Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Brigita Palubinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. P. skundą dėl

Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuotas asmuo – Kauno apygardos prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja skunde nenurodė argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedūra, taip pat nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę jos skundą nagrinėję prokurorai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėja Z. P. 2019 m. lapkričio 14 d. pateikė Kauno apygardos prokuratūrai 2019 m. lapkričio 11 d. prašymą (Reg. Nr. AP-30950), kuriuo prašė prokuratūros imtis viešojo intereso gynimo priemonių dėl neteisėto dviejų kelių (Kelio 1 ir Kelio 2) apskaitymo į asmeninę nuosavybę. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Vesta Muckienė 2019 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 3VĮ-104, kuriuo atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones (e. b. l. 10–14). Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Marijus Šalčius 2020 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. AP-755/2020 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrėstą ir paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo skyriaus intereso prokurorės 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 3VĮ-104, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones (e. b. l. 15–17).

Pagal Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas, o tuo atveju, jei aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, neteisėti sprendimai yra panaikinami (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, tačiau teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jo kompetenciją ir nurodyti kokį sprendimą prokuroras turi priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016).

Pareiškėjos skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėja turi ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus priimtus sprendimus, kuriems įsiteisėjus vietinės reikšmės Kelias 1 (2 metrų pločio) ir Kelias 2 (4 metrų pločio) patektų į privačią nuosavybę. Tokiu atveju, pareiškėja ir dar 6 žemės sklypų savininkai negalėtų šiais keliais patekti į savo žemės sklypus, todėl pareiškėjos manymu, egzistuoja viešasis interesas. Pareiškėja skunde iš esmės nenurodė argumentų dėl prokurorų padarytų, įstatyme nustatytų procedūrų, pažeidimų tiriant jos prašymą ir skundą.

Teismui susipažinus su pateikta Kauno apygardos prokuratūros tyrimo Nr. 10.7-96-19 medžiaga, matyti, jog Kauno apygardos prokuratūra, siekdama visapusiško pareiškėjos prašyme nurodytų faktinių aplinkybių ištyrimo bei objektyvaus ir pagrįsto jų įvertinimo ir sprendimo dėl viešojo intereso gynimo priėmimo, vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, rinko duomenis, t. y. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2019 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 1SS-2431-(7.5.) pateikė prokuratūrai dokumentus, susijusius su pareiškėjos Z. P. skundo nagrinėjimu (100 lapų), bei apibendrintą informaciją dėl bendro naudojimo privažiuojamojo kelio, jungiančio pareiškėjos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir N. gatvę (privažiuojamasis kelias eina per žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (Kelias 1), bendro naudojimo privažiuojamojo kelio, jungiančio pareiškėjos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir N. gatvę (privažiuojamasis kelias eina per žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (Kelias 2). Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Vestos Muckienės 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 3VĮ-104 yra argumentuotas, priimtas išsamiai ištyrus ir išanalizavus iš kompetentingų institucijų surinktus duomenis dėl pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių. Teismas vertina, jog tirdama pareiškėjos 2019 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, prokurorė Vesta Muckienė atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių, priimtame nutarime vertino ir nurodė argumentus, kuriais grindė savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos proceso normos, nustatančios pareiškėjos prašymo, dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, nagrinėjimo procedūras. Aukštesnysis prokuroras, šiuo atveju vyriausiasis prokuroras Marijus Šalčius, nagrinėdamas skundą dėl prokurorės Vestos Muckienės nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, patikrino 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 3VĮ-104, įvertino jo pagrįstumą ir teisėtumą bei savo padarytas išvadas motyvavo 2020 m. sausio 10 d. nutarime Nr. AP-755/2020. Aukštesnysis prokuroras, netenkindamas pareiškėjos skundo, skundžiamame nutarime pritarė prokurorės argumentams ir motyvams, kuriais remiantis prokurorė grindė savo išvadą dėl skunde keliamo klausimo nepriskirtinumo viešajam interesui, nurodydamas pareiškėjai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrius inicijuos Kauno apskrities Jonavos rajono Ruklos seniūnijos Ruklos kadastro vietovės projektui prilyginamo plano sprendinių pakeitimą ir Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimą, kurio metu žemės sklypas bus padalintas į du atskirus žemės sklypus, o vietoje nustatyto 112 kv. ploto kelio servituto bus suformuotas valstybinės žemės plotas Keliui 1 įrengti, todėl prokurorui kartoti (dubliuoti) kompetentingos valstybės institucijos, įgyvendinančios valstybės politiką valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo srityse, atliekamus veiksmus nėra teisinio pagrindo.

Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, tačiau nevertina ar nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas ir būtinumas inicijuoti jo gynimą. Teismas, patikrinęs prokurorų veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, konstatuoja, kad prokuratūra, tirdama pareiškėjos prašymą, procesinių pažeidimų nepadarė, rinko faktinius duomenis dėl prašyme nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei atsižvelgiant į teismų bylose suformuotą praktiką dėl viešojo intereso gynimo vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui, todėl skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Vestos Muckienės 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 3VĮ-104 ir Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Marijaus Šalčio 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. AP-755/2020 panaikinimo, atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas sutinka su Kauno apygardos prokuratūros atsiliepime išdėstytu argumentu, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, neturi kompetencijos įpareigoti prokuratūrą ginti viešąjį interesą. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens (pareiškėjo) skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmetamas pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Kauno apygardos prokuratūros įpareigojimo priimti naują nutarimą dėl viešojo intereso gynimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos Z. P. skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Vestos Muckienės 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 3VĮ-104, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Marijaus Šalčio 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. AP-755/2020 panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują nutarimą dėl viešojo intereso gynimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės tesimo Kauno rūmus.