- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- Ik-1087-95/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03144-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Liuda Arlauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- N. B.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
- Advokatai
- Aurimas Mieželaitis
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui N. B. ir jo atstovui advokatui Aurimui Mieželaičiui, atsakovo atstovui Mariui Vainauskui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Miglei Einorytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. B. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas N. B. su skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2010-10-18 sprendimą Nr. 2S-3221 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą pagal kompetenciją imtis veiksmų, kad N. B. bausmės (suėmimo) atlikimo atlikimui būtų perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus 1- uosiuos pataisos namus.
Skunde nurodė, kad 2006-2007 m. pareiškėjas dirbo apsaugos darbuotoju saugos paslaugas teikiančioje UAB „Ekskomisarų biuras“, o 2008-2009 m. apsaugos darbuotoju „Eurocash“. Pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas suimtas nuo 2009 m. lapkričio mėn. jau buvo patekęs į keletą incidentų, susijusių su jo buvusiu apsaugos darbuotojo darbu. Teigė, kad laisvės atėmimo vietose yra paplitusi sąvoka – „B.d. – buvęs darbuotojas“. Nuteistieji tokius buvusius darbuotojus vertina kaip policininkus ar kitus pareigūnus, vartojusius prieš juos procesines prievartos ar kitas priemones. Dirbdamas apsaugos darbuotoju, N. B. dirbdavo prekybos centruose, kur jis, atlikdamas savo profesines pareigas, sulaikydavo asmenis, įtariamus vagyste, viešosios tvarkos pažeidimu ir pan. Dar ikiteisminio tyrimo metu N. B. buvo vadinamas „B.d.“ ir etapuojant į Ignalinos PK procesinių veiksmų atlikimui, kiti etapuojami asmenys supjaustė jam ranką. 2010 m. rugpjūčio mėn. Lukiškių TIK įvyko muštynės, kurių metu nukentėjo pareiškėjas, tačiau jam buvo paskirta nuobauda – karceris ir kitos negatyvios pasekmės. Skundžiamu Sprendimu atsakovas netenkino N. B. prašymo, motyvuodamas tuo, kad N. B. darbo UAB „Ekskomisarų biuras“ ir UAB „Eurocash“ negalima priskirti valstybės politikų, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojų vykdomoms pareigoms ir funkcijoms, o galimybių ar išimčių į Vilniaus 1- uosius pataisos namus skirti nuteistuosius, kurie dirbo apsaugos darbuotojais, teisės aktai nenumato. Pagal pateiktą informaciją skirti N. B. į Vilniaus 1-uosius pataisos namus nėra teisinio pagrindo. Mano, kad šis Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes apsaugos darbuotojai, remiantis Taisyklių 1.5 p., galėtų būti priskirti teisėsaugos arba kontrolės institucijų tarnautojams. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK, kodeksas) 65 str. nustato plačius vertinamuosius kriterijus, kurie leidžia, siekiant 70 str. 1 d. numatytų tikslų, siųsti nuteistąjį į vieną ar kitą pataisos įstaigą. Prie kodekso 65 str. numatytų kriterijų priskirtini visuomenės saugumas, psichologinės savybės, turima specialybė. Pabrėžė, kad Sprendime visiškai nevertintos N. B. nurodytos jo saugumui grėsmę keliančios aplinkybės, o apsiribota formaliu atsakymu, kad galimybių ar išimčių į Vilniaus 1- uosius pataisos namus skirti nuteistuosius, kurie dirbo apsaugos darbuotojais, teisės aktai nenumato. Tačiau nurodyti teisės aktai nenumato galimybių ar išimčių ir bet kokiems kitiems pareigūnams ar tarnautojams, bet įvardina sritis, kuriose dirbantys asmenys gali atlikti bausmę Vilniaus 1- uosiuose pataisos namuose, pavyzdžiui, „teisėsaugos institucijų tarnautojai“. Pareiškėjo nuomone, apsaugos darbuotojo funkcijos yra reguliuojamos Asmens ir turto saugos įstatymo 16 str. 1 d. 5 p., kuriame reglamentuojama, kad apsaugos darbuotojas fizinę prievartą ir specialiąsias priemones turi teisę panaudoti pašalindamas iš saugomų objektų, masinių ar kitų renginių asmenis, nesilaikančius nustatytų taisyklių, jeigu šie asmenys nevykdo teisėtų apsaugos darbuotojo reikalavimų. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, apsaugos darbuotojai yra priskiriami valstybės tarnautoju kategorijai. 