Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas Alytaus PN nuo 2016 m. sausio mėn. pradžios iki 2018 m. spalio 25 d. (b. l. 2), iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN ne nuo 2016 m. sausio mėn. pradžios, o nuo 2016 m. sausio 29 d. (b. l. 50). Pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN iki 2018 m. spalio 25 d. (b. l. 50). Byloje esant tokiems duomenims apie pareiškėjo buvimo Alytaus pataisos namuose laikotarpį, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2018 m. spalio 25 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN buvo laikomas su pertrauka: nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. kovo 7 d. jis buvo išvykęs iš Alytaus PN į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b. l. 16).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas skunde teigė, kad miegamuosiuose buvo laikoma po 22 nuteistuosius, po to – po 16 nuteistųjų, o prieš metus ir 5 mėnesius buvo įrengta po 12 miegamųjų vietų; atsikirtime teigė, kad 2-o bendrabučio gyvenamosiose patalpose buvo įrengta daugiau nei 12 miegamųjų vietų. Teigė, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

Bylos duomenimis, pareiškėjas buvo laikomas 18-tame būryje (8-tame lokaliniame sektoriuje), 19-tame būriuose (2-ame lokaliniame sektoriuje) ir 17-tame būryje (9-tame lokaliniame sektoriuje) (b. l. 50). Iš paminėtų būrių tik 19-tas būrys yra 2-ame bendrabutyje (b. l. 50). Taigi, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas ir 2-ame bendrabutyje, ir kitame pastate.

Atsakovės atstovas rašte „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė duomenis, į kokius būrius ir gyvenamąsias patalpas pareiškėjas buvo paskirtas Alytaus pataisos namuose ginčo laikotarpiu, kokiais konkrečiai laikotarpiais pareiškėjas buvo juose laikomas, koks šių gyvenamųjų patalpų plotas ir kiek jose įrengta miegamųjų vietų (b. l. 50). Atsakovės atstovas pateikė atsiliepimo priedą „Perkėlimai (15082 N. S.)“ (b. l. 16), kuriame esantys duomenys apie tai, kokiais laikotarpiais ir kokiuose būriuose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, atitinka rašte „Dėl duomenų pateikimo“ nurodytus duomenis. Prie atsiliepimo atsakovės atstovas pridėjo priedus – duomenis apie miegamuosius iš kompiuterinės sistemos Įskaita (b. l. 17–19), kuriuose pateikti duomenys apie miegamųjų plotą ir miegamųjų vietų skaičių atitinka rašte „Dėl duomenų pateikimo“ nurodytus duomenis. Pareiškėjas išvardino, kiek buvo laikoma nuteistųjų miegamuosiuose, ir kiek buvo įrengta miegamųjų vietų, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Todėl teismas, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovaujasi atsakovės atstovo, o ne pareiškėjo nurodytais duomenimis apie patalpose buvusį miegamųjų vietų skaičių.

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.7 papunktį, nuteistieji, gyvenantys bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, naudojasi sanitariniu mazgu, įrengtu viso būrio nuteistiesiems, t. y. sanitarinis mazgas yra bendro naudojimo. Tad iš atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų duomenų apie tai, kad pareiškėjas galėjo dienotvarkėje nustatytu laiku judėti pataisos įstaigos teritorijoje (b. l. 10), sanitariniai mazgai 17-tame, 18-tame ir 19-tame būriuose buvo įrengti atskirai nuo miegamųjų (b. l. 12), fotografijų, kuriuose užfiksuotas sanitarinių mazgų vaizdas (b. l. 40–42) daroma išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.

Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai (b. l. 11), tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamosiose patalpose.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jis buvo laikomas avarinės būklės pastate, kuriame nuo lubų ir sienų krito tinkas, sienos buvo aptrupėję, langų rėmai buvo mediniai ir kiauri, išpuvę, laiptai buvo apgriuvę; atsikirtime teigė, kad 2-ame bendrabutyje langai buvo mediniai išlūžinėję ir išpuvę, grindys medinės išlūžinėjusios.

