- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-20
- Bylos Nr.
- II-217-827/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00132-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Inga Štuopienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. N.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui I. N.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. N. (toliau - ir Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2022-01-13 nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-523-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022-01-13 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-523-2022 I. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 2 dalį skirta 40 EUR bauda, už tai, kad ji, 2021-10-14, apie 17.21 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau- ir KET) 150.5 punkto reikalavimą (b.l. 7-8).
Šalies argumentai
Pareiškėja I. N. padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022-01-13 nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-523-2022 kaip neteisėtą, nepagrįstą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, nes ji jokio kelių eismo taisyklių nepažeidė ir jokio administracinio nusižengimo nepadarė. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2021-10-14 transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo ant akivaizdžiai specialiai suformuotos žvyro bei skaldos dangos automobiliams statyti. Iš įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad aikštelės paviršius yra specialiai suformuotas iš skaldos, o automobilio statymo vietoje tėra suvažinėta skalda ir žvyras, kuris nėra šaligatvio bortais ar niekuo kitu atribotas nuo važiuojamosios dalies ir nėra jokių automobilių statymą ribojančių ženklų kaip Nr. 540, 332, 333, 334, 335 kelių ženklinimo Nr. 1.4 ir 1.9. Skunde nurodo, kad tariamo pažeidimo vieta yra pakankamai taisyklingos formos, vietos dangą sudaro lygiai suvažinėtas žvyras ir skalda, kas leidžia manyti, jog tai specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, o ne vieta, kurioje yra ar kada nors buvo specialiai apželdinta veja, vaikų žaidimo aikštelė ar kita automobiliams draudžiama statyti vieta, ką patvirtina net ir 2012 m. daryta viešai prieinama google.maps fotonuotrauka. Skunde taip pat minimas 2014-03-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A11-3437/14(1.1.56-SM3), kur konstatuota, jog tas plotas, kuriame stovi automobilis, yra specialia suformuota grunto danga automobilių statymui. Taip pat skunde pažymi, kad namo (duomenys neskelbtini) gyventojai patvirtino, jog savivaldybė jau eilę metų nesiima jokių priemonių, kad tariamo pažeidimo vietoje augtų veja ar kaip nors kitaip būtų apribotas automobilių eismas ar statymas, ar bent žemės plotas būtų apribotas nuo važiuojamosios dalies borteliais. Nurodė, kad namo bendrija kreipėsi ir siūlė savo lėšomis sutvarkyti ir prižiūrėti aptariamą žemės plotą, tačiau savivaldybė nedavė leidimo. Tuo tarpu savivaldybė bei jos pareigūnai dėl savo klaidinimo sudaro galimybę manyti, jog aptariamas plotas yra specialiai suformuota aikštelė ar kelkraštis, kuriame galima statyti automobilis, bet tuo pačiu ir naudojasi susidariusia padėtimi bausdama suklaidintus vairuotojus. Nurodė, kad analogiška situacija dėl automobilio parkavimo šioje vietoje buvo ir jos vyro atžvilgiu 2015 metais, ir nors teismas nutarimą byloje Nr. ATP-814-851/2015 panaikino, jokių pokyčių, veiksmų minėtoje pažeidimo vietoje Vilniaus miesto savivaldybė nesiėmė, minėta vieta nesutvarkyta, nei apželdinta, nei pastatytas parkavimą draudžiantis ženklas. Skunde pažymi, kad automobilius toje vietoje statosi remdamiesi Vilniaus apygardos teismo nutarimu, kad ten statydami jokio pažeidimo nedaro. Skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. (b.l. 41-42).
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašoma skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 2021-10-28 Vilniaus miesto savivaldybėje registruotas (Nr. A97-43552/21 (3.3.2.13K- AD24)) gyventojo pranešimas, kuriame nurodė, kad skundžia KET pažeidėją, kuris pažeidė KET 150.5 punktą. Institucijos specialistas, ištyręs pateiktus įrodymus, surašė transporto priemonės valdytojui (vairuotojui) administracinio nusižengimo protokolą už ANK 417 straipsnio 2 dalies pažeidimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ta vieta, kur stovi jo automobilis, yra gyvenamoji zona, kur KET reikalavimai draudžiantys transporto priemonėms sustoti ir stovėti tam tikrose vietose, jo atveju neturėtų būti taikomi. Tačiau Kelių eismo taisyklių XXI skyriuje „Eismas gyvenamojoje zonoje“ išdėstyti eismo ypatumai šioje zonoje, kur šalia bendrųjų KET reikalavimų privaloma laikytis ir papildomų draudimų. Pagal Kelių eismo taisyklių 3.16 punktą Transporto priemonių stovėjimo aikštelė - teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Pažymėtina, jog jeigu vietoje šaligatvio ar ant jo yra įrengta automobilių stovėjimo vieta, tai ji turi būti pažymėta atitinkamu kelio ženklu, t. y. ženklu su raide P. Šio ženklo galiojimo zonoje leidžiama stovėti visiems automobiliams. Vieta, kurioje paliktas Pareiškėjos automobilis, neturi transporto priemonių stovėjimo aikštelės ar įrengtų, specialiai suformuotų stovėjimo vietų specifinio požymio, suteikiančio transporto priemonių stovėjimo vietos statusą. Prie šios teritorijos taip pat nėra kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta (Transporto priemonių stovėjimo vieta)“, kuris naudojamas transporto priemonėms stovėti skirtai vietai pažymėti. Jis įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba prieš stovėti skirtą kelio ruožą (Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 174 punktas). Kelio ženklo, draudžiančio statyti automobilius šioje vietoje, nebuvimas, nepaverčia šios vietos transporto priemonių stovėjimo aikštele. Draudimą stovėti tam tikrose vietose įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir daugybė Kelių eismo taisyklių nuostatų. Šių taisyklių 150 punkte įstatymų leidėjas nurodo eilę draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ant tiltų, viadukų, estakadų, pėsčiųjų perėjose, ant vejos, šaligatvių, o taip pat ir transporto priemonių eismui neskirtoje teritorijoje. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, I. N. automobilis kaip tik ir yra pastatytas tokioje teritorijoje. Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi.
I. N. teiginiu, kad teritorija, kurioje buvo paliktas automobilis, turi automobilių statymui skirtos aikštelės požymius (įvažiuojant bortelio nebuvimas, skalda), tačiau šiuos požymius pareiškėja vertina jai naudinga linkme. Ji nemini, jog įvažiuojant į kiemą šalia namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje teritorija, kurioje pastatytas jos automobilis atribotas borteliais tiek įvažiuojant iš gatvės pusės, tiek iš automobilių stovėjimo aikštelės. Taip pat skunde neminima, jog teritorija, kurioje pastatytas automobilis, pagrinde sudaryta iš grunto, kuris atsirado dėl nuolat statomų automobilių, o kita dalis vejos, o dalies bortelio nebuvimas nesudaro pagrindo vertinti šios teritorijos kaip automobilių stovėjimo aikštelės. Asmeniui, kuris pranešė apie nusižengimą, pareigūnui surašiusiam administracinio nusižengimo bylą nekilo jokių abejonių, jog ši teritorija nėra skirta transporto priemonių eismui ir stovėjimui. Pagal Kelių eismo taisyklių 3.16 punktą, transporto priemonių stovėjimo aikštelė - tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Teritorija, kurioje buvo pastatytas I. N. automobilis, neatitinka specifinio požymio, suteikiančio jai transporto priemonės stovėjimo aikštelės statusą - ji nėra skirta ar specialiai pritaikyta transporto priemonių stovėjimui. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad teritorijos paskirtis nėra skirta transporto priemonių stovėjimui. Atkreiptinas dėmesys, jog ir kituose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų įvažiavimuose yra suformuotos pusapvalės formos žaliosios zonos atskirtos borteliais (dalis jų taip pat nuvažinėti, aplaužyti), kas nurodo suformuotos infrastruktūros vientisumą ir tęstinumą. Tačiau nei viena iš šių zonų nei skirta, nei pritaikyta parkuoti (statyti) automobilius ar jais važiuoti. Tam įrengtos atskiros asfalto-betono dangos aikštelės prie kiekvieno daugiabučio namo. Kelio ženklo, draudžiančio statyti automobilius šioje vietoje, nebuvimas, nepaverčia šios vietos transporto priemonių stovėjimo aikštele. I. N. argumentas, jog transporto priemonės statomos šioje teritorijoje nuolat savaime nepakeičia jos statuso ir nepaverčia automobilių stovėjimo vieta. Taip pat pažymėtina, jog anksčiau priimta teismo nutartis dėl kito asmens padaryto nusižengimo, neatleidžia I. N. nuo pareigos laikytis KET. Įvertinus visas bylos aplinkybes, Institucijos nuomone, I. N. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, protokolas - teisėtas, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir nuotraukomis, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Institucijos nutarimas - teisėtas ir pagrįstas, o I. N. skunde nurodomi motyvai nėra pagrindas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtą nutarimą. Atsiliepimu prašoma I. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir 2022-01-13 nutarimą palikti galioti (b.l. 46-47).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad vieta, kurioje stovi pareiškėjos automobilis, skirta ne stovėjimui. Šalia yra vietos, skirtos automobilių stovėjimui, o ten yra išminkyta veja, pripilta skaldos. Riboja bordiūras, todėl galima suprasti, kad vieta skirta ne parkavimui. Šiandien važiuodamas pro tą vietą, matė, kad vėl ten stovi automobiliai, turi tai patvirtinančias nuotraukas. Iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad ten yra išvažinėta veja. Parkavimo aikštelėje turi būti asfaltuota danga, o čia, kaip matyti, gruntas užpiltas skalda. Nurodė, kad 4, 5, 6 nuotraukas darė jis. Be to, virš dujų trasos negali būti įrengta parkavimo aikštelė. Ten yra žemė, dingęs dirvožemis. Veja likusi tik kuokšteliais. Pagal Kelių eismo taisykles automobiliai gali būti parkuojami tik ten, kur įrengta parkavimo aikštelė.
Institucijos atstovas R. Sabaliauskas teismo posėdyje su skundu nesutiko, nes nusižengimas yra akivaizdus. Situacija buvo įvertinta ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pareiškėjos I. N. teigimu nesantis bordiūras galėjo būti nuvažinėtas ar nuimtas, bet dėl to negalėjo atsirasti teisėta parkavimo aikštelė. Dar likę vejos požymių. Prašo skundą atmesti. Taip pat nurodė, kad iki bylos nagrinėjimo nebuvo susipažinęs su ankstesniais teismo sprendimais, bet susipažinus, nuomonė nepasikeitė. Teismas nutartyje nepasisakė, kad galima ten parkuoti automobilius ir toliau. Aikštelė nebuvo įteisinta. 2012 metais gautas prašymas įrengti aikštelę. Bendrija prašė remontuoti aikštelę, išplėsti neprašė. Nėra įgaliotas spręsti klausimo dėl parkavimo aikštelės įrengimo. Vilniuje yra daug tokių vietų, kurias reikia tvarkyti. Patys gyventojai gali kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę „Miesto problemų“ skyrių ir pranešti apie savo problemas. Nežino, ar gauta nusiskundimų dėl šios vietos. Prašo nutarimą palikti nepakeistą, skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant skundą nustatyta, jog 2021-10-28 Vilniaus miesto savivaldybėje Viešosios tvarkos skyriuje registruotas elektroniniu paštu gautas (Nr. A97-43552/21 (3.3.2.13K- AD24)) gyventojo E. K. pranešimas Dėl (duomenys neskelbtini), Vilniuje automobilių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) stovėjimo tvarkos pažeidimo, nurodant, kad pažeistas KET 150.5 punktas. Prie minėto pranešimo pridėtos KET pažeidimo fiksavimo nuotraukos, kuriose matyti, kad KET pažeidimai fiksuoti 2021-10-14 17.21 val. (b.l. 2-3, 4,5,6).