Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Kretingos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Palanga, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. liepos 27 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), Palangoje, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis vieną kartą sudavė sutuoktinei A. B. į pečių sritį, bendrai ne mažiau tris kartus įspyrė į tarpkojį, į sėdmenis bei į kitas kūno vietas, delnais sudavė ne mažiau keturis kartus į abejas rankas, pirštų nagais įdrėskė į dešinę koją, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas odos įdrėskimus kairėje rankoje, dešinės šlaunies ir kirkšnies riboje, poodines kraujosruvas abiejose rankose, kairiame sėdmenyje, didžiųjų lytinių lūpų srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad jo ir sutuoktinės santykiai yra pašliję jau kokius trejus metus, šiuo metu jau jie kalbasi apie skyrybų procesą, tačiau iškilo ginčas dėl vaikų globos. Prisimena, kad jis kaltinime nurodytu laiku nuėjo į miegamąjį, atsigulė ir jau beveik miegojo, kai apie vidurnaktį, į kambarį įėjo sutuoktinė A. B., kuri įjungė kambario šviesas ir priėjusi prie jo, pradėjo rodyti raktus, juos kišti į veidą, ir paklausė „nuo ko raktai“. A. B. ieškojo rakto nuo tėvo sandėliuko, kuris yra Klaipėdoje. Jis jai pasakė, kad miega, prašė išjungti šviesą. Ji neišjungė. Atsikėlęs, jis išjungė šviesą ir vėl atsigulė. Tada ji vėl įjungė šviesą ir paprašė pasikalbėti, jis pasakė, kad nekalbės. Ji neatstojo vis prašydama pasikalbėti, nutraukdama nuo jo antklodę ir įjungdama šviesą. Jis šviesą išjungdavo iš lovos pasiekdamas jungiklį ranka ir užsitempdavo antklodę. Tai kartojosi keletą kartų. Po to, jis nebeiškentė, paėmė ją už rankų ir išstūmė iš kambario. Jis jos nemušė ir niekur netrenkė. Galėjo būti, kad jis ją suėmė už žąstų, pečių, gal už rankų, bet niekur nesudavė, nesmūgiavo, o tik bandė išstumti ją pro duris. Neneigia, kad tarp jų vyko susistumdymas, tai nukentėjusioji galėjo atsiremti į sieną, į toje vietoje stovėjusią kėdę, stalą, kolonėles, žurnalinį staliuką, nes ji priešinosi, nenorėdama išeiti. Jis laikė durų rankeną, kad ji negalėtų įeiti į kambarį. Tada prasidėjo stumdymasis rankomis. Jis negali pasakyti, kaip pas nukentėjusiąją atsirado specialisto išvadoje nurodyti įdrėskimai, sužalojimai jis nežino. Konflikto pabaigoje, jis susirado raktus nuo darbo kambario ir ten užsidarė. Nukentėjusioji beldėsi, prašė atidaryti duris, tačiau jis durų nedarė. Po to ji išvažiavo nieko nepasakiusi, kur ji buvo visą tą laiką jis nežino. Policijos pareigūnų nukentėjusioji nekvietė. Namuose pirmame aukšte, kur vyko konfliktas, miegojo vaikai, tačiau jie neatsibudo, nes konfliktas buvo pakankamai tylus. Taip pat parodė, kad jo žmona anksčiau lankė karatė treniruotes, ir prieš įvykį buvo nurodžiusi, kad šias treniruočių lankymą ji atnaujino. Papildomai paaiškino, kad sutuoktinė yra labai isteriška, nuolat provokuoja konfliktines situacijas, nesugyvena su vyresniąją dukra, smurtavo prieš ją. Jis save laiko nekaltu ir kaltės prisiimti nenori, todėl ikiteisminio tyrimo metu nesutiko taikytis su nukentėjusiąją.

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad prieš įvykį jos tėvas paprašė paimti diplomus iš sandėliuko ir juos atsiųsti jam, tačiau ji to sandėliuko pati nebūtų atrakinusi. Iki įvykio ji su savo sutuoktiniu apie savaitę nesikalbėjo, bet įvykio vakarą ji išdrįso įeiti į jo kambarį ir paprašyti, kad kitą dieną jis nuvyktų su ja prie to sandėliuko ir padėtų jai atrakinti duris. Jos sutuoktinis atsisakė jai padėti, pasakė jai, kad leistų jam miegoti ir išjungtų šviesą. Ji vėl jo paprašė, kad padėtų atrakinti sandėliuko duris. Tada jis jai pasakė, kad jeigu ji neišeis, jis ją sumuš. Ji vis tiek sutuoktinio prašymui išeiti nepakluso ir neišėjo iš kambario. Tada sutuoktinis ją pradėjo mušti, stumdė rankomis į pečių sritį, paskui pradėjo spardytis kojomis, su dešine koja spyrė į jos kairės pusės sėdmenis, į tarpkojį, su rankomis griebė už žastų. Spyrė ne mažiau kaip tris kartus, bet smūgių į viršutinę kūno dalį sudavė apie 20 kartų, taip pat jis buvo suėmęs delnais jos galvą ir ją purtė, taip pat ją gnaibė. Nuo suduotų smūgių jai skaudėjo, ant rankų, nuo alkūnės iki peties, ant sėdmenų liko mėlynės. Įbrėžimas ant jos vienos rankos piršto galėjo atsirasti dėl to, kad pas sutuoktinį yra vienas ilgesnis nagas, tai galimai tuo nagu ir buvo jai įbrėžta, tuo metu, kai sutuoktinis mosikavosi rankomis. Pirmiausia visas veiksmas vyko miegamajame, po to, kai ji buvo išstumta iš miegamojo kambario, viskas tęsėsi svetainėje. Prisimena, kad buvo atsitrenkusi į sieną, bet negali pasakyti, ar atsitrenkiant jai skaudėjo. Ji specialiai norėjo, kad jai liktų ant kūno žymių, kad apie įvykį galėtų pranešti pareigūnams, todėl, kai jis ją varė lauk, ji ėjo link jo. Ji kaltinamojo nelietė visiškai, tik jis ją lietė. Ji sakė jam, kad apsiramintų, klausė, kodėl jis taip daro. Visas jos mušimas truko apie pusę valandos, po to, kai jis nusiramino nuėjo miegoti. Kuria seka jai buvo suduoti smūgiai, spyriai, padaryti įdrėskimai, galvos purtymas, šlepetės metimas, to tiksliai pasakyti negali, nes dėl buvusio šoko savo sutuoktinio smurtinių veiksmų eiliškumo neužfiksavo. Dėl visų šių smurtinių veiksmų, išskyrus galvos purtymą, juto skausmą, ant kūno liko žymės. Po to, kai jis ją nustojo mušti, ji išėjo į Moterų krizių centrą, tą vakarą policijos nekvietė. Tame centre jau ji buvo registruota nuo 2020 m. pavasario mėn., kaip moteris kenčianti vyro tiek psichologinį, tiek ekonominį smurtą. Savaitgalį, prieš įvykį, 2020 m. liepos 24-26 d., su vaikais buvo (duomenys neskelbtini) pas draugę, 26 d. popiet su vaikais važiavo į Liepoją, ir sekančią dieną grįžo. Minėtą savaitgalį jokių sužalojimų niekur nepatyrė. Patvirtina, kad įvykio vakarą ji specialiai provokavo savo sutuoktinį, leido, kad jis ją muštų, nes norėjo, kad liktų kuo daugiau žymių, kitaip nebūtų prisivertusi gintis, kviesti policijos. Ji žinojo kaltinamojo būdą, kad jei ji neis į jo kambarį, jis jos nemuš. Ji taip pat žinojo, kad jei ji neišeis iš kambario, sutuoktinis ją sumuš, bet vis tiek sutuoktinio raginama išeiti iš kambario, neišėjo. Ji pavargo nuo psichologinio smurto, todėl pagalvojo, kad geriau lai būna sumušta, taip bus geriau įrodyti, nes psichologinis smurtas yra neįrodomas. Jos ir sutuoktinio santykiai yra konfliktiški, sutuoktinio nebūna namuose, jis su ja nesišneka, naudoja ekonominį smurtą prieš ją, ji pastoviai turėdavo prašyti jo pinigų, nes jis pinigus slėpdavo, kaltindavo ją, kad per daug išleido, per sutuoktinį ji atsisakė darbo, nes jis liepė rūpintis vaikais. Karatė treniruotes lankė anksčiau, tačiau šiuo metu ji jų nelanko. Atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis prieš ją jau yra pakėlęs ranką, į policiją dėl tų įvykių nesikreipė, o taip stipriai sumušta buvo pirmą kartą.

