Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. A., G. A. ir S. A. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims O. R., J. A. globėjui Didvydžių socialinės globos namams, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Alytaus skyriui dėl termino nekilnojamajam turtui įregistruoti nekilnojamojo turto registre atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1996 m. rugsėjo 25 d. tarp pareiškėjų tėvų V. A., J. A. ir suinteresuoto asmens O. R. notarine tvarka buvo patvirtinta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šia sutartimi pareiškėjų tėvai iš suinteresuoto asmens nupirko nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais bei kiemo įrenginiais, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo numatyta, jog sutartis per tris mėnesius nuo jos patvirtinimo turi būti įregistruota Alytaus tarpmiestiniame techninio inventorizavimo biure (šiuo metu VĮ Registrų centras). Per sutartyje nurodytą terminą, pareiškėjų tėvai sutarties neįregistravo, dėl teisinio neišprusimo, neįsigilinę į sutarties sąlygas, o taip pat dėl motinos ligos.

Pareiškėjų pateikta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta galiojant senajam 1964 metų Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), kurio 255 straipsnyje buvo numatyta pareiga įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį nekilnojamojo turto registre per 3 mėnesių laikotarpį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Pareiškėjų tėvai praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą savo vardu įregistruoti įgytą nekilnojamąjį turtą, nes per šį laikotarpį, skaičiuojamą nuo sandorio sudarymo dienos, pastarojo neįregistravo Alytaus tarpmiestiniame techninio inventorizavimo biure. Nepaisant to, pareiškėjų tėvai po sutarties sudarymo visą laiką naudojosi šiuo turtu, o terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi nesuprato pareigos įregistruoti sutartį, tačiau nuo turto įsigijimo momento ir toliau turtą valdė ir naudojo, būdami įsitikinę, kad turtas priklauso jiems nuosavybės teise, patys sudarė sutartis dėl elektros, šalto vandens tiekimo, atliekų tvarkymo, mokėjo mokesčius.

Nepaisant nurodyto, pareiškėjai po nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo šiuo turtu naudojasi, jį valdo ir prižiūri kaip turto savininkai. Tiek 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnyje, tiek civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė teismui dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujinti. Teismui nėra nurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys gali būti pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pareiškėjai tėvų paliktą nekilnojamąjį turtą prižiūri, juo disponuoja, moka mokesčius, apie pareigą turto pirkimo-pardavimo sandorį įregistruoti nekilnojamo turto registre sužinojo tik tuomet, kai (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas V. A. ir jie, būdami pirmos eilės įpėdiniai, priėmė po tėvo mirties likusį palikimą. Priėmus palikimą, paaiškėjo, jog nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais bei kiemo įrenginiais, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotai ne pareiškėjų tėvų, o buvusios turto savininkės vardu.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjai elgėsi nesąžiningai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad termino atnaujinimas aptariamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriui įregistruoti nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuotų asmenų teises, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo. Todėl teismas sprendžia, jog užkirtus kelią pareiškėjams įregistruoti seniai valdomą ir naudojamą turtą, pastarieji patirtų neadekvačių praradimų, tokia situacija neatitiktų sandorio šalių teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyros, protingumo ir sąžiningumo principų, sandorių pripažinimo negaliojančiais instituto tikslų.

Teismas sprendžia, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis įstatymo nustatyto termino įregistruoti atitinkamame registre nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį praleidimo priežastimi, todėl šio sandorio įregistravimo terminas atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 443, 577 ir 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjų A. A., G. A. ir S. A. pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams A. A., (duomenys neskelbtini) G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą 1996 m. rugsėjo 25 d. sudarytai nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti nekilnojamojo turto registre, kurios pagrindu J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo įrenginius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.