Bylos duomenimis, pareiškėjas dalį ginčo laikotarpio buvo laikomas 2-ame bendrabutyje (kai buvo 19-tame būryje), o dalį – ne 2-ame bendrabutyje, o kitame pastate (kadangi 17-tas ir 18-tas būriai, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, yra ne 2-ame bendrabutyje) (b. l. 50). Pareiškėjas atsikirtime sukonkretino, kad jis skundžiasi dėl minėtų trūkumų 2-ame bendrabutyje.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 3 punktas nustato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Jos 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti 18–28 °C. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis (reglamentuojantis lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus) (šis papunktis taikomas pareiškėjo atveju, kadangi pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose) nustato, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais.

Į bylą yra pateikta Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu akto, kuris gautas Alytaus pataisos namuose 2008 m. vasario 27 d., kopija (b. l. 21–22). Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad Alytaus PN 2-as bendrabutis nėra avarinės būklės (b. l. 11). Iš šio Pripažinimo avariniu akto iš tiesų matyti, kad komisija pripažino, kad Alytaus pataisos namų bendrabutis Nr. 2 buvo blogos būklės, o ne avarinis (b. l. 22). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad 2008 m. vasario 27 d. aktu Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 buvo pripažintas ne avariniu, bet blogos būklės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018). Atsakovės atstovas į bylą yra pateikęs Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto Nr. PA-436, parengto 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinus Alytaus pataisos namus, kopiją (b. l. 27–29), ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), parengto 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinus Alytaus pataisos namus, kopiją (b. l. 23–26) (toliau abu vadinami Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru). 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimas yra artimas ginčo laikotarpiui, o 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimas buvo atliktas ginčo laikotarpiu. 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nekonstatuota (b. l. 29). Nors 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) yra nurodyta, kad 2-am bendrabučiui būtinas kapitalinis remontas (b. l. 24), tačiau šio patikrinimo metu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų Alytaus pataisos namuose nekonstatuota (b. l. 26). Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad Alytaus pataisos namų gyvenamosios patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018).

Atsakovės atstovas rašte „Dėl duomenų pateikimo“ teigė, kad nuolat buvo vykdoma 2-o bendrabučio statinio techninė apžiūra (b. l. 50–51), o atsiliepime nurodė, kad Alytaus pataisos namai užtikrina oro temperatūrą pagal Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (b. l. 11). Pareiškėjas nors ir teigė, kad langų rėmai buvo kiauri ir išpuvę, tačiau niekaip nepaaiškino, kuo tai sukėlė jam nepatogumus, kokiu būdu jam trukdė naudotis langais. Teismas sprendžia, kad jeigu langų rėmai būtų kiauri ir išpuvę, patalpoje galimai būtų žemesnė temperatūra. Tačiau šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog temperatūra patalpose neatitiko reikalavimų. Pareiškėjas ir nesiskundė, kad patalpose buvo žema oro temperatūra. Pareiškėjas taip pat skunde nenurodė, kad jis prašė Alytaus pataisos namų pareigūnus duoti jam elektrinį oro šildytuvą (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis), nes dėl nesandarių langų jam buvo šalta, o pareigūnai atsisakė tenkinti tokį jo prašymą. Atsižvelgdamas į minėtus patikrinimų aktų duomenis, į atsakovės atstovo nurodytus duomenis, į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat į tai, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė, kuo jo nurodyta langų, grindų, laiptų būklė sukėlė jam nepatogumus, teismas sprendžia, kad šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.

Pareiškėjas teigė, kad sanitarinis mazgas buvo netvarkingas, jame buvo kiauri vamzdžiai, iš kurių varvėjo vanduo ant galvos.

Higienos normos HN 134:2015 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Pareiškėjas teigė, kad 2-ame bendrabutyje sienos buvo apipelijusios.

Higienos normos HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Jos 34 punktas numato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos turi būti švarios, valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Jos 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 255 punktą, pataisos įstaigų nuteistieji privalo griežtai laikytis higienos taisyklių bei reikalavimų.

Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir į Alytaus pataisos namus dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 11). Į bylą pateikti minėti 2015 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktai (b. l. 23–29). 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimas yra artimas ginčo laikotarpiui, o 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimas buvo atliktas ginčo laikotarpiu. Vėlesnių patikrinimo aktų byloje nėra. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Abiejų minėtų patikrinimų metu buvo patikrinti Alytaus pataisos namai bendrai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimo metu Alytaus pataisos namuose nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių (b. l. 28), ir nei 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimo metu, nei 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir dėl pelėsių) pažeidimų nenustatė (b. l. 29, 26). Iš atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime (b. l. 11) matyti, kad Alytaus pataisos namuose patalpos valomos vadovaujantis minėtomis Higienos normos HN 134:2015 nuostatomis, ir kad patalpas privalo valyti patys jose laikomi asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. T. apeliacinį skundą dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pelėsiu, pažymėjo, kad iš nurodyto teisinio reglamentavimo (t. y. Higienos normos HN 37:2009 48 punkto, kuriame įtvirtinta, jog visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs; patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių, Areštinių veiklos taisyklių 9.2 punkto, kuriame įtvirtinta, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose) matyti, kad už gyvenamųjų patalpų ir bendro naudojimo vietų švarą ir tvarką yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ginčo laikotarpiu ir pareiškėjas (žr. Lietuvos vyriausiojo teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nenurodė, kad jam nebuvo išduotos priemonės patalpų švarai ir tvarkai palaikyti, tokių duomenų byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą dėl pelėsio buvimo.

Pareiškėjas teigė, kad patalpose buvo drėgna.

Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis, (reglamentuojantis lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus) nustato, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ir į Alytaus pataisos namus dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 11). Į bylą pateikti minėti 2015 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktai (b. l. 23–29). 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimas yra artimas ginčo laikotarpiui, o 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimas buvo atliktas ginčo laikotarpiu. Vėlesnių patikrinimo aktų byloje nėra. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Abiejų minėtų patikrinimų metu buvo patikrinti Alytaus pataisos namai bendrai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras abiejų patikrinimų metu nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (b. l. 28, 24), ir abiejų patikrinimų metu Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų (taip pat ir drėgmei, vėdinimui) nenustatė (b. l. 29, 26). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus pataisos namai užtikrina pagal Higienos normą HN 134:2015 santykinę oro drėgmę (b. l. 11). Teismas nenustatė pagrindo netikėti minėtų patikrinimo aktų ir atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, dėl to teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai užtikrino tinkamą oro drėgmę. Teismas taip pat sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę išvėdinti gyvenamąsias patalpas atidarydamas langus ir tokiu būdu reguliuoti oro drėgmę (aptartas teisinis reglamentavimas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema). Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl drėgmės.

Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo spintelių susidėti tualeto reikmenims; teigė, kad prie praustuvių nebuvo įrengta lentynėlių ir veidrodžių.

Pareiškėjas nenurodė, kurioje patalpoje nebuvo spintelių tualeto reikmenims – gyvenamojoje patalpoje ar kitoje patalpoje, kuria jis naudojosi – prausykloje, duše.

Dalį ginčo laikotarpio (nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2017 m. sausio 1 d. galiojo) galiojo Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) (toliau – ir 2004 m. Aprūpinimo normos), o kitą dalį ginčo laikotarpio (nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. spalio 25 d.) galiojo Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir 2017 m. Aprūpinimo normos).

