Višinskio g. esančiame parkelyje) įžūliu elgesiu, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu, o būtent: suduodamas ne mažiau septynių smūgių rankomis, kojomis ir vieną smūgį atsuktuvu į kairio antakio sritį bei padarydamas muštinę žaizdą, keturis smūgius į sprando, juosmens, nugaros, krūtinės sritis ir padarydamas durtines žaizdas, du smūgius į galvos, kaktos sritis, padarydamas paviršines žaizdas, kas sukėlė V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir vieną smūgį į nosies sritį, padarydamas nosies kaulų lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvadoje Nr. G 1474/12 (04) nurodyta, kad V. S. nustatyta muštinė žaizda kairio antakio srityje, paviršinės žaizdos kaktoje, galvoje, durtinės žaizdos sprande, juosmens, nugaros, krūtinės srityse, nosies kaulo lūžis. Teigiama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti septyniais ar daugiau trauminiais poveikiais: vienu – į kairio antakio sritį, padarant muštinę žaizdą; keturiais į sprando, juosmens, nugaros, krūtinės sritis, padarant durtines žaizdas; dvejais – į galvos, kaktos sritis, padarant paviršines žaizdas; vienu – į nosies sritį, padarant nosies kaulų lūžį. Muštinė žaizda kairio antakio srityje, nosies kaulų lūžis padaryti buku kietu daiktu (daiktais). Sprando, nugaros, juosmens, krūtinės durtinės žaizdos padarytos duriančiu daiktu (daiktais). Nurodyta, kad žaizdos vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nosies kaulų lūžis vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., 28 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, juridinė veikos kvalifikacija

Šią kaltinamojo versiją paneigia byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

A. S. per pirmąją apklausą įtariamuoju (pareiškus įtarimą pagal BK 138 str. 1 d.) (1 t., 58 b. l.) pripažino, kad 2012 m. liepos 28 d. apie 21.30 val. eidamas pro P. Višinskio – Stoties g. skverą, pamatė ant suoliuko sėdintį pažįstamą V. S.. Anot kaltinamojo, einant pro šalį V. S. pasakė jam kažkokius įžeidžiančius žodžius, todėl A. S. išsitraukė iš kišenės atsuktuvą ir sudavė juo keletą smūgių V. S., taip pat mušė nukentėjusįjį rankomis bei kojomis. Sumušęs V. S., nuėjo, o nukentėjusįjį paliko sėdėti ant suoliuko; atsuktuvą, kuriuo sumušė nukentėjusįjį, išmetė į šiukšlių konteinerį. Šiuos parodymus A. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 59-60, 61 b. l.). Pareiškus A. S. įtarimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, jis pakeitė ankstesnėje apklausoje duotus parodymus ir nurodė iš esmės tokias pat aplinkybes, kaip ir teismo posėdyje (1 t., 129-131 b. l.). Teismas kaltinamojo parodymų pakeitimą laiko jo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkesnį nusikaltimą. Teismas nesiremia A. S. parodymais, kad nukentėjusįjį jis sužalojo apleistame pastate Dubijos g. ir kad žalodamas nukentėjusįjį nenaudojo atsuktuvo, nes tokius kaltinamojo parodymus paneigia jo paties anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei nukentėjusiojo V. S. parodymai, kuris viso proceso metu, t. y. protokole-pareiškime (1 t., 6 b. l.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų (1 t., 8, 10-11 b. l.) bei ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t., 19-20 b. l.) nuosekliai teigė, kad A. S. jį sumušė P. Višinskio g. esančiame skvere, mušė rankomis bei kojomis, dūrė atsuktuvu; šiuos savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 12-14, 15 b. l.). Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo.

Liudytojo M. L. parodymais, kuriuos jis davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (kad A. S. sumušė nukentėjusįjį apleistame pastate Dubijos g.; kad šiame pastate, be kaltinamojo ir nukentėjusiojo, dar buvo ir pats liudytojas, kuris tiesiogiai konflikto tarp A. S. ir V. S. nestebėjo, bet, neva, matė, kaip kaltinamasis apsižodžiavo su nukentėjusiuoju, o po to lyg ir susistumdė; kad, pamatęs sumuštą nukentėjusįjį, išvedė jį iš apleisto pastato ir, pasodinęs ant suoliuko, paliko) teismas nesiremia; šie parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams ir neatitinka paties liudytojo anksčiau per apklausą ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., 42-43 b. l.) nurodytų aplinkybių (ikiteisminio tyrimo pareigūnui M. L. aiškino nematęs, kaip A. S. sumušė V. S., sumušto nukentėjusiojo niekur nelydėjęs, o apie tai, kad V. S. buvęs sumuštas A. S., nurodė sužinojęs 2012 m. rudenį iš V. S.).