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausias specialistas D. V., ištyręs pateiktus įrodymus, 2021-11-12 surašė transporto priemonės valdytojui (vairuotojui), nagrinėjamu atveju automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei I. N. administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_45999-2021 pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, t.y. už tai, kad ji 2021-10-14, 17.21 cal., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, tuo pažeidžiant KET 150.5 punkto reikalavimus. Administraciniu nurodymu I. N. buvo siūloma iki 2021-11-12 sumokėti 15 eurų baudą, išaiškinta, kad neįvykdžius administracinio nurodymo, jis bus laikomas negaliojančiu, o AN protokolas išsiųstas institucijai, kurios pareigūnai įgalioti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, taip pat nurodyta bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas (b.l. 11-12). Minėtas AN protokolas su administraciniu nurodymu 2021-11-12 išsiųstas I. N. elektroniniu paštu (b.l. 13-14).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022-01-13 nutarimu, rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui I. N. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje buvo paskirta 40 eurų bauda (b.l.7-8). Nutarimas I. N. išsiųstas elektroniniu paštu (b.l. 9-10)
Nagrinėjant skundą nustatyta, kad I. N. skirta nuobauda už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, kuris numato administracinę atsakomybę už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų pažeidimą, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte numatytas imperatyvus draudimas sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Iš byloje surinktų duomenų bei pareiškėjos I. N. skundo argumentų bei teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad ji neginčija tos aplinkybės, kad 2021-10-14 apie 17.21 val. ji pastatė savo automobilį (duomenys neskelbtini), Vilniuje kiemo teritorijos plote, kuris nurodytas skundžiamame nutarime kaip vieta, kurioje draudžiama statyti automobilius (transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje). Pareiškėja teigia, kad šios teritorijos paviršius yra akivaizdžiai specialiai suformuotas iš skaldos ir žvyro, kas jos nuomone leidžia daryti išvadą, jog tai specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, o ne vieta, kurioje yra ar kada nors buvo specialiai apželdinta veja, vaikų žaidimo aikštelė ar kita automobiliams draudžiama statyti vieta. Taip pat pareiškėja nurodo, kad minėtas plotas nėra niekuo atribotas nuo šaligatvio ar važiuojamosios dalies, taip pat prie jo nėra jokių automobilių statymą ribojančių ženklų.
Taip pat vienas iš skundo argumentų tai, kad teismai jau nagrinėjo analogiškus ginčus dėl automobilių statymo šiame plote ir konstatavo, kad nėra nustatyta, kad minėtas plotas yra transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirta teritorija. Šie pareiškėjo argumentai ir aplinkybės, kuriomis ji remiasi, vertini kaip nepagrįsti.
KET III skyriaus 8 punkte Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.
Kelių eismo taisyklių II skyriaus 3.16 punkte išaiškinta Transporto priemonių stovėjimo aikštelės sąvoka – tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.
Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, jose užfiksuotas pareiškėjos automobilis (duomenys neskelbtini), stovintis tarp šaligatvio ir važiuojamosios dalies (b.l. 4-6). Plotas, kuriame buvo pastatytas pareiškėjos automobilis, panašus į trikampį, padengtas suvažinėtu gruntu (kaip matyti iš fotonuotraukų b. l. 4, 5, 6). Šis plotas ribojasi su šaligatviu, nuo šaligatvio jis nėra atskirtas bortais, tačiau veja mieste ir nebūna atskiriama nuo šaligatvio bortais. Paprastai nuo šaligatvio bortais atskiriama stovėjimo teritorija (aikštelė), važiuojamoji dalis. Taip pat šis plotas iš vienos pusės (nuo įvažiavimo į kiemą ir kiemo važiuojamosios dalies nėra atskirtas bortais, tačiau teritorijos danga ir įvažiavimo bei kiemo važiuojamosios dalies danga akivaizdžiai skiriasi. Įvažiavimas yra padarytas iš trinkelių, kiemo važiuojamosios dalies danga yra asfaltas, o teritorija, kurioje buvo užfiksuotas stovintis pareiškėjos automobilis, yra grunto danga (b. l. 6). Iš kitos (nuo parkavimo vietų kieme) teritorija yra atribota borteliu, skiriančiu šią teritoriją nuo parkavimo vietų kieme. Šio ploto teritorijoje, arčiau šaligatvio, ten kur neužvažiuoja automobilio ratai, matoma auganti žolė. Iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad kelio ženklų, nurodančių automobilių toje vietoje statymo būdą arba kad tai yra automobilių stovėjimo aikštelė, nėra. Kaip matyti iš Institucijos pateiktų duomenų, Vilniaus miesto žemėlapio ištraukos, ginčo objektu virtusi teritorija nėra priskirta prie kelio ar aikštelių. Tai, kad šiame plote, automobilio pastatymo vietoje, susiformavo danga iš suvažinėto grunto, o jį nudėvėjus darosi panaši į skaldą ar žvyrą, nesudaro pagrindo šią vietą vertinti kaip transporto priemonių eismui (stovėjimui) skirtą teritoriją. Pažymėtina, kad iš pateiktų į bylą fotonuotraukų, taip pat ir iš tų fotonuotraukų, kurias teisėja ir kiti proceso dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti apklausiant liudytoją E. K. teismo salėje jo fotoaparate, negalima vienareikšmiškai pasakyti, kad ginčo teritorijoje yra specialiai užvežta ir užpilta skalda ar žvyras. Fotonuotraukose to tiesiog nesimato, labiau panašu į tai, kad teritoriją sudaro nuvažinėtas gruntas.
Taip pat byloje pateikta informacija, kad 2012 metais (duomenys neskelbtini) DNSB bendrijos pirmininkė kreipėsi ((duomenys neskelbtini)) kreipėsi dėl minėto ploto remonto, nurodydama, kad kažkas savavališkai demontavo keletą įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę bordiūrų, todėl gyventojai savavališkai pradėjo statyti automobilius ant žalios vejos. Kadangi minėta vieta išvažinėta, vejos tame plote neliko, prašė įrengti bordiūrus arba leisti pasiremontuoti aikštelę bendrijos lėšomis (b.l. 59). Į minėtą prašymą buvo atsakyta, kad automobilių stovėjimo vietos gali būti įrengiamos išplatinant esamų pravažiavimų ir gatvių važiuojamąją dalį LR statybos įstatyme nustatyta tvarka, o gyventojai, norintys savo lėšomis rekonstruoti esamus pravažiavimus ir išplatinti gatvės važiuojamąją dalį automobilių stovėjimo vietų įrengimui, turėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl projektavimo ir statybos sutarties sudarymo (b.l. 61). 2013-2014 metais minėta bendrija į Vilniaus miesto savivaldybę dėl aikštelės tvarkymo ar išplėtimo nesikreipė (b.l. 58).
