Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Creditinfo Lietuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė Tele2“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2.1. Pareiškėja su UAB „Tele2“ 2012-07-25 sudarė terminuotą Duomenų perdavimo paslaugų sutartį Nr. 1.56 67979633 113. R. K. 2014-11-19 UAB „Tele2“ pervedė 175,59 Lt sumą, tačiau per klaidą mokėjimo pavedime nenurodė pareiškėjos mokėtojo kodo. Maždaug 2014-11-21 pareiškėja telefonu buvo informuota, kad ji UAB „Tele2“ yra skolinga 175,59 Lt sumą, tačiau paaiškino, kad minėta suma jau buvo sumokėta. Nepaisant to, 2014-12-06 – 2014-12-09 pareiškėja iš UAB „Tele2“ gavo sąskaitą, kurioje nurodoma iki 2014-12-25 sumokėti 204,59 Lt. UAB „Tele2“ pareiškėjos įmoką įskaitė 2014-12-20, o 2014-12-21 sustabdė buvusios 59,25 Eur skolos išieškojimą, tačiau pareiškėjos asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, adresą bei informaciją apie įsiskolinimą) 2014-12-17 automatiniu būdu perdavė UAB „Creditinfo Lietuva“, valdančiai Skolininkų administravimo informacinę sistemą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Creditinfo Lietuva“ atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje UAB „Creditinfo Lietuva“ atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

6. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:

6.1. Pareiškėja ir UAB „Tele2“ 2012-07-25 sudarė Duomenų perdavimo paslaugų sutartį Nr. 1.56 67979633 113, pagal kurią laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2014-07-25 pareiškėja įsipareigojo mokėti po 143 Lt. Sutartyje nurodytas pareiškėjos adresas: Perkūnkiemio g. 15-69, Vilnius (b. l. 44).

6.2. UAB „Tele2“ 2014-11-12 raginimu, kurį išsiuntė adresu Perkūnkiemio g. 15-69, Vilniuje, neregistruotu laišku, informavo pareiškėją, kad yra susidaręs 175,59 Lt įsiskolinimas už iki 2014-10-01 suteiktas paslaugas, prašė įsiskolinimą padengti iki 2014-12-15, nurodė, jog nesumokėjus skolos, duomenys apie skolininką ir skolą perduodami į Skolininkų administravimo informacinę sistemą (b. l. 33, 54).

6.3. R. K. 2014-11-19 mokėjimo pavedimu UAB „Tele2“ sumokėjo 175,59 Lt (įmokos kodas 111, mokėjimo paskirtis – už paslaugas, kliento kodas nenurodytas) (b. l. 36).

6.4. UAB „Tele2“ 2014-12-17 pareiškėjos asmens duomenis bei informaciją apie jos skolą automatiniu būdu perdavė UAB „Creditinfo Lietuva“ (b. l. 42–43, 57).

6.5. UAB „Tele2“ 2015-01-14 prašymu kreipėsi į UAB „Creditinfo Lietuva“, nurodė, kad pareiškėjos asmens duomenys į Skolininkų administravimo informacinę sistemą buvo patalpinti nepagrįstai, todėl prašė juos panaikinti (b. l. 68).

6.6. Pareiškėja 2015-02-13 skundu kreipėsi į Inspekciją, nurodė, kad UAB „Tele2“ neteisėtai perdavė jos asmens duomenis UAB „Creditinfo Lietuva“ (b. l. 29–30).

6.7. Inspekcija 2015-08-10 Sprendimu Nr. 3R-278(2.13-1.) pareiškėjos skundą atmetė. Nurodė, kad: pagal Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį duomenų valdytojas gali teikti skolininkų duomenis tik tuo atveju, jeigu jis duomenų subjektui paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis pateikė rašytinį priminimą apie įsipareigojimų nevykdymą ir per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kurią duomenų valdytojas išsiuntė (pateikė) duomenų subjektui priminimą, įsiskolinimas liko nepadengtas ir (arba) mokėjimo terminas nebuvo atidėtas arba duomenų subjektas pagrįstai neginčijo įsiskolinimo; UAB „Tele2“ 2014-11-12 pareiškėjai išsiuntė raginimą susimokėti skolą, pareiškėja nurodė šį raginimą gavusi 2014-12-12; pareiškėjos klaidingai atlikta įmoka buvo rasta ir įskaityta 2014-12-20, taigi, kai pareiškėjai buvo siunčiamas raginimas sumokėti įsiskolinimą, pareiškėja buvo skolinga UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas ir raginimą gavo jos duomenims dar nesant perduotiems UAB „Creditinfo Lietuva“, todėl pareiškėjos duomenys įsiskolinimo valdymo ir mokumo vertinimo tikslu buvo perduoti nepažeidžiant Įstatymo nuostatų; UAB „Tele2“ 2015-01-14 ir 2015-02-19 kreipėsi į UAB „Creditinfo Lietuva“ dėl pareiškėjos asmens duomenų ištrynimo iš Skolininkų administravimo informacinės sistemos; 2014-12-17 perduoti pareiškėjos asmens duomenys sistemoje nebebuvo tvarkomi jau 2015-01-16 (b. l. 72–74).

