- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-03
- Bylos Nr.
- PK-11-761/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-42-3-00011-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Kaltinamasis
- D. L.
- Nukentėjusysis
- R. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. L. 2016 m. rugsėjo 17 d. apie 1.00 val. Šilalės r. sav. Kaltinėnų miestelyje Didžiojoje gatvėje veikdamas bendrininkų grupėje su A. S. ir P. G., kuriems kaltinimai nepareikšti, tyčia sugadino R. M. priklausančio motorolerio YIYNG, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sėdynę, priekinės dalies apsaugines dalis, prietaisų skydelį, apdailos detales, posūkio signalų žibintus, šoninius veidrodėlius, priekinį žibintą ir kitas detales, tuo padarydamas nukentėjusiajai 291,65 € turtinę žalą.
D. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. vakare su A. S. susitiko pas P. G.. Naktį jie sugalvojo pasivažinėti P. G. močiutės R. M. motoroleriu. P. G. atvarė motorolerį ir išvažiavo. Važinėjosi kol motoroleris užgeso. P. G. mėgino užvesti, bet nulūžo raktelis. A. S. norėjo iš daiktadėžės pasiimti mobilųjį telefoną. Kadangi daiktadėžė rakinama tuo pačiu rakteliu negalėjo atidaryti daiktadėžės. P. G. su A. S. iš P. G. namų atsinešė atsuktuvą ir juo bandydamas atidaryti A. S. išplėšė daiktadėžę. O jis norėjo užvesti motorolerį su laidais, bet nepavyko. Po jo bandė užvesti ir P. G., jis dar ir pametė varžtus. P. G. nepavykus atsukti visų varžtų išplėšė visą motorolerio priekį. Motorolerio niekas nedaužė, tik S. spyrė į kairės pusės galinio matymo veidrodėlį ir jį nulenkė bei išdaužė jo stikliuką. Jis po to atitaisė veidrodėlį. Stumdant motoroleris 2 kartus buvo nuvirtęs dėl ko nulūžo, sudužo kairės pusės priekinis posūkio signalas. Kaip nulūžo galinis posūkis negali pasakyti. Akseleratoriaus lynas negalėjo būti sugadintas. Jis spidometrui nieko nepadarė. Jis galėjo būti apgadintas kai jis jau buvo išvykęs į namus, apie 1 val. Priekinį motorolerio gaubtą kartu su žibintu nusuko P. G., jis kažkur pametė varžtus. Kai jis išvažiavo į namus kiti posūkiai buvo sveiki. Kaltu neprisipažįsta, nes tyčia motorolerio nelaužė.
Motyvuojamoji dalis
Nors D. L. kaltu neprisipažino jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji R. M. parodė, kad ji nusipirko motorolerį, važiavimui prie gyvulių. 2016-09-17 ryte garaže neberado motorolerio, apie 8 val. pranešė policijai. Jie greitai surado motorolerį. Iš vakaro namuose buvo anūkas P. G., A. S. ir D. L.. Jos tą vakarą niekas neprašė motorolerio. Kai atvyko policija ir surado motorolerį pamačius jai buvo šokas. Motoroleris buvo visai suniokotas. Buvo sugadintas visas motoroleris. Buvo išlaužta sėdynė, visa apdaila sulaužyta, elektros instaliacija išdraskyta, žibintas sudaužytas, visi posūkiai išdaužyti. Buvo tik rėmai, nulaužta sėdynė, priekinė apdaila sulaužyta. Jos motoroleris buvo tvarkingas, buvo praeita techninė apžiūra. P. G. su savo tėvais gyvena pas ją. Motoroleris buvo visiškai suniokotas, yra padarytos ir nuotraukos. Už motorolerį buvo mokėjusi 2700 Lt. Praėjo 2 mėnesiai kol jai suremontavo motorolerį. Po įvykio jai P. G. sakė, kad D. L. norėjo grįžti namo ir motoroleris yra Rūtelių kaime, po to jau pasakė kitaip. Ji P. G. atleidžia, jis yra kaltas dėl to, kad be jos žinios pasiėmė motorolerį. P. G. jai sakė, kad jis motorolerio nedaužė, o tai padarė D. L..