Pareiškėjos teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė tyčia klaidina vairuotojos dėl šios parkavimo vietos, nestato draudžiančių ženklų, taip pat nesiima sutvarkyti šios vietos, apželdinti, ar atriboti borteliais. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad daugiabučio namo kieme yra mažai vietų automobiliams statyti, ir kad namo gyventojai jau ilgą laiką stato savo automobilius nusižengimo protokole nurodytoje vietoje ir nurodytu būdu, nesuteikia teisės automobilį statyti neleistinoje vietoje. Argumentai, kad Vilniaus miesto savivaldybė netvarko atitinkamo kiemo ploto, taip pat nesudaro pagrindo vertinti šios teritorijos kaip automobilių stovėjimo aikštelės. Atkreiptinas dėmesys, kad nei protokole, nei nutarime pareiškėjai nėra inkriminuotas eismo gyvenamojoje zonoje reikalavimų pažeidimas, ji yra nubausta už KET XVII skyriaus, reglamentuojančio sustojimą ir stovėjimą, 150.5 papunkčio nuostatų pažeidimą, o jos yra taikomos ne tik kelyje, gatvėje ar sankryžoje, bet ir už kiekvieną automobilio sustojimą ar pastatymą transporto priemonių stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Kelio ženklo, draudžiančio statyti automobilius šioje vietoje, nebuvimas, taip pat nereiškia, kad šioje vietoje galima statyti automobilius. Iš byloje esančių duomenų, darytina išvada, kad nuotraukose užfiksuota automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatymo vieta laikytina transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirta teritorija.
Taip pat pareiškėja remiasi Vilniaus apygardos teismo sprendimais, teigdama, kad jie leidžia gyventojams minėtoje vietoje statyti automobilius ir jie visą tą laiką tai daro. 2014-08-12 Vilniaus apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-859-256/2014 priimtas I. N. atžvilgiu, juo panaikinti sprendimai, kuriais I. N. nubausta už ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą 200 Lt bauda ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Šiuo atveju pareiškėja buvo nubausta už tai, kad automobilį pastatė ant vejos. Šioje byloje ji nubausta už tai, kad sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Taigi, faktinės aplinkybės yra skirtingos ir šiuo precedentu negali būti vadovaujamasi. Analogiškos faktinės aplinkybės nagrinėtos ir 2014-10-29 Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. ATP-1076-562/2014. 2015-08-03 Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-814-851/2015 priimta nagrinėjant situaciją, kuri yra analogiška šioje byloje esančiai situacijai, t. y. pareiškėjos sutuoktinis buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį dėl to, kad paliko automobilį stovėti KET draudžiamoje vietoje – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje. Šioje nutartyje teismai konstatavo, jog „vieta, kurioje M. N. pastatė automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra kaip nors pažymėta ar atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies. Pastatymo vieta yra panaši į trikampio formą, atskirta šaligatviu, bordiūrais nuo daugiabučio namo aikštelės ir nulinkusiu bordiūru (prie šiukščių konteinerių) atskiriančiu nuo išvažiavimo į kiemą ir keliu. Šioje teritorijoje arčiau šaligatvio matyti, jog yra auganti žolė, kuri retėja ir visai išnyksta artėjant prie kelio. Taip pat matyti, jog pastatyto automobilio vietoje matosi išvažinėta vietos danga, todėl vertinti šią vietą kaip transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtą teritoriją nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nors iš byloje esančio išrašo iš interaktyvaus žemėlapio matyti, jog ginčo objektu virtusi teritorija nėra priskirta prie kelio ar aikštelių teritorijos, tačiau važiuojamoji kelio dalis nuo minėtos vietos nėra aiškiai atribota, skiriamieji kontūrai neaiškūs.“
Nors faktinė situacija vietoje nuo 2015 metų panašu, kad labai nepasikeitė, tačiau iš pateiktų į šią bylą įrodymų, teismui nekyla abejonė, kad teritorijos, ant kurios buvo priparkuotas pareiškėjos automobilis, danga ir įvažiavimo į kiemą, kiemo važiuojamosios dalies danga, kiemo parkavimo vietų danga yra akivaizdžiai skirtingos. Ginčo teritorijos dangą sudaro nuvažinėtas gruntas, o visa kita teritorija yra asfaltas ir trinkelės.
