Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,

dalyvaujant A. N.,

išnagrinėjęs A. N. (O. N., a. k. (duomenys neskelbtini)), gimusio 1976 m. rugpjūčio 9 d., Ukrainos piliečio, nebausto administracine tvarka, vedusio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. 2014 m. rugsėjo 21 d., 12 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, pėsčiomis atėjęs iš Lietuvos Respublikos pateikė T. F. formos čekius ir pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio keleiviui deklaraciją. Dokumentai išduoti Lietuvos Respublikoje 2014-09-17 ir 2014-07-24. Pirmame dokumente, kurio Nr. (duomenys neskelbtini)buvo nurodytas pirkinys – kolonėlės kompiuteriui Logitech Z506 5.1, prekės vertė 83,45 Eur (288,15 Lt), grąžinama išmoka 8,40 Eur (29 Lt). Antrajame dokumente, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) pirkinys televizorius Samsung UE46H70000STXXH, kurio pirkimo suma 949,95 Eur (3279,99 Lt), PVM suma 164,87 Eur (569,25 Lt). Paprašius parodyti įsigytas prekes jis parodė tik įsigytas kolonėles Logitech Z506. Televizoriaus A. N. su savimi neturėjo. Pateikdamas muitinės patikrinimui minėtus dokumentus, bet nepateikdamas nurodytų prekių, kurios turėjo būti išvežtos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną A. N. pažeidė Tarybos reglamento (EEB)2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 59 str. 2 d., 64 str. 1 d., LR Vyriausybės 2002-06-13 nutarimo Nr. 899 nuostatas,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 209³ str. 2 d.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. N. paaiškino, kad antrąją deklaraciją jis pateikė per klaidą. Televizorius buvo jo automobilyje mokamoje stovėjimo aikštelėje prieš pasienio perėją. Prieš tai, kai jį išveš jis norėjo sužinoti iš Baltarusijos muitininkų ar jis gali jį išvežti į Baltarusiją, nes jau anksčiau yra buvęs grąžinimas už automobilio padangas. Gali parodyti televizorių, jei jam bus suteikta tokia galimybė.

Teismo posėdžio metu O. N. paaiškino, kad kaltu neprisipažįsta. Protokole ne viskas surašyta. Medininkų kelio poste labai didelės eilės. Būna 5-6 valandų eilės. Tam, kad nestovėti eilėje, jis nusprendė nueiti pėsčiomis. Jis pasiėmė tik kolonėles, nes televizorius juk didelis ir sunkus. Poste ne viskas aišku, neaišku, kur eiti. Jis ėjo visą laiką Lavoriškėse per žalią kanalą, o čia perėjo per raudoną kanalą. Jis paklausė inspektorių, ar čia forminami dokumentai. Pastarasis pasikvietė jį į būdelę. Jis turėjo su savimi pasą, deklaraciją kolonėlėms ir televizoriui. Jis norėjo sužinoti tvarką, nes norėjo išvažiuoti į Ukrainą. Muitinė matė jo automobilį. Jis turėjo vykti į Ukrainą automobiliu. Savo automobilį jis buvo palikęs, nes buvo labai didelės eilės. Pėsčiomis paeini iki posto, viską sužinai, ar galima kirsti sieną ir veltui nestovi eilėje. Jis paėjo pėsčiomis, kad išsiaiškinti, kaip pervežti kolonėles ir televizorių į Baltarusiją. Jis norėjo, kad inspektorius jam paaiškintų, kaip viską forminti. Jis žinojo, kad Baltarusijos įstatymai dažnai keičiasi. Niekada neformino to Lietuvos poste. Kai užėjo su pareigūnu į tarnybinę patalpą, pastarasis pasakė „parodykite, ką turime“. Jis padavė jam dokumentus dėl televizoriaus ir kolonėlių, parodė jam kolonėles. Pareigūnas liepė laukti. Priėjo moteris, kuri paklausė, ar tai jo dokumentai. Inspektorius pradėjo forminti moters dokumentus. Inspektorius buvo ne tas, kuris šiandien teisme. S. tik surašė protokolą. Tas kitas pareigūnas apiformino 4 žmones. Jis užėjo pas jį paklausti, kas yra. Pareigūnas paklausė, kur televizorius. Jis pasakė, kad per klaidą pateikė dokumentus, kad televizorius yra automobilyje, kuris stovi mokamoje stovėjimo aikštelėje. Inspektorius vėl liepė jam laukti. Po to priėjo kitas vyresnis vyras, turbūt viršininkas. Pastarasis paklausė, ar jis žino, kad padarė pažeidimą. Jis pasakė, kad ne. Jis pasakė, kad viskas yra internete. Po to pamatė jo pase 50 dolerių ir prasidėjo problemos. Protokolą jam surašė L. S.. Jam viską diktavo pirmas pareigūnas. Vyresnis vyras paėmė tik jo paaiškinimą antrame aukšte. Šiuo metu televizorius išvežtas. Jis negalėjo tą dieną išvežti televizoriaus, nes buvo paimti visi jo dokumentai. Pateikdamas PVM deklaraciją jis paklausė pareigūno „tai pas jus forminti?“. Jis žinojo, kad jam turi kažkiek grąžinti už televizorių ir kolonėles, jei išveš juos per 3 mėnesius. Nori paaiškinti, kad iš tikrųjų vežė televizorių namo, o pateko į bėdą. Prieš tai įvyko vagystė ir pavogė dokumentus, tai netyčia pinigai atsirado pase. Jis norėjo išvežti televizorių namo. Prašo jo atžvilgiu nutraukti bylą, nes nenorėjo pažeisti Lietuvos įstatymų.