2008-09-23 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304/2008, kurioje suformulavo teisės taikymo tokiais atvejais taisykles, t. y. teismas nustatė, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai neįvertino aplinkybės, kad laisvę nukentėjusiajai atėmė ne privatūs asmenys, o UAB „VP Sauga“ darbuotojai, vykdydami savo profesines pareigas. Abu nuteistieji priskirtini valstybės tarnautojui prilygintų asmenų kategorijai (BK 230 str. 3 d.), nes jų profesinių pareigų vykdymu teikiama viešoji paslauga – turto sauga. Asmens ir turto sauga priskirtina prie viešųjų paslaugų tiek pagal savo pobūdį, tiek dėl to, kad jos vykdymas yra reglamentuotas specialiu įstatymu – 2004-07-08 Asmens ir turto saugos įstatymus. Taisyklių 1.5 p. nustatyta, kad į Vilniaus 1- uosius pataisos namus atlikti bausmę skiriami pilnamečiai vyrai, kurie buvo valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, t. y. remiantis paminėta 2008-09-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304/2008 ir apsaugos darbuotojai. Be kita ko, akcentavo, kad svarbiausia yra tai, kad laisvės atėmimo vietose apsaugos darbuotojai dėl jų darbo, susijusio su nusikaltimų užkardymu, galimybių naudoti prievartos priemones sulaikant įtariamus asmenis, bendradarbiavimo su policija, yra traktuojami kaip buvę teisėsaugos pareigūnai. Laisvės atėmimo vietose suimti ar laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys nesivadovauja teisės aktais ar jų formuluotėmis ir pagal nusistovėjusias tradicijas pareigūno sąvoką supranta plačiau arba siauriau, prie pareigūnų priskirdami ir apsaugos darbuotojus. Todėl negali būti ignoruojami BVK 70 str. 1 d. nustatyti nuteistųjų saugumo užtikrinimo tikslai vadovaujantis tik poįstatyminiu aktu ir siaurinamai aiškinant įstatymo tikslus. BK 41 str. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, tačiau bausme nesiekiama sukelti grėsmės sveikatai ar gyvybei. Remiantis BVK 7 str., vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis ar jį žeminti.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo N. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 31-33) nurodė, kad ginčo atveju buvo įvertinta, kad pareiškėjas dirbo apsaugos darbuotoju UAB „Ekskomisarų biuras“ ir UAB „Eurocashl“ ir padaryta išvada, kad pareiškėjo darbo šiose įmonėse negalima priskirti valstybės politikų, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojų vykdomoms pareigoms ir funkcijoms, o galimybių ir išimčių į Vilniaus 1-uosius pataisos namus skirti nuteistuosius, kurie dirbo apsaugos darbuotojais, teisės aktai nenumato. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuogąstavo dėl savo saugumo įkalinimo įstaigoje, Departamentas informavo apie Lietuvos Respublikos bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas nuteistųjų saugumo užtikrinimo priemones. Taip pat paaiškino pareiškėjui, kad atvykus į konkrečią pataisos įstaigą, skirstymo į būrius komisiją jis gali informuoti apie nuogąstavimus dėl savo saugumo ir į juos bus atsižvelgta skiriant jį į konkretų būrį, kuriame jis turės atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl mano, kad atsakovas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė tinkamai, šį atsakymą pagrindė galiojančiais teisės aktais, nurodė apskundimo tvarką. Atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimus, todėl naikinti sprendimo nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad detaliau išanalizavus pareiškėjo pateiktus dokumentus, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ignalinos skyriaus išduotą 2010-08-19 pažymą apie N. B. socialinį draudimą nuo 2004-01-01 iki 2010-08-19, iš jos nėra matyti, kokias pareigas ėjo ir kokias funkcijas jis atliko dirbdamas UAB „Ekskomisarų biuras“ ir UAB „Eurocashl“. Taigi, vien iš minėtos pažymos ir pareiškėjo teiginių, nėra įmanoma objektyviai nustatyti apie jo konkrečią ankstesnę darbinę veiklą ir jo dirbto darbo pobūdį. Todėl nėra objektyvaus pagrindo kalbėti apie pareiškėjo dirbtą darbą ir vertinti jo, kaip tariamai „buvusio darbuotojo“ statusą. Nepagrįstu laikė ir pareiškėjo teiginį, kad nagrinėjant jo prašymą Departamente, nebuvo vertintos tariamai nurodytos jo saugumui grėsmę keliančios aplinkybės. Pasak