Liudytojas P. G. parodė, kad jis gyvena viename name su močiute. 2016 m. rugsėjo 16 d. vakare pas jį atėjo A. S. ir D. L.. Sugalvojo pasivažinėti močiutės motoroleriu. Jis neatsiklausęs močiutės išstūmė motorolerį iš garažo, tuo metu motoroleris buvo tvarkingas. Važinėjosi visi trys, visą laiką vairavo D. L.. Grįžtant nuo Iždonų motoroleris užgęso. Šiaip ne taip jį užvedė, grįžo iki pieninės ir čia motoroleris vėl užgęso. Bandė užvesti ir nulūžo raktelis. Kuris bandė užvesti kai nulūžo raktelis nepamena. A. S. turėjo daiktadėžėje pasidėjęs mobilųjį telefoną ir kitus daiktus. Tada jis iš garažo atnešė atsuktuvą, berods D. L. užkišo atsuktuvą ir bandė atidaryti bagažinę ir tuo metu kažkas nulūžo. Atidarius bagažinę A. S. pasiėmė savo daiktus. Kadangi norėjo parvaryti motorolerį sugalvojo užvesti jį su laidais. Todėl D. L. atsuko kelis varžtus, kad nuimti priekinį gaubtą, kur yra lempa ir nulupo gaubtą. Nulupo, nes ne viską ėjo atsukti. Kartu nusiėmė ir priekinis žibintas, kuris su gaubtu nukrito. Tuo metu galėjo žibintas sudužti. Jis sakė D. L. neplėšti bagažinės, neardyti motorolerio priekio. Neatsimena ar spidometras buvo nuimtas. Spidometro skydelis yra įmontuotas į gaubtą. Viskas yra sujungta su priekiniu gaubtu. Sukant varžtus matomai jie išsimėtė. D. L. vienu metu metė iš obuolio ir pataikė į motorolerio priekį, ar tuo metu kažką sugadino nepamena. Kas nulenkė veidrodėlį jis nematė. Viskas buvo daroma ne piktybiškai, buvo norima tik užvesti motorolerį. Niekas motorolerio nespardė, elektros laidų nekarpė.
Liudytojas A. S. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. vakare jis su D. L. buvo pas P. G.. D. L. buvo gavęs stipendiją, todėl nuėjo į parduotuvę, nusipirko išgerti. Geriant D. L. užsiminė apie motorolerį ir jie nusprendė pasivažinėti. P. G. su D. L., apie 23-24 val. išvarė motorolerį. Jis tuo metu buvo tvarkingas. Prie pieninės užsivedė, prieš važiuojant jis į bagažinę įsidėjo telefoną ir piniginę. Nuvažiavo beveik iki Iždonų, apsisuko, o grįžtant užgęso. Užvedė, po to vėl užgęso. Parsivarė iki pieninės. D. L. norėdamas užvesti motorolerį nulaužė raktelį. Jis norėjo išsiimti daiktus iš bagažinės. Tada su P. G. atsinešė atsuktuvą ir D. L. išlaužė bagažinę. Paskui D. L. norėjo motorolerį užvesti su laidais, atsuko nuo priekio kelis varžtus, kitų neatsuko, nes reikėjo specialaus rakto ir išlaužė. Jis su P. G. bandė sakyti, kad nieko nedarytų, bet L.neklausė, sakė viskas gerai. Motorolerį nuvarė prie senelių namų. Motoroleris buvo nuvirtęs gal 2-3 kartus, nes netinkamai pastatydavo. Kas lūžo kai motoroleris virto jis negali pasakyti, nes buvo tamsu. Paliko motorolerį prie senelių namų. D. L. specialiai nieko nelaužė, bandė užvesti su laidais, bet nepavyko. Jis pats veidrodėlio nenulenkė, į jį nespyrė, kaip sudužo veidrodėlis nežino. Motorolerį jie sugadino kai bandė jį sutaisyti. D. L. metė su obuoliu į motorolerį, tačiau ar ką tuo metu sugadino nežino. D. L. galėjo nupjauti laidus, nes jis turėjo atsuktuvą, dildę ir peilį, kuriuos atnešė P. G.. Kas buvo padaryta spidometrui nežino, viskas buvo sugadinta, kai buvo bandoma užvesti. Jis su P. G. sakė D. L., kad jis nieko nedarytų, jam pašvietė su žiebtuvėliu, žiūrėjo kaip D. L. tvarko.
Iš UAB „Kylis“ atliktų remonto darbų sąmatos nustatyta, kad motorolerio YIYNG, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remontas su dalimis kainavo 616,93 € (b. l. 14-15).
Dėl kaltės, veikos kvalifikavimo
BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. BK 3 str. 1 d. numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. atsako tas kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šis nusikaltimas padaromas tiek tiesiogine tiek netiesiogine tyčia.
Šioje byloje nustatyta, kad R. M. motorolerį 2016 m. rugsėjo 16 d. vakare iš garažo išsivarė anūkas P. G.. Kartu su draugais D. L. ir A. S. jie važinėjosi motoroleriu po Kaltinėnų apylinkes, kol grįžtant nuo Iždonų motoroleris užgeso. Užsivedę motorolerį jaunuoliai grįžo iki pieninės kur motoroleris vėl užgeso. Kaltinamasis D. L. dėl motorolerio sugadinimo kaltina P. G., nurodo, kad raktelį nulaužė P. G. mėgindamas užvesti motorolerį. Daiktadėžę išplėšė A. S., norėdamas pasiimti savo daiktus. Motorolerio priekį bandė atsukti P. G., kuris nepavykus atsukti visų varžtų išplėšė visą motorolerio priekį, išmėtė varžtus. O jis tik norėjo užvesti motorolerį su laidais. Motorolerio niekas nedaužė, tik A. S. spyrė į kairės pusės galinio matymo veidrodėlį ir jį nulenkė bei išdaužė jo stikliuką.
Liudytojai P. G. ir A. S. parodė, kad ir daiktadėžę atidarant sulaužė ir priekinę apdailą nuėmė ir ją apgadino D. L.. Jis taip pat bandė užvesti motorolerį laidais, kuriuos nuėmęs apdailas nupjovė. D. L. nurodė, kad veidrodėlį tyčiniu veiksmu, tai yra spirdamas nulaužė A. S.. Pastarasis neigia spyriu nulaužęs veidrodėlį. Iš kaltinamojo ir liudytojų parodymų matosi, kad D. L. į motorolerį metė obuolį. Tačiau niekas nepatvirtino, kad šiuo tyčiniu veiksmu buvo apgadintas motoroleris.
Iš kaltinamojo D. L., liudytojų P. G. ir A. S. parodymų nustatyta, kad motoroleris buvo apgadintas tikslu užvesti motorolerį ir juo važinėtis. Liudytojai P. G. ir A. S. parodė, kad motorolerį gadino tik D. L., tačiau pripažįsta padėję jam, tai yra P. G. su A. S. atnešė įrankius bagažinės atidarymui bei motorolerio ardymui, kad sujungus laidus galėtų užvesti motorolerį. Liudytojai nurodo, kad jie D. L. ardant motorolerį ir jungiant laidus jam pašvietė. Kaltinamasis parodė, kad sukant motorolerio apdailos gaubto varžtus P. G. švietė A. S. savo mobiliuoju telefonu. Tai yra ir kaltinamasis ir liudytojai pripažino, kad motorolerį norėdami suremontuoti jie ardė kartu bendrais veiksmais, padėdami vieni kitiems. Todėl žala padaryta bendrais kaltinamojo D. L. bei liudytojų P. G. ir A. S. veiksmais. Iš kaltinamojo ir liudytojų parodymų matosi, kad motorolerio apdaila buvo apgadinta nepavykus atsukti visų varžtų nuplėšiant, daiktadėžę užkišant atsuktuvą ir laužiant. Kaltinamojo ir liudytojų veiksmai kai norėdami užvesti motorolerį jie neatsukę varžtų nuiminėjo apdailą rodo, kad jie suprato jog ją sulaužys. P. G. parodė, kad priekinis žibintas su apsauga nukrito ir dėl to sudužo stiklas. Motoroleris pagal kaltinamojo ir liudytojų parodymus buvo kelis kartus nuvirtęs dėl ko galėjo nulūžti žibintai. Iš remontuojamo motorolerio jo remonto metu darytų vaizdų (b. l. 46) matosi, kad plastikinės detalės jų tvirtinimų vietose išlaužtos, išlaužti varžtai iš jų tvirtinimo vietų, laidai nupjaustyti kai kurie sujungti juos susukant neizoliuoti, daiktadėžės įvorė išlaužta, priekinio žibinto apdailos apatinė dalis nulaužta, žibinto stiklas išdaužtas, o korpusas įtrūkęs, visi posūkių žibintai sudaužyti, o kai kurių laikikliai sulankstyti, bagažinės (daiktadėžės) spynelė išlaužta jos įtvirtinimo vietoje, nulaužtas spidometro troselio vamzdelis. Tokie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis ir liudytojai nesaugojo motorolerio, o jį ardydami jį gadino, tai yra sąmoningai darė žalą transporto priemonei. Nors kaltinamasis ir liudytojai nenurodė visų sugadinimų atsiradimo aplinkybių, tačiau iš jų nurodytų sugadinimų padarymo aplinkybių ir pateiktose fotonuotraukuose užfiksuotų sugadinimų akivaizdu, kad jie padaryti tyčiniais veiksmais, tai yra suvokdami savo daromų veikų pavojingumą, numatydami žalingas pasekmes, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti (neatsukę tvirtinimo varžtų, nuplėšė apdailos dalis).