2004 m. Aprūpinimo normos numatė, kad bendrabučio gyvenamoji patalpa aprūpinama spintele prie lovos (1 vnt. 1 asmeniui); prausykla, tualetas aprūpinami lentynėle asmens higienos priemonėms (virš kiekvienos praustuvės); prausykla, tualetas aprūpinami sieniniu veidrodžiu (virš kiekvienos praustuvės); dušo patalpa aprūpinama lentynėle higienos priemonėms (1 vnt. 15 asmenų), dušo patalpos prieškambario aprūpinimo lentynėle nenumatė. 2017 m. Aprūpinimo normos numato, kad bendrabučio gyvenamoji patalpa aprūpinama spintele prie lovos (1 vnt. 1 asmeniui) (1.2 papunktis); prausykla, tualetas aprūpinami lentynėle asmens higienos priemonėms (po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės) (7.1 papunktis); prausykla, tualetas aprūpinami sieniniu veidrodžiu (po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės) (7.3 papunktis); dušo patalpos aprūpinamos lentynėle higienos priemonėms (1 vnt. virš kiekvieno dušo čiaupo (galvutės)) (13.6 papunktis).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą patvirtino, kad gyvenamosios patalpos yra aprūpintos spintelėmis prie lovos, sanitariniai mazgai yra aprūpinti lentynėlėmis asmens higienos priemonėms ir sieniniais veidrodžiais, vadovaujantis aptartomis teisės normomis (b. l. 11, 12). Nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad gyvenamosios patalpos buvo aprūpintos spintelėmis prie lovos, o sanitariniai mazgai – minėtomis lentynėlėmis ir veidrodžiais pagal aptartų teisės normų reikalavimus. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad nebuvo spintelių tualeto reikmenims, o prie praustuvių nebuvo lentynėlių ir veidrodžių. Nei 2004 m. Aprūpinimo normos, nei 2017 m. Aprūpinimo normos nenustato reikalavimo aprūpinti kitas patalpas, kuriomis naudojasi nuteistieji – prausyklą ir dušą – spintelėmis tualeto reikmenims. Todėl atsižvelgiant į teisės normas ir į tai, kad pareiškėjas skunde neįvardino, kurioje patalpoje nebuvo spintelės tualeto reikmenims, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl to, kad spintelės tualeto reikmenims nebuvo tualete ir prausykloje.

Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitariniame mazge tarp tualetų sienelės buvo vos metro aukščio, todėl jis, atlikdamas gamtinius reikalus, buvo stebimas, apžiūrinėjamas ne tik kitų nuteistųjų, bet ir pareigūnų (tarp kurių buvo ir moterų), tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į privatumą; atsikirtime teigė, kad 2-ame bendrabutyje sanitarinis mazgas buvo atitvertas ne pagal higienos normos reikalavimus.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas: 18-tame būryje, kuris yra ne 2-ame bendrabutyje, o kitame pastate, 7-toje ir 8-toje gyvenamojoje patalpoje; 19-tame būryje, kuris yra 2-ame bendrabutyje, 3-oje gyvenamojoje patalpoje; 17-tame būryje, kuris yra ne 2-ame bendrabutyje, o kitame pastate, 3-oje gyvenamojoje patalpoje (b. l. 50).

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti pataisos įstaigos teritorijoje (b. l. 10), sanitariniai mazgai 17-tame, 18-tame ir 19-tame būriuose buvo įrengti atskirai nuo miegamųjų (b. l. 12), gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad drausmės grupei (o ne paprastajai ar lengvajai grupei) priskirti nuteistieji yra laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus, daroma išvada, kad pareiškėjo atveju turi būti taikoma minėta Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunkčio nuostata, reglamentuojanti lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų sanitarinio ir higienos mazgo įrengimą. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punktas nustato, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios 2004 m. Aprūpinimo normos nenustatė reikalavimo, kad sanitariniame mazge klozetai ar unitazai turi būti įrengti kabinose ir atitverti tam tikro aukščio sienele. Nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančių 2017 m. Aprūpinimo normų 7 punktas nustato, kad tualete įrengiami klozetai (kurie gali būti ir tupiami) arba pisuarai (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m).

Atsakovės atstovo atsiliepime nurodė, kad 17-to, 18-to ir 19-to būrių sanitarinis mazgas buvo įrengtas atskirai nuo miegamųjų, ir kad minėtų būrių sanitariniame mazge tualetai buvo atskirti sienelėmis ne žemesnėmis kaip 1,5 m aukščio (b. l. 12). Atsakovės atstovas pateikė fotografijas, kuriose užfiksuotas 17-to būrio ir 2-o bendrabučio sanitarinio mazgo vaizdas (b. l. 40–42). Pareiškėjas 2-ame bendrabutyje buvo laikomas 19-tame būryje (b. l. 50). Iš fotografijų matyti, kad sanitarinis mazgas įrengtas atskirai nuo miegamųjų, ir kad sanitariniame mazge 17-tame būryje ir 2-ame bendrabutyje unitazai vienas nuo kito iš šonų atskirti pertvaromis (b. l. 40–42). Į bylą nėra pateiktos 18-to būrio sanitarinio mazgo fotografijos, tačiau nėra pagrindo netikėti atsakovės atstovo atsiliepime nurodytais duomenimis, kad 18-to būrio sanitarinis mazgas buvo įrengtas taip pat. Iš fotografijų taip pat matyti, kad ir 17-to būrio, ir 2-o bendrabučio sanitariniuose mazguose priekyje unitazų yra durys, kurias galima užsidaryti (b. l. 40–42). Iš fotografijų matyti, kad 17-to būrio sanitariniame mazge unitazai atitverti aukštesnėmis pertvaromis, negu 2-o bendrabučio sanitariniame mazge.

