Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, nuteistojo R. G. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo

R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 90 parų arešto bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu, ir jam paskirtas 60 parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-12-09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas 80 parų areštas ir 6 MGL (780 Lt) bauda.

R. G. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo R. Z. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, jam iš R. G. priteisiant 20,27 Eur turtinės žalos atlyginimo.

UAB „Palink“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2014-10-29, per laikotarpį nuo 13.30 val. iki 16.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, per neuždarytas duris įsibrovė į riboto patekimo patalpą – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), palatą Nr. 213, ir iš čia esančios spintelės stalčiaus slapta pagrobė svetimą R. Z. priklausantį 320 Lt vertės turtą – 300 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5228” su jame buvusia 20 Lt vertės atminties kortele.

Be to, R. G. buvo kaltintas tuo, kad 2014-11-13, apie 16.20 val., iš UAB „Palink“ parduotuvės IKI, esančios (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą UAB „Palink“ priklausantį nedidelės 169,98 Lt vertės turtą – du 1 l talpos viskio butelius „Jack Daniel‘s“.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo R. G. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo padaryti tam tikri baudžiamojo proceso pažeidimai.

Nuteistasis, nesutikdamas su jo neteisėtų veiksmų teisiniu vertinimu ir kvalifikacija, iš esmės prašo jo atžvilgiu taikyti pasikeitusias BK 190 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu kvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką kaip baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai R. G. veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, teisinio pagrindo šią veiką kvalifikuoti pagal kitą šio baudžiamojo įstatymo straipsnio dalį nenustatyta.

Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, 2015-01-01 įsigaliojo BK 190 straipsnio pakeitimas (2014 m. gruodžio 18 d. „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymas“ Nr. XII-1481), kuriuo buvo pakeistas turto vertės išaiškinimas. Pagal šiuo metu galiojančio BK 190 straipsnio 1 dalį, BK XXVIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL (112,98 Eur), bet neviršija 5 MGL (188,30 Eur) dydžio sumos. Taigi šis baudžiamojo įstatymo pakeitimas aktualus kvalifikuojant nusikalstamas veikas už paprastą svetimo turto vagystę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (kai pagrobto turto vertė yra virš 5 MGL, bet neviršija 250 MGL sumos) ir už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (kai turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos). Kita vertus, ši bendra taisyklė turi išimtis, kurios susijusios su kvalifikuojamųjų (veikos pavojingumą didinančių) požymių konstatavimu kaltininko veikoje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu veikoje yra nusikalstamą veiką – vagystę kvalifikuojančiųjų požymių (jos išdėstytos BK 178 straipsnio 2 dalyje), nepriklausomai nuo pavogto turto dydžio, ji turi būti vertinama kaip nusikaltimas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-428/2011, 2K-30/2010). BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Skundžiamu Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis kaltinime nurodytu laiku per neuždarytas duris įsibrovė į riboto patekimo patalpą – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ palatą Nr. 213, ir iš čia esančios spintelės stalčiaus slapta pagrobė svetimą R. Z. priklausantį 320 Lt vertės turtą – 300 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5228” su jame buvusia 20 Lt vertės atminties kortele. Taigi nagrinėjamu atveju nuteistajam inkriminuotas veiką kvalifikuojantis požymis – vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti išsamūs R. G. veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį motyvai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje pagrobto turto vertė, net jei ji yra mažesnė nei 3 MGL, neturi reikšmės veikos teisiniam vertinimui, kadangi veikos kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nulemia kvalifikuojančio požymio (įsibrovimas į patalpą) konstatavimas. Todėl, net ir įsigaliojus naujoms BK 190 straipsnio nuostatoms dėl turto vertės išaiškinimo, šiuo atveju nuteistojo teisinė padėtis dėl minėtos veikos kvalifikavimo keistis negali ir tuo pagrindu tenkinti apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą nuosprendį nėra jokio pagrindo.

Kaip nepagrįsti atmetami ir skundo argumentai dėl baudžiamojo proceso pažeidimų, tai yra kad nuteistasis pirmosios instancijos teisme negalėjo tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, nes neturėjo paskirto gynėjo ir neturėjo pakankamai laiko susipažinti su kaltinamuoju aktu. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis aktas nuteistajam buvo išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), duomenų apie pašto siuntos įteikimą byloje nėra. Perdavus bylą negrinėti teisiamajame posėdyje nuteistajam minėtu gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas teismo šaukimas ir pranešimas dėl gynėjo parinkimo, bylose esantis vokas su pašto žyma patvirtina, kad R. G. minėtų procesinių dokumentų neatsiėmė (t. 1, b. l. 145). 2015-02-04 teisiamojo posėdžio metu R. G. teismui nurodė, kad kaltinamojo akto jis nėra gavęs, todėl teismas nutarė padaryti 15 minučių pertrauką, per kurią R. G. susipažino su kaltinamuoju aktu, kurį sudaro 3 lapai. Tame pačiame teisiamajame posėdyje po pertraukos R. G. teismui nurodė, kad kaltinamąjį aktą gavo, su juo susipažino, patvirtino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, ir nurodė, kad gynėjo paslaugų atsisako, ką patvirtino savo parašu (t. 1, b. l. 152-156, 149). Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad teisiamajame posėdyje kaltinamajam buvo išaiškintos jo teisės, jis kaltu visiškai prisipažino ir pats pageidavo bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nedalyvaujant gynėjui (dalyvavimas nebuvo būtinas), nėra pagrindo konstatuoti, kad kokiu nors būdu buvo pažeistos ar suvaržytos R. G. teisės į gynybą ar teisingą procesą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ši baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R. G., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 31,85 Eur (t. 2, b. l. 12). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. G. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.