7. Šioje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo Nr. 3R-278(2.13-1.), kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl jos asmens duomenų perdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Ginčo teisiniai santykiai sureguliuoti Įstatymo 21 straipsnyje, kur nustatyta, kad: duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims laiku ir tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų duomenis, taip pat ir asmens kodus, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą, jeigu tinkamai įgyvendinami šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai (1dalis); duomenų valdytojas gali teikti skolininkų duomenis tik tuo atveju, jeigu jis duomenų subjektui paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis pateikė rašytinį priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą ir per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kurią duomenų valdytojas išsiuntė (pateikė) duomenų subjektui priminimą skola liko nepadengta ir (arba) mokėjimo terminas nebuvo atidėtas arba duomenų subjektas pagrįstai neginčijo skolos (3 dalies 1 ir 2 punktai); kai duomenų subjektas skolą padengia, duomenų valdytojai privalo užtikrinti, kad tvarkant duomenis apie duomenų subjekto tinkamai ir laiku neįvykdytus finansinius ir (arba) turtinius įsipareigojimus būtų nurodoma, kad duomenų subjektas skolą padengė, ir skolos padengimo data (7 dalies 1 ir 2 punktai).

9. Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad tvarkyti skolininkų asmens duomenis (įskaitant asmens kodą) jų mokumo įvertinimo bei įsiskolinimų valdymo tikslu Įstatymas duomenų valdytojui iš esmės nedraudžia, tačiau nustato tam tikrus apribojimus (sąlygas), t. y. skolininko asmens duomenys duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas, gali būti perduodami tik tada, jei skolininkas buvo raštu informuotas apie skolinių įsipareigojimų nevykdymą ir po 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai jam buvo išsiųstas minėtas priminimas apie įsiskolinimą, neginčija skolos bei jos nepadengia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies normą, konstatavo, jog, nors analizuojamoje nuostatoje įtvirtintas priminimo pateikimo būdas nėra tobulas, atsižvelgiant į jo sukuriamas vėlesnes pasekmes, taip pat Įstatymo tikslus (ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis), vertintina, kad duomenų valdytojas turėtų būti tikras, jog toks priminimas duomenų subjektui buvo įteiktas. Duomenų valdytojas, siekdamas tinkamai, o ne formaliai įgyvendinti savo pareigą pranešti skolininkui apie įsipareigojimų neįvykdymą, turi elgtis rūpestingai, apdairiai, sąžiningai ir pasirinkti tokį priminimo įteikimo būdą, kad skolininkui taptų žinoma apie įsipareigojimų neįvykdymą (žr. LVAT 2016-02-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-662/2016).

10. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjai buvo susidariusi skola už UAB „Tele2“ jai suteiktas paslaugas, byloje nėra, tačiau pareiškėja teigia, kad prieš UAB „Tele2“ perduodant pareiškėjos asmens duomenis Skolininkų administravimo informacinei sistemai, jai apskaičiuotas įsiskolinimas jau buvo padengtas, be to, pareiškėja esą nebuvo tinkamai informuota apie susidariusį įsiskolinimą, todėl jos duomenys Skolininkų administravimo informacinei sistemai negalėjo būti perduoti. Šie pareiškėjos argumentai vertintini kritiškai.

11. Nustatyta, kad priminimas apie įsiskolinimą (175,59 Lt) pareiškėjai adresu Perkūnkiemio g. 15-69, Vilniuje, buvo išsiųstas 2014-11-12 neregistruotu laišku, priminime nurodant, kad mokėjimo pavedime turi būti nurodytas pareiškėjos mokėtojo kodas (b. l. 33, 54). Informacija, kad pavedimo metu būtinai turi būti nurodomas mokėtojo kodas, yra pateikiama ir UAB „Tele2“ išrašomose PVM sąskaitose faktūrose (b. l. 34). Nepaisant to, pareiškėjos įsiskolinimą 2014-11-19 padengęs asmuo – R. K., mokėjimo nurodymo laukelyje „Kliento kodas gavėjo informacinėje sistemoje“ pareiškėjos mokėtojo kodo, kaip ir jokios kitos informacijos, galinčios identifikuoti pareiškėją, nenurodė. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju UAB „Tele2“ objektyviai negalėjo R. K. atlikto mokėjimo identifikuoti kaip atlikto pareiškėjos vardu, todėl pagrįstai laikė, kad pareiškėjos skola vis dar yra nepadengta ir, praėjus 30 kalendorinių dienų nuo priminimo apie įsiskolinimą išsiuntimo, t. y. 2014-12-17, jos asmens duomenis ir informaciją apie įsiskolinimą automatiniu būdu pateikė UAB „Creditinfo Lietuva“.