L. V. Š. parodė, kad pažįsta A. B. apie devynerius metus. Prisimena, kad (duomenys neskelbtini) pas ją į sodybą atvažiavo A. B. su dviem savo vaikais pasisvečiuoti. Ji pas ją buvo iki 2020 m. liepos 26 d. pietų, tikslaus laiko nepamena. A. B. buvo atvykusi savo automobiliu „Subaru“. Kol A. B. svečiavosi pas ją, ji jokių sužalojimų ant jos kūno nepastebėjo. A. B. jai nei rodė, nei užsiminė apie kokius nors patirtus sužalojimus. Svečiuodamasi pas ją A. B. negalėjo patirti sužalojimų, nes kol ji buvo pas ją svečiuose, nieko aktyvaus neveikė. A. B. prieš kokius aštuonerius metus jai buvo užsiminusi, kad kažkada jaunystėje yra lankiusi karate užsiėmimus. Paskutiniu metu ji apie A. B. karate, ar kitokios sporto šakos užsiėmimus nieko nežino, pastaroji jai nieko nėra sakiusi.

Liudytojas A. M. (A. M.) parodė, kad jis yra karate sporto klubo (duomenys neskelbtini) vadovas. Sporto užsiėmimai - karate treniruotės, vyksta Klaipėdoje, jau trys mėnesiai kaip jie yra persikraustę į naujas patalpas (duomenys neskelbtini) prieš tai treniruotės vykdavo patalpose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Treniruoja tiek vaikus, tiek suaugusius. Jam padeda kiti treneriai, tačiau visų grupių pagrindinis treneris yra jis ir pats yra atsakingas už norinčių treniruotis asmenų registravimą. Jis pažįsta nukentėjusiąją, ji lankė pas jį treniruotes, ji anksčiau buvo M. G.. Nuo 2021 m. birželio mėn. ji vėl pradėjo lankyti treniruotes, bet iki tol į treniruotes nebuvo atėjusi. Nepamena, kad nukentėjusioji būtų sakiusi, kad vyras prieš ją smurtauja.

(duomenys neskelbtini) akistatos protokolu nustatyta, jog akistatos metu tarp nukentėjusiosios A. B. ir įtariamojo V. B. kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (t. 1, b. l. 60-63).

(duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G1218/2020 (03) nustatyta, kad A. B. konstatuota: odos įdrėskimai abiejose rankose, dešinės šlaunies ir kirkšnies riboje, poodinės kraujosruvos abiejose rankose, kairiame sėdmenyje, didžiųjų lytinių lūpų srityje. Sužalojimai padaryti kietų bukų ir bukabriaunių daiktų trauminių bei dinaminių poveikių pasekoje, sudavimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai padaryti 1-2 paros iki objektyvios apžiūros, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu laiku. Poodinės kraujosruvos padarytos ne mažiau penkių trauminių smūginių poveikių pasekoje, odos nubrozdinimai padaryti ne mažiau trijų trauminių dinaminių poveikių pasekoje. Nukentėjusiosios A. B. sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 66).

