- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-19
- Bylos Nr.
- 1S-234-387/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Vitalija Norkūnaitė, Leonarda Gurevičienė
- Nuteistasis
- D. P.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino, teisėjų Leonardos Gurevičienės ir Vitalijos Norkūnaitės,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-14 nutarties, kuria netenkintas nuteistojo D. P. prašymas dėl bausmės švelninimo BK 64¹str. pagrindu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-22 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 8 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 75 str. 1-3 d. pagrindu bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 8 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.
Taip pat jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-27 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-17 nutartimi D. P. BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. tvarka buvo subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-02-22 bei 2012-02-27 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė 10 mėnesių laisvės atėmimo, BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 mėn. nuo 2013-02-22 nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam, ir per 4 mėnesius nuo 2013-02-27 nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajai S. S..
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-18 nutartimi D. P. buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto 2013-04-17 nutartimi paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis 2013-12-11 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir sumažinti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės dydį vienu trečdaliu.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-14 nutartimi nuteistojo D. P. prašymas atmestas.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi nuteistasis D. P. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-14 nutartį ir sumažinti jam 1/3 2013-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, taip pat 1/3 sumažinti jam galutinę paskirtą bausmę. Nurodo, kad byloje, kurioje nuosprendis buvo priimtas 2013-02-27 jis pilnai pripažino savo kaltę, taip pat buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kas visiškai atitinka BK 64¹str. numatytas sąlygas. Pažymi, kad skirtingai nei nurodė apylinkės teismas, įstatymas nereikalauja, kad sutaptų visos BK 64¹str. 1 d. numatytos aplinkybės. Pasak nuteistojo, įstatymas aiškiai numato, jog BK 64¹str. 1 d. nuostatos yra taikomos kai byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas arba buvo priimtas baudžiamasis įsakymas. Taigi užtenka, kad būtų nors viena iš šių išvardintų sąlygų.
Taip pat nuteistasis nurodo, jog jo turimais duomenimis dalies nuteistųjų atžvilgiu buvo taikomos BK 64¹str. nuostatos, nepaisant to, kad nuosprendžiai buvo priimti iki 2013-07-13. Nuteistojo nuomone, šiuo atveju teismas turėjo vadovautis ne Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, bet sąžiningumo, teisingumo ir lygybės principais. Nuteistojo teigimu, teismai gana dažnai keičia savo požiūrį į įstatymų taikymą, atsiranda vis nauji precedentai. D. P. akcentuoja, jog po 2014-01-14 nutarties priėmimo jaučiasi diskriminuojamas, kadangi asmenims, nuteistiems po 2013-07-13 teismais skiria žymiai mažesnes bausmes. Maža to, teismas netenkina prašymų dėl bausmės sušvelninimo, kas mėnesį keisdamas savo nuomonę bei kurdamas vis naujus precedentus.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. P. skundas atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso įstatymų reikalavimų, todėl paliktina galioti.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas buvo papildytas nauju BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499 redakcija), kuris įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d. Šio baudžiamojo įstatymo 1 ir 2 dalys numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
Taigi teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skunde nurodomu argumentu, jog asmeniui prisipažinus kaltu, BK 64¹ str. nuostatų taikymui užtenka, kad būtų nustatyta nors viena iš nagrinėjamo straipsnio pirmoje dalyje išvardintų aplinkybių ( byla turi būti nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka arba turi būti atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, arba byla baigiama priimant baudžiamąjį įsakymą).
Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog visgi BK 64¹ straipsnis D. P. atžvilgiu negali būti taikomas, kadangi, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, jis neturi grįžtamosios galios. Aiškinant, ar BK 64¹ straipsnis galioja atgal, esminę reikšmę turi straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė, jog bausmė mažinama tuo pačiu nuosprendžiu, iš ko seka, kad bausmės mažinimas galimas tik priimant nuosprendį toje pačioje baudžiamojoje byloje. Toks straipsnio aiškinimas atitinka ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 64¹ straipsniu įstatymo aiškinamąjį raštą, kuriame straipsnio priėmimo tikslu įvardintas praktinių galimybių taikyti supaprastintą įrodymų tyrimą bei pagreitintą procesą padidinimas, akcentuojamas siekis plačiau taikyti BPK įtvirtintus paprastesnius procesus, siekis paskatinti įtariamąjį ar kaltinamąjį patį siekti greitesnio proceso, kas neabejotinai rodo įstatymo leidėjo valią teisės normą taikyti nagrinėjamoms baudžiamosioms byloms, bet ne jau išnagrinėtoms iki BK 64¹ straipsnio įsigaliojimo. Taigi BK 64¹ straipsnio taikymas siejamas su tuo, kada yra priimamas nuosprendis baudžiamojoje byloje, o ne su tuo, kada padaryta veika (iki įstatymo įsigaliojimo ar po jo įsigaliojimo). Šiuo atveju D. P. atžvilgiu nuosprendis buvo priimtas 2013-02-27, t. y. dar iki BK 64¹ straipsnio įsigaliojimo, todėl jam bausmė vienu trečdaliu negali būti mažinama. Priešingai nei nurodo skunde, toks baudžiamojo įstatymo aiškinimas neprieštarauja baudžiamosios teisės normoms ir principams bei atitinka šiuo metu formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1N-153/2013, 1N-179/2013, 1N-208/2013). Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo D. P. atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. nuostatas nėra teisinio pagrindo.
Kolegija taip pat pažymi, kad minėto įstatymo taikymo pradžioje nebuvo nusistovėjusi teisminė praktika. Šiuo metu aukštesnės instancijos teismo (Lietuvos apeliacinis teismas) formuojama teisminė praktika aiškiai nubrėžia BK 64¹ str. taikymo ribas, t. y. aukštesnės instancijos teismo sprendimuose pasisakoma, kad minėtos normos nuostatos taikomos asmenims, kurių atžvilgiu nuosprendis, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba teismo baudžiamasis įsakymas priimamas po šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2013 m. liepos 13 d. Negalima sutikti su nuteistojo skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neturėjo vadovautis šia aukštesniojo teismo formuojama teismų praktika. Būtent vieningos teismų praktikos formavimas užkerta kelią skirtingam įstatymo normų aiškinimui, apie kurį savo skunde kalba D. P.. Kaip jau buvo minėta, šio įstatymo taikymo pradžioje skirtingą šios normos aiškinimą, priešingai nei nurodoma skunde, nulėmė ne subjektyvios priežastys, bet kaip tik nusistovėjusios teisminės praktikos stoka.
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
nuteistojo D. P. skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-14 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.