Pareiškėjas teigė, kad sanitariniame mazge pisuarai nebuvo atitverti pertvaromis.

Iš fotografijos (b. l. 40) matyti, kad 2-o bendrabučio sanitariniame mazge pisuarai (t. y. specialaus vyrų klozeto kriauklės šlapimui nutekėti (Vaitkevičiūtė, Vilija. Vilnius: „Žodynas“, 2007, p. 853)) neatitverti sienelėmis. Byloje nėra duomenų, ar pisuarai kituose sanitariniuose mazguose, kuriais naudojosi pareiškėjas ginčo laikotarpiu, buvo atitverti. Tačiau nei iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios 2004 m. Aprūpinimo normos, nei nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančios 2017 m. Aprūpinimo normos nenustato reikalavimo sanitariniame mazge atitverti pisuarus vieną nuo kito sienelėmis ar pertvaromis. 2017 m. Aprūpinimo normų 7 punktas nustato reikalavimą tik klozetus/unitazus įrengti kabinose su pertvaromis ne žemesnėmis kaip 1,5 m, o ne pisuarus. Be to, teismas sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę naudotis ne tik pisuaru, bet ir unitazu, o unitazas buvo atitvertas sienele. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės tuo, kad pisuarai sanitariniame mazge nebuvo atitverti sienelėmis. Šis pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teigė, kad tualetas turėtų būti pilnai uždengtas, turėtų būti iš akmens masės ir lengvai valomas, o Alytaus PN įrengto tualeto pertvara buvo iš presuotų pjuvenų plokščių ir nebuvo lengvai valoma.

Pareiškėjas teigė, kad 18-tame būryje dušuose nebuvo įrengtos persirengimo kabinos.

Pareiškėjas teigė, kad Alytaus pataisos namuose buvo pilna tarakonų.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad Alytaus pataisos namai 2016 m. sausio 29 d. buvo sudarę sutartį su V. Mulersko individualia įmone (toliau – V. Mulersko IĮ), o nuo 2016 m. gruodžio 27 d. yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, kurios Alytaus pataisos namuose ginčo laikotarpiu pagal poreikį atliko dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus, jų paslaugomis Alytaus pataisos namai naudojosi pastoviai, pagal poreikį (b. l. 12). Pareiškėjo nurodytų tarakonų naikinimas vadinamas dezinsekcija (Vaitkevičiūtė, Vilija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: „Žodynas“, 2007, p. 236), o žalingų graužikų naikinimas vadinamas deratizacija (ten pat, p. 231). Šias atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina 2016 m. sausio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 305-37, sudarytos tarp Alytaus PN ir V. Mulersko IĮ, ir jos priedų kopijos (b. l. 30–33), ir 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 157, sudarytos tarp Alytaus PN ir UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, ir jos priedo kopijos (b. l. 34–36). Pagal šių sutarčių priedus, dezinsekcija Alytaus PN gyvenamosiose patalpose atliekama tris kartus per mėnesį (b. l. 33, 36). Byloje nėra duomenų, kad minėti sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Be to, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinęs Alytaus pataisos namus, patikrinimo akte užfiksavo, kad yra atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jie naikinami, yra sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su V. Mulersko IĮ (b. l. 28), ir nei šio 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimo metu, nei 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų (taip pat ir dėl kenkėjų buvimo) nenustatė (b. l. 26, 29). Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentas dėl tarakonų buvimo yra nepagrįstas, todėl jį atmeta.