Liudytojas L. S. teisme paaiškino, kad dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje, Medininkų kelio poste, inspektoriumi. 2014-09-21 jis dirbo. Atėjo pėsčias pilietis A. N., kuris pateikė dvi T. F. formos čekius susigrąžinti mokesčius. Vienoje buvo kolonėlės, kitoje televizorius. Pilietis nieko neklausė. Jis peržiūrėjo formas. Po to reikia tikrinti prekes. Jis pamatė, kad A. N. neturi televizoriaus. A. N. bendravo tik su juo. Jis pakvietė jį į savo darbo vietą, paprašė pateikti televizorių. A. N. pasakė, kad jo neturi. Žmogus galėjo atvykti su automobiliu. Tuo metu eilės nebuvo. Paaiškino, kad visa informacija yra internete. Po to A. N. pateikė savo rašytinį paaiškinimą. Labai dažnai žmonės meluoja. A. N. padarė pažeidimą, kad nepateikė visų prekių. Buvo kiti pareigūnai, kurie bendravo su A. N.. Buvo pasiūlyti pinigai. A. N. pradžioje bendravo su juo. Kai jis pamatė, kad A. N. neturi prekių, tai pranešė apie tai pamainos viršininkui. Dar A. N. pase jis aptiko 50 dolerių. Pasakė apie tai pamainos viršininkui. Kaip suprato su pamainos viršininku, pinigai buvo pateikti tam, kad nebuvo televizoriaus. Surašant protokolą paaiškėjo, kad A. N. vedęs lietuvę. Gal jis norėjo palikti televizorių Lietuvoje, o grąžinti V. T. jie suprato. A. N. nesakė, kad nori sužinoti informaciją. Pastarasis apie tai pradėjo sakyti, kai surašė protokolą. A. N. tik po to pasakė, kad televizorius yra automobilyje. Pastarasis dažnai gi važinėja per sieną ir žino visą tvarką. Jei jis turi automobilį, tai galima viską pavežti. Nėra logikos, kad A. N. norėjo tik paklausti jų ir Baltarusijos pareigūnų dėl tvarkos. Jis suprato, kad A. N. pėsčias nori išvykti iš Lietuvos. Jokių kitų jo paaiškinimų, kad pastarasis nori tik sužinoti informaciją, nebuvo. Tokia versija atsirado surašius protokolą. Bendravo su juo rusų kalba. Tuo metu pamainos viršininku buvo S. T.. Davė A. N. susipažinti su sankcijomis dėl pareigūnų papirkimo. Buvo dar pareigūnas M. S.. Kai žmogus pateikia pinigus pase, tai kiekvienas pareigūnas apie tai informuoja pamainos viršininką. Iš tikrųjų A. N. pirmas padavė visus dokumentus jo kolegai M. S., o po to jis atėjo pastarąjį keisti darbo vietoje ir jo kolega perdavė A. N. ir jo dokumentus jam. Jo kolega informavo apie viską pamainos viršininką. Jis surašė protokolą A. N.. Kai A. N. tik atėjo, tai nesiteiravo dėl dokumentų ir pinigų grąžinimo. Suprato, kad jis išveža šias prekes iš Lietuvos. Užuominomis buvo A. N. pasakymas „televizoriaus aš neturiu, pažvelkite į pasą“. Pas kolegą M. S. atėjo žmogus ir padavė dokumentus. Kolega perdavė dokumentus jam. Paklausė A. N. kur jo prekės. Pastarasis atsakė, kad turi prekes. Neatžymėjo prekių. Surašė protokolą, nes jei žmogus pateikia T. F. formas atsižymėti, jis turi pateikti iš karto ir prekes. Tą informaciją dėl pridėtinės vertės prekių grąžinimo žmogus turi susirasti prekybos vietose. A. N. neišvežė prekių, nes tų prekių neturėjo. Pastarasis atvyko į muitinės patikrinimo vietą. Įrodymai, kad A. N. neišveš prekių - pinigai pase. Jis buvo įsitikinęs, kad žmogus paduodamas visus dokumentus nori išvykti iš Lietuvos. A. N. nieko kito neaiškino. Iš pastarojo veiksmų jis suprato, kad A. N. nori išvykti iš Lietuvos. Pastarasis galėjo pasirinkti žalią kanalą ir ten pasiklausti informacijos, bet jis pasirinko raudoną kanalą. Nebuvo A. N. paaiškinimo, kad jis nenori išvykti iš Lietuvos, o tik nori pasiklausti informacijos. Jei žmogus ateina ir klausia ko nori, tai tikrai protokolas nėra surašomas. Tikrai protokolas A. N. nebuvo surašytas iš pykčio dėl pinigų. Jie nesiaiškino smulkmenų, ar A. N. gali atnešti televizorių, kai jis surašė paaiškinimą. Turi ir taip daug darbo. Jis nežino ar Kriminalinė žvalgyba apklausinėjo jo porininką.