Be to, iš 2015-08-03 Vilniaus apygardos teismo nutarties Nr. ATP-814-851/2015 matyti, jog teismai nenustatė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, t. y., kad jis automobilį pastatė draudžiamoje vietoje suvokdamas, jog toje vietoje draudžiama statyti automobilius, suprasdamas, kad ta vieta neskirta transporto priemonių eismui (stovėjimui) teritorija. Tačiau tuo pačiu metu Vilniaus apygardos teismas šioje nutartyje konstatavo, jog „iš byloje esančio išrašo iš interaktyvaus žemėlapio matyti, jog ginčo objektu virtusi teritorija nėra priskirta prie kelio ar aikštelių teritorijos, tačiau važiuojamoji kelio dalis nuo minėtos vietos nėra aiškiai atribota, skiriamieji kontūrai neaiškūs.“. Iš šio bylinėjimosi akivaizdu, jog teismas nustatė, kad teritorija neskirta transporto priemonių eismui (stovėjimui) ir ten draudžiama parduoti automobilius, tačiau tuo atveju nebuvo konstatuota automobilį pastačiusio asmens kaltė, t. y. kad jis tyčia, tai suprasdamas ten priparkavo automobilį.
Pareiškėja pati nurodė, kad ji žinojo apie šiuos teismo sprendimus, taigi žinojo ir tai, kad teritorija nėra skirta automobilių parkavimui, tačiau nepaisant to, vis tiek sąmoningai parkavo automobilius toje vietoje, taigi ji tai darė jau suprasdama, kad automobilį parkuoja draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, tai reiškia tyčia.
Pareiškėja teikdama paaiškinimus teismui nurodė, jog namo bendrija kreipėsi į savivaldybę dėl aikštelės įrengimo ginčo vietoje. Iš Vilniaus miesto savivaldybės atsakymų, matyti, kad (duomenys neskelbtini) DNSB iš tikrųjų kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę 2012-11-12 rašytu, prašydama sutvarkyti automobilių stovėjimo aikštelę, tai pat išreikštas pageidavimas būtent šioje ginčo teritorijoje įrengti automobilių stovėjimo vietas trims automobiliams. Taip pat rašte nurodoma, jog ten jau dabar faktiškai statomi automobiliai.
Pareiškėja I. N. yra (duomenys neskelbtini) namo gyventoja, o ne asmuo, atsitiktinai kažkokiais reikalais atvykęs į tą kiemą ir priparkavusi automobilį klaidingai vertindamas tą teritoriją kaip galimą automobilio parkavimui. Pareiškėjai situacija su parkavimu ir parkavimo problema būtent šioje ginčo teritorijoje, yra gerai žinoma jau gana ilgą laiką. Kadangi ji kaip to namo gyventoja ir su parkavimo problema šioje teritorijoje susiduria ne pirmą kartą, todėl ir dėl to ji žinojo ir suprato, kad ta vieta nėra skirta automobilių parkavimui ar eismui, taigi, ji suprato, kad automobilį toje vietoje statyti draudžiama, tačiau vis tiek jį priparkavo. Pažymėtina, kad nei viename teismų sprendimų nepasakyta, kad ginčo teritorija yra automobilių eismui (stovėjimui) skirta vieta, kurioje gyventojai gali parkuoti automobilius, todėl manytina, kad pareiškėja dėl susiklosčiusios situacijos kažkuria prasme piktnaudžiauja priimtais teismų sprendimais ir statydama automobilį draudžiamoje vietoje pažeidinėja KET.
Tokiu būdu teismas, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, daro išvadą, kad I. N., pažeidė KET 150.5 papunktį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė ir bylą bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta I. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančią aplinkybių Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022-01-13 nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-523-2022 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,
nutaria:
I. N. skundo netenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022-01-13 nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-523-2022 palikti nepakeistą.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.