Teismo posėdžio metu ekspertas R. P. patvirtino savo išvadą pateiktą byloje. Paaiškino, kad nukentėjusiajai A. B. kito asmens poveikyje rasti sužalojimai greičiausiai buvo abiejose rankose, t. y. žastų ir alkūnių srityje, tai yra rankų pirštų poveikyje padaryti sužalojimai. Įbrėžimai dešinės šlaunies ir kirkšnies riboje yra padaryti žmogaus, plaštakose įbrėžimai, taip pat galėjo būti padaryti nagais ar kažkuo, dengiantis ar bandant vienas kitą sugriebti. Poodinė kraujosruva kairio sėdmens srityje galėjo susidaryti tiek suduodant poveikį į tą sritį, tiek nukrentant ant tos dalies. Kadangi sėdmenyje apimtis nėra didelė, sunku pasakyti kokiu daiktu buvo suduota. Lytinių organų srityje kraujosruva taip pat galėjo atsirasti nuo sudavimo, ar į kažką atsitrenkus, toks sužeidimas galėjo būti ir nuo spyrio. Turėjo būti taikyta tarp kojų, ir nesvarbu, ar iš priekio, ar iš galo būtų žmogus spyręs. Tyčia pats sau žmogus to nepasidarytų, aišku gali būti ir nelaimingas atsitikimas ir kito žmogaus poveikis, pavyzdžiui toks sužalojimas gali būti važiuojant dviračiu. Sužalojimai žastuose galimi žmogų arba raminant, arba bandant pastumti. Tai bandymas išlaikyti tam tikrą priešininko būseną, arba kūno padėtį aplinkoje, arba bandant apraminti, arba pastumti. Pačių įvykio aplinkybių pasakyti negali. Bet kokiu atveju, tai buvo suimta rankomis, rankų pirštų galais. Pagal rastas poodines kraujosruvas žastų ir alkūnės srityje, tai galėjo būti padaryta vieno poveikio, t. y. arba viena ranka vienas poveikis, kita ranka kitas poveikis, arba abiem rankom vieno poveikio metu. Nustatyti tiksliai to neįmanoma, nes nėra objektyvių požymių. Įdrėskimai galėjo būti padaryti rankų pirštų nagais, greičiausiai bandant sugriebti, jei tas įvykis buvo šalia krūmų, maskatuojant rankomis, jas galėjo susižaloti ir į krūmus. Taip pat paaiškino, kad, jei yra žmogaus noras pastumti kitą žmogų, paprastai stumiama į krūtinę, o nėra imama už pečių.

Dėl įrodymų vertinimo bei nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. B. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta, todėl vertinant nukentėjusiosios A. B. parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl šių įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti. Tačiau nukentėjusiosios A. B. parodymai apie įvykio aplinkybes kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu, nes yra nenuoseklūs, dėl kai kurių aplinkybių nelogiški, prieštaringi bei nepatvirtinti kitomis faktinėmis tiriamo įvykio aplinkybėmis, o kilusių abejonių teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės pašalinti.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. neneigė, kad tarp jo ir sutuoktinės A. B. įvyko žodinis konfliktas, kurio iniciatorė buvo pastaroji, siekdamas nutraukti konfliktą jis keletą kartų paprašęs sutuoktinės išeiti iš kambario, o šiai neatsižvelgus į jo prašymus, jis suėmė ją už rankų ir ją tokiu būdu bandė išstumti iš miegamojo kambario, tačiau viso baudžiamojo proceso metu kaltinamasis neigė spardęs nukentėjusiąją ir ją subraižęs.

Byloje nustatyta, kad V. B. asmeninio konflikto su sutuoktine A. B. metu stumdamas ją iš kambario, suimdamas už pečių, padarė jai kraujosruvas abiejuose rankose žastų ir alkūnių srityse, tačiau nėra įrodymų, jog toks veiksmas pastarojo buvo atliktas tyčia ir juo kaltinamasis norėjo sukelti savo sutuoktinei fizinį skausmą ir/ar sužaloti ar nenorėjo, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.

Kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai skiriasi, kitų asmenų, kurie būtų matę įvykį, nėra, todėl šiuo nagrinėjamu atveju svarbią reikšmę turi byloje esanti specialisto išvada. Teismas neabejoja byloje padarytomis teismo eksperto apžiūrėjusio nukentėjusiąją išvadomis apie jai padarytų kūno sužalojimų pobūdį ir jų lokalizaciją, tačiau konstatuodamas nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimus, jų lokalizaciją, bei jų mechanizmą, medicinos specialistas iš esmės rėmėsi tomis aplinkybėmis, kurias jam papasakojo nukentėjusioji A. B., nurodydama įvykio laiką, aplinkybes, kaltinamojo V. B. panaudotus smurtaujančius veiksmus, padarytus kūno sužalojimus. Tačiau nukentėjusioji A. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nenuosekli, skirtingai nurodydama jai padarytų sužalojimų skaičių bei jų lokalizaciją. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. B. ją stipriai pastūmė, spyrė iš kojos apie tris kartus į įvairias kūno vietas, spyrė su koja į tarpukojį, stipriai suėmęs už galvos kratė, metė šlepetę iš visų jėgų, grasino, kad nužudys. Papildomos apklausos metu, po tyrimo atlikimo ir teismo eksperto išvadų pateikimo, nurodė, kad kaltinamasis ją pastūmė iš priekio rankomis, suduodamas jai į pečių sritį, nuo pastūmimo į niekur neatsitrenkė, negriuvo, tik susistumdymo metu jis pirštais įdrėskė į kairės pusės plaštakos pirštą, bendrai ne mažiau tris kartus jai spyrė į tarpkojį bei į kitas kūno vietas, taip pat ir sėdmenis, taip pat rankų delnais trenkė jai į rankas, sudavė ne mažiau keturis kartus į abejas rankas, pirštų nagais įdrėskė į dešinę koją ties šlaunimi, taip pat rankomis suėmęs už galvos ją papurtė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji jau nurodė, kad kaltinamasis jos atžvilgiu smurtavo apie pusę valandos, ją stumdė rankomis į pečių sritį, paskui pradėjo spardytis kojomis, su dešine koja spyrė į jos kairės pusės sėdmenis, į tarpkojį, su rankomis griebė už žastų. Spyrė ne mažiau kaip tris kartus, bet smūgių į viršutinę kūno dalį sudavė apie 20 kartų, taip pat jis buvo suėmęs delnais jos galvą ir ją purtė, taip pat ją gnaibė. Toks nukentėjusiosios A. B. parodymų nenuoseklumas dėl jai padarytų sužalojimų, fizinio smurto intensyvumo bei trukmės, ne tik kelia abejonių dėl jos parodymų patikimumo, bet ir rodo jų neobjektyvumą, norą apkaltinti savo sutuoktinį dėl jau pakankamai seniai besitęsiančių tarpusavio nesutarimų, ir kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, iš esmės dėl išsiskiriančio sutuoktinių požiūrio į bendrą šeimos gyvenimą, vaikų auklėjimą, taip pat ir šeimos finansų valdymą.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. B. odos įdrėskimai abiejose rankose, dešinės šlaunies ir kirkšnies riboje, poodinės kraujosruvos abiejose rankose, kairiame sėdmenyje, didžiųjų lytinių lūpų srityje, padaryti kietų bukų ir bukabriaunių daiktų trauminių bei dinaminių poveikių pasekoje, sudavimo ar atsitrenkimo metu (t. 1, b. l. 66). Taigi byloje esančios specialisto išvados dėl nukentėjusiajai aptiktų sužalojimų mechanizmo nėra kategoriškos. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas dėl sužalojimų ant nukentėjusiosios rankų paaiškino, kad sužalojimai žastuose galimi arba raminant arba bandant pastumti, tai bandymas išlaikyti tam tikro priešininko būseną arba kūno padėtį aplinkoje, arba bandant apraminti arba pastumti. Taigi kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis suėmęs nukentėjusiąją už pečių, bandė išstumti ją iš kambario, visiškai atitinka teisiamojo posėdžio metu eksperto duotus paaiškinimus dėl padarytų sužalojimų (poodinių kraujosruvų) ant nukentėjusiosios rankų. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad sutuoktinis prašė jos išeiti iš kambario, o jai neišėjus, V. B. paėmė ją už pečių ir bandė išstumti, ji specialiai norėjo, kad jai liktų ant kūno žymių, kad apie įvykį galėtų pranešti pareigūnams, todėl, „kai jis ją varė lauk, ji ėjo link jo“.

Nors kaltinamasis V. B. taip pat yra kaltinamas nukentėjusiajai padaręs sužalojimus – poodines kraujosruvas kairiame sėdmenyje ir didžiųjų lytinių lūpų srityje, tačiau byloje, išskyrus nukentėjusiosios A. B. parodymus, nėra neginčijamų įrodymų apie tai, kad kaltinamasis V. B. jai spyrė į tarpkojį, sėdmenis į kitas kūno vietas.