Sužalojimai padaryti priekiniam žibintui (stiklo išdužimas su korpuso įtrūkimais, varžtų išlaužimas iš jų įtvirtinimo vietų) rodo, kad buvo naudojama neproporcinga jėga, padarant šiuos sugadinimus, kas nėra būdinga darant neatsargius veiksmus. Todėl užfiksuoti sugadinimai nesuderinami su kaltinamojo ir liudytojų parodymais, kad motoroleris tyčia nebuvo gadinamas. Nustatytos aplinkybės yra pakankamos daryti išvadai, kad motoroleris buvo sugadintas tyčiniais veiksmais.
Kaip matyti iš BK 187 str. nuostatų turinio, nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal šio straipsnio atitinkamą dalį apsprendžia sunaikinto ar sugadinto turto vertė. Pagal UAB „Kylis“ atliktų remonto darbų paskaičiavimą motorolerio YIYNG, remontas kainavo 616,93 €. Į šią kainą įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, atlikti darbai, keičiamų dalių kaina, sugadintų dalių vertė, paruošiamieji darbai, valymo tepimo priemonės, naudotos medžiagos, kitos paslaugos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu. Nusikaltimui kvalifikuojamam pagal BK 187 straipsnį, nusikaltimo dalyku yra sunaikinto ar sugadinto daikto (turto) vertė. Todėl motorolerio vertė nustatoma remiantis pateiktoje sąmatoje nurodytų nepataisomai sugadinto turto verte bei sugadinto turto (dalių) verte su jo atstatymo sąnaudomis, neįskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio, paruošiamųjų darbų, valymo - tepimo priemonių, įdėtų varžtų, poveržlių, veržlių (pamestų ardant, bet nesugadintų) vertės (pav. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-33-312/2016). Sugadintų ir sunaikintų motorolerio dalių vertė sudaro 291,65 €, todėl kaltinimas D. L. dėl turto vertės tikslinamas. Kadangi sunaikintų ir sugadintų motorolerio dalių vertė viršija 5 MGL (188,3 €) dydį veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį.
Byla nagrinėjama pagal nukentėjusiosios R. M. skundą privataus kaltinimo tvarka. BK 187 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik kai yra nukentėjusiojo skundas. Nukentėjusioji skundu prašo nuteisti tik D. L.. Todėl nesant nukentėjusiosios skundo dėl P. G. ir A. S. veiksmų jų baudžiamosios atsakomybės klausimas nesprendžiamas.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltę, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas nesunkus nusikaltimas, žala nukentėjusiajai neatlyginta.
D. L. anksčiau neteistas, baustas vieną kartą administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, tai kad teisiamas pirmą kartą, žalos dydis nedaug viršija nedidelės vertės turto vertę, yra jauno amžiaus D. L. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis viešieji darbai, jos terminą nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 str. 1 d., 2 d. 3 d.).
Dėl civilinio ieškinio
Skundu R. M. prašo priteisti iš D. L. nusikaltimu padarytą 616,93 eurų turtinę ir 300 eurų neturtinę žalą
Kaltinamasis D. L. su ieškinio reikalavimais nesutinka ir nurodo, kad žalos dydis per didelis, nes už tokią kainą galima nupirkti naują motorolerį, be to žalą nukentėjusiajai padarė ne vien tik jis, bet ir P. G. su A. S..