pareiškėjo, jis yra suimtas nuo 2009 m. lapkričio mėn. ir nuo to momento jau buvo patekęs į keletą incidentų, susijusių su jo buvusiu apsaugos darbuotojo darbu. Pažymėjo, kad apie šiuos tariamus faktus yra tik abstrakčiai užsimenama, nenurodant konkrečių faktų ir aplinkybių, todėl nėra jokios realios galimybės juos patikrinti ir nustatyti tikrąsias aplinkybes bei imtis atitinkamų priemonių siekiant išspręsti galimai esančias problemas. Be kita ko, nurodė, kad net jei ir laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys supranta pareigūno sąvoką taip, kaip nurodė pareiškėjas, tai atsakovas, kaip valstybinė įstaiga, atliekanti viešąjį administravimą, neturi galimybių interpretuoti teisės aktų ir aiškinti juos taip, kaip būtų patogiau, o privalo elgtis ir veikti taip, kaip juose reglamentuota. Nė viename galiojančiame teisės akte nėra nustatyta, kad privačios saugos bendrovės ar pan. apsaugos darbuotojas, gali būti priskirtas prie BVK 70 str. 3 d. ar Taisyklių 1.5 p. minimų asmenų kategorijos. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-23 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304/2008 teismas sprendė visiškai kitokį savo esme ginčą, kurio faktinės aplinkybės nėra panašios į šį ginčą, taigi, ir teisinis vertinimas negali būti tapatus, be to, tai yra teismo sprendimas atskiroje byloje, ir gali būti taikomas tik toje byloje dalyvavusių asmenų atžvilgiu. Iš minėtos teismo nutarties konteksto paimtas valstybės tarnautojų sampratos aiškinimas, negali būti prilygintas įstatyminei ar poįstatyminei normai ir tokiu būdu sukurti pareigą Departamentui atitinkamai veikti.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo N. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 41) nurodė, kad, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2010-10-18 rašto (sprendimo) Nr. 2S-3221 „Dėl N. B. skyrimo atlikti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus 1- uosiais pataisos namus“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 4-5, 39-40).
Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra paminėto Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – nuteistųjų paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą tvarka ir sąlygos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 1-41) tvirtinta, kad pareiškėjas 2010-09-28 su prašymu kreipėsi į Departamentą prašydamas pagal kompetenciją imtis veiksmų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikui jis būtų perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus 1- uosius pataisos namus. Savo prašyme N. B. tvirtino, kad jis 2006-2007 m. dirbo apsaugos darbuotoju saugos paslaugas teikiančioje UAB „Ekskomisarų biuras“, o 2008-2009 m. apsaugos darbuotoju UAB „Eurocash“, todėl dėl jo ankstesnės darbinės veiklos, patekus į įkalinimo įstaigą, bendraujant su laisvės atėmimo vietoje esančiais asmenimis, jis patiria neigiamą ir priešišką kitų suimtųjų asmenų požiūrį, nes kiti suimtieji jį vertina kaip „buvusį darbuotoją“. Taip pat išreiškė nuomonę, kad įvertinus jo darbinę praeitį, jis turėtų būti priskirtas valstybės tarnautojams prilygintų asmenų kategorijai ir tuo remiantis, galiojančių teisės aktų tvarka bausmės (suėmimo) atlikimo laikui jis turėtų būti perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus į Vilniaus 1- uosius pataisos namus.
Atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nepatenkino pareiškėjo prašymo. Departamentas savo Sprendimą motyvavo tuo, kad N. B. darbas UAB „Ekskomisarų biuras“ ir „Eurocash“ negali būti priskirtas valstybės politikų, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojų vykdomoms pareigoms ir funkcijoms, o galimybių ar išimčių į Vilniaus 1- uosius pataisos namus skirti nuteistuosius, kurie dirbo apsaugos darbuotojais, teisės aktai nenustato.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ignalinos skyriaus 2010-08-19 Pažyma apie N. B. valstybinį socialinį draudimą nuo 2004-01-01 iki 2010-08-19 Nr. (4.113) (42D)-179 tvirtina, kad jis nurodytais laikotarpiais dirbo UAB „Ekskomisarų biuras“ ir UAB „Eurocash“, tačiau paminėtoje pažymoje nenurodyta, kokias konkrečiai pareigas ir kokias funkcijas pareiškėjas atliko dirbdamas minėtose bendrovėse.
Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2010-07-12 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. I-204/2010, pareiškėjas buvo nuteistas laisvės atėmimu 14 m. bausmę atliekant pataisos namuose.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) ir su jo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai, Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr.194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Teisingumo ministro 2003-06-04 įsakymu Nr.168 patvirtinti kiekvienos pataisos įstaigos nuostatai, šių įstaigų lokaliniai teisės aktai.
Bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (BVK 10 str. 1 d.)
Bendrąsias nuteistųjų teises reglamentuoja BVK 11 str., pagal kurį nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka: 1) gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta; 2) kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas; 3) gauti medicinos pagalbą; ir 4) gauti teisinę pagalbą. Specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys BVK skyriai.
BVK šeštajame skyriuje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos. Prie specialiųjų nuteistojo teisių priskiriama ir teisė kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus bei tarnautojus, visuomenines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais (siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji).
Remiantis BVK 12 str. 1 d., nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių.
BVK 21 str. 1 d. reglamentuojama, kad terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos – pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos.
BVK 65 str. nustatyta, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Vadovaujantis kodekso 70 str. 3 d., izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2003-06-18 įsakymu Nr. 4/07-71 patvirtintų Nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisyklių (toliau – ir Taisyklės). 1.5 p. nustatyta, kad į Vilniaus 1- uosius pataisos namus atlikti bausmę skiriami pilnamečiai vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose.
Nurodytų teisės normų sisteminė analizė ir byloje esančių rašytinių įrodymų visuma teisėjų kolegijai suponuoja, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip nei jas įvertino atsakovas nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka Departamento padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas dirbo apsaugos darbuotoju UAB „Ekskomisarų biuras“ ir UAB „Eurocashl“, tačiau pareiškėjo darbo šiose bendrovėse negalima priskirti valstybės politikų, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojų vykdomoms pareigoms ir funkcijoms, o galimybių ir išimčių į Vilniaus 1-uosius pataisos namus skirti nuteistuosius, kurie dirbo apsaugos darbuotojais, teisės aktai nenustato. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčo atveju negalima remtis pareiškėjo nurodyta 2008-09-23 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304/2008 ir joje pateiktu teisiniu atitinkamų faktų ir teisės normų vertinimu. Minimoje baudžiamojoje byloje teismas sprendė visiškai kitokį savo esme ginčą, kurio faktinės aplinkybės nėra panašios į šį ginčą.
Be kita ko, teisėjų kolegija akcentuoja, nors pareiškėjas nurodė, kad jam yra iškilusi grėsmė dėl jo saugumo bausmę atliekant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kad jau vieną kartą buvo siekimą su juo susidoroti kaip su buvusiu pareigūnu, etapuojant jam buvo supjaustytos rankos, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų jis nei atsakovui, nei teismui nepateikė, pvz. Pažyma iš gydytojų, patvirtinančių jo sužalojimo laipsnį ar pan., ar kreipimąsi į psichologą ar į administraciją dėl patiriamo spaudimo ar pan.
ABTĮ 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pareiškėjas ir jo atstovas nepateikė teismui jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje nenurodė jokių naujų Sprendimo ir atsakovo veiksmų neteisėtumo argumentų, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, nustačiusi, kad BVK nenustato, kad privačios saugos tarnybos darbuotojai būtų prilyginti pareigūnams, be to, kaip minėta, Sodros išrašas patvirtina, kad pareiškėjas dirbo minėtose įmonėse po kelis mėnesius, tačiau nėra nurodyta, kokais konkrečiai jis pareigas ar funkcijas vykdė, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovas jį priimdamas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, procedūrinio pažeidimų nepadarė, neviršijo jam įstatymo suteiktos kompetencijos, t. y. neveikė utra vires.
Skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, jis yra pagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų normomis, apsirašytas tam įgalioto pareigūno.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimo naikinti nurodytais ir kitais motyvais, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, ir įpareigoti Departamentą pagal kompetenciją imtis veiksmų, kad N. B. bausmės (suėmimo) atlikimui būtų perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus 1- uosiuos pataisos namus, nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo N. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.