Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 155 str. 1 d. sudėties, taip pat baudžiamasis procesas, pradėtas A. V. atžvilgiu pagal BK 187 str. 1 d., nutrauktas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. kaltintas tuo, kad jis 2014 m. vasario 24 d., apie 15 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie UAB „L.“ ofiso, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs prie Ž. K. priklausančio automobilio „Mercedes Benz E 350 BLUETEC“, raudonos spalvos, 2013 m. gamybos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo ir kitų asmenų akivaizdoje, baltos spalvos aerozoliniais nitrodažais tyčia užpurškė ant automobilio variklio dangčio ir automobilio bagažinės žodžius „VAGIS“ ir tokiu būdu viešai, raštu, užgauliai pažemino Ž. K. ir sugadino svetimą turtą – automobilį, padarydamas turtinį nuostolį.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo Ž. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kadangi nuo 2015 m. liepos 10 d. įstatymų leidėjas panaikino baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą pagal BK 155 str., todėl ši veika tapo nebenusikalstama. Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamoji byla A. V. atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina ir apeliacinio skundo argumentai dėl pastarojo kaltės nevertintini.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl A. V. kaltės pagal BK 155 str. 1 d., rėmėsi pateiktu taikos sutarties tarp A. V. ir Ž. K. bei UAB „L.“ projektu (b. l. 132-133). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad šis dokumentas teismo nuosprendyje negalėjo būti vertinamas, kadangi A. V. jį pateikė savo paskutinio žodžio metu, neatnaujinus įrodymų tyrimo, ir teisiamojo posėdžio metu jis nebuvo išnagrinėtas, o teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Vienok, faktas, kad šis dokumentas neturi įrodomosios galios, nėra reikšmingas priimamo sprendimo kontekste, kadangi BK 155 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika šiuo metu yra dekriminalizuota.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 154 str. 1 d.

Ž. K. privataus kaltinimo skundu prašė pradėti baudžiamąjį procesą A. V. atžvilgiu pagal BK 155 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. (b. l. 4). Dėl šių nusikalstamų veikų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartimi šis skundas buvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje (b. l. 63). Privataus kaltinimo procese privataus kaltinimo skundas yra prilyginamas kaltinamajam aktui, kuris apibrėžia baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis Ž. K. prašo pripažinti A. V. kaltu ne tik pagal BK 155 str. 1 d., 187 str. 1 d., bet ir pagal BK 154 str. 1 d. Nors bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu patikslintas kaltinimas kaip atskiras dokumentas pateiktas nebuvo, tačiau apeliaciniame skunde nukentėjusysis išsamiai nurodo veikos kvalifikavimo pagal BK 154 str. 1 d. argumentus, naujų faktinių veikos padarymo aplinkybių neįtraukia, išteisintasis A. V. su apeliacinio skundo turiniu buvo supažindintas jam išsiunčiant šio skundo kopiją, teismo posėdžio metu išteisintojo gynėjas išdėstė gynybos argumentus dėl šio kaltinimo, todėl konstatuotina, kad išteisintojo A. V. teisė į gynybą buvo užtikrinta ir teismas dėl kaltinimo šioje dalyje pasisako.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų, A. V. veiksmai, t. y. užrašo „VAGIS“ užpurškimas ant nukentėjusiajam Ž. K. priklausančio automobilio variklio dangčio ir bagažinės, atitinka paskleidimo požymį BK 154 str. 1 d. kontekste. Šį užrašą matė ne tik nukentėjusysis, bet ir pašaliniai asmenys, tuo metu buvę prie UAB „L.“ biuro. Analizuojant išteisintojo veiksmus, ypač svarbu nustatyti, ar užrašas „VAGIS“ konkrečiu atveju laikytinas tikrovės neatitinkančia informacija, ar A. V. asmenine nuomone. Tiek iš išteisintojo, tiek iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad tarp jų yra iškilęs turtinio pobūdžio konfliktas, kuris abiejų šalių yra vertinamas skirtingai, todėl ilgą laiką taikiai nėra išsprendžiamas. Tokio pobūdžio užrašas yra šio konflikto išdava. Tokiu būdu, A. V., jausdamasis beviltiškai dėl niekaip neišsisprendžiančio ginčo, ėmėsi kraštutinių priemonių – jis išreiškė savo subjektyvią nuomonę apie kitą asmeninio ginčo šalį (Ž. K.). Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, A. V. nesiekė apšmeižti nukentėjusiojo kitų asmenų akivaizdoje, nenorėjo jo pažeminti, pakirsti pasitikėjimą juo ar kitaip jam pakenkti. Jis iš tiesų jautėsi apvogtas, kadangi jam nebuvo išmokėta, jo manymu, pakankama išeitinė kompensacija, atsižvelgiant į darbinių santykių nutraukimo pobūdį. Išteisintasis neturėjo siekio pranešti tretiesiems asmenims, kad Ž. K. yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. (vagystę), jis šiek tiek hiperbolizavo susiklosčiusią situacija, todėl užrašas ant automobilio turėtų būti vertinamas ne baudžiamąja teisine prasme, o susiklosčiusių tarpusavio santykių kontekste. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausti liudytojai, o taip pat ir pats Ž. K., negalėjo įvardinti kaip konkrečiai šis įvykis pakenkė jo įmonės reputacijai ar sumenkino jo paties autoritetą. Liudytojais apklausti įmonės darbuotojai nurodė, kad klientų ratas nesumažėjo, nei vienas nuolatinis klientas bendradarbiauti neatsisakė, darbuotojai vadovo (Ž. K.) gerbti nenustojo (b. l. 123-126). Iš to, kas išdėstyta, negalima daryti pagrįstos išvados, kad A. V., veikdamas tiesiogine tyčia, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti Ž. K. arba pakirsti pasitikėjimą juo tokiu būdu, kad tai būtų traktuojama kaip nusikalstama veika pagal BK 154 str. 1 d. Asmens veiksmai turi ne tik formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir pavojingumo laipsniu prilygti nusikalstamai veikai, už kurią galėtų būti taikoma griežčiausia poveikio priemonė – kriminalinė bausmė.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 187 str. 3 d.