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. 2 d., žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą (kai ji padaryta nusikaltimu) privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.279 str., asmenys bendrai padarę žalos nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Žala nukentėjusiajai padaryta nusikalstamais veiksmais, t. y. sugadinant motorolerio atskiras dalis. Šioje byloje nusikalstama veika kaltinamas tik D. L., todėl iš kitų asmenų priteisti padarytą žalą nėra pagrindo. Nukentėjusioji turi teisę žalos atlyginimą reikalauti iš bet kurio žalą padariusio ir solidariai atsakingo asmens. Todėl R. M. prašymas žalos atlyginimą priteisti tik iš D. L. pagrįstas. Kadangi žalą nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai R. M. padarė D. L. jis privalo atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis ir apimtis įvertinami vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse. Pagal šią normą turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos ir kitos protingos išlaidos. Turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). R. M. padarytą turtinę žalą patvirtina UAB „Kylis“ atliktų remonto darbų paskaičiavimas (b. l. 14-15) ir PVM sąskaita – faktūra (b. l. 16), iš kurių matosi, kad motorolerio YIYNG, remontas kainavo 616,93 €. Todėl iš D. L. priteistinas 616,93 € turtinės žalos atlyginimas R. M..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio pirmąją dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala paprastai yra padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.
Nukentėjusioji nurodė, kad dėl motorolerio sugadinimo ji patyrė didelį stresą, papildomus rūpesčius jį remontuojant, didžiulį nepatogumą, nes ilgą laiką apie du mėnesius negalėjo naudotis motoroleriu. Tai yra tuo laikotarpiu negalėjo važinėtis prie gyvulių, kurie buvo už 3 kilometrų nuo jos gyvenamosios vietos. Įmonę, kuri sutiktų remontuoti motorolerį ji rado tik kitame rajone. Sugadinto motorolerio pasekmėje ji patyrė didžiulį pažeminimą, bei dvasinius išgyvenimus, nes kaltininkas sugadino jos turtą, gera valia nesiruošia atlyginti jai padarytos žalos.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). D. L. yra pripažįstamas kaltu dėl svetimo turto sugadinimo. Darant nusikalstamas veikas turtui nesukeliamas fizinis skausmas su tuo susiję išgyvenimai. Taigi neturtinės žalos turinys yra ženkliai siauresnis nei darant nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei ar sveikatai, seksualiniam apsisprendimui. Todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl nukentėjusiajai priklausančio motorolerio apgadinimo ji patyrė dvasinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą ar emocinę depresiją. Sutiktina, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusioji patyrė natūralų diskomfortą, kuris kyla sugadinto turto savininkui, tačiau tai negali būti laikoma neturtine žala. Pripažintina, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė diskomfortą ir didelius nepatogumus, nes sulaukusi 73 metų amžiaus du mėnesius negalėjo savo transportu vykti prie gyvulių. Bylos nagrinėjimo metu nėra įrodytas R. M. didžiulis pažeminimas bei dvasiniai išgyvenimai. Taigi, atsižvelgiant į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nustatytinas 100 €.
Dėl proceso išlaidų
BPK 103 straipsnyje išvardintos galimos baudžiamojo proceso išlaidos. Straipsnyje atskirai nenumatytos išlaidos proceso dalyvio, o taip pat ir nukentėjusiojo išmokėtos atstovui, tačiau pagal šio straipsnio 6 punktą, proceso išlaidoms yra priskiriamos ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, pakvietęs dalyvauti procese atstovą, ir dėl to turėjęs išlaidų, gali prašyti teismą, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Tokiu būdu, nukentėjusiojo atstovui baudžiamojoje byloje sumokėtos išlaidos proceso išlaidomis tampa tik po to, kai jas tokiomis pripažįsta ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pagal nukentėjusiojo prašymą.
Nuo nusikalstamos veikos nukentėję asmenys turimomis procesinėmis teisėmis pasinaudoja patys arba padedant įgaliotiems atstovams: advokatams, advokatų padėjėjams, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimu – bet kuriems kitiems aukštąjį teisinį išsilavinimą turintiems asmenims, kuriuos nukentėjusysis įgaliojo atstovauti savo interesams (BPK 55 straipsnis).
Nukentėjusioji R. M. prašo priteisti 130 eurų išlaidas už teisines paslaugas. R. M. turėtas išlaidas už jai suteiktas teisines paslaugas patvirtina sąskaita – faktūra AM Nr. 00012, (b. l. 24). Todėl teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstyta, pripažįsta nukentėjusiosios turėtas 130 eurų išlaidas už teisines paslaugas proceso išlaidomis ir priteisia jas iš kaltinamojo D. L. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
D. L. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Priteisti iš D. L. nusikaltimu padarytą 616,93 € (šešis šimtus šešiolika eurų 93 centus) turtinę ir 100 € (vieną šimtą eurų) neturtinę žalą R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš D. L. 130 € (vieną šimtą trisdešimt eurų) išlaidas už teisines paslaugas nukentėjusiajai R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.