Dėl nukentėjusiajai A. B. padarytų šių sužalojimų - poodinės kraujosruvos kairio sėdmens srityje ir didžiųjų lytinių lūpų srityje, teismo ekspertas paaiškino, kad poodinė kraujosruva ant sėdmens galėjo susidaryti tiek suduodant poveikį į tą sritį, tiek nukrentant ant tos dalies, o lytinių organų srityje kraujosruva galėjo atsirasti tiek nuo spyrio, tiek į kažką atsitrenkus. Kaltinamasis V. B. paaiškino, kad miegamasis kambarys, kuriame vyko konfliktas, yra nedidelis, be to, jame yra baldų, ir, kad tarp sutuoktinių vykusio susistumdymo metu, nukentėjusioji galėjo atsiremti į sieną, toje vietoje stovėjusią kėdę, stalą, kolonėles, žurnalinį staliuką. Tai, kad susistumdymo metu A. B. buvo atsitrenkusi į sieną patvirtino ir pati nukentėjusioji. Ir nors kaltinamojo V. B. darytų prielaidų, kad nukentėjusioji galėjo patirti sužalojimus sėdmenyse bei lytinėse lūpose karatė treniruotėse ar išvykoje teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai V. Š. ir karatė treneris A. M. nepatvirtino, tačiau byloje objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent V. B. nukentėjusiajai specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus - poodinę kraujosruvą kairiame sėdmenyje, lytinėse lūpose, padarė spirdamas į sėdmenis, į tarpukojį bei kitas kūno vietas, nėra, o ir nepaneigta aplinkybė, kad nukentėjusioji grumtynių metu galėjo atsitrenkti į sieną ir/ar į miegamojo kambaryje, stovinčius baldus. Nors nukentėjusioji ir nurodo, kad ji įvykio metu buvo šoke ir visų aplinkybių detaliai neprisimena, tačiau jos pačios nurodytos aplinkybės apie tai, kad jos tikslas buvo surinkti kuo daugiau įrodymų, patvirtinančių, kad sutuoktinis smurtauja, ir ji įvykio vakarą to aktyviai siekė, verčia teismą abejoti nukentėjusiosios duotų parodymų objektyvumu. Be kita ko, toks nukentėjusiosios elgesys tik patvirtina jos akivaizdų norą apkaltinti savo sutuoktinį fizinio smurto panaudojimu.

Nukentėjusiosios parodymai dėl po įvykio atsiradusių įdrėskimų dešinės šlaunies ir kirkšnies riboje, kurie pasak nukentėjusiosios galėjo atsirasti sutuoktiniui spiriant, teismo vertinimu yra nelogiški, nes mažai tikėtina, kad tokie įdrėskimai galėjo atsirasti spiriant basomis kojomis, be to, nukentėjusioji įvykio vakarą dėvėjo standaus audinio kelnes (džinsus).

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pati nukentėjusioji neva tai patyrusi sutuoktinio smurtą, dėl kurio jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, iškart po įvykio į policijos pareigūnus nesikreipė, greitosios pagalbos medikų, nors kaip pati nurodo buvo stipriai sumušta ir jai labai skaudėjo, nekvietė, o vietoj to, kaip teigia ji pati nuvyko į Moterų krizių centrą, ir tik kitos dienos vakare, t. y. (duomenys neskelbtini) kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl neva tai sutuoktinio smurtavimo. Nors nukentėjusioji teismo posėdžio paaiškino, kad ji pagalbos į policiją ir medikus iškart po įvykio nesikreipė, nes jai buvo gėda prisipažinti, kad jos sutuoktinis smurtauja, tačiau tokius nukentėjusiosios teiginius paneigia jau minėti pastarosios veiksmai įvykio vakare bei siekiami tikslai – susirinkti kuo daugiau įrodymų - kūno žymių, kad apie patiriamą smurtą šeimoje galėtų pranešti teisėsaugos institucijoms. Taip pat pažymėtina, jog kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai yra pašliję, nukentėjusioji prieš įvykį jau buvo kreipusis į Moterų krizių centrą dėl patiriamo sutuoktinio psichologinio bei ekonominio smurto, todėl teismui lieka neaišku, kodėl gi nagrinėjamu atveju, kai, anot nukentėjusiosios, jos atžvilgiu buvo panaudotas intensyvus ir pakankamai ilgai (apie pusę valandos) trunkantis fizinis smurtas, ji juto stiprų fizinį skausmą dėl stipraus sutuoktinio sumušimo, neabejotinai turėdama informaciją bei žinių, kurias jai suteikė pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikianti įstaiga, ji į policiją bei medikus iškart po įvykio nesikreipė.

Vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius ikiteisminio tyrimo procesinius dokumentus – (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartį, kuriuo patvirtintas (duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalyje A. B. dėl dukters sužalojimo ir fizinio skausmo sukėlimo pagal BK 38 straipsnį, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) nutarimą apie A. B. pradėtą, o vėliau nutrauktą ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl jos smurtavimo nepilnametės dukters atžvilgiu (t. 1, b. l. 166-168, t. 2, b. l. 4-25), kurių turinys atskleidžia ne tik nukentėjusiosios asmenybę, jos pačios nevisiškai adekvatų elgesį šeimoje, bet ir jos subjektyvų tam tikrų įvykių suvokimą bei polinkį išsigalvoti.

Nagrinėjamoje byloje, kurioje kaltinimas iš esmės grindžiamas specialisto išvada bei nukentėjusiosios parodymais nustatyta, jog nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklūs, jos pačios elgesys įvykio metu ir po įvykio stokoja tiek elementarios gyvenimiškos logikos, tiek nuoseklumo, o specialisto išvada, paremta nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, neduoda pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad kaltinime nurodytus sužalojimus (kraujosruvos sėdmenyse, lytinėse lūpose, įdrėskimai kairėje rankoje, dešinės šlaunies ir kirkšnies riboje) nukentėjusiajai padarė būtent kaltinamasis V. B.. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas pripažįsta, kad byloje nėra patikimų ir neabejotinų įrodymų, jog specialisto išvadoje nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus –odos įdrėskimus dešinės šlaunies ir kirkšnies riboje, poodinės kraujosruvos kairiajame sėdmenyje, didžiųjų lytinių lūpų srityje, tyčiniais veiksmais padarė būtent V. B..

Vertinant nukentėjusiosios bei kaltinamojo parodymus, atsižvelgiant į specialisto išvadą bei teismo medicinos eksperto paaiškinimus teisme, darytina išvada, kad nukentėjusiajai sužalojimai - poodinės kraujosruvos abiejose rankose atsirado kaltinamajam V. B. siekiant sutramdyti bei iš kambario išstumti konflikto iniciatorę bei jį akivaizdžiai provokuojančią nukentėjusiąją, todėl šiuo atveju negalima konstatuoti, jog V. B. veiksmai buvo nukreipti sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ar kitaip ją sužaloti. Kompleksiškai vertinant konflikto kilimo priežastis, buvusį fizinį kontaktą bei ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant teisme duotus kaltinamojo bei nukentėjusiosios paaiškinimus, specialisto išvadą bei teismo eksperto paaiškinimus, konstatuotina, jog V. B., suimdamas už pečių nukentėjusiąją ir ją stumdamas iš kambario, neturėjo tikslo sukelti A. B. fizinio skausmo ar ją nežymiai sužaloti. Teismo vertinimu, nors V. B. veiksmai (suimant nukentėjusiąją už žastų ir siekiant išstumti sutuoktinę iš kambario) nėra priimtinas bei adekvatus ginčo sprendimo būdas, atitinkantis tinkamo elgesio taisykles, tačiau vien tai, negali būti vertinama kaip nusikalstama veika.

Šios bylos kontekste pastebėtina, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, o nekaltumo prezumpcija reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, kurių negalima paneigti ar pašalinti byloje surinktais įrodymais, būtų vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Kadangi baudžiamojoje byloje V. B. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo negalima pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl V. B. priimtinas išteisinamasis nuosprendis ir jis išteisintinas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo ir kitų klausimų

Nukentėjusiosios A. B. atstovė advokatė D. Vaitkevičienė prašė priteisti iš V. B. 509,26 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal 2021 m. rugpjūčio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymą (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 44-46), tačiau šis prašymas, priėmus sprendimą išteisinti V. B., atmestinas, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato proceso išlaidų išieškojimo iš išteisintojo.

V. B.

paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (t. 1, b. l. 101-103).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios A. B. atstovės advokatės Dianos Vaitkevičienės prašymo dėl 509,26 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybei pagal 2021 m. rugpjūčio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.