Kaip matyti iš BK 187 str. nuostatų turinio, nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal šio straipsnio atitinkamą dalį apsprendžia sunaikinto ar sugadinto turto vertė. A. V. pripažįsta, kad jis baltos spalvos aerozoliniais nitrodažais tyčia užpurškė ant nukentėjusiajam Ž. K. priklausančio automobilio variklio dangčio ir automobilio bagažinės žodžius „VAGIS“. A. V. kaltę pagrindžia ir baudžiamojoje byloje esanti apgadinto automobilio fotolentelė (b. l. 16-17), kurios duomenys patvirtina, kad apžiūros metu ant automobilio „Mercedes Benz E 350 BLUETEC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), variklio dangčio ir bagažinės yra užrašai „VAGIS“, Ž. K. 2014 m. vasario 24 d. skundas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato viršininkui, kuriame nurodomos jam priklausančio automobilio apgadinimo aplinkybės (b. l. 18-19), 2014 m. vasario 26 d. jo kaip liudytojo apklausos protokolas (b. l. 20-21), kuriame jis patikslina šias aplinkybes, A. V. 2014 m. vasario 27 d. paaiškinimas (b. l. 23-24), kuriame jis prisipažįsta užpurškęs minėtus užrašus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. vasario 27 d. nutarimas supažindinti A. V. dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio (b. l. 25), o būtent automobilio apipurškimo, ir 2014 m. kovo 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių aplinkybių (b. l. 28), R. H. patikslinimas (b. l. 26), kuriame jis nurodo matęs, kaip A. V. aerozoliniais dažais purškė ant automobilio „Mercedes Benz E 350 BLUETEC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio ir galinio dangčių, Ž. K., A. V. ir liudytojų parodymai (b. l. 58-59, 88-89, 94-99, 123-126), kurie yra išsamiai aprašyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Esant minėtų įrodymų visumai, konstatuotina, kad A. V. sugadino svetimą turtą – automobilio „Mercedes Benz E 350 BLUETEC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atskiras detales.

Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. V. 2014 m. vasario 24 d., apie 15.00 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie UAB „L.“ ofiso, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs prie Ž. K. priklausančio automobilio „Mercedes Benz E 350 BLUETEC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (2013 m. gamybos), baltos spalvos aerozoliniais nitrodažais tyčia užpurškė ant automobilio variklio dangčio ir automobilio bagažinės žodžius „VAGIS“ ir tokiu būdu sugadino Ž. K. priklausantį 563,32 Lt (163,15 Eur) vertės turtą.

Atsižvelgdamas į tai, kad privatus kaltintojas nekeitė nusikalstamos veikos kvalifikacijos iš BK 187 str. 1 d. į BK 187 str. 3 d., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą šioje dalyje baudžiamąjį procesą nutraukti. Teismas šiuo atveju galėjo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti savo iniciatyva (BPK 255 str. 2 d., 256 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog pagal Konstituciją įstatyme turi būti nustatyta, kad apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

Nors apeliaciniame skunde nukentėjusysis taip pat prašo A. V. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 187 str. 1 d. ir šioje dalyje keisti kaltinimo neprašo, tačiau šiuo atveju, nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, A. V. veika perkvalifikuotina pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką – BK 187 str. 3 d. A. V. pripažino savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, jo gynėjas baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad ginamojo veiksmai formaliai atitinka būtent šios veikos požymius, tos pačios pozicijos gynyba laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi, toks veikos perkvalifikavimas traktuotinas kaip nesudarantis prielaidų pažeisti A. V. teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Pagal BK 187 str. 3 d. tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Išteisintojo A. V. gynėjas prašė atleisti jo ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis būtų pripažintas kaltu.

BK 40 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.).

A. V. yra padaręs baudžiamąjį nusižengimą (BK 187 str. 3 d.). Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Dėl jos padarymo savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad taip pasielgė apimtas nevilties, spontaniškai, nepagalvojęs apie pasekmes. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė visas veikos padarymo priežastis ir aplinkybes, savo parodymų nekeitė, padėjo nustatyti tiesą byloje. Tai laikytina A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą (išlaidas automobilio remontui) jis atlygino iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo (b. l. 120), kas taip pat vertintina, kaip kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai mano, kad A. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Kaip jau minėta, A. V. teisiamas pirmą kartą už baudžiamojo nusižengimo padarymą, savo kaltę pripažino, padaryta žala nėra didelė, be to, jau yra atlyginta, baudžiamosios bylos duomenimis, administracine tvarka jis baustas du kartus, baudos sumokėtos (b. l. 68), A. V. nurodė, kad jis nėra suplanavęs daugiau jokių veiksmų prieš Ž. K. (b. l. 98). Teismo manymu, jau vien tik baudžiamasis procesas leido kaltininkui neigiamai įvertinti savo veiksmus ir ateityje visus konfliktus spręsti teisėtomis priemonėmis.

Baudžiamojoje byloje yra A. V. sutuoktinės J. V. prašymas perduoti A. V. jos atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). A. V. ir J. V. santuokoje išgyveno daugiau nei 25 metus (b. l. 108), kartu augina du vaikus (b. l. 109-110). J. V. neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 111-112). Sutuoktinė dirba krašto apsaugos sistemoje, per devyniolika metų valstybės tarnyboje nėra turėjusi tarnybinių nuobaudų, buvo skatinta šešis kartus, jos veiklos rezultatai buvo vertinti „gerai“ ir „labai gerai“, viršininko charakterizuojama teigiamai (b. l. 113-119), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. P-1255 apdovanota Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medaliu civiliams „Už nuopelnus“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laiduotojos asmeninės savybės ir veiklos pobūdis darys teigiamą įtaką sutuoktiniui. Tokią išvadą J. V. patvirtino apklausos pirmosios instancijos teisme metu, nurodydama, kad prisiima atsakomybę už sutuoktinį, ateityje jie kalbėsis, bandys daugiau laiko praleisti kartu. Papildomai laiduotoja nurodė, kad A. V. nėra kerštingas žmogus, emocijas valdo, puikiai sutaria su vaikais, sutuoktinei apie įvykį papasakojo pats (b. l. 134-135).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį J. V. atsakomybei. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytą įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, A. V. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo asmenybę, laiduotojos J. V. veiklos pobūdį ir asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų atlyginimo

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Vadovaujantis BPK 115 str. 1 d., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Ž. K. baudžiamojoje byloje yra pateikęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš A. V. priteisti 2 100 Lt (608,20 Eur) turtinės ir 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą sudaro 400,00 Lt (115,85 Eur), kuriuos Ž. K. sumokėjo už automobilio remontą, nes tokia išskaita yra numatyta pagal jo sutartį su draudimo bendrove. Į baudžiamąją bylą buvo pateiktas tai patvirtinantis Transporto priemonių draudimo liudijimas (b. l. 37), PVM sąskaita-faktūra (b. l. 38) ir kasos pajamų orderio kvitas (b. l. 41). Kaip jau minėta, šią sumą A. V. nukentėjusiajam yra sumokėjęs (b. l. 120). Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad dar 200,00 Lt (57,92 Eur) jis sumokėjo už kurą tam, kad galėtų iš Kauno atvykti į Vilnių pas advokatą ir į policijos komisariatą, tačiau tokias išlaidas patvirtinančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, todėl turtinės žalos dydis šioje dalyje laikytinas nepagrįstu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju A. V. yra pripažįstamas kaltu dėl svetimo turto sugadinimo. Nėra pagrindo teigti, kad dėl jam priklausančio automobilio apgadinimo nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą ar emocinę depresiją. Sutiktina, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusysis patyrė natūralų diskomfortą, kuris kyla sugadinto turto savininkui, tačiau tai negali būti laikoma neturtine žala. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nėra įrodytas ir Ž. K. reputacijos pablogėjimas dėl A. V. veiksmų. Taigi, atsižvelgiant į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, laikytina, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas.

BPK 103 str. 6 p. numatyta, kad proceso išlaidas, be kita ko, sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 739660 patvirtina, kad Ž. K. advokatui Edmundui Jonušui už teisines paslaugas sumokėjo 1500,00 Lt (434,43 Eur) (b. l. 43), kuriuos civiliniu ieškiniu prašoma priteisti kaip turtinę žalą. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio išlaidos yra traktuojamos kaip proceso išlaidos, o ne kaip turtinė žala, tačiau, atsižvelgiant į paruoštų procesinių dokumentų skaičių ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę bei teisiamųjų posėdžių skaičių, laikytina, kad ši suma yra pagrįsta advokato paslaugoms apmokėti, todėl priteistina iš A. V. Ž. K. naudai. Baudžiamojoje byloje nėra A. V. turtinę padėtį patvirtinančių duomenų, kurie būtų pagrindu šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Apeliaciniu skundu Ž. K. taip pat prašo jam priteisti iš A. V. atstovavimo išlaidas. Nukentėjusiojo atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 15/0503, iš kurios matyti, kad Ž. K. advokatui Mantui Valiukui už suteiktas konsultacijas ir apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 2000 Eur (b. l. 176-177). Priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė apeliacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą padavė nukentėjusysis, apeliacinės instancijos teismas dalinai tenkina tik vieną iš apeliaciniame skunde formuluojamų reikalavimų, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka vyko tik du teismo posėdžiai, iš A. V. Ž. K. naudai priteistina 200 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išteisintojo A. V. gynėjas prašė teismo paskirstyti bylinėjimo išlaidas proceso šalims pagal patenkintus jų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. apeliacinės instancijos teismo yra pripažįstamas kaltu, jo naudai proceso išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3 str. 1 d. 1 p., 115 str. 1 d., 303 str. 5 d. 1 p., 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p., 329 str. 3 p.,

nusprendžia:

nukentėjusiojo Ž. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

Baudžiamąją bylą A. V. atžvilgiu dalyje dėl BK 155 str. 1 d. nutraukti.

A. V. pagal BK 154 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 str. 3 d. (dėl Ž. K. priklausančio nedidelės vertės turto sugadinimo) pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Laiduotoja paskirti J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Baudžiamąją bylą A. V. atžvilgiu šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti A. V., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Ž. K. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. V. Ž. K. naudai 634,43 Eur (šešis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 euro centus) turėtų išlaidų advokato paslaugoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apmokėti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.