12. Pareiškėja teigia, kad prieš UAB „Tele2“ perduodant jos asmens duomenis, pareiškėja UAB „Tele2“ darbuotojus telefonu ne kartą buvo informavusi apie tai, kad įsiskolinimas buvo padengtas 2014-11-19. Šie teiginiai vertintini kritiškai, nes pareiškėja nei Inspekcijai, nei teismui nepateikė juos patvirtinančių įrodymų. UAB „Tele2“ nurodo, kad apie įsiskolinimo apmokėjimą, nenurodant pareiškėjos mokėtojo kodo, pareiškėja UAB „Tele2“ darbuotojus informavo tik 2014-12-20; šiuos teiginius patvirtina byloje surinkti duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjos 175,59 Lt skola buvo įskaityta būtent šią dieną (b. l. 55–56). Taip pat byloje esantys pareiškėjos skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu 2015-04-17 pateikti duomenys (b. l. 60–62) patvirtina pareiškėjos ir UAB „Tele2“ bendravimą tik nuo 2014-12-22, t. y. jau po to, kai pareiškėjos asmens duomenys buvo perduoti UAB „Creditinfo Lietuva“. Įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad UAB „Tele2“ iki 2014-12-17 turėjo duomenų apie tai, jog pareiškėjos įsiskolinimas buvo apmokėtas.

13. Pareiškėja teigia, kad jos asmens duomenis UAB „Tele2“ perdavė neįsitikinusi, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie įsiskolinimą, t. y. kad gavo jai 2014-11-12 siųstą priminimą. Kaip minėta, duomenų valdytojas, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo pareigą pranešti skolininkui apie įsipareigojimų neįvykdymą, turi pasirinkti tokį priminimo įteikimo būdą, kad skolininkui taptų žinoma apie įsipareigojimų neįvykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad priminimo apie įsiskolinimą išsiuntimo būdas bei įteikimas yra itin aktualus tais atvejais, kai nėra duomenų apie tokių priminimų įteikimą skolininkams. Tuo tarpu šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja jai 2014-11-12 siųstą priminimą apie įsiskolinimą yra gavusi ir kad jis pareiškėjai realiai buvo įteiktas dar nepasibaigus Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytam 30 kalendorinių dienų terminui (pareiškėja teigia priminimą gavusi 2014-12-09 – 2014-12-10). Taigi, nors UAB „Tele2“ nebuvo pakankamai rūpestinga, ir nepasirinko tokio priminimo įteikimo būdo, kad pareiškėjai neabejotinai taptų žinoma apie įsipareigojimų neįvykdymą (t. y. nesiuntė priminimo registruotu laišku), tai nepaneigia šioje byloje nustatyto fakto, kad Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies sąlygos buvo išpildytos, t. y. kad priminimas apie įsiskolinimą pareiškėjai buvo išsiųstas ir, kaip minėta, įteiktas, o įsiskolinimas – UAB „Tele2“ turėtais duomenimis nepadengtas.

14. Skunde pareiškėja taip pat nurodo, kad informacija apie pareiškėjos įsiskolinimą iš Skolininkų administravimo informacinės sistemos buvo pašalinta tik 2015 m. vasario mėnesį. Pažymėtina, jog Įstatymas nereglamentuoja, per kiek laiko duomenis apie įsiskolinimą turi būti panaikinti. Byloje nustatyta, kad UAB „Tele2“ apie tai, kad pareiškėja padengė įsiskolinimą, UAB „Creditinfo Lietuva“ informavo 2015-01-14. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad UAB „Tele2“ siekdama, kad pareiškėjos asmens duomenys bei informacija apie įsiskolinimą būtų pašalinti iš Skolininkų administravimo informacinės sistemos, veikė pakankamai aktyviai ir operatyviai. Konstatuoti kokius nors su tuo susijusius pažeidimus nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

15. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Inspekcijos Sprendimas Nr. 3R-278(2.13-1.) yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti šį sprendimą ir įpareigoti Inspekciją pareiškėjos 2015-02-17 skundą nagrinėti iš naujo nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjos skundo, netenkintinas ir jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. D. skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.