Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. N. (O. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarimo, kuriuo A. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209³ str. 2 d. 2000 eurų bauda be prekių konfiskavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliantas skunde atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 27 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2008, į kurią, jo manymu, būtina atsižvelgti nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą. Atsakomybė, pasak apelianto, pagal ATPK 209³ str. 2 d. atsiranda ir laikoma baigta, kai asmeniui tinkamai įforminus eksporto procedūrą ir jos neįvykdžius ir neketinus įvykdyti, t.y. išvažiuojant, taip deklaruojant, kad prekės gabenamos iš Lietuvos, tačiau tų prekių neturint. Nurodo, kad televizoriaus eksporto procedūra nebuvo įforminta jo išvežimui, nes nepateikus televizoriaus apžiūrai, muitinės pareigūnas apie tai ir atžymėjo. Jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis pripažintas kaltu padaręs pažeidimą ne už neteisėtą prekių neišvežimą, o už tai, kad pateikdamas muitinės patvirtinimui deklaraciją, kurioje pareigūnas atžymėjo, kad prekė nepateikta, nepateikė televizoriaus, kuris turėjo būti išvežtas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tačiau nepateikdamas televizoriaus apžiūrai, jis nepadarė jam inkriminuojamų pažeidimų, ir užkirto sau kelią tinkamai atlikti eksporto procedūrą ir išvežti televizorių iš Lietuvos. Be to, nutraukus ikiteisminį tyrimą, 2014 m. spalio 30 d. televizorių iš Lietuvos jis išvežė, ką patvirtina muitinės atžyma Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio keleiviui deklaracijoje ir tie duomenys buvo pateikti teismui.

Apelianto nuomone, teismas padarė neteisingą išvadą, kad iki protokolo surašymo nebuvo jokių jo paaiškinimų. Pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole yra jo paaiškinimas, kur nurodyta, kad norėjo išsiaiškinti su Baltarusijos pareigūnais, ar galės išvežti prekes ir nurodė, kad televizorių gali parodyti suteikus laiko - 20 minučių. Teismo nutartyje užfiksuoti liudytojo M. S. parodymai, kad protokolą surašęs pareigūnas L. S., kuris jį pakeitė darbo vietoje, ir, kad atėjus pamainos viršininkui, O. N. aiškino, kad televizorius yra automobilyje, kažkur prie degalinės. Taigi šis liudytojas patvirtino, kad iki protokolo surašymo apeliantas nurodė, kur yra jo automobilis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Taigi, vadovaujantis ATPK 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į apeliacinį skundą, sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi visų paminėtų ATPK nuostatų.

ATPK 209³ str. 3 d. numatyta atsakomybė už prekių (daiktų) gabenimo tvarkos pažeidimą, t.y. neteisėtą prekių, kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos per Lietuvos Respublikos sieną, neišvežimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. N. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas 2014-09-21 buvo surašytas už tai, kad jis <...> pateikdamas muitinės patvirtinimui dokumentus (tame tarpe dokumentą Nr. 00000VLP0400004127, pirkinys televizorius SAMSUNG UE46H70000STXXH, kurio pirkimo suma 3279,99 Lt, PVM suma 569,25 Lt), paprašius parodyti įsigytas prekes, televizoriaus su savimi neturėjo. Pateikdamas muitinės patvirtinimui minėtus dokumentus, bet nepateikdamas prekių, kurios turėjo būti išvežtos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jis pažeidė Tarybos reglamento (EEB)2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 59 str. 2 d., 64 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 899 nuostatas.

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad nors A. N. neprisipažino kaltu, pažeidimas įrodytas: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Tax Free Form čekiais, prekių atidavimo aktu, Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio keleiviui deklaracija, iš kurių matyti, kad A. N., pažeisdamas prekių gabenimo tvarką, pagal jo pateiktus čekius, neišgabeno prekių, kurios turėjo būti išgabentos iš Europos Bendrijos. A. N. pateikė du Tax Free čekius, bet pateikti muitinės pareigūnams galėjo tik vieną iš čekiuose nurodytų prekių. Kita prekė pagal nurodytas deklaracijas nebuvo rasta. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. N. teigė, kad tik norėjo išsiaiškinti su Baltarusijos pareigūnais ar galės išvežti prekes. Apylinkės teismas konstatavo, kad posėdžio metu jo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, jis teigė, kad atėjo tik paklausti muitinės pareigūnų dėl dokumentų, o paskui tvirtino, kad čekius pateikė per klaidą. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad kadangi A. N. pateikė Tax Free čekį, tačiau nepateikė jame nurodytos prekės ir jos neišvežė iš Lietuvos Respublikos, todėl laikytina įrodyta, kad jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 209³ str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis apylinkės teismo išvadomis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai A. N. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209³ str. 2 d., kadangi A. N. veiksmuose nėra minėto teisės pažeidimo sudėties.

Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais apelianto skunde nurodytus argumentus, kad pagal ATPK 209³ str. 2 d. atsakomybė atsiranda tik užbaigus prekės išgabenimo procedūrą tinkamai įforminus tranzito arba eksporto dokumentus. Nagrinėjamu atveju, A. N. nubaustas ne už neteisėtą prekių neišvežimą įforminus tranzito arba eksporto dokumentus, o už prekių nepateikimą muitinei. Kadangi A. N. prekių (televizoriaus) nepateikė, muitinės pareigūnas apie tai ir atžymėjo pateiktoje deklaracijoje (b.l. 9). Taigi, muitinės pareigūnui atžymėjus apie prekės nepateikimą ir neišvežimą laikytina, kad prekių tranzito arba eksporto dokumentai, pagal kuriuos prekės turėjo būti išvežtos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nesutvarkyti tinkamai ir pagal tokius dokumentus, šiuo atveju deklaraciją prekės (televizoriaus) A. N. išvežti negalėjo, o negalėdamas išvežti prekės, jis nepažeidė ATPK 209³ str. 2 d. nuostatų.