Kaltinamasis aiškino nukentėjusįjį sumušęs dėl to, kad V. S. jį įžeidė, išvadindamas necenzūriniais žodžiais. Šios aplinkybės iš esmės nepaneigė ir pats nukentėjusysis, nurodydamas per apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jog apsižodžiavo su kaltinamuoju. Teismas priežastį, dėl kurios A. S. sumušė nukentėjusįjį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, laiko mažareikšme priežastimi tokiam sužalojimui padaryti. Fizinio smurto naudojimas atsakant į V. S. kad ir išsakytus įžeidžiančius žodžius negali būti pateisinamas, nes toks atsakas – viešoje vietoje suduodant nukentėjusiajam net 15 smūgių rankomis, kojomis, duriant atsuktuvu – yra akivaizdžiai neadekvatus ir todėl vertinamas kaip menkavertis pretekstas pasielgti nusikalstamai. Tokiu savo elgesiu kaltinamasis demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos ir ypač į nukentėjusįjį. Teismas tokias A. S. neteisėto elgesio paskatas laiko chuliganiškomis. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nesunkus kito žmogaus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Nors kaltinamojo paskatos buvo chuliganiškos, tačiau jo veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusiojo asmenį; kokių nors kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, be nukentėjusiojo sumušimo, kaltinamasis nepadarė (byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sumušimą būtų stebėję pašaliniai asmenys, kurie dėl to būtų sukrėsti ar būtų nutrauktas jų poilsis, arba kitų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka). Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota (baudžiamosios bylos Nr. 2K-142/2008, 2K-235/2009), kad tokiu atveju nusikalstamą veiką pakanka kvalifikuoti pagal BK straipsnį, numatantį sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (šiuo atveju BK 138 str. 2 d. 8 p.), kuris apima kaltininko veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Įvertinus paminėtas aplinkybes, A. S. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas bausmę A. S., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau ne vieną kartą teistas (1 t., 139-151, 153-165 b. l.), nusikalto teistumui neišnykus, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Baustas administracine tvarka (1 t., 168-175 b. l.), nedirba, buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie jo paiešką vykdė nuo 2012 m. spalio 4 d.; pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje 2013 m. vasario 6 d. (1 t., 76, 102-106, 110, 111, 112 b. l.). A. S. teisiamas jau 14 kartą, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl už inkriminuoto nusikaltimo padarymą jam skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui (BK 61 str. 1-2 d.).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam A. S. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (bauda).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaitomas kaltinamojo A. S. sulaikymo Jungtinėje Karalystėje pagal šioje byloje išduotą Europos arešto orderį laikas – nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2013 m. vasario 27 d. (1 t., 110 b. l.), taip pat jo sulaikymo bei suėmimo Lietuvoje laikas – nuo 2013 m. vasario 27 d. (1 t., 113, 118-119 b. l.) iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2013 m. rugsėjo 4 d.

Byloje yra nutarimas laikinai sulaikyti A. S. 2012 m. rugpjūčio 2 d. (1 t., 53 b. l.), tačiau, kaip matyti iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK Kriminalinės policijos 2013 m. liepos 15 d. rašto Nr. 40-S-13737, kaltinamasis nebuvo patalpintas į laikymo sulaikymo patalpas ar areštinę – tyrėja iš karto apklausė A. S. įtariamuoju ir atliko kitus procesinius veiksmus. Dėl tokių aplinkybių nėra pagrindo įskaityti šį laiką į bausmę.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliekama kardomoji priemonė – suėmimas.

Dėl civilinių ieškinių ir ekstradicijos išlaidų

Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė civilinį ieškinį dėl 456,85 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas priteisimo (Sveikatos draudimo įstatymo 4, 9, 15, 29-34 str., Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 str., CK 6.290 str.) (1 t., 31-32, 33 b. l.).

Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinį ieškinį teismas tenkina visiškai.

Nukentėjusysis V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 23 b. l.).

Nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas, kadangi turtinės žalos dydžio nukentėjusysis neįrodė (nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais – vaistų įsigijimą patvirtinančiais kvitais, receptais ir pan.).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip minėta, nukentėjusiajam dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimo metu ir vėliau nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmą, gydėsi ligoninėje ir ambulatoriškai, išgyveno įvairius nepatogumus. Taip pat savaime suprantama, kad dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė baimę, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus. Duomenų apie kokius nors liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai byloje nėra. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nedalyvavo ir kokių nors kitų reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį, nenurodė. Įvertinęs šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas priteisia nukentėjusiajam iš kaltinamojo 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. S. po nusikalstamos veikos padarymo, siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo, išvyko į užsienį, dėl to 2012 m. spalio 4 d. prokuroro nutarimu buvo paskelbta jo paieška (1 t., 72-73 b. l.), teismo nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas (1 t., 83-84 b. l.) ir 2013 m. sausio 31 d. buvo išduotas A. S. Europos arešto orderis (1 t., 102-106 b. l.). 2013 m. vasario 6 d. sulaikius A. S. Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos policijos pareigūnai vyko jo parsigabenti ir patyrė 5 830,66 Lt išlaidų (1 t., 120-126 b. l.). Kadangi ekstradicijos išlaidas sąlygojo pats A. S. ir šios išlaidos buvo būtinos ištirti, išnagrinėti bylą ir priimti joje sprendimą, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 d. 6 p.) ir priteistinos Policijos departamento prie LR VRM naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

A. S. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam A. S. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (1 950 Lt bauda) ir paskirti A. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams su 1 950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2013 m. rugsėjo 4 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – suėmimą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaityti kaltinamojo A. S. sulaikymo Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį laiką nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2013 m. vasario 27 d., jo sulaikymo bei suėmimo Lietuvoje laiką nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo A. S. 456,85 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt šešis litus 85 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajam V. S. iš kaltinamojo A. S. 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. S. reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo A. S. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai 5 830,66 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt Lt 66 ct) ekstradicijos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.