Vilniaus teritorinės muitinės atstovė teisme paaiškino, kad pagal prijungtą prie bylos informaciją apie tos dienos eiles, tą dieną eilių nebuvo. Krovininių automobilių eilės buvo, o lengvųjų - ne. Vilniaus teritorinės muitinės nuomone A. N. pažeidimas įrodytas pateiktais byloje dokumentais - protokolu, prekių PVM mokesčio grąžinimo deklaracijomis, asmens paaiškinimu, kuris nesutampa su žodžiu duotu paaiškinimu. Žmogus pasirinko gynybinę versiją. Jis pirma neigė, kad žinojo prekių išvežimo tvarką, o po to sakė, kad norėjo apie ją pasiklausti. Pareigūnų parodymais įrodyta, kad A. N. priėjo norėdamas pateikti prekes ir grąžinti PVM. A. N. paaiškinimai nėra logiški. Jis teigė, kad dėl didelių eilių paliko automobilį, o po to jau sakė, kad ėjo pėsčiomis tik pasiteirauti apie prekių išvežimo tvarką. Pareigūnai paaiškino, kad asmuo pateikė deklaraciją nors nesiruošė pateikti visas prekes. Vieną prekę jis parodė, o dėl kitos pasakė „televizorius yra pase”. Įvertinus liudytojų parodymus ir A. N. parodymus teigtina, kad pažeidimas įrodytas, tai prašo patraukti A. N. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK str. 209³ str. 2 d. Teiginys, kad prekių neišvežimas tik yra pažeidimas nėra tiesa. Reikia pateikti prekę, tai tik taip bus įsitikinta, kad prekė bus išvežta. Šiuo atveju ne visos prekės buvo pateiktos. Buvo prašyta pateikti prekes, o A. N. prekių nepateikė. A. N. pareigūnai buvo suteikę galimybę pateikti jiems televizorių, o jis atsakė, kad „televizorius yra pase”. Po to jis keitė nuomonę, kad išvis nenorėjo išvežti televizoriaus.

Nors A. N. neprisipažino, pažeidimas įrodytas: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Tax F. F. čekiais, prekių atidavimo aktu, Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio keleiviui deklaracija, iš kurių matyti, kad A. N., pažeisdamas prekių gabenimo tvarką, pagal jo pateiktus čekius, neišgabeno prekių, kurios turėjo būti išgabentos iš E. B.. A. N. pateikė du T. F. čekius, bet pateikti muitinės pareigūnams galėjo tik vieną iš čekiuose nurodytų prekių. Kita prekė pagal nurodytas deklaracijas nebuvo rasta. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. N. teigė, kad tik norėjo išsiaiškinti su Baltarusijos pareigūnais ar galės išvežti prekes. Teismo posėdžio metu jo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, jis teigė, kad atėjo tik paklausti muitinės pareigūnų dėl dokumentų, o paskui tvirtino, kad čekius pateikė per klaidą. Abejonių A. N. paaiškinimais kelia ir pažeidimą užfiksavusių pareigūnų L. S., M. S. ir S. T. paaiškinimai, kad asmenys, pateikdami T. F. čekius yra informuojami, kad turi pateikti ir išvežamas prekes. A. N. patikrinimui pateikė tik viename čekyje nurodytą daiktą. Iki protokolo surašymo nebuvo jokių A. N. paaiškinimų, kad jis nori tik paklausti ir prekes turi. Be to, pareigūnai L. S. ir M. S. tvirtino, kad A. N., norėdamas neišgabenti T. F. čekyje nurodyto televizoriaus, pareigūnams pase pateikė 50 dolerių. A. N. versiją, kad jis į muitinės postą atėjo pėsčiomis, nes buvo eilės, paneigia Vilniaus teritorinės muitinės atstovės pateikti duomenys, kad tą dieną lengvųjų automobilių eilių nebuvo. Taigi, kadangi A. N. pateikė T. F. čekį, tačiau nepateikė jame nurodytos prekės ir jos neišvežė iš Lietuvos Respublikos, todėl laikytina įrodyta, kad jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 209³ str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

A. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą visuomenei, neišgabentų prekių vertę, į pažeidėjo asmenybę, kuris vedęs, Lietuvoje anksčiau administracine tvarka nebaustas, dirba, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina artima vidutinei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. N. (O. N.) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 209³ str. 2 d. ir skirti 2000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą be prekių konfiskavimo.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6097. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.