Pažymėtina, kad BK 200 str. numatyta atsakomybė už neteisėtą neišvežimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Taigi, atsakomybė pagal BK skiriasi nuo atsakomybės pagal ATPK tik prekių ar produkcijos verte. Todėl pačios teisės normos taikymas ir aiškinimas pagal analogiją turėtų būti vienodas.

Kaip matyti iš apeliaciniame skunde minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 27 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2008, BK 200 str. 1 d. nustatyta atsakomybė už prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, neteisėtą neišvežimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kai pagal tranzito arba eksporto dokumentus šios prekės ar produkcija turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Kadangi šioje normoje kriminalizuotas nusikalstamas neveikimas, o baigtumas siejamas su veikos padarymu, bet ne padarinių atsiradimu (formali sudėtis), nusikalstama veika šiuo atveju laikoma baigta, kai asmuo tyčia nustatyta tvarka neįvykdo savo pareigos išvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos. Tuo tarpu šios pareigos neįvykdymo momento konstatavimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Baudžiamoji atsakomybė už nagrinėjamą veiką galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri šiuo atveju reiškia tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai nevykdo savo pareigos nustatyta tvarka išvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos, ir neketina to daryti (nori taip neveikti). Turint galvoje, kad pareigos išvežti prekes ar produkciją iš Lietuvos Respublikos įvykdymo terminas gali būti tiksliai nenustatytas, be to, įpareigotas asmuo turi galimybę šią pareigą norminių aktų nustatyta tvarka anuliuoti, apie prekių ar produkcijos neišvežimo nusikalstamą pobūdį sprendžiama pagal aplinkybes, rodančias, jog įpareigotas asmuo neketina nei oficialiai anuliuoti, nei vykdyti pagal tranzito arba eksporto dokumentus turimos pareigos.

Taigi, atsakomybė ir pagal ATPK 209³ str. 2 d. (analogiškai kaip ir BK 200 str. 1 d.), atsiranda ir veika laikoma baigta, kai asmeniui tinkamai įforminus eksporto procedūrą ir jos neįvykdžius ir neketinus įvykdyti, t.y. išvažiuojant, taip deklaruojant, kad prekės gabenamos iš Lietuvos, tačiau tų prekių neturint. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad A. N. televizorių, kurį ketino pervežti per Lietuvos valstybės sieną, turėjo. Kaip matyti iš jo paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo protokole, jis nurodė, kad jis gali parodyti televizorių, jeigu jam bus suteikta galimybė - 20 minučių (b.l. 10-11). Tai, kad jo automobilyje buvo rastas minėtas televizorius, patvirtinta Vilniaus apygardos prokuratūros 2014-10-27 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog 2014-09-21 apžiūros metu apžiūrėtas automobilis Pontiac Transport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame rastas gamykliškai supakuotas televizorius „Samsung SMART TV“ (b.l. 22).

Kadangi muitinės deklaracijos dokumentai nebuvo tinkamai įforminti, nes A. N. televizoriaus muitininkams apžiūrai nepateikė (nurodydamas, kad jį sunku atnešti, todėl atėjo tik pasiteirauti dėl dokumentų įforminimo), tai akivaizdu, kad muitinės pareigūnams nesutvarkius deklaracijos dokumentų, A. N. neturėjo pareigos televizoriaus pervežti per Lietuvos valstybės sieną. Be to, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 27 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2008 konstatuota, kad nusikalstama veika laikoma baigta, kai asmuo tyčia nustatyta tvarka neįvykdo savo pareigos išvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą, 2014 m. spalio 30 d., A. N. televizorių iš Lietuvos išvežė, tai patvirtina muitinės atžyma PVM grąžinimo užsienio keleiviui deklaracijoje (b.l. 28). Be to, kaip matyti iš A. N. paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 10-11), jis nurodė, kad antrąją deklaraciją (dėl televizoriaus), jis padavė per klaidą. Tai, kad A. N. pateikė minėtą deklaraciją per klaidą, nepaneigta jokiais bylos duomenimis. Be to, kaip pažymėta LAT nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2008, <...> pareigos išvežti prekes ar produkciją iš Lietuvos Respublikos įvykdymo terminas gali būti tiksliai nenustatytas, be to, įpareigotas asmuo turi galimybę šią pareigą norminių aktų nustatyta tvarka anuliuoti. Taigi, A. N. dėl kokių nors priežasčių nusprendus nebevežti televizoriaus, jis tokią teisę turėjo.

Apylinkės teismas, konstatuodamas, kad pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, Tax Free Form čekiais, prekių atidavimo aktu, Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio keleiviui deklaracija, netinkamai taikė ir aiškino ATPK 209³ str. 2 d. nuostatas, nes šie įrodymai neįrodo paties administracinio teisės pažeidimo fakto. Pažeidimas būtų padarytas, jei PVM grąžinimo užsienio keleiviui deklaracijoje būtų atžyma apie tai, kad prekė pateikta apžiūrai ir išvežta, tačiau iš tikrųjų neteisėtai neišvežta. Pirmos instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl A. N. paaiškinimų skirtumų nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes nepatvirtina A. N. kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo.

Įvertinus minėtas aplinkybes, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutarimu nepagrįstai pripažino, kad A. N. padarė administracinį tesės pažeidimą, numatytą ATPK 209³ str. 2 d., todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla A. N. atžvilgiu nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11.-105-298/2015 A. N. (O. N.) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.