Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, A6.-2153-1034/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-08-10
Bylos Nr.: A6.-2153-1034/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01771-2021-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Ramūnas Keidūnas (pirm.)
Pažeidėjas: D. D.
Pareiškėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos

Kategorijos

7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A6.-2153-1034/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01771-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nesikreipė.

Taip D. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems juridinių asmenų vadovams.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodoma, kad VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Bendrovės vadovas nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. buvo D. D. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 28505,28 Eur, mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016 m. gruodžio 29 d. bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio ir nuo 2018 m. birželio 16 d. laiku nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio. Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką Bendrovės atžvilgiu taikyti išieškojimo veiksmai, mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. VMI 2020 m. vasario 11 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo perduotas vykdyti antstoliui. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, VMI perduotas priverstiniam vykdymui vykdomasis dokumentas 2021 m. balandžio 30 d. grąžintas neįvykdytas persiuntus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, D. D. kaip vadovui apie Bendrovės nemokumą turėjo būti žinoma nuo 2016 metų, kuomet buvo parengtas Bendrovės 2015 m. II pusmečio balansas, iš kurio matyti, kad jau 2015 metais Bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Apie Bendrovės nemokumo faktą bendrovės vadovui D. D. vėliausiai turėjo tapti žinoma nuo 2019 m. lapkričio 26 d., kai buvo pateiktos patikslintos PVM deklaracijos, kuriose deklaruotas mokėtinas į valstybės biudžetą PVM. Žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, D. D. turėjo atsakingai įvertinti valdomos Bendrovės finansinę būklę ir žinant, kad Bendrovė nemoki, ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, nuo 2019 m. lapkričio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui D. D. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad bendrovė yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės: Bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2016-2020 metus, nuo 2016 m. gruodžio mėnesio nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas, Bendrovės balansinė turto vertė 622 Eur, o įsipareigojimai siekia 179 021,78 Eur, t. y. viršija bendrovės turto vertę, registruotino turto bendrovė neturi.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė, šios pareigos nevykdė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. D. 2021 m. rugpjūčio 9 d. prašyme nurodė, kad pripažįsta, jog nepateikė pareiškimo teismui iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Taigi, nustatyta, kad per įstatymo nustatytą terminą įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, todėl būtent D. D. tenka atsakomybė už tai, kad žinodamas Bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, šios JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nesikreipė, todėl jo veiksmai pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

D. D. savo 2021 m. rugpjūčio 9 d. prašyme nurodo, jog teisės pažeidimas neturi būti siejamas su akto ar administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momentu, o su tuo momentu, kai valstybės institucijai tampa žinoma apie galbūt padarytą administracinį teisės pažeidimą. Pažymi, jog VMI apie įmonės nemokumo būklę sužinojo 2019 m. gruodžio 12 d., tačiau nutyli, ar ji ėmėsi veiksmų išieškoti mokestinę nepriemoką 2016-2018 m., nutyli, ar ji apie įmonės nemokumą žinojo anksčiau nei deklaruota. Atsižvelgiant į tai, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra nustatyti ANK 39 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo paaiškėjimo dienos, būtina nustatyti, ar VMI 2016-2018 m. ėmėsi veiksmų išieškoti iš įmonės mokestinę nepriemoką, t. y. ar VMI buvo žinoma, kad įmonė dar 2016 m. neturėjo turto skoloms apmokėti ir buvo nemoki ir žinojo apie galbūt daromą trunkamąjį teisės pažeidimą. Teismų praktikoje taikant ANK 120 straipsnį pabrėžiama, jog administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol egzistuoja ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto trunkamojo nusižengimo pabaigą žymi kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-303/2021). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, D. D. prašymas išreikalauti iš VMI rašytinius įrodymus, ar 2016-2018 m. VMI ėmėsi veiksmų išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ netenkintinas. Šiuo atveju ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pabaiga sietina su kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentu, t. y. 2021 m. kovo 1 d., todėl administracinė nuobauda šiuo atveju gali būti paskirta, nėra praėję dveji metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas nuobaudą D. D. atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu), į tai, kad nustatyta D. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, taip pat teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baustas administracine tvarka, neteistas. Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam minimaliam.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. D. į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai informuotas. 2021 m. rugpjūčio 9 d. prašyme prašė atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau šis prašymas teismo nebuvo tenkintas. Nurodytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta D. D. teismo posėdyje nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1450 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-2153-1034/2021. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis). Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas